Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB M. gamykla „A.“ ieškinį atsakovei UAB „L.“ dėl permokų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-09-26 šalys sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 22/09-14 (toliau – Sutartis), kurios sąlygomis Atsakovė įsipareigojo:

1.) savo medžiagomis ir įranga nudažyti 2 vnt./66m² talpų „Surge tank“; 3 vnt./92m² talpų „Dust collector & Cyclone“, 4 vnt./4,8m² akmenų gaudyklių (Rock Catcher) (toliau – mažosios talpos) vidinį ir išorinį paviršius Jotun firmos dažais pagal NORSOK M-501 ir Statoil TR0042 Surface preparation and protective coating standartų reikalavimus (Sutarties 1.1 punktas);

2.) nušratuoti ir nudažyti 6 vnt./1362m² talpų „Bulk storage tank“ (toliau – didžiosios talpos) vidinį ir išorinį paviršius Jotun firmos dažais pagal NORSOK M-501 ir Statoil TR0042 Surface preparation and protective coating standartų reikalavimus, šratavimo darbus atliekant Ieškovės medžiagomis AB „Progresas“ (Metalistų g. 2, Kėdainiuose) patalpose (Sutarties 1.2 punktas).

Atitinkamai Ieškovė įsipareigojo sumokėti Atsakovei už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas per dešimt kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos (Sutarties 2.5 punktas). Pagal Sutarties 2.1 punktą numatyta, kad bendras atliekamų darbų kiekis 1 524,8 m², atliekamų darbų kaina - 68,70 Lt (atitinka 19,90 eurų) + PVM (Sutarties 2.2 punktas), taigi kaina už 1 m² yra 24,08 Eur. Bendra numatytų atlikti darbų ir medžiagų (dažų) kaina, atlikus perskaičiavimą į eurus, sudaro 36 709,93 Eur ir ginčo tarp šalių dėl tokios galutinės kainos nėra. Atsakovė, pilnai nudažydama visas mažąsias talpas, visiškai įvykdė Sutarties 1.1 punkte numatytus įsipareigojimus, o taip pat iš dalies atliko įsipareigojimus, numatytus Sutarties 1.2 punkte, o būtent padarė keturių didžiųjų talpų „Bulk storage tank“ išorės ir dviejų talpų vidaus dažymo darbus, tačiau visai neatliko šratavimo darbų. Kilus sunkumų vykdant sutartyje numatytus darbus Ieškovė pasitelkė kitą rangovą UAB „Švykai“, pavesdama jam atlikti dalį Sutartyje numatytų darbų. Ieškovė iš viso Atsakovei už darbus sumokėjo 30 566,13 Eur ir teigia, kad iš jų 27 529,77 Eur sumokėti pagal Sutartį, o 3 036,36 Eur yra užmokestis Atsakovei už Sutartyje neaptartus papildomus darbus. Ieškovė teigia, kad atsakovė atliko tik 52,39% Sutartyje numatytų darbų, todėl ji turi teisę gauti atitinkamai 52,39% apmokėjimo nuo visos sutartos kainos, tačiau faktiškai yra gavusi daugiau, todėl privalo grąžinti skirtumą.

Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė rangos teisiniai santykiai, kai viena šalis (rangovas) įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644, 6.645 str.).

Prieš šios civilinės bylos iniciavimą Alytaus rajono apylinkės teisme jau buvo išspręstas ginčas tarp šalių išnagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-72-887/2016, kuri buvo inicijuota pagal UAB „L.“ ieškinį mašinų gamyklai „A.“ dėl nepilno atsiskaitymo pagal tą pačią Sutartį. Minėtoje civilinėje byloje UAB „L.“ kėlė ginčą dėl to, kad mašinų gamykla „A.“ neatsiskaitė už didžiųjų talpų dažymo darbus, įrodinėdama esą dėl didžiųjų talpų dažymo darbų Sutarties šalys buvo sutarusios didesnę kainą, nei ji buvo nustatyta Sutartyje. Teismas UAB „L.“ ieškinį atmetė. Išnagrinėtoje civilinėje byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, reikšmingos šioje civilinėje byloje, todėl jos šioje civilinėje byloje vertinamos kaip prejudiciniai faktai. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-72-887/2016 teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, tiek išnagrinėtoje, tiek šioje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys, išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ir tie faktai yra reikšmingi abiejose bylose, o būtent, teismas nustatė šiuos prejudicinius faktus:

