- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-02
- Bylos Nr.
- e2-499-1138/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01647-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- V. Z.
- Trečiasis asmuo
- D. G.
- Advokatai
- Liudas Paltanavičius, Aleksandras Kočegarovas
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „O.“ atstovams V. S. bei advokatui Liudui Paltanavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „O.“ dėl pirkimo – pardavimo sandorio nutraukimo ir abišalės restitucijos taikymo, trečiasis asmuo D. G. (D. G.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir nutraukti 2023 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį automobilio „B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei taikyti abišalę restituciją; priteisti iš atsakovės ieškovės V. Z. naudai 597,69 Eur turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė pagal pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo iš atsakovės, atstovaujamos pagal įgaliojimą D. G., automobilį „B.“, pagaminimo data – 2008 m. sausio mėn., valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
1.2. 2023 m. rugpjūčio 10 d. V. Z. kartu su savo sutuoktiniu P. Z. rado skelbimą Nr. ID (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklapyje „www.autoplius.lt“, kad parduodamas automobilis „B. (duomenys neskelbtini)“, pirma registracija – 2008 m. birželio mėn., rida – 305 000 km, kaina 4 850,00 Eur. Buvo nurodyta, kad parduodamas tvarkingas automobilis, yra didžioji dalis serviso istorijos, neseniai darytas aptarnavimas, keista alyva su filtrais, nauji diskai su kaladėlėmis priekyje bei gale, kėbulas tvarkingas. Paskambinus, D. G. pasakė, jog automobilis neturi defektų ir yra puikiame stovyje, kad variklis neleidžia alyvos. Tą dieną automobilį apžiūrėjo.
1.3. Apžiūrėjus automobilį, jis vizualiai atrodė gan geros būklės: jokios korozijos, tiek didelių išorinių, tiek vidinių defektų pastebėta nebuvo. Automobilio bagažinėje buvo domkratas ir atsarginis ratas, tvarkingas odinis salonas, nesijautė rūkalų ar nemalonių kvapų. Buvo tik menki subraižymai ant kėbulo ir priekinio bamperio. D. G. daug kartų kartojo, kad automobilis nepriekaištingos būsenos, jokių investicijų automobiliui nereikia. Atidarius automobilio kapotą, buvo iš išorės apžiūrėtas variklis – ant variklio buvo rasta keletas alyvos dėmių. D. G. paaiškino, jog nesenai papildė alyvą ir netyčia keletą lašų alyvos užpylė ant variklio.
1.4. Sutuoktinis užvedė variklį ir pavažiavo su automobiliu maždaug penkis metrus atgal ir patikrino vietą, kur stovėjo automobilis – alyvos dėmių ant asfalto nebuvo. Automobilio variklis pradėjo nesmarkiai rūkti, bet D. G. paaiškino, kad tai dėl to, jog alyva buvo užpilta ant variklio. Pats automobilio variklis dirbo normaliai.
1.5. Kadangi vietoje, kurioje apžiūrėjo automobilį, yra vidinis daugiabučių kiemas, jame nebuvo vietos, kur galima pavažinėti su automobiliu, sutuoktinis pastatė automobilį į vietą. Jie paklausė D. G., kokia galutinė automobilio pardavimo kaina, į ką jis atsakė 4 700,00 Eur.
1.6. Jie perdavė 200,00 Eur užstatą D. G.. 2023 m. rugpjūčio 11 d. buvo pasirašyta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartis jau buvo užpildyta D. G., liko įrašyti tik automobilio kainą, kuri buvo įrašyta sutarties pasirašymo metu. Sutartyje nebuvo nurodyti jokie privalomi duomenys apie automobilio trūkumus, išskyrus skiltyje „informacija apie įvykius ir trūkumus“ – akivaizdžių trūkumų neturi. Paskui jau namie ieškovė pastebėjo, jog sutartyje nebuvo įrašyta rida. Už automobilį buvo sumokėta 4 700,00 Eur, t. y. avansas 200,00 Eur grynais pinigais ir 4 500,00 Eur bankiniu pavedimu į UAB „O.“ sąskaitą.
1.7. Po sutarties pasirašymo, ieškovė su sutuoktiniu iškart nuvažiavo į nurodytą adresą, (duomenys neskelbtini), pasiimti automobilį. Sutuoktinis patikrino automobilį ir pamatė, kad iš bagažinės išimtas atsarginis ratas ir domkratas, kurie pirmos apžiūros metu buvo vietoje.
1.8. 2023 m. rugpjūčio 11 d. VĮ „Regitra“ svetainėje ieškovė užpildė deklaraciją dėl automobilio įsigijimo. 2023 m. rugpjūčio 13 d. automobilis buvo užregistruotas ieškovės vardu.
1.9. 2023 m. rugpjūčio 11 d., apie 20 val., automobiliu nuvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini), užsipilti degalų. Po 15 min. važiavimo automobilio prietaisų skydelyje užsidiegė simbolis (!), o po maždaug dar 10 min. važiavimo, automobilis pradėjo purtytis ir prietaisų skydelyje atsirado užrašas susijęs su variklio turbinos gedimu, ir iš karto grįžo namo.
1.10. Pirmadienį, 2023 m. rugpjūčio14 d., internete surado automobilių meistrą, kuris sutiko atvažiuoti pas ieškovę prie namų ir padaryti variklio diagnostiką. Atvykęs meistras prijungė kompiuterį prie automobilio, buvo rasta klaida, kad 2 variklio cilindras veikia blogai. Rekomendavo pradėti nuo žvakių keitimo ir uždegimo ritės patikrinimo.
1.11. Iš karto paskambino D. G. ir pranešė jam, kad kažkas negerai su automobilio varikliu, tačiau jis tikino, kad taip negali būti. Paklausė, kada keista variklio alyva, jis sakė, kad drąsiai galima dar 3 000 km nuvažiuoti, automobilio kompiuteris įspės, kada keisti alyvą.
1.12. 2023 m. rugpjūčio 15 d. privačiose automobilių remonto dirbtuvėse pakeitus variklio žvakes situacija nepasikeitė. Meistras pasakė, jog reikia tikrinti variklį, nes blogai veikia 2 cilindras.
1.13. Tą pačią dieną vėl paskambino D. G. (visus pokalbius vedė ieškovės vyras), pasakė, kad yra automobilio variklio defektas, pakeitus žvakes situacija nepasikeitė. Pasiūlė arba apmokėti remontą arba atsiimti automobilį ir gražinti sumokėtus pinigus. D. G. nurodė, kad atsakovės direktorė gali kompensuoti tik 700,00 Eur automobilio remonto. Jie su tuo nesutiko ir pasiūlė atsiimti automobilį ir gražinti sumokėtus pinigus.
1.14. 2023 m. rugpjūčio 16 d. apie 17 val. pokalbio su D. G. metu išgirdo, kad automobilis neturėjo jokių defektų, kad jie patys sugadino automobilį ir kad gali kompensuoti tik 700,00 Eur remonto išlaidų, su siūlymu atsiimti automobilį ir gražinti sumokėtus pinigus nesutinka.
1.15. 2023 m. rugpjūčio 18 d. jie susitarė su UAB „R.“, kad jų automobilių remonto dirbtuvėse bus atlikta automobilio patikra ir išsiuntė SMS pranešimą UAB „O.“ direktorei V. S., kad pastebėjus automobilio „B.“ trūkumus, jų aprašymui automobilis bus pristatytas 2023 m. rugpjūčio 23 d. į remonto dirbtuves UAB „R.“, kur bus atliekamas jo defektavimas. Iš UAB „O.“ direktorės buvo gautas atsakymas, kad atsisako atvykti į nurodytą autoservisą nustatyti automobilio defektų ir apmokėti reikalaujamų išlaidų. Prašė pristatyti automobilį adresu (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. 17 val. Ieškovės sumokėta 3 500,00 Eur suma už automobilį bus gražinta automobilio perdavimo metu, 1 200,00 Eur atlikus patikrinimą autoservise nustatyti ieškovės padarytus defektus automobiliui.
1.16. Kadangi atsakovės atstovė V. S. atsisakė dalyvauti automobilio apžiūroje, 2023 m. rugpjūčio 22 d. automobilis buvo tralu nugabentas į automobilių remonto dirbtuves UAB „R.“ ir atsiimtas iš dirbtuvių 2023 m. rugpjūčio 24 d. Nustatyta, kad yra variklio gedimas. Variklio remonto preliminari kaina nuo 2 000,00 Eur, dėl tikslesnės sąmatos reikalingas variklio ardymas. Nustatytas alyvos nuotėkis, dešinės pusės priekinio ir galinio amortizatoriaus defektas, galinė dešinės pusės pakabos pagalvė nusidėvėjusi, valytuvų mechanizmo defektas.
1.17. Nustatyti automobilių remonto dirbtuvėse UAB „R.“ transporto priemonės būklės vertinimo metu variklio defektai negalėjo atsirasti tuo trumpu laikotarpiu, kuris praėjo nuo automobilio įsigijimo iki variklio patikrinimo. Visi automobilio defektai, kurie buvo nustatyti patikrinimo metu, jau buvo sutarties sudarymo metu.
1.18. Nustatyti patikrinimo metu variklio kokybės trūkumai yra esminiai, dėl kurių neįmanoma automobilio naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Ši aplinkybė nebuvo žinoma ieškovei sutarties sudarymo metu, nes automobilį ji pradėjo naudoti tik po sutarties sudarymo ir turėjo tikslą naudoti ir toliau. Tai yra esminis sutarties pažeidimas, kadangi automobilio pirkimo – pardavimo metu pardavėjos atstovas pristatinėjo jį kaip neturintį jokių techninių trūkumų ir nereikalaujantį jokių papildomų išlaidų. Sutartyje atsakovės atstovas taip pat nenurodė jokių automobilio trūkumų.
