- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- e2A-23-436/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03347-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- J. I., D. Č.
- Atsakovas
- O. I., V. I.
- Trečiasis asmuo
- R. I.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. I. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-623-292/2018 pagal ieškovių D. Č. ir J. I. patikslintą ieškinį atsakovams O. I., V. I. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovių pusėje – R. I., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – V. I., R. I..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės D. Č. ir J. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė įpareigoti atsakovus O. I. ir V. I. užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą vandens gręžiniui, esančiam 0,79 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl ypatingų bylos aplinkybių, galinčių įtakoti didelės žalos atsiradimą, leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai. Ieškiniu siekiama užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą D. Č. dalinės nuosavybės teise su R. I. įregistruotam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinyje nurodė, kad D. Č. nuosavybės teise priklauso 1/3 žemės sklypo ir ½ pastatų, esančių šiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriuos ji iš dukters J. I. 2017 m. kovo 16 d. įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Ta pačia dovanojimo sutartimi J. I. buvo nustatytas uzufruktas – teisė iki gyvos galvos gyventi ir naudotis žemės sklypu ir pastatais. Kartu su J. I. gyvena jos dukra R. I.. Kita žemės sklypo ir jame esančių pastatų dalis priklauso J. I. sutuoktiniui R. I.. Nurodytame žemės sklype yra artezinis šulinys, kurio vandeniu naudojasi J. I. sutuoktinio R. I. tėvai – atsakovai O. ir V. I. ir R. I. brolis V. I.. Artezinis šulinys yra valdomas iš atsakovų O. ir V. I. pastato (lauko virtuvės), kuriame yra elektros įvadas. Trečiasis asmuo R. I. gyvena su savo tėvais. Atsakovai O. ir V. I., sužinoję apie prasidėjusį J. I. ir R. I. skyrybų procesą 2017 m. vasario 22 d. be jokio įspėjimo atjungė vandens iš artezinio šulinio, esančio D. Č. ir R. I. priklausančiame žemės sklype, tiekimą į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir priklausantį D. Č. ir R. I.. Jos liko be geriamojo vandens, kadangi iš artezinio šulinio yra nutiestas elektros kabelis tik iki atsakovų O. ir V. I. elektros įvado. 2017 m. vasario 27 d. jos su pareiškimu kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl tokio atsakovų piktybiško elgesio. Kai vyko jų pareiškimo tyrimas, atsakovai pajungė vandens tiekimą 2017 m. gegužės 4 d., tačiau 2017 m. gegužės 12 d. pakartotinai nutraukė vandens tiekimą į gyvenamąjį namą. Nuo tos dienos vanduo į namą nebuvo tiekiamas. Vanduo name atsirado, tik pareiškus ieškinį teisme ir teismui 2017 metų liepos mėnesį pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo periodų, kai vanduo iš čiaupo tik lašėdavo ar bėgdavo srovele. Tai buvo daroma reguliuojant elektros įtampą iš atsakovų skydinės. Buvo ne kartą kreiptasi į policiją, į antstolį, vykdantį nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Vandens tiekimas, išjungus elektros srovę, visiškai buvo nutrauktas ir bylos nagrinėjimo metu, kai buvo atsisakyta nušalinti teisėją byloje, t. y. 2018 m. vasario mėnesį. Apie tai, kad nebus vandens, jos buvo informuotos, nurodant, jog yra gedimas. Pasisiūlius prisidėti prie gedimo pašalinimo, atsakyta, kad pagalbos nereikia. Tada jos iškvietė UAB „Vadena“ atstovą, kuris apžiūrėjo ir elektros skydinę ir konstatavo, kad vandens tiekimas nutrauktas išjungiant elektros energiją atsakovams priklausančiame pastate esančioje elektros skydinėje. Vanduo atsirado tą pačią dieną, nors buvo aiškinama, kad sprogo vamzdis, tačiau jokie darbai nebuvo vykdomi. Artezinis šulinys priklauso D. Č. ir R. I., nes yra jiems priklausančiame žemės sklype. Žemės sklypas tarp D. Č. ir R. I. nėra atidalintas ar nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Artezinis šulinys nėra inventorizuotas ir įregistruotas, o kadangi jis yra D. Č. ir R. I. žemės sklype, tai priklauso abiem bendraturčiams. Atsakovai daro kliūtis naudotis artezinio šulinio vandeniu. Kito vandens šaltinio jos neturi.