1.) pagal Sutartį rangos kaina yra 36 709,93 Eur;

2.) Ieškovė už papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti Sutartyje (išorinio dažymo sluoksnio padidinimas 20 mikronų ir kojų dažymas), Atsakovei sumokėjo 3 036,36 Eur;

3.) šalys rangos darbų eigoje nepasiekė susitarimo dėl įkainių padidinimo dėl didžiųjų talpų nudažymo ir Sutarties sąlygos dėl darbų apmokėjimo dydžio nebuvo pakeistos;

4.) ginčo Sutartis buvo pakeista dalyje dėl darbų apimties, pavedant dalį darbų atlikti kitam rangovui (darbus atliko UAB „Švykai“);

5.) šalių sudaryta Sutartis nebuvo nutraukta.

Taigi, nors teismo posėdžio metu Ieškovės atstovai siekė įrodyti, kad Sutartis su Atsakove buvo nutraukta, o Atsakovė šį faktą neigė, nors Atsakovė siekė įrodyti, kad jai nebuvo apmokėta už papildomai atliktus darbus, bet to nepatvirtino Ieškovė, teismas tokių šalių pasisakymų nevertina ir dėl jų atskirai nepasisako, kadangi išnagrinėtoje civilinėje byloje visos šios aplinkybės jau buvo nustatinėjamos kaip įrodinėjimo dalykas ir teismas dėl jų padarė išvadas. Tos išvados šios civilinės bylos atžvilgiu laikomos prejudiciniais faktais, nustatytos aplinkybės iš naujo nenustatinėjamos ir neįrodinėjamos, kadangi tokias taisykles diktuoja CPK 182 straipsnio 2 punktas.

Atsakovė teigia, kad su Ieškove darbų eigoje buvo pasiektas susitarimas dėl mažųjų talpų dažymo įkainių padidinimo ir tą faktą esą patvirtina Ieškovės atliktas 2015-05-14 PVM sąskaitos faktūros Serija LIK Nr. 000067 ir 2015-07-27 PVM sąskaitos faktūros Serija LIK Nr. 000107 apmokėjimas bei Ieškovės vadybininko R. R. rašytas elektroninis laiškas. Su tokia Atsakovės pozicija Ieškovė nesutinka, atstovai paaiškino, kad buvo gavę pasiūlymų iš Atsakovės atstovų keisti darbų įkainius, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas, sutartis nebuvo pakeista, o Atsakovei papildomai apmokėti tik Sutartyje nenumatyti darbai. Sąskaitos apmokėtos didesne kaina nei nudažyta kvadratinių metrų dėl to, kad Atsakovė nuolatos reikalavo mokėti avansinius mokėjimus, priešingu atveju grasino iš viso neatlikti darbų, nes jai sutartis esą buvo nuostolinga. Kaip matyti iš anksčiau išnagrinėtos civilinės bylos, joje Atsakovė teigė, kad tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl didžiųjų talpų dažymo įkainių padidėjimo ir visai neįrodinėjo, kad kaip teigia šioje civilinėje byloje, įkainiai buvo pakeisti ir dėl mažųjų talpų. Toks Atsakovės pozicijos pakeitimas priklausomai nuo ieškinio nesėkmės teisme savaime verčia abejoti Atsakovę esant sąžininga. Šioje byloje nepateikta rašytinių susitarimų dėl mažųjų talpų įkainių padidinimo, sąskaitų apmokėjimą didesne kaina nei Sutartyje numatyti mažųjų talpų dažymo įkainiai reikia vertinti pagal Ieškovės paaiškinimą, nes iš bylos medžiagos, o taip pat iš anksčiau išnagrinėtos civilinės bylos medžiagos matyti, kad tik gavusi papildomus mokėjimus (avansus) Atsakovė sutiko tęsti darbus. Teismas neturi pagrindo pagrįstai išvadai, kad abi šalys bendru ketinimu pakeitė Sutartį dalyje dėl mažųjų talpų įkainių padidinimo, todėl Atsakovės argumentus šiuo klausimu atmeta.