1.19. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia maža parduodamo automobilio kaina ar paties pardavėjo nežinojimas apie automobilio būklę.
1.20. Ieškovė, siekdama nustatyti paslėptų trūkumų priežastis, mastą bei paslėptų trūkumų šalinimo išlaidų dydį, privalėjo kreiptis į specialistus UAB „R.“ ir dėl to patyrė turtinę žalą – 597,69 Eur, kurią sudaro automobilio perregistravimo ir taršos mokesčio apmokėjimas – 135,69 Eur, automobilio pervežimo į automobilių remonto dirbtuves ir atgal paslaugų apmokėjimas – 120,00 Eur, apmokėjimas už UAB „R.“ specialistų paslaugas dėl paslėptų automobilio defektų nustatymo – 100,00 Eur. Ieškovė teikdama pretenzijas naudojosi UAB „A.“ paslaugomis, už kurias sumokėjo 242,00 Eur. Šios išlaidos laikytinos pagristomis ir proporcingomis ieškovei siekiant išspręsti ginčą ikiteisminėje stadijoje.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodė, kad ieškovė įsigijo techniškai visapusiškai tvarkingą automobilį, ieškovė neįrodė, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.333 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. kad atsakovė pardavė automobilį su paslėptais trūkumais.
Motyvuojamoji dalis
2.2. Ieškovė siekia nutraukti sutartį nesant esminio sutarties pažeidimo. Ieškovė nepateikė ir nenurodė jokių objektyvių ir pagrįstų priežasčių taikyti kraštutinę priemonę ir nutraukti sutartį.
2.3. Ieškovė teigia, kad automobilis turi trūkumų ir siekia nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau toliau naudojasi automobiliu (ieškovė su atsakovės pasiūlymu grąžinti automobilį atsakovei, kuri po automobilio patikrinimo grąžintų ieškovės sumokėtą sumą, nesutiko), taip didindama automobilio nusidėvėjimą, galimą gedimų atsiradimo riziką ir tokiu būdu mažindama automobilio vertę. Tokie ieškovės veiksmai laikyti nesąžiningais atsakovės atžvilgiu.
2.4. Pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
2.5. Atsakovė, prieš ginčo automobilio pardavimą, pateikė ieškovei visus jai žinomus duomenis. Nėra ginčo, kad nė viename dokumente nenurodyti jokie automobilio trūkumai, defektai ir pan. Neginčijama ir aplinkybė dėl nurodytos automobilio ridos – 305 000 km. Ginčo automobilis parduotas su galiojančia, vos kelis mėnesius iki pardavimo atlikta technine apžiūra (techninė apžiūra atlikta 2023 m. birželio 13 d., galioja iki 2025 m. birželio 20 d.). Ieškovė po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo registravo automobilį savo vardu. Pirkimo metu automobilis tiesioginę funkciją atliko, t. y. važiavo be jokių sutrikimų, esminių gedimų, ką nurodė ir pati ieškovė ieškinyje. Negana to, pati ieškovė su ieškiniu pridėtoje automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė ir pasirašė, kad „Automobilis akivaizdžių trūkumų neturi, pretenzijų neturiu“.
2.6. Atsakovė parduodama automobilį jokios garantijos pirkėjai nesuteikė ir negalėjo suteikti. Ji nėra specialistė ar profesionali automobilių pardavėja, turi minimalias žinias apie automobilius. Pardavimo metu automobilis buvo geros būklės, ieškovė kartu su sutuoktiniu jį patikrino, juo važiavo ir naudojosi. Negana to, pastariesiems buvo pasiūlyta automobilį tikrinti bet kuriame jų pasirinktame servise, tačiau ieškovė su sutuoktiniu tikrinti automobilio nepanoro.
2.7. Ieškovė neįrodė, kad automobilio trūkumai atsirado iki automobilio pardavimo ir/ar dėl priežasčių atsiradusių iki automobilio perdavimo. Ieškovė neginčija, kad įsigydama automobilį, kartu su savo sutuoktiniu jį apžiūrėjo, pavažinėjo. Ieškovei su sutuoktiniu buvo siūloma pravažiuoti didesnį atstumą, tačiau pati ieškovė ir jos sutuoktinis atsisakė, nurodė, kad tokio poreikio nėra, automobilis važiuoja „gerai“, žinojo, kad perka ne naują, t. y. net 15 metų senumo (pirmos registracijos metai 2008 m. sausis), naudotą automobilį, kurio rida buvo net 305 000 km, todėl ieškovė, įsigijusi seną, daug ir intensyviai eksploatuotą automobilį, negalėjo pagrįstai tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip naujo automobilio savininkas.
2.8. Ieškovė prieš automobilio įsigijimą su sutuoktiniu apžiūrėjusi automobilį, nurodė, kad automobilis atrodė tikrai tvarkingai, jokių defektų nesimatė, automobilio variklis dirbo „normaliai“. Negana to, automobilis parduotas su galiojančia technine apžiūra, kurioje defektai taip pat nebuvo nustatyti. Ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad automobilio perėjimo ieškovei momentu automobilis atitiko įprastus reikalavimus, ieškovė su sutuoktiniu turėjo galimybę ne tik apžiūrėti perkamą automobilį, bet ir jį išbandyti važiuojant – ką ir padarė.
2.9. Jeigu automobilio defektai ir atsirado, tai jau ieškovei eksploatuojant automobilį ir/ar netinkamai jį prižiūrint, patiems, be specialistų pagalbos, bandant keisti automobilio dalis.
2.10. Iš ieškinio priedų – sąskaitos faktūros už automobilio transportavimą ir apmokėjimo pagal šią sąskaitą – 60,00 Eur, nėra aišku, koks būtent automobilis ir kur buvo transportuotas, taigi negalima teigti, kad šios išlaidos susijusios su ginčo automobilio transportavimu į servisą.
2.11. Iš 2023 m. rugpjūčio 23 d. automobilių remonto dirbtuvėse UAB „R.“ atlikto automobilio būklės patikrinimo matyti, kad, priešingai nei nurodoma ieškinyje, ieškovė į servisą kreipėsi ne iš karto po automobilio įsigijimo, o jau po bandymo ieškovės sutuoktiniui pačiam keisti automobilio dalį/dalis. Tikrinant automobilį, jo rida jau buvo 318 677 km, tuo tarpu automobilis pirktas su 305 000 km rida, kas rodo, jog iki patikrinimo automobiliu pravažiuota net 13 677 km, automobilis po pirkimo – pardavimo buvo intensyviai naudotas ir atitiko paskirtį.
2.12. Teismų praktikoje nurodoma, jog po transporto priemonės įsigijimo, ja nuvažiuotas atstumas pripažįstamas kaip svarbus faktorius, nustatant, ar tokia transporto priemone galima naudotis pagal paskirtį. Todėl ir už patikrinimą patirtos išlaidos – 100,00 Eur negali būti priteisiamos iš atsakovės, kaip už žalą atsakingo asmens. Tas pats pasisakytina ir dėl ieškovės apmokėjimo – 242,00 Eur už pretenzijos surašymą – atsakovė pardavė tvarkingą automobilį, menami/galimi „defektai“ atsirado ne dėl jos kaltės, ji negali būti už juos atsakingas.
2.13. Apmokėjimas 135,69 Eur už automobilio perregistravimą ir taršos mokestį yra privalomas mokėjimas už bet kurį registruojamą automobilį ir nėra susijęs su menamais „defektais“.
2.14. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi, o transporto priemonės įsigijimo metu, taip pat nuvažiavus kelis tūkstančius kilometrų, jis tiesioginę funkciją atliko (važiavo) ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių automobilio eksploatuoti, nebuvo. Prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Įsigydama naudotą automobilį, atsižvelgiant į jo eksploatavimo intensyvumą (į ridą), ieškovė turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Nors nei įstatymas, nei sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, tačiau teismai laikosi nuostatų, kad įsigydama naudotą automobilį, ieškovė turėjo pati įvertinti prekę ar kreiptis į profesionalius specialistus, nes nuo ieškovės nebuvo slepiama, kad automobilis buvo naudotas.
2.15. Ieškovei parduoto automobilio trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir buvo nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, eksploatavimo (ieškinyje nurodyti defektai gali atsirasti ir automobilį netinkamai eksploatuojant), kurį, įsigydama automobilį, ieškovė privalėjo įvertinti. Atsakovė jokių automobilio defektų neslėpė, jų sutarties sudarymo metu nebuvo, tad ieškovės versija dėl atsakovės nesąžiningumo niekuo nepagrįsta.
2.16. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už ieškovės patirtas išlaidas – ieškovė pirko net 15 metų senumo automobilį, su kuriuo iki visų minimų defektų atsiradimo nuvažiavo net 13 677 km. Be to, ieškovės sutuoktinis pats bandė (tikėtina nesėkmingai) keisti automobilio dalis. Vertinant tai, kad detalės dyla po truputį, automobilis galėjo sugesti būtent dėl natūralaus detalių nusidėvėjimo bet kuriuo momentu po automobilio pirkimo, todėl ieškovė neįrodė automobilio gedimų egzistavimo sutarties sudarymo metu, už kuriuos atsakovė turėtų atsakyti.
2.17. Atkreiptinas dėmesys ir dėl ieškinyje nurodytų teiginių prieštaringumo/klaidingumo, pvz., ieškovė nurodė, kad automobilis pradėjo purtytis ir prietaisų skydelyje atsirado užrašas susijęs su variklio turbinos gedimu, tačiau pastebėtina, kad minėtame automobilyje nėra turbinos (yra paprastas atmosferinis variklis).
