- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-763-593/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06551-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Kategorijos
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
- 2.5.1Nuosprendžio įsiteisėjimas ir vykdymas (BPK 335-336 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. K. gynėjui advokatui Vladislovui Mikšai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos I. R. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka vieneriems metams su 1 000 Eur užstatu (sumokėtas 2018 m. birželio 25 d.) ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 68 straipsniu V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.
BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalies pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – V. K. nuosavybės teise priklausančio automobilio Mercedes Vito, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), saugomo pas V. K., konfiskavimas.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. K. vardu) paėmimas panaikinamas nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“ Marijampolės skyriui.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Mercedes Vito, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), pratęstas iki bus įvykdytas teismo nuosprendis dėl automobilio konfiskavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaltinant jį tuo, kad jis 2018 m. vasario 7 d., apie 18.39 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį Mercedes Vito, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams patikrinus jo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest ARFM-0396“ buvo nustatytas 2,01 promilės girtumas, o specialisto išvadoje Nr. T-A 1619/2018(01) nurodyta, kad jo kraujyje nustatyta mažiausia 2,49 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai ištyrę ir įvertinę byloje esančius įrodymus konstatavo V. K. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo atžvilgiu, nustatė pagrindus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas bei paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams bei turto (automobilio), kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą.
3. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo V. K. skundė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 29 d. nuosprendį ir prašė jį pakeisti: panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą arba pakeisti ją 15 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; sumažinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones, trukmę iki vienerių metų šešių mėnesių; nustatyti, kad uždraudimo vairuoti transporto priemones termino pradžia skaičiuojama ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet nuo 2018 m. vasario 9 d., kuomet iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodė, įstatymo leidėjas kriminalizavo ne bet kokį transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, o tik kai kaltininko kraujyje yra nustatomas daugiau kaip 1,5 promilės etilo alkoholio kiekis, todėl šios nusikalstamos veikos padarymo įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas alkoholis, o ne vairuojama transporto priemonė. Anot, apelianto, tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuota praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-468-511/2018, 2K-2-788/2018, 2K-179-693/2017, 2K-125-699/2017, 2K-29-511/2017, 2K-418-222/2016, 2K-428-788/2016, 2K-255-895/2016, 2K-94-696/2016 ir kt.) taikant atsakomybę, pagal BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalis, kur nuo alkoholio apsvaigusiems asmenims (t. y. kai jų kraujyje nustatyta daugiau 1,5 promilės etilo alkoholio koncentracija) vairavusiems transporto priemones ir sukėlusiems autoįvykius, kurių metu kilo labai sunkios pasekmės (autoįvykių metu žuvo žmonės) nebuvo taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, nors šiais atvejais automobiliai neabejotinai gali būti pripažįstami nusikalstamų veikų padarymo priemonėmis. V. K. pažymėjo, jog aukščiau aptartos nusikalstamos veikos yra traktuojamos kaip neatsargūs nusikaltimai, o tuo tarpu jo padaryta nusikalstama veika traktuojama kaip tyčinis nusikaltimas.
3.2. Apeliaciniame skunde V. K. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas jo atžvilgiu automobilio konfiskavimą per klaidą nurodė, kad automobilis turi būti konfiskuojamas visais atvejais, paties sprendimo konfiskuoti niekaip nemotyvavo, nors turėjo tai padaryti, nes pagal LAT praktiką, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismui palikta diskrecija pačiam spręsti taikyti ar netaikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir tokį sprendimą teismas turi priimti atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar asmuo anksčiau baustas administracine tvarka, ar jam nebuvo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas. Sprendžiant klausimą dėl konfiskavimo nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis neprieštaravo blaivumo nustatymui alkotesteriu ir savanoriškai davė kraują tyrimams, nebandė išvengti baudžiamosios atsakomybės, jis nėra nusikaltėlis, anksčiau nebaustas administracine tvarka, turi darbą ir šeimą, būdamas neblaivus važiavo labai trumpą atstumą, vietovėje, kurioje eismo intensyvumas yra labai mažas. Taip pat tvirtino, jog teismas neatsižvelgė, kad šis automobilis buvo naudojamas išskirtinai darbo tikslais – juo buvo vežiojami įrankiai, transportuojami įvairūs mechanizmai ir medžiagos, vykstama pas klientus. Apelianto teigimu, neturėdamas minėtos transporto priemonės jis negalės vykdyti darbinės veiklos ir taps išlaikytiniu. Teismo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės (draudimas vairuoti transporto priemones ir transporto priemonės konfiskavimas) dubliuojasi, kadangi uždraudus jam vairuoti transporto priemones, net ir turėdamas savo automobilį jis negalės jo vairuoti ir, norėdamas vykdyti savo darbinę veiklą, bus priverstas samdytis vairuotoją, tai stipriai atsilieps jo uždarbiui ir bus pakankama paskata daugiau nenusikalsti.