Šalys vienodai nurodo, kad bendra sumokėta suma Atsakovei yra 30 566,77 Eur. Ieškovė siekia įrodyti, kad atsakovė faktiškai atliko 52,39 % sutartyje numatytų darbų, todėl Atsakovė turi teisę gauti 52,39 % visos sutarties kainos, neskaitant papildomų darbų, kuriuos, kaip minėta, Ieškovė įvertina 3 036,36 Eur suma, ši suma yra nustatyta kaip prejudicinis faktas. Atsakovės nuomone, esant nenutrauktai sutarčiai, Ieškovė vienasmeniškai perskirstydama darbų barą ir taip dalį darbų atiduodama trečiajam asmeniui – kitam rangovui, negali vienasmeniškai keisti sutartyje sulygtos darbų kainos ir privalo sumokėti visą kainą. Atsakovės teigimu, Ieškovė veikė savo rizika ir mažindama darbų apimtis nekeisdama kainos, prarado teisę reikalauti grąžinti 8297,44 Eur permoką. Teismo vertinimu, esant atvejui, konstatuojamam nagrinėjamoje byloje, kai rangos darbus atliekanti Atsakovė nespėjo laiku atlikti Sutartyje numatytų darbų ir dalis jų nepažeidžiant įstatymo buvo pavesta kitam rangovui taip pakoreguojant Sutartį, Atsakovė gali tikėtis užmokesčio tik už savo atlikto darbo rezultatus sutartyje numatytais įkainiais.

Ieškovė įrodinėja Atsakovės atliktų darbų apimčių skaičiavimus procentine išraiška ir juos grindžia išimtinai UAB „Abtech LT“ 2016-09-19 rašytine nuomone dėl darbų etapų kaštų išskaidymo procentais (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-72-887/2017, t 2, b. l. 127) bei jos pagrindu atliktu pačios Ieškovės paskaičiavimu. Ieškovė teigia, kad UAB „Abtech LT“ kompetentinga atlikti skaičiavimus, nes yra atestuota darbų rangovė. Su tokia darbų skaičiavimo metodika Atsakovė nesutinka ir nurodo, kad UAB „Abtech LT“ pateikta nuomonė yra visiškai nemotyvuota ir išskirtinai deklaratyvaus pobūdžio, Atsakovės teigimu atlikti paskaičiavimai visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Vertindamas įrodymą teismas sprendžia, ar jis suteikia pakankamai duomenų daryti išvadą dėl įrodinėtinos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju į bylą Ieškovės pateiktas vienintelis įrodymas dėl atliktų rangos darbų apimties yra kito juridinio asmens UAB „Abtech LT“ 2016-09-19 rašytinė nuomonė dėl darbų etapų kaštų išskaidymo procentais, kurios pagrindu pati Ieškovė atliko skaičiavimus esą pagrindžiančius atliktų rangos darbų apimtį procentine išraiška. Kito juridinio asmens nuomonė šiuo atveju negali būti pripažinta tiesioginiu įrodymu byloje, juo remtis kaip patikimu ir pakankamu įrodymu negalima, nes neaišku, kokia konkreti užduotis juridiniam asmeniui buvo formuluojama, akivaizdu, kad tą užduotį pateikė pati Ieškovė, turinti aiškų suinteresuotumą bylos baigtimi, AB „Abtech LT“ atliko kaštų paskirstymo paviršių apdirbimui paskaičiavimą atliekant darbus jos įmonėje, tačiau kitoje įmonėje šie kaštai nebūtinai turi pasiskirstyti būtent taip, kaip nurodyta rašytinėje nuomonėje, taip pat neaišku, kokie santykiai sieja Ieškovę ir UAB „Abtech LT“, nekeliamas jos atsakomybės už galimai neteisingą nuomonę klausimas, iš pateikto UAB „Abtech LT“ kvalifikacijos atestato (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-72-887/2017, t 2, b. l. 128) nesimato, kad ji specializuotųsi paviršių dažymo darbams ir pan. Šiuo atveju į Ieškovės keliamą klausimą dėl atliktų darbų apimties procentine išraiška objektyviai gali atsakyti tik ekspertas, turintis specialių žinių tam tikroje srityje, tačiau šalys proceso eigoje ekspertizės skyrimo nepageidavo, nors šis klausimas buvo keliamas net du kartus teismo posėdžių metu 2017-11-27 ir 2018-11-06. Teismas vertina Ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą – kito juridinio asmens nuomonę dėl darbų apimties nustatymo procentine išraiška kaip neobjektyvų ir nepagrindžiantį ieškinio reikalavimo.