Atsiliepimas
3. Atsakovai O. I. ir V. I. su ieškiniu nesutiko, neigė vandens atjungimo faktą, nurodydami, kad jie nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų siekiama nutraukti vandens tiekimą, o vandens tiekimo trukdžius sukėlė galimas techninis gedimas, dėl kurio vanduo yra paduodamas mažesniu spaudimu. Taip pat nurodė, kad artezinio gręžinio įrengimu rūpinosi ne kas kitas, o atsakovai O. ir V. I., ką patvirtina 1992 m. birželio 1 d. tipinė subrangos sutartis Nr. 4-33, sudaryta tarp O. I. ir Kauno hidrogeologijos įmonės, taip pat atliktų darbų priėmimo aktas ir pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad už artezinio gręžinio įrengimą yra sumokėta 40 009 rubliai. Jų sūnus R. I. su J. I. 1990 metais sudarę santuoką, 1991 metais pradėjo statyti namą tame pačiame kieme, šalia jų. Vykstant statyboms, būtent atsakovų iniciatyva ir lėšomis buvo išgręžtas artezinis šulinys, iš kurio vandens tiekimas buvo pajungtas ne tik į R. I. ir šiuo metu D. Č. nuosavybės teise valdomą namą, bet ir į jų namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei dar vieno greta gyvenančio jų sūnaus V. I. namą. Jei vanduo būtų atjungtas, tai vandens negalėtų turėti visi, įskaitant ir juos pačius. Ieškovės ne tik kad nesirūpino artezinio šulinio įrengimu, bet ir jo eksploatacija bei technine priežiūra, finansiškai neprisidėjo prie jo įrengimo, o tik nuolat neatlygintinai juo naudojosi. Ieškovės tvirtina, kad į šį objektą turi nuosavybės teisę. Gręžinys eksploatuojamas jau 25 metus, todėl natūralu, kad su juo iškyla techninių problemų (užsivėlęs filtras, pažeistas valdymas), o tai lemia, kad vanduo į ieškovės D. Č. ir R. I. valdomą namą yra paduodamas sumažintu spaudimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: įpareigojo O. I. ir V. I. užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą vandens gręžiniui, esančiam 0,79 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užtikrinant nepertraukiamą vandens tiekimą D. Č. dalinės nuosavybės teise įregistruotam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė iš O. I. ir V. I. po 56,62 Eur iš kiekvieno žyminį mokestį, po 63,31 Eur iš kiekvieno atlygį antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą bei po 250 Eur iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat teismas priteisė iš O. I. ir V. I. po 27,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė šiuos argumentus:
5.1. Atsakovai įgyvendindami savo tariamą nuosavybės teisę, nors ir neperžengė bendrojo elgesio normų, kurias nustato tariamos nuosavybės teisės turinys, tačiau nutraukdami elektros energijos tiekimą į artezinį gręžinį, panaudojo neleistinas šios teisės įgyvendinimo formas ir būdus. Neteisėti veiksmai įrodyti 2017 m. spalio 24 d. administracinio nusižengimo protokolu, nepaneigtos ir ieškovių nurodytos aplinkybės dėl vandens tiekimo nutraukimo 2017 m. gegužės 12 d. bei šios bylos nagrinėjimo metu – 2018 m. vasario mėnesį. Trečiųjų asmenų V. ir R. I. paaiškinimai dėl avarijos ar elektros kabelio gedimo nelogiški ir prieštarauja ieškovės J. I. ir trečiojo asmens R. I. paaiškinimams, kad jokie žemės darbai nebuvo atliekami.
5.2. Visiškai nutraukus vandens tiekimą iš vienintelio šaltinio, kyla grėsmė asmens sveikatai dėl vandens reikalingumo gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimui, nes vanduo kaip ir oras yra gyvybės šaltinis ir nepakeičiamas maisto produktas. Nepaneigiama yra ir vandens svarba asmens higienos klausimams. Ieškovės ir trečiasis asmuo nurodė aplinkybes, kad turtinė žala ne tik kad ateityje gali atsirasti, bet ji jau ir yra dėl prietaisų gedimo dėl vandens tiekimo nutraukimo, dėl papildomų išlaidų perkant vandenį, vežant jį iš kitų šaltinių.
