Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje

T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, teistas: 1) 2000-05-01 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 3 dalį, 35 straipsnio 6 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR 2000 04 11 įstatymo ,,Dėl amnestijos akto“ Nr. VIII-1619 1 str. 1 d. – nuo neatliktos bausmės atleistas; 2) 2001-03-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 272 straipsnio 2 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu; 3) 2001-04-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsniu, 35 straipsniu – 4 metų laisvės atėmimo bausme; 2001-09-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, subendrinta su 2001-03-22 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su viso turto konfiskavimu; 2004-05-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 8 dalį, galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo; 4) 2001-11-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 35 straipsniu, 42 straipsniu – 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, remiantis BK 42 straipsniu subendrinta su 2001-09-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo (2003-08-19 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 straipsniu paleistas 2003-08-21 iš Pravieniškių 1-ųjų PN lygtinai prieš 2 metus 5 mėnesiu 10 dienų; 2004-03-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi pagal 2001-11-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį pasiųstas į laisvės atėmimo vietą neatliktai bausmei – 2 metams 5 mėnesiams 10 dienų laisvės atėmimo; suimtas 2004-06-21); 2004-07-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi veiką pagal 2001-11-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį perkvalifikuoti iš 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalies į 2000 m. 178 straipsnio 2 dalį, iš 272 straipsnio 2 dalies į 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, remiantis BK 64 straipsniu subendrinti su 2004-05-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, galutinė bausmė - 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; 5) 2004-03-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu 1 dalies 1 punkto a) p. p. subendrinus su 2001-11-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 2004-10-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeista 2004-03-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą BK 64 straipsniu subendrinta su 2001-11-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2004-07-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi sušvelninta bausme, galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 6) 2005-01-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, 65 straipsniu – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 7) 2005-04-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 8 mėnesiai laisvės atėmimo, pritaikius BK 63 straipsnio 9 dalį subendrinta su 2005-01-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo; 8) 2005-05-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 72 straipsnio 5 dalį – 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 2005-06-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 2005-05-02 ir 2005-04-18 nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti, galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo; 9) 2006-05-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 25 paros arešto; 10) 2006-10-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi – 2 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį subendrinta bausmė su 2006-05-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmė subendrinta su 2005-06-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, subendrinusia 2005-05-02 ir 2005-04-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžius, galutinė bausmė paskirta – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo (2006-12-14 atvyko į Marijampolės PN); 2006-10-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis nuosprendį pakeisti: remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-10-03 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2006-05-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo; 11) 2007-02-23 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį subendrinti bausmę su 2006-10-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 4 metų laisvės atėmimo; 2007-07-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė paskirta 2007-02-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, subendrinta su 2006-10-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi patikslinta bausme, galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 12) 2008-05-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį subendrinta bausmė su 2007-02-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo; 2008-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartis: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-20 nuosprendis pakeistas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-20 nuosprendžiu paskirtą 2 metų 3 mėnesių subendrintą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus apygardos teismo 2007-02-23 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, galutinė bausmė - 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo; Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis: 2008-05-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, keisto 2008-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą 2 metų 3 mėnesių subendrintą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrinta iš dalies sudedant su 2007-02-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir 2007-07-16 to paties teismo nutartimi patikslinta bausme paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 3 metai laisvės atėmimo; 13) 2009-10-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 63 straipsnio 9 dalį subendrinti bausmę iš dalies sudedant su bausme, paskirta 2008-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 3 metai 9 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo; prie kurios, vadovaujantis BK 64 straipsniu, pridėta dalis 2007-02-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo; 14) 2010-03-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį šiuo nuosprendžiu paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2008-12-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausme, galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. 2010-11-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-05 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-16 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo pataisos namuose; 15) 2013 m. liepos 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžiu) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį subendrinta bausme - laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi šią bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams ir trims mėnesiams. 16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartimi nutarta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-22 nuosprendžiu už BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 289 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymą paskirtą subendrintą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-12 nutartimi paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę T. V. paskirti laisvės atėmimą 10 metų. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2011 m. gruodžio 28 d., į atliktos bausmės laiką įskaičiuoti bausmę, atliktą pagal 2010-03-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir 2009-10-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžius; kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 289 straipsnį, bausmę atlikęs,

P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, kurio faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas: 1) 2005 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartimi bausmė pakeista į 19 (devyniolikos) parų arešto bausmę; 2) 2006 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, remiantis BK 92 straipsniu, šios bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones numatytas BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 5 punkte bei įpareigojant būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, uždraudžiant keisti gyvenamąją vietą. 2007 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuspręsta vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, ją atliekant pataisos namuose; 3) 2007 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, subendrinus bausmę su 2006 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, remiantis BK 92 straipsniu, šios bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, išvykti iš gyvenamosios vietos nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 4) 2008 m. kovo 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, remiantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, uždraudžiant žaisti azartinius žaidimus, lankytis tam tikrose vietose, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, paskiriant 100 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų. 2008 m. balandžio 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirta galutinė – 2 (dviejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams, paliekant nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus ir auklėjamojo pobūdžio priemones; 5) 2008 m. spalio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme; 6) 2009 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrinus bausmę su 2006 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo, 2007 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo, 2008 m. kovo 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo, 2008 m. spalio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; 7) 2009 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, subendrinus bausmę su 2009 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; 8) 2010 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), subendrinus bausmę su 2008 m. balandžio 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi bei 2009 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu subendrintomis bausmėmis – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; 9) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme; šiuo metu atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose; kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį;

D. L. (L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, kurios faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, šiuo metu nedirbantis, teistas: 1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-16 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 63 str. 1 d., 3 d. - 1 m. 9 mėn. laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 64 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-16 nuosprendžiu paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir pradėti mokytis. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-01 nutartimi 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; 3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2 veikos) - 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas ir 2012-10-18 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis; 4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. 5 d. 2 p., 63 str. 1, 4 d. , 64(1) str. – 1 metais laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-10-14 nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, įskaitant laikinojo sulaikymo laikus ir pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės dalį; bausmė atlikta; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-29 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. - areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 64(1) str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas areštas 20 parų, bausmė atlikta 6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį;