Vertinant Atsakovės realiai atliktų darbų apimtį pažymėtina, kad pagal Sutarties 1.1 ir 1.3 punktus Atsakovė įsipareigojo dalį darbų atlikti savo medžiagomis, dalį darbų atlikti Ieškovės medžiagomis, atliekamų darbų ir medžiagų (dažų) kaina numatyta 126 752,05 Lt arba 36 709,93 Eur, o 2.1. ir 2.2. punktuose nurodyti duomenys, kaip ši kaina apskaičiuojama - darbų įkainiai Sutartyje akivaizdžiai numatyti už kvadratinius metrus. Ypač svarbu tai, kad Sutartyje net nebuvo numatyta sąlygų dėl atskirų darbų etapų apmokėjimo, kainos už dažus, už nudažytus dažų sluoksnius, už šratavimo darbus ar pan., taip pat nenumatyta galimybė skaičiuoti darbų kainą kitais metodais kaip tik už nudažytus kvadratinius metrus, nes tik toks šalių susitarimas įtvirtintas Sutartyje (Sutarties 2.2 punktas). Jokia kita rangos darbų kainos skaičiavimo metodika ar kitas kainos nustatymo būdas Sutartyje nenumatytas, šalys susitarė dėl apmokėjimo už darbus galutine tvirta kaina. Tokiu atveju nustatant galutinę darbų apimtį ir kainą negalima remtis išvestomis atskirų dažymo darbų proceso etapų procentinėmis išraiškomis, kaip tai daro Ieškovė, net ir tuo atveju, jei ne visi darbų etapai atlikti iki galo, bet vertintina bendra atliktų darbų apimtis pagal nudažytus kvadratinius metrus, kurie apskaičiuojami aritmetiškai sudedant bendrą visų nudažytų talpų kvadratūrą. Šiuo atveju kainos nustatymui neturi įtakos, kad Atsakovė faktiškai neatliko didžiųjų talpų šratavimo darbų ir juos atliko kitas rangovas, nes akivaizdu, kad darbus Ieškovė priėmė ir už juos sumokėjo pinigines lėšas. Be to, Ieškovės atstovas V. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šratavimo darbų kaina yra labai nežymi palyginus su visa darbų apimtimi, ji tegalėtų sudaryti ne daugiau nei 500-600 Eur. Taigi, esant šalių sutartai sąlygai dėl apmokėjimo už nudažytus kvadratinius metrus ir nesant kitokio patikimo atliktų darbų skaičiavimo metodo, taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CPK 3 str. 8 d.), šios bylos kontekste nėra kitos galimybės įvertinti Atsakovės atliktus darbus kitaip, kaip tik skaičiuojant nudažytų paviršių kvadratūrą pripažįstant, kad šis darbas atliktas pilnai. Pastebėtina, kad remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius. Taigi, šiuo atveju, kai šratavimo darbai buvo atlikti ne Atsakovės, bet kitos įmonės, Ieškovė turi teisę apmokėjimą jai įvertinti kaip nuostolius ir tokiu būdu juos susigrąžinti iš Atsakovės pareikšdama jai atitinkamą reikalavimą, tačiau tokio reikalavimo šioje civilinėje byloje nepareikšta.

Kadangi tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė faktiškai visiškai atliko sutarties 1.1. punkte numatytus darbus, kurių apimtis 162,8 m², taip pat atliko dalį sutarties 1.2. numatytų darbų, o būtent visiškai atliko keturių didžiųjų talpų išorės ir dviejų didžiųjų talpų vidaus dažymo darbus, kas pagal Ieškovės pateiktus paaiškinimus dėl atliktų darbų apimties atitinka 702 m² (124 m² x 4) + (103 m² x 2), teismas sprendžia, kad apmokėjimas pagal šalių sutartus įkainius turi būti atliekamas būtent už 864,8 m² (162,8 m² + 702 m²), nepaisant to, kad šratavimo darbai nebuvo atlikti. Tokiu būdu Atsakovė turi teisę gauti atlyginimą už bendrą nudažytą paviršių - 864,8 m², kas pinigine išraiška sudaro 20 824,38 Eur (864,8 x 24,08).