2.18. Ieškovė elgiasi nesąžiningai toliau eksploatuodama automobilį, kurį siekia grąžinti atsakovei – ji nesutiko su pasiūlymu grąžinti automobilį atsakovei, kuri po automobilio apžiūros, atsižvelgiant į apžiūros rezultatus, būtų grąžinusi ieškovei pinigus. Taip pat neaišku, kas ir kaip ginčo automobiliu naudojasi šiuo metu. Todėl ir prašymas priteisti visą už automobilį sumokėtą sumą yra visiškai nepagrįstas, reikalavimo patenkinimas pažeistų interesų pusiausvyros principus.
3. Trečiasis asmuo D. G. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti bei nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. įsigijo automobilį. Ją tikino, kad automobilis tvarkingas, prižiūrėtas, be jokių papildomų išlaidų, bet atsirado pagrindinis variklio defektas. Buvo kreiptasi į D. G., į UAB „O.“ savininkę, bet susitarti dėl automobilio grąžinimo, sutarties nutraukimo nepavyko. Automobilį pirko su sutuoktiniu P. Z.. 2023 m. rugpjūčio 10 d. automobilių pardavimo tinklalapyje rado skelbimą, susitarė susitikti tą pačią dieną (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo automobilį. Išorinių defektų nebuvo. D. G. nurodė, kad automobilis buvo ką tik praėjęs techninę apžiūrą, investicijų į automobilį nereikia. Jie paliko 200,00 Eur užstatą, kad sulauktų savininkės, kuri turėjo grįžti 2023 m. rugpjūčio 13 d., ir automobilis nebūtų parduotas kitiems. Kitą dieną sulaukė iš D. G. skambučio, jog savininkė pasirašė įgaliojimą, kad D. G. galėtų parduoti automobilį be savininkės. Tą dieną (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis. Pirkimo – pardavimo sutartis jau buvo užpildyta D. G.. Buvo pervesti pinigai į sąskaitą, kurią davė D. G., perduoti rakteliai. Jiems nepranešė, kad (duomenys neskelbtini) automobilio nebuvo, jis buvo (duomenys neskelbtini). Ji su vyru nuvyko į (duomenys neskelbtini)gatvę, atsirakino automobilį, apžiūrėjo. Buvo išimtas atsarginis ratas ir domkratas, todėl jos vyras susisiekė su D. G., kuris pasakė, kad trečiadienį, lygtai rugpjūčio 15 d., grąžins domkratą ir atsarginį ratą nuo automobilio bei antrą raktą. Jie tą pačią dieną grįžo namo, maždaug po valandos nuvažiavo iki degalinės, užsipylė kuro. Maždaug po 10 minučių prietaisų skydelyje užsidegė lemputė, dar truputį pavažiavus, mašina pradėjo purtytis, todėl grįžo namo. Pirmadienį, rugpjūčio 13 d., vyras surado meistrą, kuris atliko diagnostiką. Paskui automobilį nuvežė į servisą, nes diagnostikos metu pasakė, kad kažkas negerai su žvakėmis. Pakeitus žvakę, tai nepadėjo, sakė, kad yra kažkoks kitas gedimas ir pasiūlė kreiptis į servisą, kuris padarytų pilną diagnostiką. Jie tą pačią dieną susisiekė su D. G., pasakė, kad kažkas negerai su automobiliu. D. G. tikino, kad viskas tvarkoje. Nepamena, kurią dieną, nuvežė automobilį į UAB „R.“, kur buvo nustatyti gedimai. Jie prašė, kad būtų nutraukta sutartis, iš pradžių prašė, kad jiems apmokėtų gedimų atstatymo išlaidas. Atsakovės direktorei buvo nusiųstas prašymas atvykti į servisą, kur buvo nustatinėjami defektai. Prieš automobilio pirkimą, servise automobilis nebuvo tikrinamas, nes juos tikino, kad automobilis tvarkingas, yra serviso istorijos, pakeistos kaladėlės ir atlikti kitokie smulkūs darbai, kad automobilis nereikalauja jokių papildomų investicijų. Nuo pirkimo iš viso automobiliu nuvažiavo apie 20 kilometrų, ne daugiau 50 kilometrų. Ekspertas paprašė, kad jie patys pristatytų automobilį, pirma 60,50 Eur suma įeina į serviso sąskaitą, kuriame buvo atlikta ekspertizė. Antras mokėjimas – automobilio parvežimas atgal. Šitas išlaidas apmokėjo jos vyras. Pirkimo – pardavimo sutartį užpildė D. G., jis pateikė sutartį jau užpildytą, ji tik įrašė sumą. Sutartyje buvo nenurodyta automobilio rida, į ką neatkreipė dėmesio, kai pasirašinėjo sutartį. Sutartyje defektai nebuvo nurodyti. Atsakovė buvo siūliusi kompensuoti 700,00 Eur. Ieškovė nesutiko, nes buvo nurodyta, kad automobilio remonto suma gali būti 2 000,00 Eur ar dar daugiau. Prie namų remontuoti automobilio nebandė, prie namų buvo atvažiavęs meistras. Žvakė buvo keista servise. Prieš perkant, automobilio nesiūlė tikrinti autoservise. Su automobiliu nebuvo niekur važiuota. Internetinėje svetainėje iš pradžių surado įmonę, į kurią kreipėsi dėl defektacijos atlikimo. Jų specialistas tuo metu atostogavo ir jie pasiūlė kreiptis į UAB „R.“. Paskambinę į UAB „R.“ pasakė, kad automobilio eksploatuoti negali, todėl automobilį pristatė į UAB „R.“ su tralu. Automobilį matė pirmą kartą apžiūros metu, kai buvo sumokėtas avansas, o antrą kartą matė automobilį, kai jau buvo pasirašyta sutartis ir jie atvyko prie automobilio po sutarties pasirašymo. Su tuo automobiliu išvažiavo iš namų, kad nuvažiuotų iki degalinės, ir užsipylus kurą, atsirado pirmieji neaiškūs signalai, o paskui jau buvo kreiptasi į servisus. Automobilio pardavėjas suteikė žodines garantijas, kad automobilis neturi jokių defektų, yra ką tik praėjęs technikinę apžiūrą, nereikalauja jokių investicijų, kad „atsisėdi ir važiuoji be jokių problemų“, mašina buvo nuolat eksploatuojama, jokių stiprių gedimų nebuvo. Kai buvo apžiūrinėjamas automobilis, taip buvo žodžiu kalbėta. D. G. buvo sakyta, kad jeigu tai yra smulkūs defektai, jie patys juos gali susitvarkyti, bet čia yra defektas, kurio kaina yra pusė automobilio vertės. Apie defektus, kurie buvo nustatyti ekspertizės akte, galėjo žinoti pardavėjas. Neįsivaizduoja, kaip galima buvo eksploatuoti automobilį, kai buvo toks variklio defektas, jei automobilį vairavo kiekvieną dieną. Jiems sakė, kad automobilis pagal jo metus yra tvarkingas, prižiūrėtas, nereikės jokių papildomų investicijų. Jos lūkestis buvo, kad šis automobilis nuvažiuotų dar apie 50 tūkstančių kilometrų. Apžiūros metu automobiliu buvo pavažiuota, jis buvo užvestas, atidarytas kapotas, buvo pasakyta, kad neseniai keisti tepalai ir buvo prilaistyta, todėl tepalas garuoja, buvo pavažiuota atgal, pažiūrėta, ar nėra alyvos dėmių. Paskui automobilis buvo grąžintas į vietą, ir tariamasi dėl tolimesnių veiksmų, kada būtų galima įsigyti automobilį. Apie siūlymą važiuoti į servisą kalbos nebuvos, D. G. kaip tik sakė, kad automobilis nepriekaištingas. Pardavėju pasitikėjo.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įrodymų visuma patvirtina, jog automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais, perkant automobilį defektų nebuvo įmanoma nustatyti. Automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais, apie kuriuos automobilio pardavėjas galėjo ir turėjo žinoti. Automobilio defektai išryškėjo pirmą dieną po automobilio įsigijimo. Ieškovė tikėjosi, kad perkamas tvarkingas automobilis, ji turi teisę reikalauti grąžinti sumokėti kainą ir atsisakyti sutarties, kai tai yra esminis sutarties pažeidimas. Turtinę žalą sudaro automobilio pervežimo paslaugos į UAB „R.“ dirbtuves – 120,00 Eur, UAB „R.“ specialistų paslaugos dėl defektų nustatymo – 100,00 Eur, išlaidos už automobilio transportavimą ekspertui – 121,00 Eur, UAB „A.“ buvo sumokėta 242,00 Eur, taip pat mokėtos išlaidos perregistravimo ir taršos mokesčio apmokėjimui, papildomai ieškovė sumokėjo specialistui 600,00 Eur. Bendra suma yra 1 318,69 Eur.
6. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Įmonė jokių garantijų suteikusi nebuvo, ieškovė turėjo visas galimybes prieš įsigyjant automobilį patikrinti servise. Ekspertizės akte aiškiai pasakyta, kad visi automobilio nustatyti trūkumai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė. Didžioji dalis trūkumų galėjo būti pastebėti tinkamai apžiūrint automobilį (iš viršaus ir apžiūrint automobilį iš apačios), jeigu pardavimo metu tokie trūkumai jau buvo. Tokie trūkumai galėjo būti nustatyti bet kuriame servise. Pati ieškovė pirkimo – pardavimo sutartyje patvirtino, kad automobilis akivaizdžių trūkumų neturi. Atsakovė negali už ieškovę įvykdyti jos teisės pasitikrinti perkamą daiktą. Ieškovė neįrodė, jog automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais. Buvo parduotas automobilis toks, koks jis yra, jokių paslėptų trūkumų pardavimo momentu nebuvo, pardavėjas atskleidė visą įmanomą informaciją. Tą patį patvirtino ir pirkėja pirkimo-pardavimo sutartyje, įrašė, kad akivaizdžių trūkumų automobilis neturėjo. Pirkėja turėjo visas galimybes tikrinti automobilį autoservise, atlikti išsamų patikrinimą, tačiau pasitenkino tuo, kad auto pasivažinėjo minimaliai, ir tai, nurodomi duomenys apie tai, kiek nuvažiuota, nesutampa. Taip pat vystantis konfliktui, buvo pasiūlymas adekvatus, t. y. grąžinti pinigus. Be to, ieškovei buvo pasiūlyta pateikti kuro pylimo čekį, tačiau tas nebuvo padaryta. Nurodomi skirtingi skaičiai, kiek po pirkimo – pardavimo sutarties buvo pravažiavęs automobilis, t. y. keli kilometrai, iki namų, degalinės, po to ir penkiasdešimt kilometrų. Visiškai neaišku kas buvo daroma su automobiliu. Automobilis yra 2007 m. gamybos, pravažiavęs virš 300 000 kilometrų. Tokiam automobiliui negali būti taikomos tokios pačios garantijos nuostatos, kaip naujam automobiliui. Pirkėjas atsisakė pasiūlymo patikrinti automobilį, todėl prisiėmė visas pasekmes, kas gali nutikti su automobiliu. Trūkumas, kurį pirkėja nurodo kaip esminį, atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo. Pirkėjas turėjo įvertinti, kad perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo. Automobilis buvo parduotas su galiojančia technine apžiūra, siūlomi ginčo sprendimo būdai, kurie pasirodė netinkami. Ieškinys yra visiškai nepagrįstas.
7. Atsakovės atstovė V. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad tuo metu, kai vyko automobilio pardavimas, ji buvo išvykusi. UAB „O.“ užsiima kelionių organizavimu, ji, kaip direktorė, labai dažnai keliauja. Ji įgaliojo D. G. parduoti automobilį. Pati automobilio priežiūra neužsiėmė, nežino, kaip automobilis buvo aptarnaujamas, kas kažkiek laiko visada automobilį varydavo į autoservisus, kadangi automobilis ne naujas. Automobilis buvo prižiūrimas įmonės lėšomis. Prieš atliekant techninę apžiūrą, buvo atlikta techninė patikra autoservise. Ji važinėdama nepastebėjo jokių defektų, tepalų automobilis neleido. Automobilio pardavimo metu ji pati nedalyvavo, tačiau pirkėjui prieš perkant automobilį buvo visos sąlygos jį apžiūrėti servise, buvo galima pravažiuoti kieme, ten tikrai yra kur važiuoti. Grįžusi iš kelionės, ji gavo žinutę iš D. G., kad automobiliui atsitiko kažkoks defektas. Ji bandė susisiekti su ieškove, iš pradžių paskambinus niekas neatsiliepė ir neperskambino. Tada ji pradėjo susirašinėti SMS žinutėmis, tik tokiu būdu bendravimas vyko. Atrodo, buvo bendraujama su pirkėjos vyru. Ji tikrai nežinojo apie defektus, jeigu jau taip atsitiko, pasiūlė kompensuoti. Ieškovė nevedė jokių derybų, jokių kompromisų, jokio išklausymo, buvo tik nurodymai, kad ji turi kažką daryti ir dar atlyginti žalą, taršos mokestį, apžiūrą autoservise. Jos niekas neįspėjo, kad bus atliekama apžiūra. Jai tai pasirodė kažkoks reketas. Ji sutiko nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus, bet ji norėjo pažiūrėti, kas tam automobiliui atsitiko, nes automobilis jai puikiai veikė. Jai atrodė įtartina, kai žmonės pradėjo iš karto sąskaitas siųsti. Ji taip pat buvo pasiūliusi ieškovei dalyvauti apžiūroje jos servise, kuriame ji tvarkėsi šį automobilį. Ji nenorėjo važiuoti į kažkokį kitą autoservisą, kuris jai nežinomas. Nepamena, į kokį autoservisą jai siūlė atvykti. Ji norėjo apžiūrą atlikti „A. S.“ servise (šiame autoservise trečiasis asmuo nedirba). D. G. ji pažįsta gana seniai, jis yra jos bičiulis. Jai automobilių pardavimas yra svetimas dalykas, todėl išvažiuodama tiesiog paprašė gerai pažįstamo žmogaus pagalbos. Nežino, kur D. G. dirbo automobilio pardavimo metu. Jis dirbdavo viename ar kitame autoservise. Parduodant automobilį jo rida buvo 300 tūkstančių kilometrų. Pardavimo metu buvo atskleista viskas kas įmanoma, apie variklio gedimus nežinojo, niekada nebuvojo jokių problemų.
8. Trečiasis asmuo D. G. teismo posėdžio metu nurodė nesutinkantis su ieškiniu. Pažymėjo, kad pirmasis automobilio apžiūrėjimas vyko (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūtį. Pirkėjai vizualiai apžiūrėjo automobilį, sakė, kad automobilis yra tinkamas. Automobilis buvo aptarnautas autorizuotose servisuose, buvo visi dokumentai, atlikta techninė apžiūra. Automobilį pirko ne už šimtą eurų, atrodo normalu, kad turėtų atsisėsti, pavažinėti. Iš pirkėjo jokio noro nebuvo, jie atėjo, pastovėjo, nusprendė, kad viskas gerai ir pirks automobilį. Jie galėjo automobiliu pavažinėti, pabandyti, paklausyti, kaip važiuoja. Automobiliu buvo pajudėta koks metras ar du, į priekį ir atgal. Buvo pateiktos sąskaitos už pervežimą po 60 – 70 Eur, kai tuo metu (duomenys neskelbtini) ribose pervežimas kainuoja 40 – 50 Eur, įkainis buvo didesnis, negu įprasta. Buvo pasisakoma, kad yra turbinos gedimas, tačiau šiame automobilyje nėra turbinos. V. S. tikrai negalėjo žinoti apie automobilio gedimą. Jis buvo užvažiavęs į „K.“, pasakė, kad pagrindinis gedimas yra sugedęs vožtuvas, apie kurį nei jis, nei kitas asmuo, parduodantis automobilį, negalėjo žinoti ir pamatyti. Dėl pinigų grąžinimo buvo bandoma tartis, buvo siūloma 700,00 Eur, paskui ir 1 500,00 Eur, bet dėl šių pasiūlymų nebuvo einama į kalbas. Variklio keisti viso tikrai nereikia, šių sumų būtų užtekę. Keisčiausia, kad ieškovė nesutiko su tuo, kad apžiūrėjus automobilį, būtų grąžinama visa pinigų suma. Automobilio apžiūros metu nurodė tokias aplinkybes, kokias žinojo, automobilį ir pats buvo kelis kartus vairavęs, su varikliu susijusių gedimų nebuvo. Pirkėjams nurodė, kokios automobilio dalys buvo keistos. Automobilis buvo prižiūrimas, tvarkomas, tai ir buvo iškomunikuota. Buvo daryta techninė apžiūra, kažkaip atsitiko, kad per vieną vakarą automobilis subyrėjo. Prieš pirkimą apžiūros metu buvo užkurtas automobilis, variklis dirbo gerai, nedegė jokie indikatoriai skydelyje. Tepalai garavo, nes variklis buvo užšilęs, tai matė ir ieškovės vyras. Jis pildė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kažkaip praleido ir neužpildė ridos. Jis neužsiima automobilių prekyba. Kiek atsimena, automobilio prikimo – pardavimo metu rida buvo tokia, kokia buvo techninės apžiūros metu. Su automobiliu direktorė daug nevažinėjo, per metus apie 10-15 tūkstančių kilometrų, galima apskaičiuoti, kiek galėjo būti nuvažiuota. Jis dirba autoservise. Jokių garantijų pirkėjai nesuteikė, buvo pasakyta, kad jo žiniomis, automobilis yra pakankamai tvarkingas. Automobilio rida yra nemaža, todėl garantijų negali būti. Niekas nedraudė pirkėjams apžiūrėti automobilio, buvo sudarytos visos sąlygos, jie apžiūrėti nuodugniai automobilio neprašė. Nepamena, kiek laiko užtruko automobilio apžiūra, galėjo būti ir pusvalandis. Automobilį apžiūrėjo ieškovės vyras, ji pati buvo šalia. Jiems buvo sudaryta galimybė automobilį patikrinti autoservise, buvo ir pasiūlymas tai padaryti. Iš jų pusės buvo siūlyta automobilį patikrinti ir autoservise, kuriame jis tuo metu dirbo, ir kituose servisuose. Pirkimo – pardavimo dokumentai buvo pasirašyti (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur yra autoservisas, kuriame jis dirbo. Sutartis buvo pasirašyta lauke. Nepamena, kokią ridą nurodė automobilio pardavimo skelbime.