A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, kurio deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „T.“, teistas: 1) Vilniaus apygardos teismo 1998 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme su 1/4 turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; 2) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2000 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1/5 turto konfiskavimu. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 1998 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme su 1/5 turto konfiskavimu. Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą bausmė sumažinta 1 metais; 3) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (10 epizodų), 187 straipsnio 3 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 straipsnį bausmė sumažinta 1/6 – t. y. 4 mėnesiais; 4) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 5) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 4 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme; 6) Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 7) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 20 parų arešto bausme; 8) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 4 dalį - 15 parų arešto bausme; 9) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme; 10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią pagal 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinus trečdaliu, paskirta galutinė dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. E. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir tęsti darbą, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V., P. G., A. E. ir D. L. (L.), veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir vienas kito naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam N. R. priklausantį turtą – 1500 eurų, o T. V., be kita ko, šiai veikai daryti pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, o būtent: T. V. 2016-03-18, 19.14 val. naudodamas mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino P. G. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), duodamas jam nurodymus surasti asmenis, galinčius padėti įvykdyti nusikaltimą, t. y. nuvykti pas nukentėjusįjį atsiimti pinigų. 2016-03-18, 19.42 val. P. G., vykdydamas T. V. nurodymus, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. E. ir pasiūlė jam už atlygį dalyvauti telefoniniame sukčiavime. Pastarasis sutiko, informuodamas, kad šiam veiksmui suras D. L. (L.), kuris kartu su juo, A. E., už atitinkamą atlygį nuvyks į butą pas nukentėjusįjį atsiimti pinigų už tariamą sužalojimą. A. E. 2016-03-22 12.01 val., paskambino į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) D. L. (L.) ir pasiūlė už atitinkamą atlygį pasiimti apgaulės būdu išviliotus pinigus iš nukentėjusiojo. D. L. (L.) sutikus, A. E. apie tai, kad rado sau padėjėją, informavo P. G.. P. G., gavęs A. E. sutikimą dėl dalyvavimo telefoniniame sukčiavime, 2016-03-20, 12.43 val. perdavė pastarojo naudojamo telefono numerį (duomenys neskelbtini) T. V., kad šis galėtų betarpiškai bendrauti ir tiesiogiai duoti tolimesnius nurodymus A. E.. 2016-03-22, 12.36 val. T. V., atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolėje, paskambino iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) N. R. į pastarojo bute, adresu (duomenys neskelbtini) esantį fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir, prisistatęs mediku, L. N., tokiu būdu pasisavinęs viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, nurodė žinomai melagingą informaciją, kad neva nukentėjusiojo sesuo L. T. sužalojo žmogų, už ką jai gresia baudžiamoji atsakomybė, ir, norint išvengti šių pasekmių, pasiūlė sumokėti jam 4000 eurų, nurodydamas, kad pinigų atvyks paimti neva sužaloto asmens brolis M. R.. N. R. sutikus, T. V. toliau tęsė su juo nepertraukiamą telefoninį pokalbį taip atimdamas iš jo galimybę pačiam patikslinti informaciją dėl jo giminaitės padarytų sužalojimų, o tuo pačiu metu Marijampolės pataisos namuose atliekantis bausmę ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, nusikaltimo metu būdamas greta T. V., 12.57 val. naudodamas mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino A. E. į P. G. ankščiau nurodytą naudojamą pastarojo (A. E.) telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini), pranešdamas A. E. iš T. V. sužinotą tikslų nukentėjusiojo N. R. adresą, po ko A. E., vykdydamas tolimesnius T. V. nurodymus, gautus telefonu per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, susitiko su D. L. (L.) ir jie kartu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur A. E. liko lauke stebėti aplinką, tikslu savalaikiai įspėti apie galimai atvykstančius policijos pareigūnus ir perdavė telefono ragelį D. L. (L.), kuris toliau vykdydamas T. V. žodinius nurodymus, perduodamus jam, D. L. (L.) ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), nuėjo pas N. R. paimti pinigų, kur pas jį bute už neva giminaitei padarytą sužalojimą paėmė 1500 eurų bei pasirašė M. R. vardu rusų kalba surašytame rašte, t. y. „Oficialiame akte dėl ieškinio apie gydymą atlyginimo“, savo parašu, patvirtindamas, kad pinigus gavo. Išėjus iš buto, D. L. (L.) priėjo prie A. E. ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Kaltinamasis T. V. apklausiamas teismo posėdžio metu vaizdo konferencijos būdu paaiškino, kad kaltę pripažįsta visiškai. Smulkmenų neprisimena, praėjo keli metai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, nes yra narkomanas. Per apklausą buvo abstinencijos būsenos, todėl taip kalbėjo. Paskambino, paprašė rasti žmogų, kuris galėtų paimti pinigus. Pripažįsta, kad sukčiavimą padarė jis. Rado telefono numerį ir paskambino. Surasti telefono numerį yra įvairių variantų. P. G. pats atsisakė paimti pinigus, pažadėjo rasti žmogų, kas galėtų tai padaryti. Su nukentėjusiuoju N. R. kalbėjo jis. Davė nurodymus, siuntė SMS žinutes. Dabar jau smulkmenų neprisimena, negali visko papasakoti, praėjo daug laiko, be to, vartojo narkotikus. Mano, kad organizuota grupė, kai daug žmonių. Teismui spręsti, ar šiuo atveju buvo organizuota grupė. Jis tik paprašė P. G. rasti žmogų, galintį paimti pinigus. A. E. nepažįsta. Gal jam skambino, ar rašė SMS žinutę, gal jo telefono numerį atsiuntė P. G., kuris gal nežinojo A. E. pavardės. Po šito sukčiavimo daugiau nieko nepadarė. Gailisi, atsiprašo. Nežino, ar dar yra bylų.

Kaltinamasis P. G. apklausiamas teismo posėdžio metu vaizdo konferencijos būdu parodė, kad jam paskambino T. V., paklausė, ar negali paimti pinigų. Atsakė, kad tuo neužsiima, bet ras žmogų, galintį tai padaryti. Kaip ir žadėjo, davė telefono numerį ir tiek. Davė A. E. telefono numerį, nusiuntė SMS žinute. Žino, kad įvyko sukčiavimas, buvo sulaikyti A. E. ir D. L., apie kurį sužinojo iš kaltinamojo akto. T. V. neaiškino nieko, bet viską suprato, nes praeityje pats yra tai daręs. Tai ne organizuota grupė, viskas įvyko ekspromtu. Kalbėjo su T. V. ir jis paklausė, ar gali padėti, iš anksto nesitarė. Kalbėjo apie procentus, t. y. tam, kas padės, bus atlyginta. A. E. pažinojo, žinojo, kad jam reikia, todėl paklausė, ar padės. Apie uždarbį sakė. Nesitarė dėl sunkių nusikaltimų darymo. T. V. nesakė, kad kažkas turėtų atsitikti. Iš pradžių A. E. nesuprato, ką reikės padaryti. Paaiškino pastarajam, kai susitiko.