5.3. Patikslintu ieškiniu buvo pakeistas tik ieškinio dalykas, o pakeitus tik vieną iš ieškinio elementų, jis negali būti laikomas nauju ieškiniu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovė O. I. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1.1. Byloje nebuvo prašoma pripažinti nuosavybės teisių į eksploatacinį vandens gavimo gręžinį, įrengtą šiuo metu ieškovei D. Č. ir trečiajam asmeniui R. I. priklausančiame žemės sklype. Ieškovė D. Č. įrodinėjo, kad registruose neįregistruota nuosavybės teisė į aptariamą hidrotechninį įrenginį, jai (kartu su bendraturčiu R. I.) perėjo 2017 m. kovo 16 d. dovanojimo sutartimi, nes antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip. Atsakovai įrodinėjo, kad nuosavybės teisės į vandens gręžinį priklauso jiems, nes: 1) 1992 m. atsakovė O. I. savo lėšomis įrengė (išgręžė) vandens gręžinį nuosavybės teise valdytame žemės sklype; 2) atsakovė O. I. už jį sumokėjo 40009 rublius; 3) daugiau nei 25 metus vandens gręžiniu rūpinosi, jį prižiūrėjo, eksploatavo (remontavo) ir tai daro iki šiol tik atsakovai O. ir V. I.; 4) žemės sklypo dovanojimo sutartyse nenurodyta, kad kartu su sklypu buvo perleistas hidrotechninis įrenginys -vandens gręžinys; 5) padovanojus žemės sklypą, vien tik atsakovai toliau rūpinosi, prižiūrėjo, eksploatavo ir nuo 1992 metų iki šiol mokėjo ir moka komunalinius mokesčius už vandens gręžiniui būtiną elektros energiją. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikiamos 2018 m. balandžio 9 d. Žemės gelmių registro Gręžinių dalies išrašo, matyti, kad eksploatacinio (gavybos) požeminio vandens gręžinio, kurio identifikacinis numeris 20195, savininkė yra atsakovė O. I..
1.2. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė geranoriškai leidžia naudotis gręžiniu ir ieškovėms, nereikalaudama iš jų mokėti jokių eksploatacinių išlaidų. Tačiau ši aplinkybė nuosavybės teisės į gręžinį ieškovėms nesukuria. Alytaus apskrities VPK 2017 m. spalio 24 d. administracinio nusižengimo protokolas atsakovų neteisėtų veiksmų, susijusių su geriamojo vandens ir/ar elektros energijos į nuosavybės teisėmis valdomą hidrotechninį įrenginį tiekimu, gretutinės namų valdos gyventojams savaime nepatvirtina. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovų pareigos nemokamai ir/ar nepertraukiamai tiekti elektros energiją ieškovėms; administracinio nusižengimo byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl vandens gręžinio nuosavybės teisių; iš administracinio nusižengimo protokolo nėra aišku kokios konkrečios J. I. (asmeninės, turtinės ir pan.) teisės buvo pažeistos ir kaip tiksliai.