9. Liudytojas P. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad jis su V. Z. portale „autoplius.lt“ rado skelbimą, paskambino nurodytu numeriu, susitarė dėl automobilio apžiūros. Jie 2023 m. rugpjūčio 10 d. nuvažiavo apžiūrėti automobilio. Apžiūrint automobilį akivaizdžių defektų nelabai matė, jį užkūrė, viskas buvo tvarkoje. Jis truputį automobiliu pavažiavo, pažiūrėjo, ar ant kelio nėra tepalų žymių. Paklausė D. G., ar viskas gerai su automobiliu, jis pasakė, kad viskas tvarkoje, automobilis techniškai tvarkingas. Sakė, kad buvo keistos stabdžių kaladėlės, keista alyva, ir truputį alyvos pritaškyta ant variklio. Jie susitarė, kad rugpjūčio 13 d., sekmadienį, atvažiuos automobilio savininkė V., ir jie galės sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Jie paliko D. G. 200,00 Eur užstatą. D. G. jiems penktadienį vakare paskambino, kad V. jam davė įgaliojimą pirkimo – pardavimo sutarčiai. Jie nuvažiavo pas D. G. sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties, jie sutartį pasirašė, į V. sąskaitą pervedė pinigus – 4 500,00 Eur. D. G. jiems perdavė dokumentus, pasakė, kad automobilis stovi ten, kur jie apžiūrinėjo ketvirtadienį. Jie nuvažiavo ir automobilį pasiėmė, parvažiavo namo. V. pradėjo automobilio registraciją. Paskui vakare, apie 20.00 val., jie nuvažiavo prisipilti kuro į (duomenys neskelbtini). Prisipylus kuro, užsidegė lemputė, kad yra kažkoks variklio defektas. Kitą dieną jie skambino D. G., kad kažkas yra negerai su varikliu. Rugpjūčio 14 d. meistras T. padarė automobilio diagnostiką, pasakė, kad reikia žiūrėti į žvakes ir tikrinti „babiną“. Paskui jie nuvežė mašiną pas T., jis tikrino, sakė, kad kompresija bloga. Jie paskambino D. G., pasakė, kad kažkas negerai su žvakėmis ir varikliu. G. susiskambino su V., pasakė, kad gali kompensuoti 700,00 Eur. Jie reikalavo, kad grąžintų automobilį dėl variklio defekto, bet automobilio pardavėjai atsisakė. Jie paskui automobilį vežė į autoservisą atlikti defektų nustatymą, V. atsisakė dalyvauti apžiūroje. Pirkdami automobilį, neatliko apžiūros autoservise, nes neseniai buvo atlikta techninė apžiūra, pakeistos kažkurios dalys, didelių defektų nesimatė, D. G. buvo nurodęs, kad automobilis tvarkingas, defektų nėra. Jie pasitikėjo D. G. žodžiu. Dėl tepalo garavimo – D. G. pasakė, kad keitė tepalus, truputį ant variklio užpylė tepalo. Pats liudytojas nieko neardė ir nelindo patikrinti. Iki kol paaiškėjo, kad automobilis turi defektų, maksimaliai buvo nuvažiuota 10 kilometrų. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini) esančią kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“, užpylė kuro 50,00 Eur sumai, ir grįžo namo. Važiuojant namo, užsidegė lemputė, kad kažkas yra negerai su varikliu. Jie grįžo namo, pastatė automobilį, toliau niekur nevažiavo, buvo gal 20 val. D. G. užpildė pirkimo – pardavimo sutartį, jo žmona įrašė tik kainą ir padarė pavedimą. Žmona parašė UAB „O.“ direktorei žinutę, kad bus tikrinami defektai autoservise UAB „R.“ rugpjūčio 22 ar 23 dieną. Direktorė atsisakė dalyvauti, alternatyvių pasiūlymų nepateikė. Jiems rašė, kad gali grąžinti automobilį, jį pristatyti iki 17 val., jiems grąžins 3 500,00 Eur, o kitą sumą – nustačius defektus, kada grąžins, nebuvo parašyta. Dėl automobilio transportavimo ekspertui išlaidų – liudytojas užsakė techninę pagalbą ir padarė pavedimą apmokėti sąskaitas už techninę pagalbą, kad nugabentų automobilį į autoservisą ir grąžintų automobilį iš autoserviso į namus. Jo ir žmonos yra bendra sąskaita. Perkant kažkokių ryškių požymių, kad automobilis netvarkingas, nebuvo. Neturi išsilavinimo, susijusio su technika ar automobiliais. Automobiliu pavažiavo nedaug, gal apie 5 metrus, toje vietoje, kurioje stovėjo automobilis jį apžiūrint. Jo sutuoktinė tuo metu stovėjo šalia. Jis iš vietos pavažiavo, paskui išlipo iš mašinos, pažiūrėjo, ar nėra nieko prilašėję ant žemės, ir tada atgal pastatė automobilį. Automobilį apžiūrinėjo apie 40 minučių. Garantijos automobiliui nesuteikė. Jie suprato, kad automobilis techniškai tvarkingas, kad perka ne naują automobilį, kad defektai galėjo būti nebent smulkūs, o ne variklio. Neatsimena, ar buvo sudaryta galimybė automobilį tikrinti autoservise. Jie pasitikėjo D. G. žodžiais, kad automobilis techniškai tvarkingas, praėjo techninę apžiūrą. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jie įsigijo automobilį ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Paskui iš (duomenys neskelbtini) važiavo į kolonėlę (duomenys neskelbtini). Iš kolonėlės važiavo namo. Konkrečios vietos, kur pastebėjo defektą, nepasakys, bet buvo koks 10 minučių nuo išvažiavimo iš kolonėlės. Automobilį vairavo jis. Grįžo namo, paliko automobilį, atėjo pirmadienis, jie pasikvietė meistrą T., kuris padarė automobilio diagnostiką ir nurodė, kad kažkas negerai su žvakėmis. Meistras iš pradžių atvažiavo pas juos ir padarė diagnostiką, paskui jie važiavo į jo dirbtuves prie (duomenys neskelbtini) garažų. Autoservise, į kurį kreipėsi iš pradžių, negalėjo padaryti patikros, nes buvo apsiėmę labai daug darbų, ir pasiūlė servisą UAB „R.“. Atsakovė iš karto nepasiūlė grąžinti pinigus, iš pradžių paprašė defektų nustatymo akto. Jie iš pradžių neturėjo tokio akto, paskui užsisakė, kad padarytų defektų nustatymo aktą UAB „R.“. Atsakovė nesiūlė kur nors autoservise patikrinti, D. G. sakė, kad jie kokį nori rinktųsi servisą. Liudytojas yra susipažinęs su ekspertizės aktu. Advokatas atsiuntė žmonai ekspertizės aktą, ji jam parodė, nes jie gyvena kartu. Prieš perkant automobilį, niekas nebuvo uždraudęs jo patikrinti servise, bet jiems buvo pasakyta, kad automobilis yra tvarkingas, be defektų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju S. P. nurodė, kad turi technologijos mokslų daktaro laipsnį, yra (duomenys neskelbtini). Atsakinėjo į pateiktus klausimus. Nemano, kad pirkėjas neturėdamas specialių žinių ir nebūdamas tos srities specialistu, galėjo pastebėti tuos trūkumus. Jeigu variklis dirbtų įtartinai, netolygiai ir panašiai, tuomet – galbūt. Dėl kompresijos dingimo priežasčių gali būti keletas. Kiekvienas variklis ilgainiui natūraliai dėvisi stūmokliui slankiojant cilindre, tiesiog dėl trinties, nors yra tam tikras tepimas, kuris negali visiškai sumažinti variklio dėvėjimosi. Didėja tarpeliai, per tuos tarpelius slėgis gali praeiti į variklio apatinę dalį, į karterį. Dėl to kompresijos, kuri matuota servise, natūraliai galėjo nebelikti. Natūraliai kompresija cilindruose turėtų mažėti tolygiai, nebent atsiranda kiti gedimai, kažkurio vožtuvo pradegimas arba užstrigimas. Vožtuvų pradegimas labiausiai tikėtina tokio variklio gedimo priežastis, galėtų būti išmetimo vožtuvų pradegimas, kuomet atsiranda ertmė ir pro tą ertmę skverbiasi išmetamosios dujos. Tuomet sumažėja variklio kompresija. Kuomet stūmoklis pakyla į viršų, jis praktiškai nesuslegia oro ir degalų mišinio, degusis mišinys iš karto išstumiamas į išmetimo vamzdį ir uždegami degiojo mišinio likučiai, kurie uždega ir išmetimo vamzdyje esantį degųjį mišinį bei gali būti, jog sugadins kitus išmetimo sistemoje esančius elementus, dėl ko gali užsidegti įspėjamoji lemputė. Jeigu automobilis, kaip šiuo atveju, nuvažiavęs daugiau kaip 300 000 kilometrų, tai natūralu, kad ta kompresija turėjo būti sumažėjusi. Bet toks didelis išsibarstymas greičiausiai atsirado dėl tam tikrų kitų priežasčių, tokių kaip vožtuvo pradegimas. Vožtuvo pradegimas taip pat negali įvykti staiga turi vystytis tam tikrą laiką, nei per 50 kilometrų, nei per 100 kilometrų neatsiranda. Nebent galėjo kažkas sulūžti. Bet tokiu atveju turėtų jaustis tam tikri bildesiai cilindre. Mano, kad kompresija negalėjo staigiai sumažėjo, tai „check engine“ lemputė užsidegė ne todėl, kad sumažėtų kompresija, o dėl lambda zondų jutiklių. Gali būti ir kitos priežastys, sugedęs įsiurbiamo oro jutiklis, sugedusi žvakė, uždegimo ritė. Gali būti, kad gedimai tiesiog atsitiktinai atsirado, o variklio kompresija jau anksčiau buvo sumažėjusi. Auto neapžiūrėjo, jam buvo pateiktas advokato prašymas ir automobilio remonto rekomendacija UAB „R.“. Specialisto išvada yra bendro pobūdžio. Prašymą gavo el. paštu, jeigu teisingai prisimena vasario 13 d. 12:58 val. Iš (duomenys neskelbtini) universiteto niekas neįpareigojo teikti išvados. Taip procesas vyko daug greičiau, universiteto tvarkos pakankamai griežtos, pakankamai ilgai užtrunka. Šiuo atveju veikė savo vardu. Tą dieną, kiek prisimena pravaikštoje nebuvo, darbus darė po darbo valandų. Turbūt buvo padaryta klaida dėl išvados surašymo datos. Valandas skaičiuoja po darbo, dėl apmokėjimo neprisimena. Tokių išvadų surašo vieną per metus. Automobilį apžiūrint prasideda daug sudėtingesnis procesas, reikia automobilį ardyti, naudotis tam tikrais prietaisais, tai susiję su juridiniais dalykais. Advokatas būtent prašė tik atsakyti į tokius klausimus neardant automobilio. Nuotraukų automobilio nematė. Sutartis sudaryta nebuvo, darbas atliktas pagal prašymą. Tokio automobilio resursas priklauso nuo eksploatacijos. Naujesni varikliai yra trumpesnio ilgaamžiškumo, kadangi gamintojai siekia optimizuoti. Niekas nežino, koks yra variklio resursas, gamintojas tik duoda garantiją, galutinio resurso nėra. Ekspertizės akto neskaitė.