Kaltinamasis D. L. (L.) apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad salėje esančių žmonių nepažįsta. Susitiko su A. E.. Prieš tai šis jam paskambino ir paklausė, ar nori darbo. Nėra draugai, tik pažįstami. Kaltę dėl sukčiavimo pripažįsta. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę paimti pinigų. Ką daryti, kažkas sakė telefonu, nežino, kas. Pasakė, į kurią laiptinę eiti ir paimti pinigus, pasirašyti. Prie namo kalbėjo telefonu. Durys buvo atidarytos. Pakilo į reikiamą aukštą. Matė, kad vyras stovėjo prie durų. Telefonu pasakė, kad mato senolį. Senukas įsivedė į butą, davė pinigus, o jis prisistatė, pasakė, kad atėjo pinigų ir pasirašė ant lapo popieriaus „M. R.“, padavė senoliui. Tas senis žinojo, kad toks asmuo turi atvažiuoti. Nežino, ar daugiau buvo teksto. „M. R.“ - reikėjo taip sakyti. Davė 1500 eurų. Pinigus senolis davė gal tada, kai pasirašė. Išėjo iš laiptinės ir ėjo link A. E.. Iki to namo su A. E. atvažiavo taksi. Jam parodė, kur ta laiptinė, nes jis nesiorientavo, pasiūlė atlygį. Eidamas į laiptinę, A. E. paprašė nupirkti cigarečių. Nuėjo iki šio ir pamatė policiją. A. E. sulaikė, o jis bėgo, kol pagavo. Pinigus paslėpė, o kai sulaikė, parodė, kur. Nemano, kad tai organizuota grupė. Iš pradžių nesuprato, kur dalyvauja. Po to suprato. Neprisimena, už ką teistas, gal už vagystę. Jeigu žinotų, kur dalyvauja, nesutiktų. Tyrėja darė psichologinį spaudimą. Tuo metu buvo „sausas“. Susivokė, ką daro, bet jau nebuvo kur trauktis. Nežinojo, kad jį sulaikė policijos pareigūnai, neprisistatė. Pagalvojo, kad kiti asmenys nori atimti pinigus. Sulaikė po balkonu, pargriovė ant žemės ir daužė. Prisipažįsta, kad pasirašė, kad dalyvavo sukčiavime, bet organizuotos grupės nebuvo. Iš anksto nesitarė. Nurodymus jam davė telefonu. Papildomai paaiškino, kad dėl šios veikos kaltę pripažįsta, tačiau jau visko neatsimena, silpna atmintis. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad įtarimas jam yra aiškus, prisipažįsta pilnai. Paaiškina, kad 2016-03-21 jam paskambino E., su kuriuo susipažino per savo pažįstamą A. (kontaktų neturi, nes tą dieną pametė telefoną, kai užmigo apsirūkęs narkotinėmis medžiagomis). Sename telefone liko visi jo kontaktai. Kiek atsimena 2016-03-21 jis buvo parūkęs narkotinės medžiagos po ko užmigo Kalvarijų turguje. Matomai tuo metu iš jo ir buvo pavogtas telefonas „Sony E4G+“. Atsibudęs jis buvo pristatytas į 1 ar į 3 policijos komisariatą, po ko į narkologinį. Vėliau jį išleido, jis vėl parūkė narkotinės medžiagos ir vėl buvo pristatytas į kažkokį komisariatą. Vėl buvo nuvežtas į narkologinį. Tą pačią dieną, dar iki pristatymo į komisariatus, jis buvo užsukęs į kazino „Admiral“, prie Kalvarijų turgaus, kur laimėjo 50 eurų. Už minėtus pinigus jis nusipirko naują telefoną „Samsung“. 2016-03-21 jam paskambino E., kuris yra iš Paberžės, o gyvena kažkur netoli Kuro aparatūros. Su juo susipažino 2016 metais kovo mėnesio pradžioje, prieš savo gimtadienį. Neatsimena, ar jie apsikeitė telefonais. Taigi, paskambinęs E. telefonu jo paklausė ar jis nori užsidirbti šiek tiek pinigų. Jam pasakė, kad jo uždarbis bus 30 procentų nuo kažkokios sumos. Jis sutiko, nes niekur tuo metu nedirbo ir neturėjo pajamų. Su E. sutarė susitikti kitą dieną, t. y. 2016-03-22. Apie 10.30 val. 2016-03-22 jis atvažiavo į parduotuvę „Banginis“. Vaikštant po parduotuvę jam paskambino E., kuris jam pasakė privažiuoti prie „Pramogų arenos“. Jam būnant prie „Pramogų arenos“ netrukus privažiavo ir E. su taksi automobiliu. E. pasakė taksistui vykti prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, jie kartu nuvyko nurodytu adresu. Kiek tuomet buvo tiksliai laiko, neatsimena, bet kažkur apie 13.00 val. Atvykę nurodytu adresu jie išlipo iš taksi automobilio ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Jis matė, kad visą kelią kol jie ėjo link namo, E. kalbėjo telefonu. Jiems priėjus prie namo, E. jam davė telefono ragelį, o pats pasakė jam, kad eina nusipirkti cigarečių. Paėmęs telefono aparatą „Nokia“ jis išgirdo vyrišką balsą. Kalbėjusio asmens neatpažino. Tas vyriškis su juo kalbėjo rusiškai, be akcento. Iš balso jam atrodė, kad kalba su vyriškiu, kuriam apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vyriškis jį pavadino „M.“. Jam pasakė „privet M., reikia nueiti pas senį ir paimti pinigus“. Vyriškis neprisistatė, bet jis suprato, jog jam skambino iš laisvės atėmimo vietos. Tas vyriškis jam pasakė eiti į (duomenys neskelbtini) butą. Jis nuėjo prie (duomenys neskelbtini). Paskambinus į domofoną, jam niekas neatidarė durų. Tuomet jis pasakė, kad buto durų niekas neatidaro. Tuomet vyriškis pasakė patikslinti prie kokio namo jis yra. Paaiškėjo, kad jis suklydo, nes jam reikėjo eiti į (duomenys neskelbtini) namą, Vilniuje. Jis nuėjo nurodytu adresu. Vyriškis jam pasakė, kad jis eis pas N., kuriam turi pasakyti, jog yra M. R.. Taip pat tas vyriškis telefonu jam pasakė, kad jeigu N. norės pakalbėti su daktaru, tai turėtų tam duoti savo telefono ragelį. Pagal pokalbį suprato, kad jis pakliuvo į nusikalstamą schemą, kuri vadinama „alio mama“. Tačiau savo veiksmų nenutraukė, o nuėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje surinko domofone (duomenys neskelbtini) butą. Jam surinkus minėto buto numerį lauko duris atidarė garbingo amžiaus vyriškis, jis paklausė ar jis yra N., pastarasis patvirtino. Tuomet jam telefonu vyriškis, su kuriuo visą tą laiką kalbėjo, pasakė N. pasakyti, jog yra M. R.. Kartu su N. jie pakilo į 6 aukštą liftu. Išėję iš lifto užėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su N. praėjo į mažiuką kambarį. Tas jam į rankas padavė pinigus ir pasakė perskaičiuoti. Jis perskaičiavo, ten buvo 1500 eurų, 100 eurų nominalo kupiūromis. Visą tą laiką jis palaikė ryšį telefonu su tuo vyriškiu, kuris jam nurodinėjo ką ir kaip daryti. Tam vyriškiui telefonu pasakė, kad viskas gerai, tuomet jam pasakė greitai pasirašyti M. R. vardu kažkokiame rašte, kuris gulėjo ant stalo ir buvo surašytas rusų kalbą, apie tai, jog jis gavo pinigus. Tame rašte jis parašė: M. R. „polučil 1500 eur“ ir pasirašė savo parašu. Pasirašęs tame rašte jis atsisveikino ir greitai išėjo. Išbėgęs iš buto jis išėjo į lauką. Lauke išgirdo kaip E. jam sušvilpė. Jis atsisuko į švilpimą ir pamatė, kad tas buvo kitoje gatvės pusėje. Tuomet jis perėjo gatvę per pėsčiųjų perėją ir padavė E. telefono ragelį „Nokia“. Kai padavė ragelį, tai tas vyriškis, kuris vadovavo ką ir kaip daryti, dar nebuvo atsijungęs. Kiek atsimena, to vyriškio numeris, su kuriuo kalbėjo, pas E. niekaip nebuvo užvadintas. Telefono numerio neįsidėmėjo. Pinigų E. neperdavė. Jis juos laikė galinėje džinsų kišenėje. Jiems tik pajudėjus jis išgirdo, kad kažkas sušaukė „stok policija“. Jis puolė bėgti. Šalia buvusi moteris jį čiupo už rankovės, bet jam pavyko išsisukti ir jis pabėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Maždaug po 10 minučių jį vis tik pagavo policija. Jis nematė ar E. pabėgo, nes jis paspruko, o tas liko. Pinigus bėgdamas išmetė, vietą parodys. Vėliau, kai jį jau sulaikė, kartu su pareigūnais nuėjo prie tos vietos ir rado jo išmestus pinigus. Dėl asmens, kuris paskambino į fiksuoto ryšio telefoną ir prisistatė gydytojui, jis nieko negali pasakyti, nes tų aplinkybių jis nežino. Pats į fiksuoto ryšio telefoną N. jis neskambino. Kaip ir kur dalinsis įgytus pinigus aptarta nebuvo. Pinigus būtų perdavęs E.. Tokiose panašiuose veiksmuose ankščiau jam dalyvauti neteko. Taip pasielgė pirmą kartą. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. (2 t., b. l. 145-146) – paaiškino, kad kai kas neteisinga, bet dėl pačios veikos padarymo sutinka. Apklausos metu nesakė, kad dalyvavo „Alio, mama“, kad nukentėjusysis buvo garbaus amžiaus. Kai paėmė pinigus, negalėjo jais laisvai disponuoti. Suprato, kad pinigai pas jį, bet bėgiojo nuo policijos pareigūnų. Ėjo link A. E., perėjo gatvę ir tada pasirodė policijos pareigūnai, pargriovė A. E., o jis nubėgo. Neturėjo laiko išleisti pinigų, nes bėgo nuo pareigūnų. Bėgdamas pinigus turėjo su savimi. Vėliau rasti visi pinigai. Kai užėjo į laiptinę, A. E. gal nuėjo pirkti cigarečių. Už šią veiką jam buvo pažadėta kažkiek sumokėti. Eidamas kalbėjo telefonu ne su A. E.. Dėl organizuotos grupės nieko nežinojo. Pasakė, kad reikės nueiti į kažkokį butą. Lipdamas laiptais jau matė, kad jo laukia nukentėjusysis. Pasakė, kad yra M. R.. Kaip suprato, jis jau buvo pasiruošęs. Nukentėjusiajam jis pats neskambino. Pinigus gal reikėjo atiduoti A. E..

Kaltinamasis A. E. apklausiamas teisme parodė, kad prisipažįsta, jog dalyvavo sukčiavime. Datų neprisimena, paskambino P. G. ir paklausė, ar nori gauti pinigų. Atsakė, kad nenori, bet gali rasti žmogų, kuris padės. Nenorėjo atsakyti P. G., nes šis jam padėdavo. Surado D. L., paklausė, ar nori gauti pinigų. Pastarasis sutiko. Jam paskambino, kaip sužinojo, T. V.. Pasakė, kad reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Su D. L. nuvažiavo taksi, jam atidavė telefoną ir nuėjo į barą, laukė D. L.. Pastarasis išėjo iš laiptinės, jis pamojavo. D. L. atbėgo prie jo, atidavė telefoną ir tuo metu gavo į galvą. D. L. pabėgo, o jį sulaikė. Važiuojant taksi, kalbėjo su T. V. telefonu. T. V. klausė, kada jie bus vietoje. Iš pradžių nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) namą. Tada nežinojo, su kuo kalba. Vėliau suprato, kad su T. V.. Šis pasakė duoti telefoną D. L.. Dar kažką T. V. sakė, bet jis pasakė, kad atiduoda telefoną D. L.. T. V. nesakė, kam reikės atiduoti pinigus, iki to pokalbis dar nepriėjo. Pinigai buvo pas D. L.. Jam, A. E., nebuvo nieko pažadėta. Pasakė D. L., kad jam duotų. Jam nekilo mintis sukčiauti. Nukentėjusiojo nepažįsta, pastarajam neskambino. Iš pradžių nesuprato, apie ką kalba P. G., nenorėjo vėl lįsti. Pasakė, kad ras žmogų. T. V. nei karto neskambino. P. G. žinojo vardą, kartu sėdėjo. Jis laukė kitoje gatvės pusėje, tolokai, gal už pusės kilometro. P. G. nesakė, ką konkrečiai daryti. Tik pasakė, kad reikia nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini) ir važiavo. Kaip suprato tyrimo metu, D. L. turėjo pinigus. Tada nespėjo nieko pasakyti. Priėjo, padavė telefoną ir jį sulaikė, paguldė ant žemės. Ką darė D. L., nematė.

