Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant R. D. dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš R. D. 300,00 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam E. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. D. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 29 d. apie 17.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė E. B. du kartus į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

2. Kauno apylinkės teismas, pripažinęs R. D. kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad kaltinimas R. D. dėl smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį E. B. yra įrodytas. Teismas skirdamas R. D. bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendė, kad R. D. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoje intensyvios priežiūros R. D. paskirtas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3. Nukentėjusysis E. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir R. D. paskirti griežtesnę bausmę bei civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš nuteistojo nukentėjusiajam 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo R. D. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami, o ir teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti R. D. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio pagrindo. Nukentėjusysis E. B. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Apeliaciniu skundu, nukentėjusysis prašo pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Be to, nukentėjusysis skunde taip pat nesutinka su nuteistajam paskirta bausme, teigiant, jog paskirtoji bausmė yra per švelni.

Dėl nuteistajam R. D. paskirtos bausmės

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

7. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, sprendė, jog siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, R. D. paskyrė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu.

8. Nukentėjusysis E. B. nesutinka su R. D. paskirta bausme. Apelianto manymu paskirtoji bausmė yra per švelni, kadangi nuteistasis neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino žalos, nesigaili dėl savo padarytų veiksmų.

9. Skundą nagrinėjantis teismas, visų pirma pažymi, kad teismas atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta asmens atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną R. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodo, jog atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, darytina išvada, jog R. D. visiškai nesigaili padaręs nusikaltimą. Šias išvadas apeliantas daro vadovaudamasis tuo, jog jo teigimu, nuteistasis ir jo sugyventinė žemina nukentėjusįjį, neatlygino padarytos žalos. Skundą nagrinėjantis teismas, su šiais apeliacinio skundo motyvais sutikti neturi jokio teisinio pagrindo. Pastebėtina, jog nors nukentėjusysis nurodo, kad iki šiol R. D. žemina E. B., tačiau skunde nėra nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais, pasireiškia būtent toks nuteistojo elgesys. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ir po nusikalstamos veikos padarymo ar po to, kai nagrinėjamu atveju buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis R. D. atžvilgiu, tarp asmenų būtų įvykęs konfliktas.

10. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020).‏‏‎ Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neneigė, jog tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu jie susigrūmė. R. D., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad pripažįstą padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad nesusilaikęs sugriebė nukentėjusiajam už atlapų, bet paslydo ir abu nukrito virtuvėje ant grindų. Nurodė, jog grumtynių metu galėjo nukentėjusiajam suduoti du smūgius į veido sritį. Tai, kad nuteistasis išties gailisi padaręs nusikalstamą veiką patvirtina ir tai, jog pirmosios instancijos teisme parodė, sutinkantis nukentėjusiajam atlyginti neturtinę žalą, kuri jo manymu neturėtų būti didesnė negu 500 Eur.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuteistojo elgesys, tai, jog paaiškino visas aplinkybes susijusias su nusikalstamų veikų darymu, išreikštas noras atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, rodo nuoširdų R. D. gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors skunde nurodoma, jog nuteistasis nėra atlyginęs nukentėjusiajam patirtos žalos, tačiau svarbu pažymėti tai, jog nuosprendis, kuriuo nukentėjusiajam priteista iš R. D. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, yra vis dar neįsiteisėjęs. Nuteistasis neturėjo prievolės dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlyginti neturtinę žalą, dėl ko ši nurodyta apelianto aplinkybė neturėtų būti vertinama neigiamai, parenkant tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. D. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, bylos duomenimis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 26–27), dirbantis (2 t., b. l. 29–30), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė yra per švelni, ją paskyrus nebus pasiekti bausmės tikslai, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą sprendžia, kad priešingai nei to prašoma skunde, paskirti R. D. griežtesnę bausmę nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, manytina, kad net trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta, neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę. Manytina, kad R. D. paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimą dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra nei per švelni, nei per griežta. Atkreiptinas dėmesys, jog netinkamas bausmės vykdymas gali sukelti teisines pasekmes, t. y. kuomet nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemones arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis privalo elgtis nepriekaištingai visą bausmės vykdymo laikotarpį.