1.3. Atsakovai neprivalo nepertraukiamai neatlygintinai ir neterminuotai tiekti ieškovėms vandenį, o kartu ir elektros energiją, nes nėra geriamojo vandens ar elektros energijos tiekimo paslaugų tiekėjai. Ieškovės elektros energijos ir vandens tiekimą privalo užsitikrinti pačios savo lėšomis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės D. Č. ir J. I. prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Žemės gelmių registro gręžinių išrašas nepatvirtina gręžinio nuosavybės teisės. Nors gręžinio įrengimo darbai atsakovei O. I. priklausiusiame žemės sklype buvo inicijuoti atsakovės O. I. vardu, tačiau tam lėšas skyrė ir ieškovės. Vėliau, žemės sklypą padalinus į keturias dalis, šis pateko į R. I. žemės sklypo dalį, kuri jam besąlygiškai su visais priklausiniais buvo padovanota O. I., taigi ir su arteziniu šuliniu. Artezinis šulinys dalinės nuosavybės teise šiuo metu priklauso ieškovei D. Č. ir atsakovui R. I.. Net ir neįrodinėjant savininko teisių, ta aplinkybė, kad ieškovės nuolat teisėtai naudojosi gręžiniu, sudaro prielaidas ginti ieškovių teises.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateikė papildomus įrodymus, gautus 2018 m. birželio 13 d. iš Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos, patvirtinančius, kad nuo 2009 m. lapkričio 27 d. gręžinio identifikacinis Nr. 20195 dalies savininkas yra R. I., o nuo 2017 m. kovo 16 d. gręžinio dalies savininkė yra D. Č..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacijos dalykas – sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovių ieškinys įpareigoti atsakovus užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą vandens gręžiniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės D. Č. ir J. I. pradiniu ieškiniu prašė: (i) įpareigoti atsakovus O. I. ir V. I. netrukdyti atjungti kabelį, nutiestą nuo artezinio gręžinio, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), lauko virtuvėje įrengto valdymo skydo; ii) leisti be atsakovo R. I. sutikimo pastatyti artezinio gręžinio, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo skydą, kuris būtų prijungtas iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), elektros tinklų; iii) leisti be atsakovo R. I. sutikimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengto elektros tinklų valdymo skydo, pakloti reikiamo skerspjūvio kabelį į artezinį gręžinį ir prijungti į jį vandens siurblį. Artezinio gręžinio vandeniu naudojasi ne tik ieškovės su atsakovu R. I. (žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini)., bendraturčiu), bet ir atsakovai O. I. ir V. I. (namų valdos adresas - (duomenys neskelbtini), bei jų sūnus V. I. su šeima (namų valdos adresas - (duomenys neskelbtini). Artezinis vandens gręžinys šiuo metu yra ieškovei D. Č. ir atsakovui R. I. priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas neatidalintas, nenustatyta naudojimosi juo tvarka), todėl ieškovės siekia įrodyti, kad vandens gręžinys – antraeilis žemės sklypo daiktas – nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei D. Č. ir atsakovui R. I.. Hidrotechninio įrenginio rekonstrukcijai (elektros kabelio atjungimui, naujo valdymo skydo pastatymui, naujo elektros kabelio nutiesimui, jo prijungimui iš kitos namų valdos elektros tinklų bei vandens siurblio pajungimui) įteisinti, kartu su ieškiniu pateiktas UAB „G. P. geodezija“ parengtas žemės sklypo planas.
11. Atsakovai byloje įrodinėjo, kad 1992 m. birželio 1 d. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu bendrosios dalininės nuosavybės teisėmis priklauso D. Č. ir R. I., atsakovai O. ir V. I. įrengė artezinį eksploatacinį požeminio vandens gavybos gręžinį. Šiai aplinkybei patvirtinti kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikta 1992 m. birželio 1 d. tipinė subrangos sutartis Nr. 4-33, sudaryta tarp atsakovės O. I. (genrangovė) ir Kauno hidrogeologijos įmonės (subrangovas), kuria subrangovas įsipareigojo išgręžti artezinį gręžinį (duomenys neskelbtini), tai pat Atliktų darbų priėmimo aktas ir pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad atsakovė O. I. priėmė atliktus darbus ir pagal minėtą subrangos sutartį už artezinio gręžinio įrengimą sumokėjo 40009 rublius. Vėliau padalintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame įrengtas eksploatacinis požeminio vandens gavybos gręžinys, buvo padovanotas sūnui R. I., pagal žodinį susitarimą iš atsakovų įrengto gręžinio išgaunamu vandeniu naudojosi trijų gretimų namų valdų gyventojai (ieškovės D. Č. ir R. I. (žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai), atsakovai O. I. ir V. I. (namų valdos adresas - (duomenys neskelbtini)), bei jų sūnus V. I. su šeima (namų valdos adresas - (duomenys neskelbtini)).
12. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas 2017 m. rusėjo 27 d. protokoline nutartimi įpareigojo ieškoves ištaisyti ieškinio trūkumus – pateikti (hidrotechnikos įrenginio) elektrinės dalies atjungimo projektą, tačiau toks projektas teismui nebuvo pateiktas. Teismas ieškoves įpareigojo pateikti artezinio gręžinio pajungimo projektą. Artezinio gręžinio pajungimo projektas taip pat nebuvo pateiktas. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi pasiūlė ieškovėms svartyti dėl pažeistų teisių gynimo būdo nurodydamas, kad esminis ginčas byloje kyla dėl gręžinio nuosavybės.