Liudytojas M. S. apklausiamas teisme paaiškino, kad kaltinamieji matyti, žino, dėl ko yra pakviestas į teismą, įvykio detalių nelabai prisimena. Gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur bus sukčiaujama. Atvažiavo taksi automobilis, iš kurio išlipo vaikinai ir nuėjo link namo. Vienas užėjo į namo laiptinę, kitas nuėjo toliau, į kitą pusę gatvės, stovėjo ir žiūrėjo į tą laiptinę. Kai pirmasis vaikinas išėjo iš namo, vieną vaikiną sulaikė, o kitas nubėgo ir jis jį vijosi. Buvo pametęs iš akiračio, bet sulaikė po balkonu. Vaikinas bėgdamas paslėpė pinigus prie tvoros. Vėliau, kai sulaikė, vaikinas parodė, kur. Nepamena, kelintą valandą jie (pareigūnai) atvyko, bet anksčiau. Nežinojo, kokiu taksi automobiliu atvažiuos kaltinamieji. Jie patys buvo atvažiavę nežymėtu automobiliu ir laukė. Kai atvažiavo taksi automobilis, išlipo du vaikinai, pagalvojo ir suprato, kad tai tie vaikinai. Jiems neapibūdino, kaip kaltinamieji atrodo, nuolat palaikė kontaktą su savo viršininku J. G.. Pastarasis gal turėjo daugiau informacijos apie šiuos asmenis. Tai nebuvo slaptas sekimas, o stebėjo aplinką. Jeigu parašyta, kad kaltinamasis D. L. lipo į (duomenys neskelbtini) aukštą, reiškia, kad taip ir buvo. Jis stebėjo įėjimą į laiptinę, laukė nurodymų. Vaikinas-kaltinamasis D. L. (L.), iš laiptinės išėjo greitai, kalbėdamas telefonu, perėjo gatvę ir ėjo link A. E.. Jiems pasakė sulaikyti, kai abu susitiks. Tarnybinio ginklo neturėjo, turėjo antrankius, dujas, kuriuos galėjo panaudoti, jeigu reikės.

Liudytojas V. Z. apklausiamas teisme paaiškino, kad prieš dvejus metus gavo informaciją, kad bus daromas nusikaltimas. Taksi automobiliu atvažiavo du vaikinai. Vienas užėjo į laiptinę, o kitas – A. E., laukė, vaikščiojo šalia. Kiek name buvęs vaikinas užtruko, nepamena. Kai vaikinas išėjo iš laiptinės, gavo nurodymą juos sulaikyti. Jis sulaikė A. E., o tas vaikinas pabėgo, vėliau buvo pagautas. Informaciją gavo iš J. G.. Šiam pasakė viršininkas, o J. G. pasakė jiems. Viršininkas G.. Važiavo keturiese tarnybiniu automobiliu į (duomenys neskelbtini) gatvę. Neprisimena, ar jiems tuos vaikinus apibūdino, kaip atrodo, nepamena, ar sakė, kad atvažiuos dviese. Jie (pareigūnai) atvažiavo šiek tiek anksčiau. Neatsakys, ar stebėjo automobilyje, ar lauke. Jis pats stovėjo lauke. Atvažiavo du asmenys taksi automobiliu. Gal kas nors pasakė, pranešė, kad tai tie asmenys. Su kolegomis palaikė ryšį. Su G. gal nepalaikė ryšio, o gal šis kam nors paskambino ir pasakė, kad tie patys asmenys. Tikriausiai kažkas pranešė, kad pirmasis vaikinas jau išėjo ir jis ėjo link A. E.. Nematė, ar pastarajam ką nors perdavė. A. E. kalbėjo telefonu. Jiems pranešė, kad reikia sulaikyti. Sulaikė A. E., o antrą nusivijo kolegos. Vėliau sužinojo, kad pagavo. Kol nusikaltimas nepadarytas, negalėjo sulaikyti, o kai nusikaltimas buvo padarytas, sulaikė.

Liudytojas R. S. apklausiamas teisme paaiškino, kad įvykio nelabai prisimena. Gal kovo 22 d., valandos nežino, iš vyr. tyrėjo gavo informaciją, kad atvažiuos vyrai dėl sukčiavimo. Jie (pareigūnai) atvažiavo tarnybiniu automobiliu, išsiskirstė netoliese. Pamatė atvažiavusį automobilį, iš kurio išlipo du vaikinai. Vienas nuėjo ten, kur turėjo įvykti nusikaltimas, o kitas vaikinas tuo metu vaikščiojo. Pirmasis vaikinas įėjo į namo laiptinę, greitai išėjo, užėjo į kitą. Išėjo gana greitai, kalbėdamas telefonu, ir ėjo link draugo. Jie turėjo nurodymą vaikinus sulaikyti, kai susitiks. Iš karto sulaikė A. E.. Kitas vaikinas nubėgo. Vaikiną nusivijo kolega. Jie nežinojo, ar tikrai įvyks sukčiavimas. Galėjo būti, kad vaikinas išeis iš laiptinės be nieko. Turėjo nurodymą sulaikyti, kai susitiks. Žinojo, kad vyksta nusikaltimas „Alio, mama“. Atsakomybė už pasikėsinimą sukčiauti yra. Nežino, kodėl nestabdė pasikėsinimo stadijoje. Nematė, kad vaikinai vienas kitam kažką perduotų. Pas A. E. pinigų nerado. Pas D. L., kai sulaikė, pinigų taip pat nebuvo, parodė, kur paslėpė. Išėjęs iš laiptinės, D. L. visą laiką buvo jų akiratyje. Jų (pareigūnų) buvo ne vienas žmogus. Turėjo komandą sulaikyti vaikinus, kai vienas jų išeis iš laiptinės. Naudojo radijo stotį.

Liudytoja A. A.-K. apklausiama teisme paaiškino, kad į jų reabilitacijos centrą kreipėsi A. E.. Jis buvo priklausomas nuo narkotikų. Sakė, kad pavargo, nori išlipti iš šio liūno. Gydymo kurso trukmė 12 mėnesių. Jis buvo motyvuotas, atsakingas. Gydymo metu nepadarė nei vieno pažeidimo, tapo bendruomenės prezidentu. Iki šiol A. E. savanoriauja, atvyksta į reabilitacijos centrą. Narkotikų vartojimas verčia daryti nusikaltimus. A. E. atėjo noras keistis ir jis pasikeitė. A. E. buvo tokios būsenos, kad buvo linkęs daryti nusikaltimus. Yra 4 gydymo fazės. Dabar A. E. dirba, o savaitgaliais atvažiuoja į reabilitacijos centrą.

Liudytojas L. G. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad į jų reabilitacijos centrą 2016 m. spalio mėn. kreipėsi A. E.. Jis buvo priklausomas nuo heroino. Priėmė visam gydymo kursui. Kursas skirstomas į 4 stadijas. A. E. praėjo visas stadijas ir užėmė bendruomenės prezidento pareigas. Reabilitacijos metu A. E. neturėjo jokių pastabų. Šiuo metu A. E. su naujokais dalijasi patirtimi, tapo savanoriu, dirba savaitgaliais. Žino, kad jau atsiskaitė su antstoliais. Visos A. E. veikos padarytos dėl noro vartoti narkotikus. Šiuo metu jis jau nepavojingas visuomenei, įrodė, kad pasitaisė. Kai kreipėsi į reabilitacijos centrą, buvo visai sunykęs žmogus, praradęs socialinius įgūdžius. Jie visą tai atstatė. A. E. pasakė, kad nenori toliau taip gyventi. Priklausomybė narkotikams neišgydoma, bet galima išmokti gyventi blaiviai, nedraugauti su senais draugais.