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartų duomenų visumą, sprendžia, kad nuteistajam R. D., teisiamam pirmą kartą, neturinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, dirbančiam, skirti trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę – areštą arba terminuotą laisvės atėmimo bausmę, būtų neproporcinga ir neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Dėl ko, keisti skundžiamą nuosprendį dėl R. D. paskirtos bausmės, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

14. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. B. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad nusikalstamais smurtiniais R. D. veiksmais jam padaryta neturtinė žala, sukeltas fizinis skausmas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo nukentėjusiojo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pavojingumą, kilusias pasekmes, į formuojamą teismų praktiką, nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo R. D. priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu prašoma nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

15. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

16. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan. E. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš R. D. 2000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija neabejoja, jog dėl R. D. smurtinių veiksmų, nukentėjusysis patyrė neigiamus fizinius nepatogumus. Iš byloje esančių duomenų, t. y. asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d. apžiūrint E. B. veidą, ant dešinės pusės matosi žando patinimas, daugiau išorinių kūno sužalojimų nesimato (1 t., b. l. 62–64, 65–70). Neabejojama, jog dėl R. D. nusikalstamų veiksmų, nukentėjusysis patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiojo patirtus sužalojimus apima ne tik fizinis skausmas, tačiau ir įvairūs neigiami emociniai išgyvenimai. Teisėjų kolegijos manymu, tai tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, kuris pagrįstai sprendė, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis. Vertindamas neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, o neturtinės žalos dydis teismų praktikoje svyruoja nuo 100 Eur iki 2000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023). Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, jog byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusiojo patirti fiziniai skausmai būtų trukę ilgą laiko tarpą, ar dėl to jis negalėtų užsiimti kasdienine veikla. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog dėl patirtų smurtinių veiksmų, nukentėjusiajam buvo sukelti ilgalaikiai dvasiniai sukrėtimai, turintys įtakos iki šiol. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai, todėl įvertinus tai, jog sunkių pasekmių emocinei būklei nenustatyta, pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis – 300 Eur, laikytinas proporcingu, kurį keisti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtas žalos dydis bus tinkama kompensacija nukentėjusiajam už jo patirtus išgyvenimus dėl R. D. nusikalstamų veiksmų. Tai, kad nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė sutinkantis su 500 Eur neturtinės žalos dydžiu, tai neįpareigoja teismo būtent tokią sumą ir priteisti nukentėjusiajam, juolab įvertinus tai, jog tarp asmenų nebuvo sudarytas joks rašytinis susitarimas.

Dėl proceso išlaidų

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėja nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, be aplinkybių, į kurias atsižvelgiama priteisiant atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėjama byla ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

18. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam R. D., kurias sudaro 154,17 Eur. Taip pat gauta patikslinta 2024 m. balandžio 5 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, teikiant antrinę teisinę pagalbą E. B. pagal 2024 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurias sudaro 349,74 Eur.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam R. D. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nukentėjusiojo skundą, kuris atmetamas. Byla nėra didelės apimties (2 tomai), apeliacine tvarka įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, byla išnagrinėta per vieną posėdį, kurio trukmė buvo 15 minučių, apsiribota baigiamosiomis kalbomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, į nuteistojo R. D. turtinę padėtį (byloje nėra duomenų apie turimą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą), į tai, kad nuteistasis yra dirbantis, tačiau jo teigimu, jo darbo užmokestis siekia iki 700 Eur, be to, skundžiamu nuosprendžiu iš dalies tenkintas nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys, priteisiant iš R. D. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, bylos apimtį ir pobūdį, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme inicijuota nukentėjusiojo iniciatyva, tačiau jo apeliacinis skundas atmetamas, į tai, kad nukentėjusiajam E. B. antrinė teisinė pagalba teikta remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo R. D. nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už R. D. ir nukentėjusiojo E. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiojo E. B. skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. D. už jam ir nukentėjusiajam E. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.