Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), našlys, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. rugpjūčio 29 d. apie 17.00 val., R. D., namuose, J(duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė E. B. du kartus į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamu atveju, surinktų duomenų pakanka konstatuoti ir pasekmes – sukeltą fizinį skausmą. Nukentėjusysis apie patirtą smurtą telefonu pasakė savo mamai, kuri pranešė apie tai bendruoju pagalbos telefonu. Nukentėjusįjį apžiūrėję medikai nustatė, kad jam padarytas skruosto sumušimas. Paraudimą, patinimą matė tiek nukentėjusiojo mama, tiek pareigūnė, tai užfiksuota ir asmens apžiūros protokole. Nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sumuštą vietą šaldė. Vertinant bylos duomenis šiuo aspektu, atsižvelgtina ir į tai, kad fizinis poveikis padarytas į skausmui jautrų ir gyvybiškai svarbų organą – veido sritį. Ir nors specialisto išvadoje sužalojimų veide ir nebuvo nustatyta, tačiau kaip jau minėta, šis nusikaltimas apima smurtavimą ir nepaliekant žymių, o fizinio skausmo patyrimas nagrinėjamu atveju buvo akivaizdžiai išreikštas. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajam suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Gynėjo prašymas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, t. y. kaltinamojo įžeidimas, atmestinas. Pažymėtina, kad ši aplinkybė gali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia, kai nustatoma, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020). Teismas, dar kartą įvertinęs įrodymus byloje, nenustatė, jog nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis ar rizikingas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Nors tiek kaltinamasis, tiek jo sugyventinė tvirtino, kad nukentėjusysis kaltinamąjį įžeidė, todėl šis jam ir sudavė, tačiau byloje taip pat buvo nustatyta, kad nukentėjusysis į kaltinamojo namus buvo pakviestas apgaule, nenurodant, kad juose yra ir pats kaltinamasis. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo, netikėtai pamačius kaltinamąjį, galimai pasakyti žodžiai, kurie galėjo įžeisti kaltinamąjį negali būti laikomi provokuojančiu elgesiu, sąmoningai skatinančiu kaltininką pradėti prieš jį nusikalstamą veiką. Būtent kaltinamojo neadekvati reakcija į nukentėjusiojo išsakytus žodžius ir iškart suduoti smūgiai ramiai prie stalo sėdinčiam nukentėjusiajam, nesistengiant susidariusios situacijos išspręsti taikiai, žodžiais, ir buvo konflikto priežastis. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Jis neteistas (2 t., b. l. 21-22), administracine tvarka nebaustas (2021 m. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už stovėjimą draudžiamojoje vietoje, įvykdytas; 2 t., b. l. 26-27), dirba (2 t., b. l. 29-30), sveikas (2 t., b. l. 11-14). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laisvės apribojimo bausmė skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis E. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos, kurią grindžia patirtu fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, pažeminimu, pablogėjusia reputacija bei sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis, atlyginimo (1 t., b. l. 116).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis E. B. dėl kaltinamojo R. D. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam buvo suduoti du smūgiai kumščiu į veidą, dėl to jis patyrė pažeminimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą, todėl nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala.

Kaltinamasis su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Bylos duomenimis, jis yra dirbantis, kaip pats nurodė, gauna apie 700 Eur dydžio mėnesines pajamas, byloje jam buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kilusias pasekmes, į tai, kad kaltinamojo smurtiniai nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į svarbią kūno dalį – veidą, į tai, kad joks sužalojimas nebuvo padarytas, nusikaltimu turtinė žala sveikatai taip pat nepadaryta, nesant duomenų dėl liekamųjų reiškinių bei neigiamų sveikatos prognozių nukentėjusiojo ateičiai, taip pat atsižvelgiant kaltinamojo turtinę padėtį, į formuojamą teismų praktiką fizinio skausmo sukėlimo bylose, nukentėjusiajam priteistina 300,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo sukeltas fizinis skausmas. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 15-18), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) du kompaktiniai diskai su vaizdo, garso įrašais, saugomi byloje (1 t., b. l. 32, 38), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje; 2) nukentėjusiojo džemperis, pakvitavimu grąžintas savininkui (1 t., b. l. 78), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas jam disponuoti savo nuožiūra.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu nukentėjusįjį atstovavo advokatas Raimundas Gargasas, kuris prašė priteisti teisinės pagalbos išlaidas pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą. Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 106 straipsnio nuostatomis, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko tik dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, o nagrinėjamu atveju pažyma pateikta už antrinės teisinės pagalbos teikimą ne kaltinamajam, o už nukentėjusiajam paskirto atstovo paslaugas. Be to, įstatymas numato, kad priteisiamos tik tos nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas, kurias patyrė pats nukentėjusysis. Įstatymas nenumato galimybės išieškoti valstybės patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-76-449/2022).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. D. 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio neturtinę žalą nukentėjusiajam E. B., gim. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) du kompaktinius diskus su vaizdo, garso įrašais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje; 2) nukentėjusiojo E. B. džemperį, pakvitavimu grąžintą savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti savo nuožiūra.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.