Liudytojas J. G. apklausiamas teisme paaiškino, kad į operaciją siųsti asmenys nėra tyrėjai – jie yra patruliai. Juos siuntė ne atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų, o tik sulaikyti, kadangi tuo metu pats negalėjo nuvykti, nes nebuvo automobilio. Viskas vyko labai greitai, jam negalint vykti, prašė pagalbos žmonių, kurie dirbo pagal kitą planą ir kurie turėjo tik sulaikyti pagal jo komandą. Jokių kriminalinės žvalgybos veiksmų jie neturėjo atlikti. Tuo momentu kriminalinė žvalgyba buvo vykdoma tik vieno iš kaltinamųjų – P. G., atžvilgiu. Kiti asmenys – A. E. ir T. V. – nebuvo nustatyti, todėl žvalgyba buvo vykdoma nenustatytų asmenų atžvilgiu. Ir tik po sulaikymo tie asmenys buvo nustatyti. Nebuvo žinoma, kokiu konkrečiai mobiliojo ryšio telefonu naudojasi A. E.. P. G. vėliau vyko adresu (duomenys neskelbtini). Pradžioje į (duomenys neskelbtini) atvykus A. E. ir D. L., P. G. su jais nebuvo. Į įvykio vietą vykę pareigūnai nežinojo, kur tą dieną atsiras A. E. ir D. L.. Pasakojant nuo pradžių, kad įvykio aplinkybės būtų aiškesnės – tuo metu buvo atliekamas žvalgybinis tyrimas tik P. G. atžvilgiu ir kitų asmenų, kurių čia neminės, veikiančių organizuotoje grupėje, vykdant sukčiavimą. Vykdant žvalgybą, P. G. atžvilgiu, jam paskambino nenustatytas vyras (vėliau paaiškėjo, kad tai T. V.), paprašė surasti „tapkes“. P. G. iš karto pasakė, kad tai jau praeitas etapas, tačiau buvo susidomėjimas. P. G. po kelių minučių paskambino A. E., sako: „reikalingos tapkės“. Tas paklausė - „kada, šiandien?“ Atsakė, kad geriau rytoj. A. E. pažadėjo pasidomėti ir pranešti. Kitą dieną A. E. paskambinęs P. G. sako: „prašei tapkių, ar jie juda?“ „Ar jie juda“ – turėjo omeny, ar pataisos namuose žmonės vykdo telefoninius sukčiavimus. P. G. atsakė – „ne nejuda, nes nėra tapkių, kaip jie gali judėti?“. Tuomet A. E. pranešė suradęs žmogų. P. G. paklausus „kas jis?“, A. E. atsakė kažką panašaus kaip „vaikis iš rajono, iš kaimo“. P. G. nurodė būti „ant ryšio“. P. G. turėjo dar vieną pokalbį su T. V.. T. V. sako, kad tik „nebūtų istorijų“. P. G. atsakė, kad jei jis randa „tapkes“, už jas atsako asmeniškai. Tą patį jis pasakė ir A. E.. Tai reiškia, kad būtų žmogus patikimas. A. E. įsižeidė, patikino tą žmogų kontroliuosiantis. Kitą dieną, kai A. E. surado „tapkes“, sutarė nuo ryto dirbti, bet vieni kitų negalėjo rasti, todėl pradėjo po pietų. Žmogus, kurį A. E. pirmą surado, nebuvo nustatytas, nes jis gal tik dvi valandas buvo ryšyje. A. E., paskambinęs P. G., paklausė ką veikti jo surastam žmogui. P. G. atsakė: „tegul trinasi mieste“. Gal po dviejų valandų T. V. paskambino P. G. ir pranešė, kad jo žmogus teigia negalintis dirbti, jam reikia išvažiuoti iš miesto. Ir tas žmogus dingo. Kitą dieną vėl paskambino T. V. P. G. ir priekaištavo kad „blogos kojos“, bet P. G. pranešė, kad surado kitas „kojas“. Ir tada nuo kitos dienos susitarė dirbti konkrečiai su D. L.. Tuo metu D. L. taip pat nebuvo nustatytas, jo atžvilgiu jokie veiksmai nebuvo atliekami, nes neturėjo nei numerio. Kai jie pradėjo dirbti, gal po 12 val. A. E. P. G. pranešė, kad „galima judėti“, nes žmogus yra, nurodė kur jam būti –lygtais Šiaurės miestelyje. A. E. taip pat susiskambino su T. V., vėlgi pranešė, kad „galima judėti“, V. nurodė, kad 11.15 val. pietūs ar kt., taigi sutarė nuo 11.30 val. Gal po pusvalandžio A. E. paskambino kitas nenustatytas asmuo, kuris buvo šalia T. V. ir pasakė sėsti į taksi. Dėl to jie neturėjo laiko, jis nerado nei automobilio, nei žmonių, turėjo ekspromtu suktis, ieškoti kas gali padėti užkardyti nusikalstamą veiką, galėjo iš viso nespėti. Važiuojant taksi, A. E. susiskambino su nenustatytu žmogum, kuris irgi buvo Marijampolės pataisos namuose, pasakė, kad važiuoja taksi, nenustatytas žmogus jį subarė, kad nešnekėtų nesąmonių taksi, tegu paskambina, kai atvažiuos. Dažniausiai tokioje schemoje būna nurodomas ir butas, tokiais atvejais pareigūnai turi laiko pasiruošti, palaukti prie buto ir tiesiog juos sulaikyti, šiuo atveju buvo nurodytas tik adresas – (duomenys neskelbtini). Butą žadėjo nurodyti atvykus į vietą. Patruliai vos spėjo atvažiuot, pranešė, kad atvažiavo kažkoks taksi. Jis pareigūnų paklausė, koks modelis. Pareigūnai nematė. Nurodė pareigūnams, kad turi būti dviese, liepė pranešt iškart kas yra, kaip atrodo. Pareigūnai iš tolo stebėjo, sako – dviese nuėjo, bet nuėjo ne (duomenys neskelbtini), o - link (duomenys neskelbtini) numerio. Jis suabejojo – gal ne tie žmonės, pasakė, kad jų neliestų. Prisijungė prie pasiklausymo sistemos – ne „online“, todėl garsas vėluoja 5 minutes. Paaiškėjo, kad patruliai sumaišė adresą, tuo metu žmogus jau buvo įėjęs į laiptinę, o žmogus, atvažiavęs su taksi, kitoj gatvės pusėj, nors pagal visą situaciją turėjo būti šalia ir kontroliuoti – tokiose situacijose dažnai būna, kad paėmę pinigus, žmonės pabėga. Liepė stebėt, ar asmenys susitiks ir tokiu atveju – prisistačius sulaikyti, tik nesiimti perdėtai grubių veiksmų, nes vis tik neaišku, ar tai tie žmonės. Taip ir nutiko: vienam išėjus iš to buto, asmenys susitiko, patruliams priėjus ir prisistačius vienas asmenų pabėgo. Jį pagavo po 10 minučių, bet be pinigų – tai vėlgi sukėlė abejonių, ar tai reikiamas asmuo, nes pinigų tai nėra. Bet galiausiai sulaikytas asmuo parodė, kur pinigai. Kaltinamųjų pokalbius trumpai klausė, kaip ir minėjo, viskas vyko labai greitai. Jis pokalbių pradėjo klausytis gal net tą pačią ar dieną prieš įvykius. Apie juos nieko nežinojo, nei jų vardų – vardais jie apskritai nebendrauja, jie vadina vienas kita „vaikiu, draugu“. Jeigu jie nebūtų sulaikyti, greičiausiai A. E. niekada nenustatytų. Jeigu, tarkime, būtų sulaikę prie pat buto, bet tam nebuvo laiko, tai A. E. iš vis nefigūruotų. Nebuvo laiko sutrukdyti padaryti veiką, tuo labiau kaip minėjo, nebuvome tikri, ar tai tie asmenys. Dėl to ir sulaikė neįprastai, prieš tai pareigūnams prisistatant, todėl vienas jų ir pabėgo. Įtariamųjų nuotraukos prieš operaciją patruliams nebuvo duotos, nes jie jų neturėjo. Galvojo, kad apskritai gali nieko nesulaikyti. Buvo davęs nurodymą stebėti abu asmenis, jeigu tai jie – turėtų susitikti, bet nebūtinai. Sulaikymo detalių negali pasakyti tiksliai, nes pats įvykio vietoje nebuvo. Pareigūnai stebėjo tik laiptinę ir aplink ją, nežinojo ar tai tie žmonės, nežinojo, ar juos sulaikys, viskas priklausė nuo jo, jei būtų davęs komandą, pareigūnai sulaikytų, bet jis pats abejojo. Racija su patruliais palaikė ryšį. Operatyvinių darbuotojų pas juos nėra, nežino, kuo pareigūnai ten prisistatė. Už tai ir parodymai galbūt jų skiriasi, nes jie tiksliai nematė nei koks taksi buvo, nes stebėjo laiptinę. Abejoja, ar pareigūnai matė, kad ten A. E. ir D. L. išlipo. Tik pagal aplinkybes nustatė, kad greičiausiai tai bus pastarieji. Tik žinojo, kad su taksi turi atvažiuoti dviese. Jis dar žinojo, kad turi būti juodas „pasatas“. Patruliai buvo neuniformuoti. Iš bylos aplinkybių matosi, kad konkrečiai kalbėjo dėl kokių nusikalstamų veikų jie susibūrė. Jis apie tuos žmones nieko nežinojo, negali pasakyti, ką jie veiktų toliau, jei nebūtų sulaikyti. Tiesiog nenustatytų asmenų atžvilgiu taikė žvalgybinius veiksmus ir išėjo tas įvykis. Ką turėjo, tas užfiksuota protokoluose. Po sulaikymo nekontaktavo, nesidalino informacija su patruliais. Vėliau per raciją pranešė, kad sulaikė. Iš bylos aplinkybių žino, kad pinigus parodė D. L.. Apie nukentėjusįjį asmenį duomenys nebuvo žinomi, nėra jo matęs. Pinigų suma –1500 eur. Negali pasakyti, kur buvo paslėpti pinigai. Kaip supranta, sulaikęs pareigūnas jau apklaustas. Negali pasakyti, kuris konkrečiai sulaikė.

