- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-1121-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14927-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- O. F.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi atsakovei O. F. už neatvykimą į 2019 m. kovo 15 d. teismo posėdį be svarbių priežasčių paskyrė 300,00 Eur baudą (T.5, b.l. 89-91).
2. Atsakovė O. F. pateikė teismui prašymą panaikinti 2019 m. kovo 18 d. nutartimi jai paskirtą baudą (T.5, b.l. 131-133). Nurodė, kad teismas pasirinkdamas ekonominių sankcijų taikymo metodą pažeidžia atsakovės visuotinai pripažintas ekonomines ir socialines teises – teisę į darbą, galimybę gauti teisingą apmokėjimą, priešpastatydamas asmens darbo funkcijas kaip nesvarbias priežastis, o taip pat turimoms darbo sąlygoms keliamas pavojus, kadangi darbdavys suinteresuotas turėti darbuotoją, kuris tinkamai įgyvendintų darbines funkcijas, o ne aukotų darbui skirtą laiką teisminiams procesams vykstantiems kitoje šalyje. Taip varžomos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, kai teismas, teisingumą garantuojanti institucija, nesistengia atsižvelgti į kitos šalies pilietės interesus, užsienietės teisinį statusą, kad atsakovei yra žymiai sunkiau dalyvauti teismo posėdžiuose, nei kitoms proceso šalims. Įstatymas numato galimybę bylą vesti per atstovą, todėl atsakovės dalyvavimą teismo posėdžiuose būtų galima tinkamai vesti per atsakovės atstovę advokatę D. V.. Atsakovė byloje yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį, nurodžiusi visas bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes. Byloje nėra jokių reikšmingų aplinkybių, dėl ko atsakovė turėtų dalyvauti teismo posėdžiuose. Teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovė dirba Rusijos Federacijoje. Atsakovė yra aktyvi proceso dalyvė, siekianti teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo. Atsakovės dalyvavimas būtinu byloje pripažintas visiškai nepagrįstai. Nors atsakovės dalyvavimas yra pripažintas būtinu, tačiau iki šiol nėra atskleista, kokių aplinkybių išsiaiškinimui reikalinga, jog atsakovė atvyktų į teismo posėdžius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi atmetė atsakovės O. F. prašymą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartimi jai paskirtą 300,00 Eur baudą (T.5, b.l. 134-136).
4. Teismas konstatavo, kad bauda atsakovei paskirta teisėtai ir pagrįstai ir jos naikinti prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartyje, išanalizavęs bylos medžiagą, aiškiai ir konkrečiai pasisakė, kokiais argumentais remiantis, atsakovės neatvykimo į teismo posėdį, kuriame jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, priežastį laiko nesvarbia, t. y. teismas savo poziciją dėl atsakovės neatvykimo į teismo posėdžius išsakė jau trijose nutartyse dėl baudos skyrimo (2018 m. gruodžio 18 d., 2019 m. vasario 8 d. ir 2019 m. kovo 18 d.) ir dviejose nutartyse, kuriose sprendė klausimą dėl paskirtos baudos panaikinimo (2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. vasario 27 d.), o tai, kad atsakovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nesudaro pagrindo paskirtą baudą naikinti. Atsakovė naujų aplinkybių, kurios teismui nebūtų žinomos iki 2019 m. kovo 18 d. nutarties priėmimo, nenurodė. Teismas jau ne kartą atsakovei išaiškino, kad teismui atsakovės dalyvavimą pripažinus būtinu atsakovės dalyvavimas visuose kituose teismo posėdžiuose, nepaisant to, kad ji turi atstovą, yra jos procesinė pareiga, tačiau atsakovė jos sistemingai nevykdo.
5. Ir trečią kartą teismui paskyrus baudą, atsakovė į 2019 m. kovo 27 d. teismo posėdį vėl neatvyko, o jos atstovė pareiškė nepagrįstą nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai. Nors Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi atsakovės atstovės prašymas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo pripažintas nepagrįstu ir atmestas, o atsakovė ir jos atstovė įspėtos, jog už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti paskirta iki penkių tūkstančių eurų bauda, tačiau pabaigti bylą nagrinėti vėl nebuvo galimybės. Atsakovės procesinis elgesys akivaizdžiai paneigia jos argumentus dėl procesinio aktyvumo.
