- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-27
- Bylos Nr.
- 2YT-2112-1264/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00309-2026-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Maciutė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis Vaidas Drungilas, kredito unija „Germanto lobis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Vaido Drungilo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0047/25/01929. Pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui paskirstyti 7 891,36 Eur sumą arba įpareigoti antstolį minėtą sumą rezervuoti iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas pateikė dar vieną alternatyvų reikalavimą – sustabdyti naujų PLAIS nurodymų vykdymą vykdomosios bylos Nr. 0047/25/01929 apimtyje tiek, kiek tai būtina ginčo sumos ir skundo dalyko apsaugai, iki skundo išnagrinėjimo.
2. Nurodė, kad antstolis Vaidas Drungilas jo atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. 0047/25/01929. Vykdymo proceso metu antstolis iš jo banko sąskaitų priverstinai nurašė iš viso 51 228,02 Eur sumą. 2026 m. vasario 20 d. patvarkymu Nr. S-26-47-9211 antstolis dalį sumos, t. y. 43 336,66 Eur grąžino. Preliminariai liko negrąžinta 7 891,36 Eur suma. Antstolis nepaaiškino grąžinamos sumos dydžio, taip pat nepaaiškino kodėl dalis lėšų nebuvo grąžinta. Pareiškėjas nurodo, kad artėja pavasaris, jis yra ūkininkas ir lėšos jam reikalingos pavasario sėjos darbams. Jei ginčo lėšos nebus apsaugotos, bus apsunkintas ar iš esmės sužlugdytas pasiruošimas sėjai, padidės ūkio veiklos sąnaudos ir gali atsirasti sunkiai atitaisoma žala. Tuo pagrindu, prašo apsaugoti antstolio negrąžintą 7 891,36 Eur sumą iki kol bus išnagrinėtas skundas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnyje yra numatytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias teismas gali taikyti nagrinėdamas civilinę bylą. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
5. Kaip minėta, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vykdymo procese, taip pat turi būti nustatyti CPK 144 straipsnyje numatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese taikoma išimtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016). Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-392-381/2015).
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Vaidas Drungilas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0047/25/01929 dėl skolos kredito unijai „Germanto lobis“ iš P. V. išieškojimo. 2025 m. gruodžio 31 d. priimtu turto arešto aktu Nr. S-25-47-54516 areštuotas skolininko turtas 156 917,34 sumai. Pareiškėjo teigimu, vykdymo proceso metu antstolis iš jo banko sąskaitų priverstinai nurašė iš viso 51 228,02 Eur sumą, dalį jos, t. y. 43 336,66 Eur grąžino. Pareiškėjui iš esmės neaišku, dėl kokių priežasčių buvo negrąžinta likusi 7 891,36 Eur suma. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui pateiktame procesiniame dokumente nenurodo kokius konkrečius neteisėtus veiksmus antstolis atliko, neprašo panaikinti kažkokių antstolio priimtų procesinių sprendimų dėl jų neteisėtumo, o iš esmės prašo pateikti paaiškinimus, susijusius su lėšų nurašymu – grąžinimu.
7. Pareiškėjas teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones keldamas alternatyvius reikalavimus, kuriais iš esmės prašo sustabdyti nurašytų piniginių lėšų paskirstymą iki galutinio skundo išnagrinėjimo. Teismas, pažymi, jog pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas preliminariai įvertina pareiškėjo pateikto procesinio dokumento pagrįstumą, tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jo neįrodė ir tinkamai nepagrindė, kaip to reikalauja CPK nuostatos. Prašyme nenurodyta jokių konkrečių faktinių aplinkybių, ar pateikti įrodymai, pagrindžiantys realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ar būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie lėšų poreikį ūkininko veiklai vykdyti savaime negali būti laikomi pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir negali jo asmeninių interesų iškelti aukščiau kreditorių.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas taip pat nurodo, kad pareiškėjas turėjo pagrįsti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė pakankamų argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, kodėl šiuo atveju nepritaikius pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (iš esmės nesustabdžius vykdymo veiksmų) palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą manyti, kad antstoliui atlikus vykdymo veiksmus ir teismui patenkinus pareiškėjo skundą, vėliau nebus galima pašalinti šiais veiksmais sukurtų pasekmių. Pažymėtina, kad pareiškėjo nesutikimas su antstolio veiksmais nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o turi būti išimtinai susiklosčiusios aplinkybės, kurių šiuo atveju pareiškėjas neįrodė.
9. Pažymėtina, kad laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą – teismas gali taikyti tik neabejotinai įsitikinęs, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas vykdomojo dokumento vykdymo privalomumo principas. Ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas.
10. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo stabdyti antstolio atliekamus vykdymo veiksmus, todėl pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus t. y. sustabdyti piniginių lėšų paskirstymą iki galutinio skundo išnagrinėjimo, netenkintinas.
11. Teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjas 2026 m. vasario 22 d. sumokėjo 57,00 Eur žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 83 straipsnio 1–2 dalis, jei už pagrindinį procesą žyminis mokestis nemokamas, tuomet jis nemokamas ir už atskirus procesinius dokumentus. CPK 510 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad skundai dėl antstolio veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teikiami pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinami (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020; Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1730-390/2021; ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjui grąžintinas 2026 m. vasario 22 d. sumokėtas 57,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsniu, 290 – 291 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo P. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Grąžinti pareiškėjui P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2026 m. vasario 22 d. sumokėtą 57,00 Eur žyminį mokestį, grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.