Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui UAB „Euronamas“ dėl sutarties nutraukimo, sumokėto avanso grąžinimo ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio pareiškimas bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo siųsti ieškinyje nurodytu atsakovo veiklos vykdymo adresu Kalvarijų g. 1, Vilnius, ir 2018-02-14 įteikti atsakovo administracijai CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, nepateikė, o ieškovas ieškinyje pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015-10-10 ieškovas V. D. su atsakovu UAB „Euronamas“ sudarė Autoriaus teisių perdavimo sutartį Nr. EN-15-10-01, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui sutartyje numatytas projekto autoriaus turtines teises į sutartyje nurodytą projektą – vieno buto gyvenamojo namo statybos projektas, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui sutartyje numatytą atlyginimą – 2 420,00 EUR bei naudotis perduotomis turtinėmis teisėmis ir pareigomis. Sutarties 6.2 p. šalys susitarė, kad atlyginimas atsakovui sumokamas tokia tvarka: 1 000,00 EUR – per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo arba po projektinio pasiūlymo patvirtinimo, 1 000,00 EUR – per 3 darbo dienas, atsakovui parengus projektą ir pateikus parengtą projektą patikrinimui IS Infostatyba, 420,00 EUR – per 3 darbo dienas gavus pritarimą IS Infostatyba išduoti statybos leidimą. Sutarties 3.1 punktu atsakovas įsipareigojo perduoti projektą ieškovui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projektinio pasiūlymo parengimo, kurį patvirtina ieškovas savo parašu ir kurio pagrindu gali būti pradėtas rengti projektas. Vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, ieškovas 2015-10-12 mokėjimu nurodymu sumokėjo atsakovui avansu 1 000,00 EUR sutarties kainos dalį. 2016-09-02 ieškovas sumokėjo į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 78,00 EUR sumą, kuri, kaip teigia ieškovas, buvo skirta sumokėti už leidimą statybai. Pasak ieškovo, atsakovas sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai – nustatytu terminu tinkamo projekto neparengė, ieškovui jo neperdavė, į IS Infostatyba įkėlė projektą, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų, dėl to statybą leidžiantis dokumentas ieškovui nebuvo išduotas. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2017-01-11 rašte Nr. 48-SD-258-(14.48.104) nurodė, kad, įvertinus atsakovo 2016-11-23 parengtą planą Nr. EN15-10-01-SP-001, nustatyta, kad planas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Duomenų, kad atsakovo parengtas projektas atitiko sutartyje nurodytas sąlygas, ar atsakovas grąžino ieškovui šio sumokėtą 1 000,00 EUR avansą, kompensavo 78,00 EUR sumą, ieškovo sumokėtą už statybos leidimo išdavimą, byloje nėra (CPK 178 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.672 straipsnio 1 dalimi, pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas, veikdamas kaip verslininkas, įsipareigojo parengti pagal ieškovo užsakymą projektą, skirtą tenkinti asmeninius ieškovo poreikius, todėl tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis kvalifikuotina vartojimo rangos sutartimi. Pagal 6.700 straipsnio nuostatas, projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. CK 6.701 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka. Remiantis CK 6.703 straipsnio 1 dalimi, projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 str.). Vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, jei parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1, 3, 5 dalimis, vienašališkai sutartis gali būti nutraukta trimis atvejais: 1) jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas; 2) jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą; 3) sutartyje numatytais atvejais. Aiškindamas šias CK nuostatas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Susitardamos dėl atvejų, kada sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, jos šalys įgyvendina sutarties laisvės principą. Šalims įgyvendinant sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) susitarus, kokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, pakanka nustatyti faktą, jog egzistavo nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas (pagrindai). Jeigu šalys susitaria, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta, jei nevykdomi ja prisiimti įsipareigojimai, pakanka nustatyti pažeidimo (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo) faktą ir nereikia įrodinėti bei vertinti tokio pažeidimo sunkumo, prievolės neįvykdžiusios šalies kaltės ir jos formos ar kitų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015). Nagrinėjamu atveju, ieškovo teigimu, sutartis su atsakovu turi būti nutraukta dėl atsakovo atlikto sutartyje nurodyto pažeidimo (CK 6.217 str. 5 d.). Vertintina, ar atsakovas atliko sutartyje įvardytą sutarčių pažeidimą, dėl kurio sutartis gali būti nutraukta vienašališkai. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties 9.2 p., sutartis gali būti nutraukta vienašališkai tais atvejais, kai šalis iš esmės pažeidžia sutartį; ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma pagal tai, ar: nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato (9.2.1 p.); pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės (9.2.2 p.); neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiajai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (9.1.3. p.). Nagrinėjamu atveju, ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, kadangi sutarties sąlygas atitinkančio projekto atsakovas neparengė, dėl ko ieškovas negalėjo gauti statybos leidimo. Sutarties sąlygų laikymasis turėjo esminės reikšmės ieškovui, nes tik ieškovui parengus sutarties sąlygas atitinkantį projektą, ieškovas būtų pasiekęs sutartimi siektą tikslą – gauti projektą, pagal kurį būtų gautas statybos leidimas. Kadangi sutarties sąlygas atitinkančio projekto atsakovas nuo sutarties sudarymo (2015-10-10) iki šiol (2018-03-12) nėra parengęs, nors sutartimi buvo sulygta, kad toks projektas turi būti perduotas ieškovui ne vėliau kaip per mėnesį, konstatuotina, kad atsakovo atliktas pažeidimas duoda pagrindą ieškovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Remiantis išdėstytu, nustačius, kad egzistuoja sutarties 9.2.1 – 9.2.3. p. nurodyti esminiai sutarties pažeidimai, tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis nutrauktina. Vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas, vykdydamas sutartį 2015-10-12 mokėjimu sumokėjo atsakovui 1 000,00 EUR sutarties kainos dalį, ir sutartis šiuo sprendimu už akių nutraukta, iš atsakovo priteistina ieškovo pagal sutartį avansu sumokėtos kainos dalis – 1 000,00 EUR.

Remiantis CK 6.245 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 2016-09-02 mokėjimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėjo 78,00 EUR mokestį statybos leidimui pagal atsakovo parengtą projektą gauti, tačiau leidimas nebuvo išduotas, kadangi projektas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kadangi statybos leidimas buvo neišduotas dėl to, kad atsakovas parengė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį projektą, darytina išvada, kad ieškovas patyrė 78,00 EUR išlaidų statybos leidimui gauti (tačiau leidimo negavo), kurios buvo sąlygotos atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 – 6.249 str.). Kadangi nustatytos visos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos, 78,00 EUR ieškovo patirtos išlaidos už statybos leidimo išdavimą priteistinos iš atsakovo.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 150,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo už atsakovo neteisėtais veiksmais sukeltus ieškovo nepatogumus, pergyvenimus. Ieškovas remiasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad vartotojai turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015). Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovas) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016). Ieškovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių neigiamų pasekmių ieškovo fizinei, psichinei sveikatai atsiradimą, didelių emocinių nepatogumų buvimą dėl atsakovo atlikto sutarties nevykdymo (CPK 178 str.) Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuluota teisės taikymo taisyklė, pagal kurią vien tai, kad ieškovas patyrė tam tikrų nepatogumų, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos dydžiui įrodyti ją patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbių kriterijų, reikšmingų nustatant jos dydį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016). Nagrinėjamu atveju, ieškovui neįrodžius, kad dėl atsakovo netinkamo sutarties nevykdymo, ieškovas patyrė reikšmingų neigiamų fizinių, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, kad tokia neturtinė žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. neįrodžius visų privalomųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, ieškovo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.246 – 6.249 str., CPK 178 str.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 078,00 EUR sumą nuo bylos teisme iškėlimo 2017-12-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovo į bylą pateikti bylinėjimosi išlaidų patyrimą pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 176,00 EUR dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinti 97 procentai reikalavimų) priteistinas 170,72 EUR žyminis mokestis (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str.,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti tarp ieškovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Euronamas“, į.k. 300578053, 2015-10-10 sudarytą Autoriaus turtinių teisių pardavimo sutartį Nr. EN-15-10-01.

Priteisti iš atsakovo UAB „Euronamas“, į.k. 300578053, 1 000,00 EUR (vieną tūkstantį eurų, 00 ct) negrąžinto avanso, 78,00 EUR (septyniasdešimt aštuonis eurus, 00 ct) išlaidų už sumokėtą leidimą statybai, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 078,00 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-12-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 170,72 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt eurų, 72 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę šį teismo sprendimą per 20 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.