Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ASTIG“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-666-640/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ASTIG“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Merleta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl skolos (baudos) priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

12. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: statybos rangos sutartį Nr. 15/07-31 dėl daugiabučio namo, Klaipėdoje, Rūtų g. 15, rangos darbų; UAB „PASLAUGOS BŪSTUI“ 2017 m. gruodžio 7 d. pareiškimą Dėl 2015 m. liepos 31 d. statybos rangos sutarties Nr. 15/07-31 nutraukimo ir baudos; UAB „PASLAUGOS BŪSTUI“ 2018 m. sausio 9 d. raštą Nr. 22 Dėl Klaipėda, Rūtų g. 15, sutarties nutraukimo.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Tačiau teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14. Teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus, atsižvelgdama į tai, kad byloje kilęs ginčas susijęs su statybos subrangos sutartimi dėl darbų daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), o apeliantės naujai pateiktieji įrodymai yra susiję su statybos rangos sutartimi dėl kito daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), taigi tiesiogiai nenusiję su nagrinėjamu ginču. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės BUAB „ASTIG“ bankroto byloje įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi kreditorės (atsakovės) UAB „Merleta“ finansinis reikalavimas patvirtintas 9 766,41 Eur sumai nepripažinus pagrįstais reikalavimų dėl darbų (duomenys neskelbtini), atlikimo, tai dar kartą patvirtina nesant pagrindo priimti naujus įrodymus.

Dėl statybos darbų termino pažeidimo

15. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės skolą – nesumokėtą baudą, mokėtiną nutraukus šalis siejusią statybos subrangos sutartį dėl aplinkybių, priskirtų subrangovo (atsakovės) atsakomybei. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nenustatęs, jog Sutarties nutraukimas buvo sąlygotas aplinkybių, priskirtinų subrangovo (atsakovės) atsakomybei, bei pritaręs atsakovės argumentams, kad ieškovė neturėjo teisės nutraukti Sutartį, sąmoningai vilkino sprendimą pratęsti darbų atlikimo terminą. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė teigia, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės veiksmus delsiant atlikti rangos darbus; atsakovės siųstų pranešimų dėl darbų vykdymo turinį, jų siuntimo ir įteikimo aplinkybes; informacijos apie atliekamus darbus pagal Sutarties 6.17 punktą neteikimą bei susitarimo dėl terminų pakeitimo (Sutarties 9.9 punktas) nebuvimą. Taip pat apeliantė pažymi, jog Sutartis sudaryta abiejų šalių laisva valia, teismas nenustatė, kad Sutarties sąlygos pažeidžia atsakovės teises dėl darbų atlikimo terminų.

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „ASTIG“ (rangovas) ir atsakovė UAB „Merleta“ (subrangovas) 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 01/08/2017, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbus, nurodytus Sutarties 2.1 punkte (tiek vidaus, tiek išorės). Sutartimi šalys susitarė dėl konkrečios darbų vertės – 407 556 Eur be PVM (Sutarties 3.1 punktas). Sutarties 9.2 punkte nustatyta darbų pradžia – 2017 m. rugpjūčio 3 d., o Sutarties 9.3 punktu šalys susitarė, jog visi darbai turi būti atlikti ir perduoti komisijai iki 2017 m. gruodžio 31 d. Sutarties 9.5 punkte dar kartą įtvirtinta subrangovo prievolė užbaigti darbus ir perduoti darbų rezultatą rangovui per 4,5 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.652 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga, o rangovas atsako už darbų pradžios ar pabaigos bei tarpinių terminų pažeidimą. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2008).

18. Bylos duomenimis atsakovė iki nustatyto termino neatliko visų Sutartyje sulygtų darbų ir neperdavė jų komisijai. Šalių ginčo dėl to nėra. Ieškovės teigimu, atsakovė laiku ir tinkamai darbų nevykdė, į raginimus spartinti darbus nereagavo. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pagrįstais laikė atsakovės argumentus, kad vykdydama Sutartį atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę su prašymu spręsti klausimus, dėl kurių atsakovė negalėjo tinkamai ir laiku atlikti darbų, bei informavo, jog dėl oro sąlygų negali atlikti tam tikrų darbų, tačiau ieškovė į pranešimus neatsakydavo ir iškeltų klausimų nesprendė. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės laikė, kad ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, tačiau teisėjų kolegija tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui nepritaria, nes jį paneigia byloje esantys įrodymai.

19. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti.