Ieškinys tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
11. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. 17.30 val. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje užfiksuota, kad pardavėja UAB „O.“ (kurią pagal įgaliojimą atstovavo trečiasis asmuo D. G.) pirkėjai V. Z. pardavė transporto priemonę „B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 4 700,00 Eur (4 500,00 Eur sumokėti bankiniu pavedimu, 200,00 Eur grynais).
12. Aptariamoje transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje pažymėta, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra yra galiojanti, skiltis „Rida“ neužpildyta, o skiltyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ įrašyta, jog „akivaizdžių trūkumų neturi, pretenzijų neturiu“. 2023 m. birželio 13 d. automobiliui „B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduota privalomojo transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita, kurioje nurodyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Nagrinėjamos bylos duomenis, pirkimo – pardavimo sutartį pildė trečiasis asmuo, pats tai patvirtinęs teismo posėdžio metu.
13. Iš 2023 m. liepos 24 d. skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad parduodamas lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, pirma registracija – 2008 m. birželio mėn. Skelbime nurodyta, kad automobilis be defektų, jo rida – 305 000 km, bei pažymėta, jog automobilis tvarkingas, yra didžioji dalis serviso istorijos, neseniai darytas aptarnavimas, keista alyva su filtrais, priekyje ir gale nauji diskai su kaladėlėmis, kėbulas tvarkingas. Prie skelbimo pridėtos transporto priemonės nuotraukos, kuriose akivaizdžių automobilio trūkumų neužfiksuota.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ieškovės įsigytas automobilis netrukus sugedo. 2023 m. rugpjūčio 22 d. UAB „R.“ parengtoje automobilio remonto rekomendacijoje PAU Nr. 002266-R nurodyta, kad automobilyje „B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas variklio gedimas, bloga kompresija 1, 2, 4 cilindruose. Variklio remontas preliminariai kainuotų nuo 2 000,00 Eur, dėl išsamesnės sąmatos reikalingas variklio ardymas. Automobilyje taip pat nustatytas alyvos nuotėkis (vožtuvų dangtelis, tepalo filtro korpusas), dešinės pusės priekinio ir galinio amortizatoriaus defektas (priekinių kaina – po 130,00 Eur, galiniai – po 110,00 Eur, apsaugos 2 komplektai – po 30,00 Eur, darbas – 240,00 Eur), valytuvų mechanizmo defektas (valytuvų kojos) – kaina 139,00 Eur. Be to, rekomendacijoje nurodyta, kad dešinės pusės galinė pakabos pagalvė nusidėvėjusi, ji kainuotų 150,00 Eur, darbas – 50,00 Eur.
15. Ieškovė į bylą pateikė specialisto išvadą dėl transporto priemonės „B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), defektų nustatymo. 2024 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje, atliktoje (duomenys neskelbtini), nurodoma: 1) pirkėjui, neturinčiam specialių žinių ir/ar specialių prietaisų, 2023 m. rugpjūčio 22 d. UAB „R.“ automobilio remonto rekomendacijose PAU Nr. 002266-R nurodytų variklio defektų neįmanoma pastebėti; 2) benzininio variklio cilindrų kompresija gali sumažėti dėl keleto priežasčių: a) dėl natūralaus variklio detalių dėvėjimosi, kuomet dylant variklio cilindrui ir stūmoklio žiedams didėja tarpeliai, ko pasėkoje didėja nesandarumas degimo kameroje, b) dėl natūraliai atsiradusio metalo nuovargio arba detonacijos (kuomet naudojami per žemo oktaninio skaičiaus degalai, nei numatyta gamintojo) įskilusio/suskilusio stūmoklio, c) dėl natūralaus dėvėjimosi ir senėjimo pradegusios tarpinės tarp variklio bloko ir cilindrų galvutės, kuomet atsiranda ertmės jungiančios variklio cilindro degimo kamerą su aušinimo arba tepimo kanalais, d) dėl natūralaus dėvėjimosi ir metalo nuovargio, dėl netinkamo (per vėlyvo) uždegimo momento arba dėl netinkamų degalų (per aukšto oktaninio skaičiaus, nei yra numatyta gamintojo) pradega išmetimo vožtuvas; 3) eksploatuojant variklį, dėl natūralaus dėvėjimosi, cilindrų kompresija nuolat mažėja, tačiau ji mažėja tolygiai ir nežymiai. Šis procesas trunka ilgą laiką. Jeigu cilindrų kompresija staiga sumažėjo labai ženkliai arba visiškai dingo (iki 0 bar), tuomet tikėtina, kad įvyko gedimas, kurį galėjo sukelti 2 atsakyme išvardintos priežastys ir ne tik jos. Taip pat tikėtina, kad užsidegęs užrašas simbolizuojantis variklio gedimą galėjo atsirasti dėl problemų, susijusių su degalų sąnaudų arba teršalų emisijos padidėjimu. Tačiau tai greičiausiai yra pasekmė kito variklio gedimo, kuris labai maža tikimybė, kad galėjo įvykti staiga. Didžiausia tikimybė, kad tam tikras gedimas vystėsi ilgą laiką, tačiau užrašas simbolizuojantis variklio gedimą atsirado tik tuomet, kai tai pajuto savidiagnostikos sistema. Teismas taip pat pažymi, kad dr. S. P. nagrinėjamoje byloje automobilio variklio neapžiūrinėjo, o teismo posėdžio metu pripažino, jog jo pastebėjimai yra labiau bendro pobūdžio, todėl teismas pirmiausiai remiasi būtent ekspertizės aktu ir jame nurodytomis aplinkybės.
16. 2024 m. gegužės 14 d. ekspertizės akte Nr. MV 2024-37, parengtame dr. V. M., pateiktos išvados: 1) automobilio „B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 16 d. apžiūros metu buvo nustatyti tokie trūkumai: nesandarus priekinės pakabos dešinio statramsčio amortizatorius, nesandarus užpakalinės pakabos dešinys amortizatorius, užpakalinės pneumatinės pakabos kairės oro pagalvės išorinis paviršius jos apatinėje dalyje turi pastebimo nusidėvėjimo požymių, alyvos prasiskverbimas iš variklio ir pavarų dėžės, priekinio stiklo valytuvų pavara turi didesnį susidėvėjimą. Techniniu požiūriu negalima nustatyti, kada susidarė (atsirado) aukščiau išvardyti trūkumai, nes automobilio diagnostikos sistema jų nefiksuoja, o jų nustatymas iš vizualiai matomų ar kitų požymių yra negalimas. Jei šiuos defektus automobilis turėjo 2023 m. birželio 13 d. techninės apžiūros metu, tai šiuos defektus turėjo pastebėti techninės apžiūros kontrolierius ir įvertinti juos kaip didelius trūkumus ir šiuo atveju automobilis negalėtų dalyvauti viešajame eisme. Atsižvelgiant į tikėtinai mažą automobilio ridą laikotarpyje po jo 2023 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo – pardavimo iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. jo apžiūros, techniniu požiūriu vertintina kaip mažai tikėtina, kad visi nurodyti trūkumai susiformavo šiuo laikotarpiu; 2) 2024 m. balandžio 18 d. apžiūros metu buvo nustatyti šie variklio trūkumai: 2-o cilindro vieno iš išmetimo vožtuvų lėkštelė turi kiaurą pažeidimą, dėl to nedirba šis cilindras, visų variklio cilindrų kompresijos skaičiuojamosios reikšmės yra pastebimai mažesnės, nei tai įprasta tvarkingam įšilusiam benzininiam varikliui; 1-o ir 3-o cilindrų kompresijos skaičiuojamosios reikšmės skiriasi daugiau kaip 1 bar nuo 4-5-6 cilindrų reikšmių, kas leidžia spręsti, kad 1-o ir 3-o cilindrų hermetiškumas yra pastebimai mažesnis nei kitų cilindrų, yra didesnis variklio stūmoklinės grupės detalių (stūmoklių ir jų žiedų bei cilindrų) susidėvėjimas, dėl to turėjo pasireikšti didesnės variklinės alyvos sąnaudos. Atsižvelgiant į tikėtiną nedidelę automobilio ridą nuo jo pirkimo – pardavimo iki variklio sutrikusio darbo atsiradimo požymių darytina išvada, kad variklio 2-o cilindro vožtuvo defektas (pradinių įtrūkimų susiformavimas) pradėjo vystytis iki automobilio pirkimo – pardavimo, o variklio gedimas (pradegus vožtuvo lėkštelei) susidarė jau po automobilio pirkimo – pardavimo. Didesnis variklio stūmoklinės grupės detalių (stūmoklių ir jų žiedų bei cilindrų) susidėvėjimas (kuris didesne dalimi lemia didesnį kompresijos jo cilindruose sumažėjimą, lyginant su įprastomis tvarkingai variklio būklei kompresijos reikšmėmis) pradėjo formuotis didesniu laikotarpiu iki automobilio 2023 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo – pardavimo, dėl natūralaus šių detalių sudilimo. Esant didesniam šių detalių susidėvėjimui, pasireškia didesnis nei įprasta variklinės alyvos sueikvojimas. Todėl tikėtina, kad šis variklio normalaus darbo sutrikimo požymis (didesnės variklinės alyvos sueikvojimo sąnaudos) galėjo būti žinomas šio automobilio valdytojui (-jams), eksploatavusiam (-iems) automobilį bent keletą mėnesių iki jo 2023 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo – pardavimo.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.333 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.327 straipsnio 1 dalis numato, jog parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
20. Vertindamas nagrinėjamos bylos įrodymus, procesinių dokumentų turinį, taip pat ir teismo posėdžio metu proceso dalyvių nurodytas aplinkybes, teismas pirmiausiai pažymi, kad atsiliepiant į pareikštą ieškinį buvo nurodoma, jog automobilis buvo pirktas su 305 000 km rida, kas neva rodo, jog iki patikrinimo automobiliu pravažiuota net 13 677 km, automobilis po pirkimo – pardavimo buvo intensyviai naudotas ir atitiko paskirtį.