13. Ieškovės pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: užtikrinant nepertraukiamą vandens tiekimą D. Č. dalinės nuosavybės teise su R. I. įregistruotam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovus O. I. ir V. I. užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą vandens gręžiniui, esančiam žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovių nuomone, nors daiktinės teisės į artezinį eksploatacinį požeminio vandens gavybos gręžinį viešame registre nėra įregistruotos, tačiau perleidus (padovanojus) žemės sklypą, artezinį vandens gręžinį ištiko padovanoto žemės sklypo likimas – nuosavybės teisės į vandens gręžinį perėjo ieškovei D. Č. ir trečiajam asmeniui R. I. (dabartiniams žemės sklypo bendraturčiams).
14. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinys buvo tenkintas nurodant, kad ieškovės reiškia prevencinį ieškinį, kuris kyla iš negatorinio savininko teisių gynimo būdo. Su tokiu sprendimu nesutinka atsakovė apeliacinį skundą grįsdama netinkamu materialinės teisės normų taikymu (CK 6.55 straipsnis – prevencinis ieškinys).
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir dėl reikalavimo apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje pagrįstumo
Žemesnės instancijos teismas
15. Ieškovės, prašydamos užtikrinti nepertraukiamą elektros tiekimą aptarnauti artezinį gręžinį, patikslintame ieškinyje nurodė, kad siekia apginti savininko teises nuo bet kokių pažeidimų, nors ir nesusijusių su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis), nors iš bylos ir paties ieškinio argumentų akivaizdu, kad byloje esminis ginčas kyla dėl gręžinio nuosavybės.
16. Nurodytina, kad pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).
17. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškoves patikslinti ieškinį, išaiškino, kad byloje trūksta duomenų nuosavybės teisei patvirtinti ar paneigti, todėl ieškovėms tikslinga pasirinkti tinkamą savo teisių gynimo būdą. Nors ieškovės nepareiškė reikalavimo nustatyti bendrai naudojamo artezinio gręžinio nuosavybės ar valdymo teisę, pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad ieškovių reikalavimas atitinka prevencinio ieškinio pobūdį, ieškinį tenkino. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu netinkamai taikė CK 6.255 straipsnyje numatyto prevencinio ieškinio sąlygas dėl to priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.
18. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus gretimuose žemės sklypuose, kuriuos aptarnauja vienas artezinis gręžinys. Ieškovės teigia, kad atsakovai piktybiškai trukdo ieškovėms naudotis gręžiniu, t. y. atjungia elektros teikimą, kuri yra tiekiama iš atsakovų žemės sklypo valdos.
19. CK 1.138 straipsnio 3 punkte numatytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Prevencinis ieškinys - tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai atsirasti, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos, tai yra prevencinio – apsauginio pobūdžio teisių gynimo būdas.
20. Teismų praktikoje nustatyta, kad prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų, ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės; prevencinis ieškinys gali būti reiškiamas tol, kol egzistuoja grėsmė padaryti žalos, todėl ieškinio senaties terminas grėsmės egzistavimo metu nuolat atsinaujina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas).
21. Ieškovės laiko, kad jos yra ginčo artezinio gręžinio savininkės, valdytojos, kadangi artezinis gręžinys yra jų sklype. Šiai aplinkybei pagrįsti pateikia Geologijos tarnybos pažymą. Atsakovai laiko, kad artezinis gręžinys yra atsakovės O. I. nuosavybė, kadangi šį gręžinį ji įrengė, jį prižiūri, moka už aptarnavimą ir remontą. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė 1992 m. birželio 1 d. subrangos sutartį Nr. 4-33, 1992 m. birželio mėn. atliktų darbų priėmimo aktą, pinigų už atliktus artezinio gręžinio įrengimo darbus priėmimo iš O. I. kvitą, Gręžinio pasą Nr. 20195, Gelmių registro Gręžinių dalies išrašą. Daiktinės teisės į gręžinį viešajame registre neįregistruotos. Vertinant ieškinio ir atsikirtimų į ieškinį pagrindu byloje nustatytas aplinkybes, taip pat remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, šalis išklausius teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas išvadai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl daiktinių teisių į artezinį gręžinį bei tų teisių įregistravimo viešame registre. Faktiškai, vertinant ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, ieškovės prevenciniu ieškiniu gina artezinio gręžinio valdymo teisę, laikydamos, kad ši valdymo teisė yra pažeista, kadangi atsakovai, neužtikrindami nepertraukiamo elektros energijos tiekimo, trukdo valdyti ir naudotis gręžiniu.