Teismas BPK nustatyta tvarka pagarsino nukentėjusiojo N. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad yra pensininkas ir gyvena vienas. Rusijos Federacijoje, Sankt Peterburge gyvena jo sesuo L. T.. Vilniuje turi sūnų V. R.. Šiandien, t.y. 2016-03-22 apie 12.30 val., jam būnant namie vienam, į laidinį telefoną (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, kuriam iš balso galėtų duoti apie (duomenys neskelbtini) metų. Jis su juo pradėjo kalbėti rusų kalba. Paskambinęs vyriškis prisistatė gydytoju. Minėtas vyras jam pasakė, kad jo sesuo papuolė į labai keblią situaciją. Kai pasakė sesuo, jis matomai pats to nesuvokdamas pasakė jos vardą L.. Vyriškis tęsė, kad ji eidama laiptais paslydo ir griūdama užgavo kitą šalia ėjusią nėščią moterį. Pasak jo, neva gydytojo, nėščia moteris yra labai sunkioje būklėje ir jai reikalinga operaciją. Vyras taip pat paminėjo, kad jo seseriai už tai gresia ikiteisminis tyrimas, nes ji sužalojo kitą žmogų. Jis negali tiksliai pasakyti kokiu metu jis prasitarė, kad sesuo gyvena Rusijos Federacijoje. Jis tik atsimena, kad paklausė to, neva gydytojo, kaip jis gali jai kuo nors pagelbėti, jeigu jis Lietuvoje, o ji Rusijoje. Tuomet, tas neva gydytojas, pasakė, kad tuojau viską išspręs, nes nukentėjusioji nėščia moteris yra Lietuvos Respublikos pilietė. Telefono ragelyje jis girdėjo kažkokius balsus, jis mano, kad girdėjo moters balsą. Po 5 minučių jų pokalbis buvo pratęstas. Tas vyriškis (neva gydytojas), pasakė, kad jo seserį galima būtų išgelbėti ir jos atžvilgiu nebus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netyčinio sveikatos sutrikdymo, jeigu jis sutiktų sumokėti 4 000 eurų kaip moralinę žalą nėščiai moteriai. Į tą to vyriškio pasiūlymą jis iš karto sutiko, bet pasakė, kad jis neturi tokios sumos, turi tik 1500 eurų. Vyriškis, su kuriuo jis kalbėjo telefonu, jam pasakė nedėti ragelio, o pabūti ant ryšio. Jam pasakė, kad eina pasitarti su nukentėjusiąją. Po 5-10 minučių jie vėl tęsė pokalbį. Tas vyriškis (neva gydytojas) pasakė, kad tos nėščios moters vyro brolis gyvena Vilniuje ir dirba (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vyriškis tęsė, kad nukentėjusiosios sutuoktinis susisieks su savo broliu Vilniuje ir susitars, kad pastarasis atvyktų pas jį paimti pinigus. Į šį jo pasiūlymą jis sutiko. Tada tas neva gydytojas jam pasakė paimti popieriaus lapą ir parašyti tekstą, kurį jam diktuos. Jam diktavo rusiškai, o jis rašė taip pat rusiškai. Dešiniajame krašte jam pasakė įrašyti savo kontaktinius duomenis: vardą, pavardę, gimimo metus ir gyvenamąją vietą. Kairiajame viršutiniame kampe jam buvo pasakyta įrašyti gydytojo kontaktus, su kuriuo jis neva kalbėjo. Jam buvo padiktuota įrašyti: vyriausiajam gydytojui L. N., licenzijos numeris (duomenys neskelbtini). Toliau jam buvo pasakyta lapo viduryje parašyti: oficialus aktas dėl ieškinio apie gydymą atlyginimas. Žemiau data, t.y. 2016-03-22. Ir paskui tekstas rusų kalba. Tekste yra parašyta, kad jis, N. R., sutinka apmokėti savo sesers padarytus netyčinius veiksmus Lietuvos Respublikos pilietei I. R. dalį pinigų, t.y. 1500 eurų, tam, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 130 str. 1 d. (netyčinis kūno sužalojimas). Minėtą sumą perduoti asmeniškai į rankas nukentėjusiosios broliui M. R.. Likusią sumą už gydymą ir vaistus apmokėti neįsipareigoja. Minėtą sumą sudaro 100 eurų nominalo kupiūros. Toliau sakinys, kad protokolas surašytas teisingai. Visas pokalbis ir rašto rašymas truko apie valandą. Matomai dar pokalbio metu jis pasakė savo gyvenamąjį adresą, tiksliai neatsimena kaip jo apie tai paklausė. Taigi, galimai po valandos tas neva gydytojas jam pasakė, kad nukentėjusiosios brolis jau netoli jo. Jis pasakė, kad apačioje surinktų (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių tas neva gydytojas jam pasakė, kad tas M. R. skambina apačioje, bet jo niekas neįleidžia. Tuomet jis nusileido ir išėjo į lauką, tačiau nieko nematė. Grįžęs atgal telefonu pasakė, kad nieko lauke nėra. Tuomet jie patikslino adresą ir paaiškėjo, kad tas neva brolis sumaišė adresą. Tuomet jis dar kartą nusileido į apačią bei lauke pasitiko vaikiną, kuris prisistatė M. R.. Su juo pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą. Kartu su vaikinu užėjo į butą ir praėjo į mažąjį kambariuką, kuriame jis kalbėjo telefonu su tuo neva gydytoju. Tam, neva gydytojui pranešė, kad brolis atvyko. Tuomet, tas neva gydytojas pasakė, kad M. R. pasirašytų, jog pinigus gavo ir padėtų savo parašą ir datą. Tas, neva brolis, pasirašė jo ranka rašytame akte lietuviškomis raidėmis: M. R. bei padėjo parašą ir tos dienos datą. Taip pat parašė, kad pinigus 1500 eurų gavo. Tas vaikinas, kuris prisistatė M. R., buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų, sušukuotų atgal, (duomenys neskelbtini) veido. Buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini) striuke, (duomenys neskelbtini) kelnėmis, avalynės neįsidėmėjo. Jį atpažinti galės. Taigi, šiam vaikinui jis padavė 15 vienetų po 100 eurų nominalo kupiūras, iš viso 1500 eurų. Minėtas vaikinas duotus pinigus įsidėjo į savo kelnių kišenę ir išėjo. Vaikinui išėjus jis grįžo prie telefono ir pasakė tam neva gydytojui, kad viskas gerai. Tuomet jam pasakė, po šio neva brolio parašu parašyti, kad raštas surašytas diktuojant gydytojui L. N., licenzijos Nr. (duomenys neskelbtini). Paskui ryšis nusitraukė ir jis padėjo telefono ragelį. Po kelių minučių jam vėl paskambino tas neva gydytojas ir pasakė, kad visus dokumentus, kurie buvo užpildyti, iš Sankt Peterburge jis gaus paštu. Atsisveikinęs su neva gydytoju, po 15-20 minučių jis surinko sesers L. T. telefono numerį Sankt Peterburge ir paskambino jai. Su ja pakalbėjęs jis suprato, kad iš jo apgaulės būdu buvo išvilioti 1500 eurų. (1 t., b. l. 23-24)

2016-03-22 pareiškime N. R. išdėstė aplinkybes, kaip nepažįstamam vyriškiui atidavė 1500 eurų už tai, kad jo seseriai nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nėščios moters sužalojimo (b. l. 20)

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. V. parodė, kad įtarimas jam yra įteiktas, jo esmės nesuprato. Kadangi yra lietuvis, tai skaityti ir kalbėti lietuviškai moka. Vertėjas jam nereikalingas. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, tačiau jis nėra padaręs to nusikaltimo, kuris apibūdintas jame. Pranešime apie įtarime nurodytų asmenų nepažįsta, todėl apie juos nieko negali pasakyti. Aplinkybės nurodytos pranešime apie įtarimą jam nėra žinomos, todėl negali nieko parodyti ir į kitus klausimus atsakyti negali, nes nieko apie tai nežino. Atsakydamas į tyrėjos klausimą ar 2016-03-18 ir 2016-03-22 dienomis jis buvo Marijampolės pataisos namuose, atsako teigiamai, nes čia atlieka bausmę, tačiau yra tikimybė, kad tomis dienomis buvo uždarytas į patalpą karcerį. Tas aplinkybes galima patikrinti davus paklausimą pataisos namų administracijai. Atsakydamas į tyrėjos klausimą ar jis pažįsta A. E., P. G. ir D. L. atsako, kad P. G. galimai pažįsta, bet negali tiksliai garantuoti. Kitų dviejų asmenų nepažįsta. Negali atsakyti į klausimą, ar jis galėjo skambinti P. G., nes nėra tikras, kad jį pažįsta. Atsakydamas į tyrėjos klausimą ar jis yra dalyvavęs telefoniniuose sukčiavimuose, atsako, kad jis yra nuteistas keturis kartus už telefoninius sukčiavimus, bet to nėra daręs. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, ar jis turi pažįstamus Vilniaus mieste atsako teigiamai, nes ten gyveno. Į tyrėjos klausimą „Ar 2016-03-22 Jums teko skambinti į pranešime apie įtarimą nurodytą laidinį telefoną N. R. ir prisistatyti gydytoju L. N. bei iš jo pagaulės būdu išvilioti 1500 eurų?“ Įtariamasis atsakė: „Ne, neteko.“ Yra gydytas nuo priklausomybės ligų, psichiatrinėje ligoninėje gydėsi tris kartus. Galvos traumų neturėjo, vaikystėje turėjo smegenų sutrenkimą. (3 t., b. l. 197-198). 2017-12-05 buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą. Įtariamasis T. V. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas. Kuo yra įtariamas nesupranta. Savo kaltės nepripažįsta. Problemų su atmintimi neturi. Įtariamasis atsisakė atsakinėti į bet kokius kitus jam užduodamus klausimus. (4 t., b. l. 5-7)