21. Vis dėlto, ieškovės pateiktoje transporto priemonės „B.“ skydelio nuotraukoje, padarytoje 2023 m. rugpjūčio 14 d. (trys dienos po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo), užfiksuota, kad automobilio rida yra 318 677 km. Rida 2023 m. gruodžio 17 d. buvo tokia pati (pagal pateiktą 2023 m. gruodžio 17 d. nuotrauką). Tuo tarpu UAB „R.“ 2023 m. rugpjūčio 22 d. automobilio remonto atlikimo akte užfiksuota, kad transporto priemonės „B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rida yra 318 677 km, nurodyta, kad atlikta kompiuterinė diagnostika (30,00 Eur suma), automobilio patikra, gedimo paieška (30,00 Eur suma) bei kompresijos matavimas (40,00 Eur), iš viso atlikta paslaugų už 100,00 Eur. Be to, teismui pateiktoje Techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodyta, jog automobilio rida yra 316 599 km (techninės apžiūros atlikimo laikas 2023 m. birželio 13 d.).
22. Kartu teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės bei jos vyro P. Z. nurodytas aplinkybes ir jų nuoseklumą, atitiktį rašytiniams įrodymams, galima daryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad po automobilio pirkimo pardavimo sutarties sudarymo automobiliu buvo nuvažiuota ne daugiau kaip 50-100 kilometrų. Duomenų, kad automobiliu buvo nuvažiuota daugiau, nagrinėjamoje byloje paprasčiausiai nėra, automobilio skydelio rodmenys, padarant nuotrauką, buvo fiksuojami dar 2023 m. rugpjūčio 14 d., o dėl automobilio gedimų buvo nedelsiant susisiekta su atsakove ir trečiuoju asmeniu D. G., automobilis jau 2023 m. rugpjūčio 22 d. buvo transportuojamas į UAB „R.“ autoservisą.
23. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai be kita ko rodo, kad atsakovė UAB „O.“ parduodama automobilį per trečiąjį asmenį D. G. iki galo sąžininga nebuvo, kadangi automobilio pardavimo skelbime nurodyta, kad automobilio rida – 305 000 km, kas neatitiko realios faktinės situacijos, o automobilio pirkimo pardavimo sutartyje automobilio rida apskritai nebuvo įrašyta, nors tai ir yra privalomi sutartyje nurodyti duomenys. Tai, kad yra privaloma nurodyti automobilio ridos duomenis buvo pažymėta, tiek pirkimo pardavimo sutartyje, tiek ir pagal CK 6.431¹ straipsnį, motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui (ridos duomenys, eismo ir kiti įvykiai, kurių metu transporto priemonė buvo apgadinta).
24. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nors UAB „O.“ ir nėra juridinis asmuo, kuris užsiima automobilių prekyba, tačiau automobilis buvo parduotas pasitelkiant trečiąjį asmenį D. G., kuris be kita ko dirbo autoservise, ir apie automobilio techninę būklę galėjo puikiai žinoti. Juolab, kad iš 2021 m. lapkričio 4 d. mažosios bendrijos „A. S.“ užsakymo atlikimo akto Nr. 4956 matyti, kad transporto priemonei „B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika, gedimo paieška, starterio nuėmimas/pastatymas, starterio remontas, kairės pusės galo pakabos pagalvių nuėmimas/pastatymas, elektros instaliacijos patikra ir remontas, pakeista pneumatinė spyruoklė, oro pagalvė. Šiame akte taip pat nurodoma, kad tiek užsakovas, tiek ir vykdytojas yra D. G.. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad teisiniame santykyje tarp šalių būtent atsakovė, pasitelkusi autoservise dirbantį trečiąjį asmenį, turintį tam tikrų specifinių žinių, buvo stipresnė šalis, nors ir neužsiimanti automobilių prekyba.
25. Teismas taip pat sprendžia, kad nors byloje ieškovė ir nurodė, kad jai nebuvo siūloma tikrinti automobilio autoservise, tačiau byloje nėra jokio pagrindo spręsti, kad galimybė tikrinti automobilį autoservise buvo ribojama.
26. Kita vertus, esminę aplinkybę turi tai, kad ieškovės pasirinkimas apžiūrint automobilį jo autoservise netikrinti, negali būti vertinamas kaip vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens standarto neatitinkančio žmogaus elgesys. Tiek atsakovės atstovė, tiek ir tretysis asmuo D. G. patvirtino, kad automobilis defektų neturėjo, todėl labiau tikėtina, kad tokios aplinkybės ieškovei buvo nurodomas ir įsigyjant automobilį. Juolab, kad jokie automobilio defektai nebuvo nurodyti pirkimo pardavimo sutartyje. Be to, nuo automobilio techninės apžiūros atlikimo buvo praėję mažiau nei du mėnesiai laiko, o automobilio pardavimo skelbime buvo nurodoma, jog parduodamas tvarkingas „B.“ automobilis, yra didžioji dalis serviso istorijos, neseniai darytas aptarnavimas, keista alyva su filtrais, nauji diskai su kaladėlėm priekyje bei gale. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės elgesys įsigyjant net ir pakankamai seną automobilį, pasitikint tiek pardavimo skelbime ir trečiojo asmens nurodytais duomenimis, jog automobilis tvarkingas, esant duomenims apie neseniai atliktą techninę apžiūrą, gali būti laikomas pakankamai rūpestingu ir protingu.
27. Kartu pažymėtina, kad ir pagal kasacinio teismo praktiką, dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Taigi, viena ta aplinkybė, jog automobilis nebuvo tikrinamas autoservise, nesudaro pagrindo konstatuoti nerūpestingą ieškovės elgesį.
28. Teismas taip pat pabrėžia, kad atsižvelgiant tiek į ekspertizės akto išvadą, tiek ir į dr. S. P. atsakymus į klausimus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, šioje civilinėje byloje teismas viena vertus neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė ar jos vyras apžiūrėdami automobilį galėjo pastebėti automobilio variklio defektus, nes, kaip nurodė ir dr. V. M. ekspertizės akte, jų nustatymas iš vizualiai matomų ar kitų požymių yra negalimas. Kita vertus, teismas pažymi, kad net ir automobilį autoservise apžiūrint profesionalams, ne visi automobilio defektai, ypač susiję su automobilio varikliu, nesant įspėjamųjų ženklų prietaisų skydelyje, gali būti pastebimi. Tokio pobūdžio bylose neretai automobilio variklio defektai, jų atsiradimo priežastys nustatomi tik išardžius automobilio variklį.
29. Be to, teismas nagrinėjamoje byloje neturi pakankamo pagrindo spręsti, kad automobilio gedimai atsirado staiga, eksploatuojamu ieškovei automobilio nuvažiavus itin nedidelį atstumą. Tokią poziciją teismas grindžia tuo, kad tiek ekspertizės akte nurodoma, tiek ir dr. S. P. paaiškinimuose teigiama, jog labiausiai tikėtina, kad defektai atsirado dėl natūralaus detalių dėvėjimosi. Nagrinėjamoje byloje nėra ir pakankamai duomenų spręsti, kad variklio defektai atsirado dėl netinkamo automobilio remonto, ar užpilto ne tos rūšies kuro. Šiuo atveju pažymėtina, jog tai, kad ieškovė nepateikė beveik metų senumo kuro pylimo čekio, nesudaro pagrindo įrodymus vertinti atsakovės naudai, kadangi vidutinis žmogus tokio senumo čekių įprastai nesaugo, o byloje apskritai nėra jokių duomenų apie tai, kad gedimai galėjo būti sukelti užpylus netinkamos rūšies kurą (dyzeliną). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors dr. S. P. savo išvadose ir pažymėjo, jog gedimus galėjo sukelti aukštesnio oktaninio skaičiaus, nei yra numatyta gamintojo, kuras, tačiau šiuo atveju būtent skirtingų rūšių benzinui yra nurodomas skirtingas oktaninis skaičius (įprastai 95 ar 98), o vienkartinis aukštesnio oktaninio skaičiaus benzino užpylimas nagrinėjamoje byloje nustatytų gedimų, ypač per tokį trumpą laiką, sukelti paprasčiausiai negalėtų, tam būtinas reikšmingas laiko tarpas.