Kadangi abi šalys neginčija, kad bendra sumokėta suma už rangos darbus yra 30 566,77 Eur, iš jų 3 036,36 Eur yra užmokestis už papildomus darbus, kas kaip prejudicinis faktas nustatyta Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-72-887/2017 priimtu įsiteisėjusiu sprendimu, atlikus skaičiavimą akivaizdu, jog iš viso už rangos darbus, numatytus Sutartyje, Ieškovė sumokėjo 27 529,77 Eur. Nustačius, kad procentinė dažymo darbų įvertinimo išraiška šios civilinės bylos kontekste nėra priimtina, darytina išvada, kad permokėta suma sudaro 6 705,39 Eur (27 529,77 Eur – 20 824,38 Eur).

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku, pagal įstatymo ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d., 6.63, 6.205, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 6705,39 Eur suma (6.237 str. 1 d., 5 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, todėl Ieškovei iš Atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 3403,32 Eur pagal 2016-03-15 šalių pasirašytą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-72-887/2017, t 1, b. l. 29). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Ieškovė Atsakovės 3 403,32 Eur skolą kildina būtent iš 2016-03-15 šalių pasirašyto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, kuris sudarytas, kaip teigia Ieškovės atstovai, įvertinus 2015 metais išrašytas sąskaitas faktūras bei atliktus mokėjimus. Todėl, remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsniu, šis dokumentas tūrėjo būti apskaitytas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis-faktūromis) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2011). Ieškovė tiek 8 297,44 Eur sumą, tiek 3 403,32 Eur sumą kildina iš sąskaitų faktūrų, išrašytų už 2015 metus, pagal šalių pasirašytą (vykdytą) Sutartį. Ieškovės atstovai aiškino teismui, jog tai visiškai skirtingos sumos, kildinamos iš nesidubliuojančių sąskaitų faktūrų, 8 297,44 Eur už neatliktus darbus, 3403,32 Eur – matematiniai paskaičiavimai, po vykdyto projekto suvedus balansą. Nepateikus dokumentų, kurie galėtų neabejotinai pagrįsti šalių 2016-03-15 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, laikytina, kad Ieškovės reikalavimas dėl 3 403,32 Eur priteisimo neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, Ieškovei iš Atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o Atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė byloje patyrė 1 351,02 Eur išlaidų, kurias sudaro 351,02 Eur žyminis mokestis (t. 1, b. l. 39), 1000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 31, 32, 109, 112, 113). Patenkinta Ieškovės reikalavimų dalis sudaro 57 % , todėl atitinkamai Atsakovė privalo atlyginti 770,08 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė šioje byloje patyrė 6 655,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 126). Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl Atsakovei iš Ieškovės priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Šiuo atveju būtina įvertinti, kad iš tos pačios Sutarties tarp šalių kilęs ginčas jau buvo spręstas anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. Nr. 2-72-887/2017, kurioje šalys be kita ko analizavo ir pasisakė dėl tų pačių įrodymų ir bylos aplinkybių , Atsakovės atstovas advokatas Š. J. dalyvavo nuo pat pradžių nagrinėjant tiek ankstesniąją, tiek šią civilines bylas, jo paruošti šalies procesiniai dokumentai turi daug kartotinumo požymių, ši byla nereikalauja specialių žinių, byloje iš esmės buvo sprendžiami analogiški teisiniai klausimai, advokato užmokestis palyginus su ginčo suma yra artimas pusei jos dydžio, todėl įvertinus visas nurodytas aplinkybes teismo vertinimu yra pagrindas mažinti Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pusiau ir atitinkamai priteisti 43 %.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, šy270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „L.“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei M. gamyklai „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 6705,39 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus penkis eurus 39 centus) permokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 770,08 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt eurų aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės M. gamyklos „A.“, į. k. 149679465, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „L.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 1430,82 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt eurų 82 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės M. gamyklos „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 10,00 (dešimt eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „L.“, į. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 13,00 Eur (trylika eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.