3.3. Apeliaciniame skunde V. K. sutiko, kad geriau būtų paskirta 15 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, o ne turto konfiskavimas, ši poveikio priemonė adekvati ir neprieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 2 dalyje (kraujyje rasta atitinkamai 2,35 ir 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija) kaip pagrindinės bausmės buvo paskirtos 35 MGL ir 30 MGL dydžio baudos, be automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-168-511/2018 ir 2K-125-699/2017).
3.4. Apeliantas teigė, kad esant nurodytoms aplinkybėms jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones, terminas per griežtas ir neadekvatus jo padarytai nusikalstamai veikai, nes vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui. Nurodė LAT baudžiamąją bylą Nr. 2K-418-222/2016, kurioje asmeniui pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, kai jo kraujyje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nustatyta 1,81 promilės etilo alkoholio koncentracija, uždraudė vairuoti transporto priemones dviems metams. Atsižvelgiant į tai, apeliantas mano, jog jo atžvilgiu bausmės tikslai būtų pasiekti uždraudžiant jam vairuoti transporto priemones vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui.
3.5. Apeliantas taip pat skunde pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasunkino jo teisinę padėtį, kadangi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones termino pradžią skaičiavo ne nuo faktinio jo vairuotojo pažymėjimo paėmimo momento, t. y. 2018 m. vasario 9 d., bet nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir tai prieštarauja LAT suformuotai praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, apelianto advokatas V. Mikša prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
7. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos bei paties apeliacinio skundo turinio, apeliantas neginčija veikos kvalifikavimo ir kaltės, tačiau mano, jog jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybs BK 40 straipnsio pagrindais buvo per griežtai vertintos aplinkybės lėmusios neteisingą baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, vienos iš jų termino nustatymą bei neteisingai nustatytą baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise pradžios laiką. Taigi, šiais aspektais ir patikrintas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
Dėl nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio konfiskavimo.
8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kuri aktuali šioje baudžiamojoje byloje, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, V. K. 2018 m. vasario 7 d. vairuota transporto priemonė Mercedes Vito, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrįstai laikyta uždraustos veikos padarymo priemone. Skunde nepagrįstai teigiama, jog remiantis kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K-468-511/2018, 2K-2-788/2018, 2K-179-693/2017, 2K-125-699/2017, 2K-29-511/2017, 2K-418-222/2016, 2K-428-788/2016, 2K-255-895/2016, 2K-94-696/2016 nusikalstamos veikos padarymo priemone ar įrankiu laikytina alkoholis, o ne transporto priemonė. Pats apeliantas nurodė, kad šios skunde nurodytos baudžiamosios bylos išnagrinėtos dėl neatsargių nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse, todėl reikšmės šioje byloje neturi, kadangi nėra analogiškos ir panašios nagrinėjamai situacijai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas įvertino V. K. asmenybę ir faktą, kad jis teisiamas pirmą kartą bei atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Taigi, apeliantas nepatyrė iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė, neturi teistumo). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs kaltininko asmenybę, charakterizuojančius duomenis, padaryto nusikaltimo pavojingumą, vadovaujantis BK 72 straipsniu ir atsižvelgdamas į tai, kad automobilis Mercedes Vito, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė pačiam kaltininkui, laikė, jog ši transporto priemonė yra uždraustos veikos padarymo priemonė, kurią konfiskavo, nusprendęs, jog nagrinėjamoje situacijoje šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas bus proporcingas.