6. Priešingai nei nurodo atsakovė, aplinkybės, jog atsakovė yra Rusijos Federacijos pilietė, gyvena ir dirba Rusijos Federacijoje, buvo įvertintos priimant tiek 2019 m. vasario 8 d. nutartį, kuria atsakovei paskirta maksimali 300,00 Eur bauda už neatvykimą į teismo posėdį, tiek ir paskesnėse nutartyse, kuriomis atmestas atsakovės prašymas panaikinti teismo paskirtą baudą bei pakartotinai skirta bauda už neatvykimą į teismo posėdį.
7. Dėl baudos skyrimo pagrįstumo atsakovei šioje byloje jau yra pasisakęs ir aukštesnės instancijos teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartyje, kuria atmestas atsakovės skundas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas jos prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė turi teisę reikšti nuomonę, tačiau ne atsakovei vertinti, ar jos paaiškinimai byloje yra reikšmingi. Teismas yra nutaręs, jog atsakovės dalyvavimas teismo posėdžiuose būtinas, todėl atsakovės paaiškinimai dėl bylos aplinkybių byloje yra būtini, o dėl jų reikšmingumo/ nereikšmingumo teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą iš esmės. Teismo diskrecija skirti baudą už neatvykimą į teismo posėdį yra numatyta įstatyme ir tai nelaikytina žmogaus teisių pažeidimu, o yra viena iš įstatymo numatytų priemonių užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimą, sudrausminti proceso šalis, kad jų procesinis elgesys nagrinėjant bylą būtų tinkamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskirajame skunde atsakovė O. F., atstovaujama advokatės D. V., prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – O. F. prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti (T.5, b.l. 161-164).
10. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad teismas skundžiama nutartimi visiškai nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog O. F. yra Rusijos Federacijos pilietė, dėl ko kiekvieną kartą atvykdama atsakovė patiria finansines išlaidas, be to atvykimai trikdo kasdieninį atsakovės gyvenimą. Teismas pasirinkdamas ekonominių sankcijų skyrimo metodą pažeidžia O. F. visuotinai pripažintas ekonomines ir socialines teises – teisę į darbą, galimybę gauti teisingą apmokėjimą, priešpastatydamas asmens darbo funkcijas kaip nesvarbias priežastis, o taip pat turimoms darbo sąlygoms keliamas pavojus, kadangi darbdavys suinteresuotas turėti darbuotoją, kuris tinkamai įgyvendintų savo darbines funkcijas, o ne aukotų darbui skirtą laiką teisminiams procesams vykstantiems kitoje šalyje. Taip pat varžomos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nes atsakovei yra žymiai sunkiau dalyvauti teismo posėdžiuose nei kitoms proceso šalims, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir gyvena Lietuvoje. Teismas baudą paskyrė išskirtinai formaliu pagrindu, siekdamas prevencinių tikslų. Teismo pozicija prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi vertinant asmens neatvykimą į teismo posėdį, turi būti vertinama aplinkybių visuma. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė visas bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes. Žinodama, jog neturi galimybės atvykti į teismo posėdžius, atsakovė pasinaudojo įstatymo suteikta teise bylą vesti per atstovus, tačiau teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių. Nurodyti veiksmai rodo atsakovės siekį aktyviai dalyvauti teisminiame procese. Nesutiktina ir su teismo argumentu, jog vien aplinkybė, jog O. F. nėra davusi paaiškinimų, sudaro pagrindą pripažinti jos dalyvavimą būtinu, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog pagal CPK 246 straipsnio 5 dalį neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu. Nėra atskleista, kokių aplinkybių išsiaiškinimui reikalinga, jog atsakovė būtinai atvyktų į teismo posėdį. Atsakovės dalyvavimas būtinu buvo pripažintas nepagrįstai. Teismas nepagrįstai atmeta, argumentus, jog nei vieno posėdžio metu nei teismas, nei ieškovė neprašė paaiškini tam tikrų bylos aplinkybių, neuždavė klausimų, kurių atsakovės atstovė negalėtų atsakyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir veiksmingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Vadovaudamasis CPK 2 straipsnyje įtvirtintais civilinio proceso tikslais, teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str.).