30. Teismas taip pat atmeta kaip deklaratyvius ir neįrodytus atsakovės atstovo teiginius, jog automobilis galėjo būti netinkamai remontuojamas ir tai lėmė automobilio defektus. Tokių įrodymų šioje civilinėje byloje paprasčiausiai nėra. Teismo vertinimu, ieškovės elgesys su įsigyta transporto priemone, atitiko protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
31. Vertinant, ar atsakovė galėjo žinoti apie automobilio defektus sudarant pirkimo pardavimo sutartį, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ekspertizės akto išvadose nurodoma, jog variklio normalaus darbo sutrikimo požymis (didesnės variklinės alyvos sueikvojimo sąnaudos) galėjo būti žinomas šio automobilio valdytojui (-jams), eksploatavusiam (-iems) automobilį bent keletą mėnesių iki jo 2023 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo – pardavimo.
32. Šiuo atveju pažymėtina, kad automobilio pardavimo skelbime buvo nurodoma, kad automobiliui buvo neseniai darytas aptarnavimas, be kita ko pakeista variklio alyva, tačiau automobilio variklio alyvos keitimas prieš automobilio pardavimą kitam asmeniui įprastai nėra daromas ir nėra būtinas, vidutiniškai apdairus ir protingas pardavėjas alyvos parduodant automobilį įprastai nekeičia, kadangi neketina toliau pats eksploatuoti automobilio.
33. Ieškovė nagrinėjant bylą nurodė, jog perkant automobilį jiems buvo pasakyta, kad neseniai keisti tepalai ir buvo prilaistyta, todėl tepalas garuoja, buvo pavažiuota atgal, pažiūrėta, ar nėra alyvos dėmių. Jos vyras P. Z. patvirtino, kad alyvos buvo ant variklio, taip pat patvirtino, jog tretysis asmuo nurodė, kad tai dėl alyvos keitimo. Tuo tarpu trečiasis asmuo D. G. teigė, jog tepalai garavo, nes variklis buvo užšilęs, tai matė ir ieškovės vyras. Vėlgi, teismas pažymi, kad nei variklio alyvos garavimas, nei tepalų likučiai ant variklio nėra įprasta tinkamai atliekat alyvos keitimą ir galėtų atsirasti tiesiog papildant automobilį alyva, esant didesniam nei turėtų būti alyvos eikvojimui eksploatuojant automobilį. Be to, trečiajam asmeniui nurodžius, kad automobilio alyvos likučiai ant variklio atsirado dėl alyvos keitimo, ieškovės ir jos sutuoktinio elgesys, pavažiuojant automobiliu nedidelį atstumą, įsitikinant ar nėra alyvos dėmių po automobiliu, gali būti vertinamas kaip atitinkantis vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo žmogaus kriterijų, ypač į trečiojo asmens nurodytas aplinkybes.
34. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentais, jog esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje turi tai, kad automobilio gedimai išaiškėjo iš esmės iš karto po automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ieškovei pradėjus eksploatuoti automobilį. Juolab, kad ir automobilis buvo paliktas kitoje vietoje, nei buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kas vėlgi nėra dažna praktika sudarant naudotų automobilių pirkimo – pardavimo sutartis. Defektų išaiškėjimo laiko kriterijus pabrėžiamas ir kasacinio teismo praktikoje, kur nurodoma, kad kai automobilio pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį, nes automobilis jau pirkimo dieną tapo netinkamas naudotis, teismai turi pareigą aiškintis, ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus. Šiuo atveju nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Atitinkamai, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus.
36. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, kad jai buvo parduotas automobilis turintis variklio defektą, dėl ko automobilis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, ir tai, jog automobilio pirkimo pardavimo momentu ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad automobilis turi tokį variklio defektą.
37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat teigiama, jog aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
38. Vis dėlto, teismas, įvertinęs visus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nei spręsti, kad atsakovė įrodė, jog automobilio variklio defektai atsirado jau po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nei jog variklio gedimą lėmė būtent pirkėjos veiksmai. Teismas taip pat pažymi, kad byloje yra pagrindas daryti didesnio tikėtinumo išvadą, jog ieškovė, pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu elgėsi kaip vidutinis ir apdairus asmuo bei nežinojo apie automobilio trūkumus prieš jį įsigydama. Tuo tarpu atsakovės, veikiančios per trečiąjį, asmenį kaip jau ir buvo aptarta, elgesys automobilio pardavimo proceso metu nebuvo nei visiškai įprastas, nei iki galo sąžiningas, nenurodant tikros automobilio ridos skelbime, jos neįrašant pirkimo pardavimo sutartyje. Kartu teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė sudarė galimybes atsakovei tiek apžiūrėti automobilį, tiek ir išspręsti ginčą taikiai. Teismas nenustatė, kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi teise, pasielgusi nesąžiningai.
39. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010). Vienas iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytų būdų, nurodytas 4 punkte, – reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Tačiau šiuo atveju, kasacinio teismo taip pat pažymima, kad svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
40. Teismas sprendžia, kad šioje civilinėje byloje ieškovė įrodė, jog jos įgytas naudotas automobilis nėra galimas naudoti pagal paskirtį, automobilio remontui yra būtinos reikšmingo dydžio investicijos, siekiančioms apie pusę įsigyto automobili vertės, o įsigyto daikto trūkumai yra esminiai, reikalaujantis ir reikšmingos laikotarpių jų šalinimui. Tuo tarpu atsakovė iš esmės neįrodinėjo aplinkybių, jog trūkumus galima pašalinti už mažesnę kainą, nei nurodyta ieškovės pateiktuose dokumentuose, todėl teismui nėra jokio pagrindo spręsti, jog pirkėjos pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra netinkamas ar neproporcingas. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį ir taikyti abipusę restituciją.
41. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos.
42. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jo patirtus 597,69 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro 135,69 Eur automobilio perregistravimo ir taršos mokesčiai, automobilio pervežimo į automobilių remonto dirbtuves ir atgal pas ieškovę paslaugų apmokėjimas – 120,00 Eur, apmokėjimas UAB „R.“ už automobilio defektų nustatymą – 100,00 Eur, 242,00 Eur – už UAB „A.“ paslaugas teikiant pretenziją. Kadangi ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties, sutartis nutrauktina, todėl vertintina, kad aptariamos išlaidos laikytinos ieškovės nuostoliais, nurodytos išlaidos realios, protingos, pagrįstos, visiškai įrodytos, todėl teismui patenkinus prašymą dėl sutarties nutraukimo, ieškovei taip pat priteistina 597,69 Eur nuostolių atlyginimo.
43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Nustatant priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokatų darbo laiko sąnaudas etc. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
44. Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 241,00 Eur žyminio mokesčio, 1 200,00 Eur atstovavimo išlaidos (neviršijančios Rekomendacijose nurodytų dydžių, teikiant iš esmės kokybiškas teisines paslaugas), 121,00 Eur išlaidų, patirtų transportuojant automobilį eksperto apžiūrai į UAB „K.“ ir atgal, 600,00 Eur išlaidų už specialisto dr. S. P. konsultacinę išvadą, viso – 2 162,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą, nenustatė pagrindo mažinti priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos. Suteiktos teisinės paslaugos parengiant ieškinį, jų pobūdis, intelektualinės ir laiko sąnaudos atitinka atstovavimo išlaidų sumą, specialisto konsultacinės išvados parengimas reikalauja specialių žinių (nors teismas sutinka, kad specialisto pateiktoje sąskaitoje yra tam tikrų netikslumų). Be to, bylinėjimosi išlaidos augo atsakovei nesutinkant su pareikštais reikalavimais. Kartu teismas pažymi, kad nors atsakovei taip pat buvo teikiamos itin kokybiškos teisinės paslaugos, ieškinį tenkinus visiškai, jos iš ieškovės nėra priteisiamos.
45. 2024 m. kovo 12 d. nutartimi teismas nutarė nagrinėjamoje byloje paskirti ekspertizę ir įpareigoti atsakovę UAB „O.“ per 5 darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo įmokėti į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo pavadinimas – Šiaulių apylinkės teismas, mokėjimo paskirtis – už ekspertizę) 3 000,00 Eur avansą ekspertizės atlikimo išlaidoms padengti bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. 2024 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 121 atsakovė į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 3000,00 Eur avansą. 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi, atlikus ekspertizę, teismas nutarė apmokėti UAB „I.“ už eksperto V. M. ekspertizės atlikimą 2 476,49 Eur, panaudojant Šiaulių apylinkės teismo, juridinio asmens kodas 302942324, specialiojoje depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, esančias pinigines lėšas, įmokėtas atsakovės 2024 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 121. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas sprendimui įsiteisėjus grąžinti atsakovei 523,51 Eur teismo depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų.
46. Šioje byloje teismas patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos, ieškinį tenkinus visiškai, valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
47. Ieškovei taip pat grąžinti 28,19 Eur žyminio mokesčio permoka (269,19 Eur – 241,00 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti 2023 m. rugpjūčio 11 d. automobilio „B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „O.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl esminio sutarties pažeidimo.
Taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „O.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu gautą 4 700,00 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų eurų 0 ct) sumą ieškovei V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įpareigoti ieškovę V. Z. sutartimi įgytą automobilį „B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), grąžinti uždarosios akcinės bendrovės „O.“ nuosavybėn.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „O.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 597,69 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 69 ct) nuostolių atlyginimo ir 2 162,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „O.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo, juridinio asmens kodas 302942324, specialiojoje depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, esančius 523,51 Eur (penkis šimtus dvidešimt tris eurus 51 ct).
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „O.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Grąžinti ieškovei V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 28,19 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 19 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. spalio 4 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 145. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.