9.1. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti 72 straipsnyje. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais asmeniui – baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Todėl sutiktina su skunde nurodyta kritika dėl teismo pozicijos, jog nagrinėjamoje byloje turto konfiskavimas taikytinas ne visais atvejais.
9.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl mažesnio veikos pavojingumo, įvertinęs V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), vietovę, kurioje V. K. vairavo transporto priemonę ir tuo remiantis priėmė sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo – laikyti, jog V. K. veika mažai pavojinga pagrindo nėra. V. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje alkoholio koncentracija daugiau nei šešis kartus viršijo minimalią ribą nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones), todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog transporto priemonės konfiskavimas šioje situacijoje yra proporcinga ir teisinga priemonė. Atkreiptinas dėmesys, jog V. K. veikos pavojingumą lemia ir tai, jog, nors automobilį jis vairavo miesto pakraštyje, tačiau tai vis tik buvo gyvenamųjų namų rajonas bei tamsus paros metas. Sutikdama su šia teismo išvada, kolegija pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime nesuponuoja, kad asmuo turi visiškai nepatirti jokių neigiamų pasekmių ar suvaržymų dėl savo neteisėto veikimo, o asmuo, padaręs itin šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Būtent šiuos tikslus užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės, kurios pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkcijas yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018, teigdamas, jog sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Apylinkės teismas, ginčijamą baudžiamojo poveikio priemonę būtent ir paskyrė nubaudimo ir prevenciniais tikslais, vienas iš kurių – atgrasyti asmenis nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.
9.3. Skunde apeliantas nurodė, jog jis atliko kraujo tyrimą, kad būtų galimybė nustatyti jo neblaivumo laipsnį, nesiekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes pasak jo, jei nebūtų davęs kraujo, tai atsakomybės nebūtų kilę. Tokia kaltininko pozicija labai klaidinga. Per BK 281 straipsnio galiojimo laikotarpį susiformavo nuosekli teisminė praktika, kuri pripažįsta įvairius įrodinėjimo būdus nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį ir alkoholio kiekį kraujyje. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicija nenustato imperatyvo įrodinėti alkoholio kiekį kraujyje išimtinai laboratoriniu tyrimu. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2007, 2K-121-697/2018, 2K-289-895/2018). Šie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos pavyzdžiai nepagrindžia apelianto argumentų dėl baudžiamosios atsakomybės negalimumo jam atsisakius atlikti kraujo tyrimą, nes byloje yra alkotesterio parodymai. Skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantas nesiekė išvengti atsakomybės, atliko kraujo tyrimą, yra įvertintos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir pagrįstai konstatuota V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
9.4. Taip pat skunde kritikuojamas teismo sprendimas dėl konfiskavimo taikymo tvirtinant, jog teismas neatsižvelgė, kad konfiskuoja automobilį, kuris reikalingas ir naudojamas išskirtinai apelianto darbo tikslais. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog teismas vertino duomenis apie V. K. darbinius santykius ir tai, kad jis dirba šaltkalviu, automobilyje vežiojasi darbinėms funkcijoms atlikti būtinus įrankius, priemones ir kad neturint automobilio pablogės jo finansinė padėtis, tačiau teismui tai nesuponavo pagrindo nukrypti nuo valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir nekonfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės. Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo, sėsdamas neblaivus už vairo, pats turi įvertinti galimybę prarasti darbą ir išlaikyti šeimą, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
10. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos, įvertinus šių teisinių priemonių suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018) bei proporcingumą, kuris reikalauja, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).
10.1. Nagrinėjamu atveju, apeliantui apylinkės teismas paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones: draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus ir turto (automobilio ,,Mercedes Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Nors, apelianto vertinimu, šios dvi baudžiamojo poveikio priemonės nesuderinamos, nes uždraudus vairuoti transporto priemones jis ir taip patirs suvaržymus ir negalės vairuoti automobilio ir dėl to patirs materialinius nuostolius, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, o nagrinėjamoje situacijoje, kaip jau buvo nurodyta, nėra pagrindo daryti išvadai, jog automobilio konfiskavimas yra neproporcinga priemonė.