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas P. G. parodė, kad įtarimas jam įteiktas, kuo yra įtariamas suprato. Savo kaltę pripažįsta pilnai. Dėl įvykių nurodytų pranešime apie įtarimą gali pasakyti, kad galimai prieš porą dienų iki jo gimtadienio, t.y. 2016 metais kovo mėnesį 18-19 dienomis jam paskambino nepažįstamas žmogus iš pataisos namų. Apie tai, kad jam skambino iš pataisos namų jis suprato iš bendro pokalbio konteksto iš „žargono“. Skambino vyriškis. Negali jo apibūdinti ir negali pasakyti, kiek iš balso jam duotų metų. Tą asmenį jis iš balso nelabai atpažino, bet kaip ir įtarė kas gali skambinti, galimai iš senų pažįstamų, su kuriais atliko bausmę. Įvardinti tą žmogų atsisako. Jis jo paklausė, ar jis norėtų užsidirbti pinigų. Jis paklausė kokiu būdu jis siūlo tai padaryti. Jam atsakė, kad kalba eina apie „alio mama“. Jis iš karto suprato, ką tai reiškia, nes ankščiau yra jau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Kaip veikia ši „alio mama“ schema jis suprato. Jis pasakė, kad tuo dabar neužsiima. Minėtas vyras paprašė jo, ar gali paieškoti žmogaus, kuris galbūt susidomėtų šiuo pasiūlymu. Jam taip pat pasakė, kad iš viso to reikalo, jeigu viską pavyks padaryti, bus kažkiek pamokėta pinigų, bet dabar jis negali pasakyti kiek jam buvo pažadėta, nes to neatsimena. Žmonėms, kuriuos jis suras buvo taip pat pažadėta sumokėti, tačiau neatsimena apie kokią sumą ar procentus ėjo kalba. Jis tam vyriškiui pasakė, kad paieškos ir perskambins tuo telefono numeriu, iš kurio skambino jam. Šio telefono savo telefono knygutėje neišsaugojo. Jie neaptarė tikslaus laikotarpio, kada jis turi perskambinti. Po šio pokalbio jis prisiminė tokį E. (tai jo pravardė), jo kitų duomenų neturi. Turėjo tik kontaktinį telefono numerį. Iš kur jį pažįsta, jau nepamena. Jis jam paskambino ir telefonu pasiūlė surasti „tapkes“, taip jis įvardijo asmenį, kuris pagal sukčiavimo schemą „alio mama“ turėjo nueiti ir paimti pinigus iš asmens, iš kurio pagal sukčiavimo schemą yra išviliojami pinigai. E. pažadėjo pagalvoti, bet tai dienai jis žmogaus neturėjo. Sekančią dieną jie su E. susitiko, tuomet jam pasakė, kad rado žmogų ir tas bus laisvas po poros dienų. Jis manė, kad E. suprato, kad kalba eina apie sukčiavimo schemą „alio mama“, nes jam klausimų dėl to nekilo. Kai E. surado žmogų, įvardyta kaip „tapkės“, jis telefono numerį išsiuntė tam asmeniui, kuris jam skambino iš pataisos namų bei ieškojo žmogaus pagal sukčiavimo schemą „alio mama“. Vėliau tą pačią dieną jam vėl paskambino iš pataisos namų (neatsimena ar skambino tas pats žmogus ar kitas), jokių duomenų nėra išsaugojęs. Skambinęs vyriškis jam pasakė, kad E. dingo su pinigais, kurie buvo paimti iš žmogaus pagal sukčiavimo schemą „alio mama“. Jis neatsimena ar jam buvo nurodyta pinigų sumą su kurią dingo E.. Gavęs šį skambutį jis iš karto pradėjo skambinti E.. Skambino ne vieną kartą, o kelis. Taip pat rašė žinutes su tekstu, kur jis dingo. Nei į jo sms žinutes nei į jo skambučius E. neatsiliepė. Daugiau tos dienos įvykių jis nepamena. Apie tai, kad E. buvo sulaikytas išėjęs iš buto su pinigais sužinojo po kelių dienų. Sužinojo iš jo pažįstamų, kurių įvardyti negali. Pranešime apie įtarimą nurodytą T. V. jis pažįsta. Pažįsta apie porą metų. Kur yra šiuo metu T. V., nežino. T. V.ankščiau draugavo su jo seserimi. Į tyrėjos klausimą „Ar dėl asmens paieškos, kuris yra įvardintas kaip „tapkės“ jums skambino T. V.?“ Įtariamojo atsakymas: „Ne“. Į tyrėjos klausimą: „Kodėl taip manote?“ Įtariamojo atsakymas: „Nes jis neprisistatė“. Į tyrėjos klausimą: „Ar iš balso Jus atpažintumėte T. V.“. Įtariamojo atsakymas: „Gal atpažinčiau, o gal ne“. Į tyrėjos klausimą: „Pagal ką atpažintumėte iš balso T. V.“? Įtariamojo atsakymas: „Pagal balso tembrą“. Į tyrėjos klausimą: „Ar Jūsų manymu jūs turite gerą atmintį?“ Įtariamojo atsakymas: „Pakankamai“. Į tyrėjos klausimą: „Ar jums tą dieną, t.y. 2016-03-22 kas nors dar skambino iš pataisos namų dėl E. dingimo?“. Įtariamojo atsakymas: „Aš neatsimenu“. Į tyrėjos klausimą: „Ar jūs pažįstate K.?“ Įtariamojo atsakymas: „Nepažįstu“. Įtarime nurodytą asmenį kaip D. L. nepažįstu. Asmenų vardais N. R., M. R. nepažįstu“. Į tyrėjos klausimą: „Ar tą dieną 2016-03-22 po to, kai dingo E., ar buvote adresu (duomenys neskelbtini)?“. Įtariamojo atsakymas: „Neatsimenu“. Šiuo metu naudojasi kitu telefono numeriu, kuris nurodytas asmens pažymoje. Tas numeris, kuriuo naudojosi 2016 metais kovo mėnesį jau seniai nenaudojamas. Minėtą numerį pakeitė dėl to, kad buvo pametęs telefoną. Jis nėra gydytas psichiatrinėse ligoninėse, priklausomybės centre įskaitoje nėra įrašytas. Vaikystėje turėjo smegenų sutrenkimą. Dėl padaryto labai gailisi. (3 t., l. 116-117). 2017-12-07 įtariamajam P. G. buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą. Jis kaltę pripažįsta. Laikosi ankščiau duotų parodymų. (3 t., b. l. 128-131)