22. Vandens gavybos gręžinys (artezinis gręžinys) – hidrotechninis įrenginys vandens ištekliams tirti ar išgauti (1999 m. gruodžio 23 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 417 patvirtinto „Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento „dėl požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarkos aprašas“ (LAND 4-99) patvirtinimo“, 2015 m. lapkričio 1 d. redakcija), yra neatsiejamas nuo žemės sklypo, t. y. nekilnojamojo turto objektas.
23. Daiktines teises reglamentuoja CK ketvirtosios knygos normos. CK 4.20 straipsnyje nustatyta, kad daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių.
24. CK 4.27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Teisėtu laikomas daikto valdymas, tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Asmuo, neturintis valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų ir teisėtai valdantis daiktą, turi teisę kreiptis į teismą, pateikdamas pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo.
25. Asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnis). Vienas iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagrindų yra statybos procesas, ir ne tik pastatant naują statinį ar rekonstravus, bet ir statant, t. y. galimas nuosavybės teisės atsiradimas ir į nebaigtą statyti statinį. Tačiau įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007).
26. CK 4.253 straipsnyje numatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Šie nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre.
27. Teisinė registracija žymi nuosavybės teisės, valdymo teisės, atsiradimo ar perėjimo faktą, todėl gali būti atliekama dokumentų pagrindu, kurie rodo, jog nuosavybės teisė, valdymo teisė atsirado ar iš vieno subjekto perėjo kitam. Jeigu duomenų apie teisių atsiradimą arba perėmimą nepakanka arba jie netikslūs, šie klausimai turi būti sprendžiami teisme.
28. Nagrinėjamoje byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovės ar atsakovai yra įgiję valdymo, nuosavybės teisę į ginčo artezinį gręžinį, kaip nėra ir įrodymų apie tai, kad būtų šias daiktines teises įregistravę savo vardu įstatymu nustatyta tvarka viešajame registre. Reikalavimo nustatyti valdymo ar nuosavybės teisę į gręžinį, byloje nereiškia nei viena šalis, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad šiuo atveju nėra sąlygos prevenciniam ieškiniui patenkinti – siekimo apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje, kadangi nesant duomenų apie ieškovių turimas daiktines teises į ginčo objektą (kokiu pagrindu valdomas ir naudojamas objektas), tokios daiktinės teisės negali būti ginamos.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
30. Teismas dar bylos iškėlimo stadijoje turi patikrinti, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Ginčo atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovės netinkamai gina savo pažeistas teises, nustatė ieškovėms terminą pašalinti įvardytus ieškinio trukumus. Ieškovės pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo pakeitė savo reikalavimą, tačiau papildomų reikalavimų, susijusių su ieškovių daiktinių teisių į ginčo objektą nustatymu, nepareiškė. Kaip jau nurodyta, nesant nustatytam daiktinių teisų turėjimo faktui, nėra galimybių spręsti dėl tokių daiktinių teisių pažeidimo ir jų gynimo būdo, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismui suteikus ieškovėms galimybę ištaisyti aptariamus ieškinio trūkumus (CPK 115 straipsnis), o ieškovėms to nepadarius, turėjo pagrindą ieškinį atmesti.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinis skundas tenkinamas, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
32. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinį atmetus, atsakovams iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinas 75 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, 650 Eur atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 80 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).
33. Ieškinį atmetus, naikintinos 2017 m. liepos 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įpareigojimas atsakovams pajungti vandenį į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 150 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti O. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovių D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. I. (a. k. 46903100118) po 18,75 Eur (aštuoniolika eurų, 75 ct) iš kiekvienos žyminį mokestį, bei po 162,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus, 50 ct) iš kiekvienos atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti V. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovių D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. I. (a. k. 46903100118) po 18,75 Eur (aštuoniolika eurų, 75 ct) iš kiekvienos žyminį mokestį, bei po 162,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus, 50 ct) iš kiekvienos atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Panaikinti 2017 m. liepos 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą atsakovams O. I. ir V. I. pajungti vandenį į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.