Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei N. M. dėl prievolės įvykdymo natūra, tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, J. B., J. B., V. V. ir J. V., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. B., sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, M. C., T. V., M. V., Ž. G., S. G., J. D. (J. D.), J. Č., A. K., D. K., E. G., E. G., M. G., T. D., J. K., A. K., E. G., D. G., J. K., K. K., R. G., R. G., D. D., P. M., G. K., R. K., S. P., J. B., J. G., A. K., K. K., L. A., A. J., S. J., N. S., D. S., A. L., A. P., S. P., M. G., E. G., L. G., A. G., E. N., Ž. P.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

17. Apeliantė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantės teigimu, dėl byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumo ir didelės bylos apimties gali atsirasti poreikis teikti papildomus paaiškinimus, todėl tai sudaro pagrindą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė, kokios bylai reikšmingos aplinkybės gali būti nustatytos tik žodinio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad visus paaiškinimus ir argumentus atsakovė galėjo nurodyti savo apeliaciniame skunde, šia savo procesine teise ji pasinaudojo, o poreikio rengti žodinį bylos nagrinėjimą tinkamai nepagrindė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškinys dėl prievolės įvykdymo natūra, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo ir trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai buvo atmesti, apeliacine tvarka nėra skundžiama.

Faktinės bylos aplinkybės

20. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-252 buvo patvirtintas atsakovės N. M. žemės sklypo (kad Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas (planavimo tikslas – žemės sklypo naudojimo būdo keitimas, padalijimas). Atsakovė, kaip planavimo organizatoriaus teises ir pareigas vykdantis asmuo, 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsipareigojo įkurti sodininkų bendriją, bendrijos valdybą ir bendrijos valdybos atstovą, kuris būtų atsakingas už inžinerinės infrastruktūros techninio projekto parengimą iki teritorijos užstatymo pradžios ir kt. 2006 m. liepos 17 d. atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybei raštu įsipareigojo savo lėšomis įrengti elektros aukštos įtampos kabelinės linijos įrengimus ir modulinės pastotės sumontavimą, įrengti gaisrų gesinimo tvenkinio, vandens paėmimo vamzdynus ir šulinius.

21. Atsakovė N. M. ir trečiasis asmuo N. B. (ieškovo sutuoktinė) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl 0,1200 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 20 000 Lt. 2009 m. balandžio 1 d. N. B. ir atsakovė sudarė susitarimą, kurio pagrindu atsakovė už papildomą 30 000 Lt sumą įsipareigojo prijungti ieškovo sklypą prie veikiančių lietaus nuotekų tinklų, veikiančių fekalinių nuotekų valymo įrenginių, veikiančių vandentiekio tinklų, nutiesti iki sklypų asfaltuotus kelius, trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą apšviesti ir aptverti tvora. Atsakovė sutiko, kad visi papildomi kaštai, susiję su minėtų darbų ar medžiagų, reikalingų tiems darbams atlikti, pabrangimu, bus dengiami atsakovės sąskaita. Darbus atsakovė įsipareigojo užbaigti iki 2012 m. sausio 1 d. Pagal 2009 m. balandžio 1 d. grynųjų pinigų priėmimo–perdavimo aktą ieškovas perdavė atsakovei 30 000 Lt.

22. Byloje taip pat nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 16 d. ir 2006 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimis tretieji asmenys J. B. ir J. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš atsakovės nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 142 000 Lt sumą, atskirai įsipareigojo sumokėti 30 000 Lt už valymo įrenginius (kanalizaciją), lietaus kanalizaciją, vandentiekį, elektrą, kelio asfaltą, gaisrinį hidrantą, apšvietimą, apsaugą bei šaligatvio įrengimą trinkelėmis. 2007 m. kovo 6 d. mokėjimo pavedimu J. B. pervedė 30 000 Lt į SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą.

23. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi trečiasis asmuo V. V. nupirko iš atsakovės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už bendrą 55 000 Lt sumą. Sutarties 6.1.11 punkte atsakovė įsipareigojo žemės sklype savo darbu ir lėšomis iki 2014 m. sausio 1 d. įstatymu nustatyta tvarka suprojektuoti, įrengti ir perduoti inžinerinius tinklus (išskyrus dujas).

24. Šioje byloje tarp šalių ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, kilo ginčas dėl atsakovės prievolės (ne)vykdymo natūra.

25. Ieškovas V. B. ieškiniu pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis prijungti ieškovo sklype esančias komunikacijas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų, nutiesti iki ieškovo sklypo ribos asfaltuotą kelią, nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą ((duomenys neskelbtini)) apšviesti ir aptverti tvora.