20. Byloje nenustatyta, kad atsakovė tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą ir kartu gynė savo interesą įvykdyti sutartį, darbus pabaigti nustatytu terminu. Nėra duomenų, kad atsakovė tinkamai kreipėsi į ieškovę, informuodama ją, jog tam tikri veiksniai trukdo atlikti darbus. Toks šalies kreipimasis yra reikšmingas, nes, neturėdamos reikiamos informacijos, šalys tas pačias aplinkybes ir jų reikšmę sutarties vykdymui gali vertinti skirtingai.

21. Atsakovė į bylą pateikė ieškovei skirtus 2017 m. spalio 13 d. ir 2017 m. spalio 17 d. pranešimus dėl darbų vykdymo, kuriais informavo apie negalėjimą laiku atlikti tam tikrų darbų, nurodant priežastis. Taip pat atsakovė pateikė teismui 2017 m. lapkričio 17 d. raštą ieškovei, kuriuo informavo dėl darbų vėlavimo priežasčių ir prašė Sutartyje numatytą darbų atlikimo galutinį terminą pratęsti. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktų raštų turinį. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams. Kaip matyti iš 2017 m. spalio 13 d. ir spalio 17 d. raštų, jie nepasirašyti atsakovės atstovo, nėra duomenų, kada ir kokiu būdu siųsti ieškovei, ar tinkamai, vadovaujantis Sutarties 21.2 punkto nuostatomis, įteikti. Be to raštuose nurodyta abstrakti informacija tik dėl negalėjimo atlikti stogo montavimo darbus dėl netinkamų oro sąlygų (lietaus) bei lodžijų įstiklinimo ir langų keitimo darbų dėl gyventojų nebendradarbiavimo. Tuo tarpu pagal Sutartį (Sutarties 2.1 punktas) atsakovė įsipareigojo atlikti daugiau ir įvairesnio pobūdžio darbų, tarp jų ir nepriklausančių nuo oro sąlygų bei gyventojų bendradarbiavimo. Taip pat pastebėtina, kad minėtuose raštuose nėra užuominų apie pasiūlymą ieškovei dėl susidariusių aplinkybių spręsti dėl Sutartyje nustatyto termino pratęsimo. Tik 2017 m. lapkričio 17 d. pranešimu dėl darbų vykdymo (pasirašytas atsakovės, tačiau nėra duomenų apie jo išsiuntimą ir įteikimą ieškovei) atsakydama į ieškovės raštą atsakovė nurodo, kad negalėjo vykdyti darbų tris mėnesius ir formuluoja prašymą pratęsti sutartį nukeliant darbų pabaigos datą 2018 m. birželio 31 d.

22. Minėta, kad pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalį, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Aplinkybė, kad dėl netinkamų oro sąlygų (objektyvių tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra) ar gyventojų nebendradarbiavimo atsakovė negalėjo atlikti tam tikrų darbų, pati savaime neatleidžia jos, kaip subrangovės, nuo atsakomybės už sutarties terminų praleidimą, jei ji, tinkamai bendradarbiaudama su ieškove, galėjo to išvengti. Atsakovė, būdama aktyvi ir suinteresuota tinkamu prievolių įvykdymu, privalėjo kreiptis į ieškovę nedelsiant po to, kai atsirado kliūtys, trukdančios atlikti darbus, tačiau į bylą nepateikti įrodymai dėl tokio kreipimosi, o minėtame 2017 m. lapkričio 17 d. atsakovės rašte pačios atsakovės konstatuota darbų neatlikimo trukmė – 3 mėnesiai (kuomet visas darbų atlikimo terminas sudarė 5 mėnesių laikotarpį, Sutarties 11.2.1 punkte buvo numatyti tarpiniai darbų perdavimo etapai). Juo labiau, kad ir Sutarties 9.8 punkte šalys numatė atvejus, kuomet subrangovas turi teisę sustabdyti darbų atlikimą ir nukelti vėlesniam laikui. Tačiau darbų atlikimo terminų nukėlimas visais atvejais turi būti šalių įforminamas rašytiniu susitarimu (Sutarties 9.9 punktas). Duomenų apie tokio susitarimo priėmimą byloje taip pat nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Sutarties 14.2 punkte subrangovas (atsakovė) patvirtino ir garantavo susipažinusi su visomis objekto statybos darbams atlikti svarbiomis sąlygomis, išanalizavusi projektinę dokumentaciją bei įvertinusi hidrologines ir klimatines darbų vykdymo sąlygas, galimų statybos darbų apimtis ir kaštus (14.2.1–14.2.3 punktai). Taigi atsakovė patvirtino įvertinusi galimas darbų atlikimo rizikas.

23. Nurodytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, ir patvirtina, kad sutartinius įsipareigojimus pažeidė atsakovė. Pažymėtina, kad vien tik raštų siuntimas ir informavimas apie kliūtis atlikti darbus savaime nesuponuoja pagrindų pratęsti Sutartyje nustatytus terminus egzistavimo, nes, kaip minėta, darbų atlikimo terminų nukėlimas visais atvejais turi būti šalių įforminamas rašytiniu susitarimu (Sutarties 9.9 punktas), kurio šiuo atveju nebuvo. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad dėl finansinių sunkumų ieškovė neketino tęsti Sutarties, todėl nedėjo pastangų pratęsti darbų atlikimo terminą, yra paremtos niekuo nepagrįstomis atsakovės prielaidomis.

24. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

25. Ieškovė UAB „ASTIG“ pasinaudojo Sutarties 19.3 punkte įtvirtinta teise nutraukti sutartį, įspėjus raštu subrangovą (atsakovę UAB „Merleta“) prieš 5 darbo dienas, sutartyje numatytais atvejais (Sutarties 19.3.1– 19.3.5 punktai) ir 2018 m. sausio 8 d. raštu Dėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. statybos subrangos sutarties Nr. 01/08/2017 nutraukimo nutraukė Sutartį bei pareikalavo sumokėti Sutarties 19.4 punkte numatytą baudą. Rangovui nutraukus sutartį dėl aplinkybių, priskirtinų subrangovo atsakomybei, t. y. kai darbai atliekami nekokybiškai arba per ilgai užsitęsia ir juos baigti iki galutinio termino nėra galimybės, subrangovas sumoka rangovui 10 procentų dydžio baudą nuo sutarties kainos be PVM ir atlygina kitus nuostolius, kurių nepadengia bauda (Sutarties 19.4 punktas). Šios sutartinės nuostatos nėra nuginčytos, taip pat atsakovė neteikė priešieškinio ir neginčijo vienašališko Sutarties nutraukimo. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė Sutartyje nustatytu terminu visų joje numatytų darbų neatliko, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai nutraukė Sutartį ir pareikalavo Sutartyje numatytos baudos.

Dėl sutartinių netesybų (baudos) dydžio

26. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

27. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 40 755,60 Eur baudą, mokėtiną pagal Sutarties 19.4 punktą, kuris numato, kad rangovui nutraukus sutartį dėl aplinkybių, priskirtinų subrangovo atsakomybei, subrangovas sumoka rangovui 10 procentų dydžio baudą nuo sutarties kainos be PVM ir atlygina kitus nuostolius, kurių nepadengia bauda.

28. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir kt.). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

29. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad atsakovei pritaikytos netesybos yra per didelės, neproporcingos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei šalių interesų pusiausvyrai. Ieškovės apskaičiuota 40 755,60 Eur (10 procentų visos Sutarties kainos) bauda yra aiškiai per didelė, atsakovė dalį darbų pagal sutartį atliko, ieškovės bankroto byloje yra patvirtintas jos 9 766,41 Eur finansinis reikalavimas. Ieškovė į bylą neteikė duomenų, kad dėl Sutarties nutraukimo patyrė nuostolių, kad statybos darbų užsakovas taikė ieškovei kaip generalinei rangovei sankcijas už netinkamą darbų ginčo objekte atlikimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovei už netinkamą prievolių įvykdymą taikytiną baudą mažinti iki 5 procentų visos darbų kainos dydžio ir priteisti iš atsakovės 20 377,80 Eur (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

30. Esant tokiai bylos baigčiai, kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės galutiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

31. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to be teisėto pagrindo atleido atsakovę nuo pareigos mokėti netesybas už sutarties netinkamą vykdymą (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Dėl tokios išvados pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 20 377,80 Eur baudą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

32. Apeliacinės instancijos teismui skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų abiejų instancijų teismuose atlyginimą, tačiau duomenys apie patirtas tokias išlaidas nėra pateikti, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

33. Ieškovė turi bankrutavusios įmonės statusą, todėl yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (po 50 procentų), iš atsakovės valstybei priteistina 918 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalis ir 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ASTIG“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ASTIG“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Merleta“ 20 377,80 Eur (dvidešimties tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir 80 centų) baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Merleta“ 918 Eur (devynių šimtų aštuoniolikos eurų) žyminį mokestį.