- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-124-290/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00246-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Evaldas Gražys, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- R. G., ir S
- Kaltinamasis
- S. M., V. M., R. G., E. F.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-290/2015
Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00246-2013-4
2015 m. vasario 20 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei, nuteistajam R. G., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. – 60 parų areštu.
O. K. civilinis ieškinys patenkintas pilnai, ir jai priteisti 101,80 Lt (29,48 Eur) solidariai iš kaltinamųjų S. M., V. M., R. G. ir E. F., o S. M. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jos pilnametystės – iš kaltinamosios įstatyminės atstovės (civilinės atsakovės) – Z. Č. 25,45 Lt (7,37 Eur).
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir S. M., E. F., V. M., tačiau jie nuosprendžio neskundė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad R. G. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad S. M., V. M., R. G. ir E. F., veikdami kartu, 2013-03-05 apie 21 val. prie pastato (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiosios I. K. atžvilgiu, tai yra S. M. ir E. F. nurodžius nukentėjusiajai eiti kartu su jomis bei pagrasinus panaudoti fizinį smurtą, su pakeliui sutiktais V. M. ir R. G. nusivedus I. K. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), visiems apstojus ją ratu, tokiu būdu sudarius bauginančią situaciją, V. M. atsistojus nukentėjusiajai I. K. už nugaros bei abiem rankom suėmus jai už alkūnių, S. M. ištraukė iš nukentėjusiosios kišenės mobiliojo ryšio telefoną „LG E450“, o I. K. bandant priešinantis, S. M. spyrus keletą kartų I. K. į kojas bei bendrais veiksmais su V. M. pargriovus I. K. ant žemės ant dešiniojo šono, S. M., R. G. bei E. F., tai yra kiekvienam iš jų įspyrus nukentėjusiajai tiksliai tyrimo metu nenustatytą skaičių į įvairias kūno vietas, bei tuo metu S. M. nutraukus I. K. nuo peties rankinę su joje buvusiai daiktais, tokiais bendrais veiksmais iš I. K. pagrobė O. K. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „LG E450“, 450 Lt vertės, bei rankinę, 35 Lt vertės, su joje buvusiai daiktais – sidabrinių auskarų pora, 30 Lt vertės, dviem mobiliojo ryšio įkrovikliais, bendros 20 Lt vertės, pinigine, 25 Lt vertės, Kauno viešojo transporto elektroniniu bilietu su 16,80 Lt papildymu, odiniu šviesiai rudu rakto dėklu, 20 Lt vertės, viso turto bendros 596,80 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nuosprendį, paskirti jam laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad teismas paskirdamas 60 parų arešto bausmę, vadovavosi BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšimi. Sankcijoje švelniausia bausmė yra arešto bausmė. Kita bausmės rūšis yra laisvės atėmimas. Teismas paskyrė arešto bausmę saistomą su realiu, nors ir trumpalaikiu, laisvės atėmimu, kurio vykdymo atidėjimo įstatymas nenumato.
Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad yra teisiamas pirmą kartą, už apysunkės nusikalstamos veikos padarymą, todėl vadovaudamasis BK 55 str. nuostatomis, teismas turėjo teisę skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Laisvės atėmimo ir arešto bausmės yra panašios, nes abi jos saistomos su realia laisvės atėmimo bausme, o skiriasi ta prasme, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jei yra BK 55 str. numatytos sąlygos, galima atidėti. Iš to darytina išvada, kad laivės atėmimo bausmė yra švelnesnė bausmė. Šioje byloje teismas turėjo teisę skirti laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Teismas netinkamai taikė BK 54 str., 55 str. nuostatas todėl paskyrė neteisingą bausmę t.y. per griežtą bausmę. Skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo gyvenimo draugė laukiasi kūdikio, kad kūdikis gims (duomenys neskelbtini) mėnesį. Paskyrus arešto bausmę, turės ją vykdyti ir negalės būti kartu su vaiko motina sunkiausiu momentu, t.y. gimdymo metu ir pirmais mėnesiais padėti jai prižiūrėti naujagimio. Taip pat vykdant arešto bausmę praras darbą ir pajamas, kurios bus labai reikalingos šeimai. Tokiu būdu nukentės šeima, kuri nėra susijusi su padaryta nusikalstama veika.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos prašymą apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašymą apeliacinį skundą atmesti bei išanalizavusi visas bylos aplinkybes ir įvertinusi visus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistojo R. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. R. G. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad R. G. prašo jam paskirtą arešto bausmę pakeisti laisvės atėmimo bausme ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Tai reiškia, kad skundas yra paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas teises. Viena tokių teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Svarbi veiksmingo šios teisės įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–164/2014, 2K-276/2012). BPK draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas įtvirtintas 320 str. 4 d., kur numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
Todėl, atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, į tai, kad baudžiamoji byla nagrinėjama tik pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą, prokuroro skundo, kuriuo būtų prašoma vienaip ar kitaip pabloginti nuteistojo R. G. padėtį, byloje nėra. Laisvės atėmimas yra griežtesnė bausmė už areštą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nesant byloje prokuroro apeliacinio skundo, kuriuo būtų prašoma bloginti nuteistojo padėtį, šios rūšies bausmės paskirti nuteistajam R. G. negali. Tokios pozicijos dėl nuteistojo padėties pabloginimo (pagal nuteistojo apeliacinio skundo prašymą - arešto bausmę pakeisti į laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant) negalimumo laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-623/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2008)
Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad R. G. paskirta bausmė neteisinga ar per griežta. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. G. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.
Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad R. G. veikdamas bendrininkų grupėje, grasinant panaudoti ir panaudojant prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, padaryta nusikalstama veika yra baigta. Nuteistasis R. G. neteistas, bet baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad R. G. priklausomybės ligų centre neregistruotas, registruotas psichikos sveikatos centre, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, atsižvelgė į Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas, kad nuteistasis nusikaltimo padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į BK 55 straipsnio nustatą, bei į tai, kad BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos tik dvi bausmių rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai apeliantui paskyrė BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – areštą, ir jos dydį nustatė didesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodytas už nusikaltimą skiriamo arešto bausmės vidurkis. Dėl to nuteistajam paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta, būtent tokia bausme bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundo argumentus dėl pernelyg griežtos bausmės, juos atmeta, nes net ir įvertinus apelianto argumentus, kad jam (duomenys neskelbtini) mėnesį gimė vaikas, dėl paskirtos arešto bausmės praras darbą, dėl ko nukentės jo šeima, jam paskirta bausmė nelaikytina akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga. Bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliantas skunde taip pat nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.