10.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žymiai viršijęs 1,5 promilės ribą, kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį; jo kraujyje buvo nustatyta 2,49 promilės etilo alkoholio (girtumas beveik prilygstantis sunkiam). Akivaizdu, jog sėsdamas prie vairo esant tokiam apsvaigimo laipsniui, V. K. sukėlė realų pavojų eismo saugumui, savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kodėl mano, jog turto konfiskavimas yra proporcinga poveikio priemonė, tačiau aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs visas išvardintas aplinkybes daro išvadą, jog priimdamas skundžiamą nuosprendį, apylinkės teismas pagrįstai padarė tokią išvadą ir pagrįstai taikė nusikalstamos veikos priemonės – automobilio konfiskavimą.
10.3. Apeliaciniame skunde V. K. nurodo, jog jį ne taip varžytų jei jam būtų paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau įvertinus baudžiamųjų priemonių paskirtį ir konstatavus, kad V. K. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės yra suderintos, proporcingos ir neprieštaraujančios teisingumo ir protingumo principams, tokia apelianto valia nesaisto teisėjų kolegijos vertinti situaciją priešingai nei įvertino pirmosios instancijos teismas. Kaip jau buvo minėta, baudžiamosios priemonės skiriamos nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos tikslais, o šioje situacijoje konstatuota, jog šie tikslai bus pasiekti tik paskyrus skundžiamas priemones.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones draudimo termino.
11. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis yra 2 metai. Apylinkės teismas priėmė sprendimą V. K. uždrausti vairuoti transporto priemones 2 metams, t. y. nustatė specialios teisės atėmimo terminą, atitinkantį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkį. Pirmosios instancijos teismas vertino nusikaltimo pobūdį, tai, kad kaltininkas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo kraujyje buvo nustatytas net 2,49 promilės girtumas ir siekdamas apsaugoti visuomenės interesus, sprendė, kad uždraudimas vairuoti būtent tokiam terminui įgyvendins teisingumo principus. Tokie motyvai ir aplinkybės dėl taikytos baudžiamojo poveikio priemonės terminas teisėjų kolegijos vertinimu yra tinkami ir teisingai įvertinti. Tenkinti prašymą dėl šios priemonės švelninimo pagrindo nėra, skunde nurodytos aplinkybės dėl darbinių funkcijų tinkamo atlikimo nelaikytinos išskirtinėmis. Apelianto nurodyta kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418-222/2016, kaip ir pats jis nurodė yra susijusi su neatsargiu nusikaltimu, numatytu BK 281 straipsnio 4 dalyje, o ne su tyčiniu (BK 281 straipsnio 7 dalis), kaip nagrinėjamu atveju, todėl neanalizuojama, o toks prašymo pagrindas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino skaičiavimo pradžios.
12. Apeliaciniame skunde prašoma baudžiamojo poveikio priemonės – draudimą naudotis specialia tvarka (teise vairuoti transporto priemones) pradžią skaičiuoti nuo kardomosios priemonės dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimo, t. y. nuo 2018 m. vasario 9 d. Prašymas grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018.
12.1. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. J. 2018 m. vasario 8 d. nutarimu V. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. R0577378) paėmimas, kuris tą pačią dieną ir buvo paimtas (55-56, 57 b. l.). Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones apeliantui išduotas nebuvo. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nenurodė konkrečios datos dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios. Iš šio nuosprendžio 12.1. punkto nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog V. K. nuo 2018 m. vasario 8 d. neturėjo galimybės naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2018 m. vasario 8 d.
13. Esant nurodytoms aplinkybėms, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas) neteisingai nustačius draudimo vairuoti transporto priemones pradžią.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 4 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 29 d. nuosprendį pakeisti.
V. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones draudimo 2 (dvejiems) metams terminą skaičiuoti nuo 2018 m. vasario 8 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.