26. Tretieji asmenys J. B. ir J. B. pareiškė savarankiškus reikalavimus įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis prijungti ieškovo sklype esančias komunikacijas prie veikiančių ir pagal statybą leidžiantį dokumentą įrengtų bei nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų, nutiesti iki sklypo ribos asfaltuotą kelią, nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą (SB „(duomenys neskelbtini)“) apšviesti ir aptverti tvora.

27. Tretieji asmenys V. V. ir J. V. pareiškė savarankiškus reikalavimus įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis prijungti J. ir V. V. sklype esančias komunikacijas prie veikiančių ir pagal statybą leidžiantį dokumentą įrengtų bei nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų, taip pat priteisti solidariai iš atsakovės 1 323 Eur žalai atlyginti.

Dėl ieškinio senaties

28. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantę, ieškovą bei trečiuosius asmenius, pareiškusius savarankiškus reikalavimus, sieja rangos teisiniai santykiai, jų pareikšti reikalavimai laikytini reikalavimais dėl atliktų darbų trūkumų, todėl šiems reikalavimams teismas turėjo taikyti CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškovo ir trečiųjų asmenų reikalavimus atmesti.

29. Atsižvelgiant į paminėtus apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad byloje pirmiausia spręstinas klausimas, ar ieškovas ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, nėra praleidę ieškinio senaties termino savo reikalavimams dėl įpareigojimo prievolę įvykdyti natūra pareikšti.

30. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

31. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momento. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad ieškinio senaties terminas ieškovo V. B. reikalavimams pareikšti prasidėjo 2012 m. sausio 1 d., kai pasibaigė sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas. Iš byloje esančios trečiojo asmens J. B. ir SB „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimo medžiagos matyti, kad atsakydama į trečiojo asmens pretenziją grąžinti pinigus dėl neatliktų darbų, bendrija 2014 m. birželio 23 d. atsisakė grąžinti sumokėtus pinigus. Vadinasi, ieškinio senaties terminas trečiųjų asmenų J. B., J. B. reikalavimams pareikšti skaičiuotinas nuo 2014 m. birželio 23 d., kai tretiesiems asmenims tapo (turėjo tapti) žinoma apie galbūt pažeistas jų teises. Ieškinio senaties terminas trečiųjų asmenų J. V. ir V. V. reikalavimams pareikšti prasidėjo 2014 m. sausio 1 d., kai pasibaigė jų ir atsakovės sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.11 punkte nustatytas įsipareigojimų įvykdymo terminas.

32. Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju turėjo būti taikoma CK 6.667 straipsnio 1 dalis, pagal kurią reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėta teisės norma nustato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, kurie yra susiję su netinkamai atliktais rangos darbais. Vadinasi, esminė šios teisės normos taikymo sąlyga yra rangos darbų atlikimas ir jų rezultato perdavimas užsakovui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje ieškovas ir tretieji asmenys pareiškė reikalavimus dėl prievolės įvykdymo natūra. Ieškovai ir tretieji asmenys įrodinėjo, kad atsakovė neatliko sutartų darbų, t. y. nevykdė įsipareigojimo prijungti sklypuose esančias komunikacijas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų, nutiesti iki sklypo ribos asfaltuotą kelią, nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą apšviesti ir aptverti tvora. Pažymėtina, kad šie reikalavimai nėra susijęs su atsakovės atliktų darbų trūkumais, o apeliaciniame skunde apeliantės pateiktas ginčo situacijos teisinis vertinimas taip pat neleidžia daryti išvados, jog byloje yra kilęs ginčas dėl atliktų rangos darbų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje byloje CK 6.667 straipsnio 1 dalies nuostata netaikytina. Įvertinusi nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje turi būti taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas ir tretieji asmenys nėra praleidę.

Dėl CK 6.213 straipsnio (ne)taikymo

34. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

35. CK 6.213 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra, išskyrus šios dalies 1–5 punktuose numatytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalyje). CK 6.213 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis kreditoriaus teisių gynimo būdas, kai kita šalis neįvykdo nepiniginės prievolės. Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra, ir šis gynimo būdas yra sutarčių privalomumo principo išraiška. Tokiu gynimo būdu kreditorius turi teisę naudotis, šio būdo parinkimas nepriklauso nuo teismo diskrecijos, išskyrus, jei egzistuoja CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytos išimtys, kurioms esant įpareigojimas įvykdyti prievolę natūra negalimas ir kreditorius gali reikalauti taikyti kitus teisių gynimo būdus (CK 6.216 straipsnis). Atvejai, kuriems esant reikalavimas įvykdyti prievolę natūra negalimas, išreiškia bendrosios taisyklės išimtį, todėl jų buvimą turi įrodyti šalis, kuri tokia išimtimi remiasi (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014).

