Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo dalies, kuria sumažinta paskirta bauda, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dangė“ ieškinį atsakovams A. M. ir bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys R. M. ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas A. M. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį dėl baudos skyrimo panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįsti teismo argumentai, kad pilnai nepašalinti prašymo trūkumai. Apelianto vertinimu, jis pakankamai aiškiai nurodė, kad yra bedarbis, negaunantis jokių pajamų, o beveik visą jo turtą neteisėtai užvaldė BAB Snoras arba antstolė V. V.. Apeliantas savalaikiai teismui paaiškino, kad į teismo posėdžius neatvyko arba dėl ligos, arba dėl finansinės padėties nesant galimybių atvykti iš Klaipėdos. Bauda paskirta be teisinio pagrindo, neatsižvelgiant į apelianto nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus. Tai, kad sumokėti paskirtos baudos apeliantas neturi galimybės, patvirtina antstolių turto ir piniginių lėšų areštų aktų kopijos. Naujų duomenų dėl finansinės padėties negali pateikti. Apelianto turtinė padėtis nepasikeitė – yra bedarbis, negauna jokių išmokų, turtas areštuotas bei yra išlaikomas žmonos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas (apelianto) prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą, tai taikytina tiek ieškovui, tiek atsakovui, taip pat ir tretiesiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Pagal CPK 246 straipsnio 3 dalį (klausimo nagrinėjimo metu aktuali redakcija), atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki 289 Eur baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Nagrinėjami atveju pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi apeliantui už neatvykimą į 2016 m. gruodžio 19 d. teismo posėdį skyrė 150 Eur baudą. Apeliantui, padavus prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu, atsižvelgiant į apelianto sveikatos sutrikimus, paskirtą baudą sumažino iki 30 Eur. Apeliantui, padavus atskirąjį skundą, spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė baudą bei ar yra pagrindas jos panaikinimui. Apeliantas nesutikimą su jam paskirta bauda grindžia sveikatos sutrikimais bei sunkia finansine padėtimi, dėl ko jis neturėjo galimybių iš Klaipėdos atvykti į teismo posėdį. Bylos duomenimis, apelianto dalyvavimas bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje pripažintas būtinu 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (7 t., b.l. 17). Apeliantas 2016 m. spalio 13 d. teismui teiktame prašyme nurodo, kad jam yra žinoma, jog jo dalyvavimas 2016 m. spalio 13 d. teismo posėdyje pripažintas būtinu, tačiau dėl sveikatos sutrikimų (po atliktos operacijos esant nedarbingam), prašė paskirti kitą posėdžio datą, taip užtikrinant apelianto teises ginti savo teisėtus interesus (7 t., b.l. 26). Pirmosios instancijos teismas tenkino apelianto prašymą ir 2016 m. spalio 13 d. teismo posėdį atidėjo 2016 m. gruodžio 19 d. Tačiau ir į pastarąjį teismo posėdį apeliantas neatvyko, teismui nurodydamas neatvykimo priežastis – dėl sunkios finansinės padėties (7 t., b.l. 36). Teismas, konstatavęs apelianto neatvykimą į 2016 m. gruodžio 19 d. teismo posėdį be svarbių priežasčių, bei dėl to atidėjęs teismo posėdį, sprendė, kad už neatvykimą į teismo posėdį yra pagrindas apeliantui paskirti 150 Eur baudą. Nors apeliantas su tuo ir nesutinka, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitokioms išvadoms nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apelianto pareiga atvykti į teismo posėdį, kai jo dalyvavimą teismas yra pripažinęs būtinu, yra nekvestionuotina. Be to, įstatymas nenumato, kad neatvykimas į teismo posėdį galėtų būti siejamas su tam tikra asmens finansine padėtimi, juolab, kad atvykimas į teismo posėdį nėra susijęs su žymiomis piniginėmis išlaidomis, todėl tai negali būti laikoma pateisinama neatvykimo priežastimi. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl apelianto neatvykimo, kurio dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, atidėjus 2016 m. spalio 13 d. ir 2016 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžius, pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi pagrįstai apeliantui pritaikė įstatyme nustatytą sankciją, t. y. skyrė piniginę baudą (CPK 246 str. 3 d.).Apeliantas prašymą panaikinti jam paskirtą 150 Eur baudą grindė sunkia finansine padėtimi, t. y. tuo, kad jam tai yra per didelė finansinė našta. Pirmosios instancijos teismas paskirtos baudos sumažinimą iki 30 Eur motyvavo apelianto sveikatos sutrikimais aktualiu bylai laikotarpiu. Tačiau ir šios sumos sumokėjimą apeliantas atskirajame skunde kvestionuoja sunkia finansine padėtimi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantas nors ir nurodo, kad jo finansinės padėtis yra sunki, tačiau nepateikė išsamių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 6 d. nutartyje nurodė, kokius papildomus įrodymus (duomenis) apeliantas turėtų papildomai pateikti (7 t., b.l. 52), tačiau apeliantas šio įpareigojimo neįvykdė. Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė 2015 m. gegužės 13 d. turto arešto akto kopiją bei 2015 m. gegužės 5 d. patvarkymo areštuoti lėšas kopija.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad asmens turtinę padėtį patvirtina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, kuriuos pateikti teismui turi prašymą teikiantys asmenys (CPK 178 str.). Byloje nesant duomenų apie apeliantui priklausantį visą registruotiną (taip pat ir kilnojamąjį) turtą, apelianto (ne)gaunamas pajamas, turimas sąskaitas kredito įstaigose, nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo ir taip jau sumažintą 30 Eur baudą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad procesiniai sprendimai – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria paskirta apeliantui 150 Eur bauda, bei 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo dalis, kuria paskirta bauda sumažinta iki 30 Eur, yra teisėti ir pagrįsti, todėl paliktini nepakeisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį dėl paskirtos baudos sumažinimo palikti nepakeistas.