14. Kaip nurodoma teismų praktikoje, įgyvendinant minėtus proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir sąžiningos šalies interesų gynybos principus bei siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-137-302/2018; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1215-464/2017).
15. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes reglamentuoja CPK 95 straipsnis. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. jeigu asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 str. 2 d.). Minėtame straipsnyje reglamentuota bendroji norma, kuri sukonkretinta atskiruose CPK straipsniuose. CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių.
16. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi atsakovei 300,00 Eur baudą skyrė už neatvykimą į 2019 m. kovo 15 d. teismo posėdį be svarbių priežasčių, nors teismas jos dalyvavimą yra pripažinęs būtinu. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, konstatavęs, kad jos naikinti prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo.
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, atskirojo skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus, ir pasisako tik dėl jo esmės.
18. CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismo posėdžio pirmininkas gali pripažinti, kad byloje dalyvaujantys asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį. Pripažinti asmens dalyvavimą teismo posėdyje būtinu yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl kiekvienu atveju dėl to sprendžia bylą iš esmės nagrinėjantis teismas. Šalies pareiga atvykti į teismo posėdį, kai jo dalyvavimą teismas yra pripažinęs būtinu, yra nekvestionuotina (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1209-178/2017). Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (CPK 51 str. 1 d.).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės dalyvavimas teismo posėdžiuose bylą nagrinėjančios teisėjos 2018 m. birželio 11 d. rezoliucija pripažintas būtinu. Konstatuotina, kad nuo 2018 m. birželio 11 d. atsakovė privalėjo dalyvauti visuose teismo posėdžiuose. Akcentuotina, kad šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas atsakovei jau yra nurodęs 2019 m. kovo 12 d. nutartyje.
20. Atsakovė turėdama pareigą atvykti į iš anksto paskirtą teismo posėdį, šios savo pareigos, kaip matyti, sistemingai nevykdė, svarbių neatvykimo priežasčių nenurodė, 2019 m. kovo 15 d. teismo posėdis buvo atidėtas. Prašymo atsakovės dalyvavimo pripažinimo nebūtinu pateikimas teismui, šiuo atveju, nesudarė pagrindo atsakovei nevykti į šį teismo posėdį, kuriame jos dalyvavimas yra pripažintas būtinu. Be to, šis prašymas buvo pateiktas prieš pat teismo posėdį, t. y. 2019 m. kovo 14 d., ir protokoline teismo nutartimi buvo atmestas.
21. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-238-236/2019 yra pasisakęs, kad tai, jog šalis, šiuo atveju – atsakovė, gyvena kitoje valstybėje, nelaikytina svarbia priežastimi nedalyvauti posėdžiuose, atsižvelgus į tai, kad nuo 2018 m. birželio 11 d., kai jos dalyvavimas pripažintas būtinu, atsakovė pastoviai nevyko į teismo posėdžius bei nepagrindė neatvykimo priežasčių. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartyje yra nurodęs, kad atsakovei iš esmės pakaktų atvykti į vieną teismo posėdį, taigi, neproporcingai didelių finansinių ar socialinių nepatogumų ji nepatirtų.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė O. F. į 2019 m. kovo 15 d. teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Teismui jos dalyvavimą pripažinus būtinu, toks atsakovės procesinis elgesys pripažintinas netinkamu, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė naikinti 2019 m. kovo 18 d. nutartimi atsakovei paskirtą baudą. Jokių naujų esminių aplinkybių, kurios iki nagrinėjamo atskirojo skundo pateikimo teismui byloje nebuvo žinomos, apeliantė atskirajame skunde nenurodė.
23. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.