36. Nagrinėjamu atveju atsakovė teismui pateiktame triplike nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja CK 6.213 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys, dėl kurių negalima reikalauti atsakovės vykdyti prievolę natūra. Atsakovė nurodė, kad visų SB „(duomenys neskelbtini)“ inžinerinių komunikacijų įrengimas lemtų itin dideles atsakovės finansines išlaidas, nes kiti žemės sklypų savininkai už tokio pobūdžio darbus atsakovei nėra sumokėję, todėl prievolės įvykdymas labai komplikuotų skolininko padėtį ir brangiai kainuotų (CK 6.213 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsakovė savo atsikirtimus taip pat grindė CK 6.213 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų aplinkybių buvimu, t. y. kad inžinerinių tinklų įrengimu turėtų pasirūpinti visi bendrijos nariai, todėl siekiami tikslai gali būti įgyvendinti kitais būdas, o ne įpareigojant šiuos darbus atlikti vien atsakovę. Be to, atsakovės atsikirtimai buvo grindžiami ir CK 6.213 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kad ieškovas ir tretieji asmenys per protingą terminą nereiškė atsakovei reikalavimų dėl prievolės įvykdymo natūra.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei savo atsikirtimus į ieškovo ir trečiųjų asmenų reikalavimus grindžiant, be kita ko, CK 6.213 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytų prievolės vykdymo natūra išimčių buvimu, su tuo susijusių faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir įvertinimas sudarė šios bylos įrodinėjimo dalyko dalį. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti kvalifikuojamos kaip faktinis ar teisinis neįmanomumas įvykdyti prievolę natūra (CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat nenustatyta, kad tokios prievolės įvykdymas natūra labai komplikuotų skolininkės padėtį arba brangiai kainuotų (CK 6.213 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors formaliai teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte numatytus pagrindus nereikalauti atsakovės prievolės vykdymo natūra, tačiau ši teismo išvada nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais ir jų pagrindu nustatytų bylos aplinkybių vertinimu. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nėra aišku, kokio faktinio pobūdžio duomenimis teismas rėmėsi darydamas išvadą, jog ieškovų ir trečiųjų asmenų reikalaujamos prievolės įvykdymas natūra faktiškai ir teisiškai yra įmanomas, taip pat nėra aišku, kokio faktinio pobūdžio duomenimis teismas rėmėsi darydamas išvadą, kad prievolės įvykdymas natūra nereikštų skolininkės turtinės padėties komplikavimo arba brangiai nekainuotų, nors tokio pobūdžio aplinkybėmis buvo grindžiami atsakovės atsikirtimai į byloje pareikštus reikalavimus. Be to, teismo sprendime nėra pasisakyta dėl atsakovės atsikirtimų, susijusių su CK 6.213 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų aplinkybių buvimu, t. y. kad inžinerinių tinklų įrengimu turėtų pasirūpinti visi bendrijos nariai, todėl siekiami tikslai gali būti įgyvendinti kitais būdas, o ne įpareigojant šiuos darbus atlikti vien atsakovę. Taip pat tinkamai neįvertintas atsakovės nurodytų aplinkybių dėl CK 6.213 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindo egzistavimo pagrįstumas, t. y. kad ieškovas ir tretieji asmenys per protingą terminą nereiškė atsakovei reikalavimų dėl prievolės įvykdymo natūra.

39. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl atsakovės įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra, nebuvo tinkamai nustatytos šiam klausimui išnagrinėti teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės. Byloje nebuvo vertinta, ar neegzistuoja aplinkybės, kurioms esant įpareigojimas įvykdyti prievolę natūra nebūtų galimas, t. y. tinkamai nepasisakyta dėl CK 6.213 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktų (ne)taikymo, netirti ir nevertinti šiam klausimui išnagrinėti reikšmingi įrodymai, nepatikslinta įrodinėjimo pareiga byloje dalyvaujantiems asmenims įrodinėjant savo reikalavimus ir atsikirtimus, todėl šios bylos dalies esmė nebuvo tinkamai atskleista. Pažymėtina, kad byloje tinkamai nenustačius, ar nėra CK 6.213 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktuose numatytų aplinkybių, kurioms esant atsakovės įpareigojimas įvykdyti prievolę natūra nebūtų galimas, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškovo ir trečiųjų asmenų reikalavimai dėl prievolės įvykdymo natūra, negali būti laikoma pagrįsta.

Dėl ieškovo ieškinio ir trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų dalyko

40. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

41. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).

42. Nagrinėjamu atveju ieškovo ir trečiųjų asmenų pareikšti reikalavimai iš esmės yra suformuluoti identiškai, t. y. tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys prašė įpareigoti atsakovę N. M. ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis prijungti ieškovo sklype esančias komunikacijas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų, nutiesti iki sklypo ribos asfaltuotą kelią, nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą (SB „(duomenys neskelbtini)“) apšviesti ir aptverti tvora.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo ir trečiųjų asmenų reikalavimai nėra tinkamai suformuluoti. Iš ieškovo ir trečiųjų asmenų reikalavimų nėra aišku, kokia tvarka ir pagal kokį projektą turėtų būti vykdomas sklypuose esančių komunikacijų prijungimas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų. Taip pat nėra aišku, kokio ilgio, pločio bei kokius kitus techninius parametrus atitinkantį asfaltuotą kelią prašoma nutiesti iki sklypų ribos, nuo kurios kvartalo vietos šį kelią prašoma tiesti. Iš pareikštų reikalavimų nėra aišku, kurioje vietoje, kokio ilgio, pločio bei kokius kitus techninius parametrus atitinkančius trinkelėmis grįstus šaligatvius prašoma nutiesti. Iš pareikštų reikalavimų taip pat neaišku, kokį apšvietimą ir kurioje vietoje prašoma įrengti, kokius techninius parametrus atitinkančią tvorą prašoma įrengti. Pažymėtina, kad reikalavimai įpareigoti atsakovę atlikti paminėtus darbus nėra siejami su nustatyta tvarka parengtuose ir suderintuose projektuose numatytais sprendiniais. Pažymėtina ir tai, kad dalies darbų, susijusių su komunikacijų įrengimu ir pajungimu, atlikimas turėtų būti vykdomas tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, tačiau reikalaudami įvykdyti prievolę natūra, ieškovai ir tretieji asmenys nenurodė ir atitinkamai nepareiškė jokių reikalavimų, kurių pagrindu atsakovė turėtų teisę atlikti darbus kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pernelyg abstraktus ieškinio ir trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų dalyko suformulavimas neleido teismui tinkamai apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribų, įrodinėjamų aplinkybių, apsunkino atsakovės galimybę tinkamai gintis nuo pareikštų reikalavimų, todėl byloje nebuvo tinkamai užtikrintas procesinio šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų įgyvendinimas. Nepatikslinus reikalavimų nėra galimybės tinkamai nustatyti, ar ieškovo ir trečiųjų asmenų reikalavimai yra išimtinai susiję su jų pažeistų subjektinių teisių gynyba, ar jais yra siekiama ginti ir kitų sodininkų bendrijos savininkų interesus. Be to, netinkamai suformuluotas ieškinio ir trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų dalykas gali apsunkinti galbūt ieškovui ir tretiesiems asmenims palankaus teismo sprendimo vykdymą, o esami neaiškumai negalėtų būti pašalinti taikant teismo sprendimo išaiškinimo institutą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio ir savarankiškų reikalavimų priėmimo klausimą, o juos priėmus – rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio ir trečiųjų asmenų reikalavimų dalykas apibrėžtas suprantamai ir tiksliai (CPK 138 straipsnis). Neatlikus šių veiksmų ir nepašalinus anksčiau paminėtų ieškovo ir trečiųjų asmenų procesinių dokumentų trūkumų, tinkamas bylos išnagrinėjimas nėra galimas.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neatskleidė bylos esmės, nes priimdamas skundžiamą sprendimą išsamiai nenustatė, neištyrė, neįvertino ir nepasisakė dėl šiai bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su CK 6.213 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktų (ne)taikymu. Be to, spręsdamas ieškinio ir trečiųjų asmenų pareikštų savarankiškų reikalavimų priėmimo klausimą, o juos priėmus – rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, teismas nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto ir nesiėmė priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio ir trečiųjų asmenų reikalavimų dalykas apibrėžtas suprantamai ir tiksliai. Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje yra būtina nustatyti ir vertinti papildomas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti šias aplinkybes patvirtinančius arba paneigiančius įrodymus, taip pat į būtinybę tikslinti ieškinio ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus, teisėjų kolegija mano, jog byla apeliacinės instancijos teisme iš dalies turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinius skundu apskųstos bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys ir trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

46. Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra panaikinama ir ši bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl kitų atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų su ginčo esme susijusių argumentų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Panaikinus teismo sprendimo dalį ir perdavus šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėjų kolegija nepasisako, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą iš naujo išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo V. B. ieškinys, taip pat patenkinti trečiųjų asmenų V. V., J. V., J. B., J. B. savarankiški reikalavimai ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.