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. E. parodė, kad įtarimą suprato, kaltę pripažįsta pilnai. Paaiškina, kad 2016-03-19 į jo mobilaus ryšio telefoną, tiksliai numerio neatsimena, bet galas yra ... (duomenys neskelbtini), paskambino kažkoks nepažįstamas numeris. To numerio jis neturėjo įvedęs į savo telefono knygelę. Numerio, kuris skambino, neatsimena, bet jis turėtų likti telefono atmintyje. Skambino vyriškis, kuriam iš balso apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. To asmens iš balso neatpažino, jis neprisistatė, tik pasakė, kad jo balsas yra pažįstamas. Skambinęs vyriškis savo vardo neįvardijo. Įtariamasis irgi neklausė, kas jis toks ir neklausė iš kur jį pažįsta, nes to žinoti nenorėjo. Iš pokalbio suprato, kad skambina vyriškis iš laisvės atėmimo vietos. Mano, kad skambino iš Alytaus, nes jis ten atlikinėjo bausmę ir ten jį galėtų pažinoti daugelis asmenų. Kodėl taip pagalvojo, negali paaiškinti, tačiau yra tikras, kad taip ir buvo. Paskambinęs vyriškis jam pasiūlė nueiti paimti pinigus iš žmogaus. Tuomet jis suprato, kad kalba eina apie nusikalstamą schemą, kuri vadinama „alio mama“. Tokia mintis atėjo dėl to, kad apie tai yra daug girdėjęs. Jis iš karto tam asmeniui pasakė, kad jis pats nenori, nes ir taip turi nemažai epizodų. Atsisakius eiti pačiam, tas vyriškis jam pasiūlė surasti kitą žmogų, kuris sutiktų nueiti paimti pinigus. Kodėl tas vyriškis pasirinko jį, kaip tą, kuris suras jam reikiamą asmenį tokiam tikslui, neįsivaizduoja. Kada ir kur tiksliai reikės nueiti paimti tuos pinigus jam vyriškis nepasakė. Pažadėjo perskambinti. Už šį nuėjimą vyriškis pažadėjo 30 procentų nuo kažkokios sumos. Jis pažadėjo surasti reikiamą žmogų. Pagalvojo, kad pasiūlys nueiti tokiam D., kuris turi pravardę „l.“ ir „m.“. Kodėl pasirinko jį, negali pasakyti. Jeigu D. būtų nesutikęs, nežino ar būtų ieškojęs kito. D. pažįsta neseniai, apie porą savaičių. Susipažino per bendrą draugą A., kuris turi pravardę „A.“, gyvena kažkur Fabijoniškių rajone už parduotuvės „Mandarinas“. Jo jokių kontaktų neturi. Jis neatsimena kaip gavo D. telefoną, galimai jam jį nurodė „A.“. Jis paskambino D. 2016-03-21, tačiau pastarasis buvo apsirūkęs narkotinėmis medžiagomis. Telefonu D. pasakė, kad reikės nueiti pas žmogų paimti pinigus, D. sutiko. Tikslaus laiko aptarę nebuvo. 2016-03-22 jam vėl paskambino tas vyriškis iš nepažįstamo numerio ir pasakė, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini). Tai buvo maždaug apie 12.00 val. Jis iš karto paskambino D. ir pasakė, kad jie susitinka netoli „Pramogų arenos“. Jis iškvietė taksi automobilį surinkęs numerį (duomenys neskelbtini). Atvykusiu taksi automobiliu nuvyko prie „Pramogų arenos“, kur paėmė D.. Kartu su juo atvyko (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Išlipę iš automobilio jie kartu su D. perėjo gatvę ir nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje. Tuo metu į jo mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia“ paskambino tas pats vyriškis, kaip pats įtaria iš laisvės atėmimo vietos. Jis pradėjo aiškinti situaciją - jiems reikėjo paimti pinigus iš kažkokio senuko. Kadangi pats į butą pas žmogų eiti neketino, tai telefono ragelį iš karto perdavė D., kuriam tas vyriškis viską paaiškino ką ir kaip daryti. Perdavęs D. telefono ragelį pats jis perėjo į kitą gatvės pusę, kur stovėjo ir laukė pastarojo. Pamatęs, jog D. išėjo iš laiptinės jis šiam šūktelėjo ir pastarasis perėjo į jo pusę. Priėjęs D. atidavė jam telefono aparatą „Nokia“, ant ryšio jau nieko nebuvo. Tuo metu D. nespėjo jam perduoti pinigų, nes jis iš karto buvo sulaikytas, D. šalia nebuvo, nes jis kažkur dingo. Jeigu jie nebūtų sulaikyti policijos pareigūnų, tai jis nežino kokiu būdu būtų perdavęs pinigus tam vyriškiui iš laisvės atėmimo vietos, nes tokio susitarimo nebuvo. Jis dalyvavo šioje veikoje, nes tikėjosi gauti iš D. žadėto procento savo kažkokią dalį pinigų. Jis nežinojo kiek D. paėmė pinigų iš to senuko. Kiek atsimena, skambinęs vyriškis nurodė D. prisistatyti M. R. vardu. Daugiau apie šią situaciją nieko nežino, nes į ją nesigilino. (3 t., l.45-46). 2017-12-04 įtariamajam A. E. buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą. Jis savo kaltę pripažino. Laikosi ankščiau duotų parodymų. (3 t., l. 54-55).

2017-11-29 įtariamajam D. L. (L.) buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą. Jis savo kaltę pripažino pilnai. Laikosi anksčiau duotų parodymų. (3 t., b. l. 159-160).

Liudytoju apklaustas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje vyriausiojo patrulio pareigose. 2016-03-22 dirbo pagal sudarytą išankstinį patvirtintą grafiką. Tą dieną apie 12.30 val., iš Vilniaus aps. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. G. gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini). Jam buvo suteikta informacija, kad tuo momentu minėtu adresu vyksta nusikaltimas, t. y. sukčiavimo schema vadinama „alio mama“. Minėtu adresu jis ir jo kolegos, t. y. vyriausiasis patrulis V. Z., vyriausiasis patrulis R. S. ir vyriausiasis patrulis A. G. nuvyko dviem nežymėtais policijos ženklais tarnybiniais automobiliais, būdami neuniformuoti. Atvykę į vietą, automobilius paliko atokiau nuo vietos, kur tuo metu vyko nusikaltimas. Jis ir jo kolegos išsirinko patogias vietas stebėjimui ir palaikydami ryšį su vyriausiuoju tyrėju J. G., kuris kartu su R. S. koordinavo veiksmus, buvo pasiruošę sulaikyti įtariamuosius. Jis ir A. G. stovėjo neporinių namų pusėje, truputį toliau nuo namų. Jo kolegos stovėjo kitoje gatvės pusėje. Ryšį palaikė racijos pagalba. Stovėdamas atokiau nuo gyvenamųjų namų, truputį šone, matė, kaip netoli nuo (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, esančios pėsčiųjų perėjos, sustojo taksi automobilis, iš kurio išlipo du vaikinai. Vienas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. E., dėvėjo (duomenys neskelbtini) striukę, (duomenys neskelbtini) džinsines kelnes. Buvo apie (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų. Kitas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo D. L., dėvėjo (duomenys neskelbtini) striukę su pečių dalyje esančiomis (duomenys neskelbtini) detalėmis, (duomenys neskelbtini) džinsines kelnes. Buvo apie (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų. Išlipę iš taksi automobilio abu vaikinai nuėjo prie (duomenys neskelbtini). A. E. pastoviai kalbėjo su kažkuo mobilaus ryšio telefonu. Paskui telefono ragelį perdavė D. L., o pats perėjo į kitą gatvės pusę netoli pėsčiųjų perėjos. Nenustovėjo vietoje, vaikščiojo neramiai pirmyn atgal netoli nuo pėsčiųjų perėjos, savo žvilgsnį vis nukreipdavo į vietą, kur nuėjo D. L., taip pat dažnai dairydavosi aplinkui. Tuo metu matė, kad D. L. nuėjo nuo (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) bei stovėjo prie įėjimo durų. Po kelių minučių D. L. įėjo į laiptinę. Apie 13.50 val., D. L. išbėgo iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje pirmos laiptinės. Pribėgęs prie A. E., kuris jo laukė kitoje gatvės pusėje, perdavė jam telefono ragelį. Tuo metu, kai D. L. ir A. E. susitiko kitoje gatvės pusėje, jo kolegos V. Z. ir R. S. priėjo prie jų, nes jie buvo arčiausiai. Vienas iš vaikinų (kaip paaiškėjo D. L.), pradėjo bėgti, antras bendrininkas nebandė niekur bėgti ir buvo sulaikytas iš karto. Jis ir A. G. pradėjo vytis bėgantį vaikiną. Prie (duomenys neskelbtini) namo D. L. jie sulaikė. Po sulaikymo jo kolega apžiūrėjo D. L. paviršutinius rūbus, buvo nustatyta, kad pinigų jis prie savęs neturi, tačiau jis sutiko parodyti, kur juos išmetė bėgdamas nuo policijos pareigūnų. Kartu su kolega A. G. ir sulaikytu D. L. nuėjo prie jo parodytos vietos, t. y. netoli (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje. Pinigai buvo paslėpti gyvatvorės pakraštyje. Perskaičiavus pinigus, buvo nustatyta, kad sulaikytas D. L. paslėpė 1500 eurų, po 100 eurų kupiūromis. Susisiekus su kolegomis per raciją buvo nustatyta, kad su kitu bendrininku jie vyksta į Vilniaus aps. VPK KP NNTV 2-ąjį skyrių tolimesniam aiškinimuisi. Jie su A. G. ir sulaikytu D. L. atvyko į Vilniaus aps. VPK KP NNTV 2-ąjį skyrių tolimesniems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti. (1 t., l. 32-33 )

Liudytoju apklaustas V. Z. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas M. S.. (1 t., b. l. 38-39)

Liudytoju apklaustas R. S. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas M. S.. 1 t., b. l. 35-36 )

Atlikus T. V. fonoskopinį balso tyrimą Lietuvos teismo ekspertizės išvadoje 2017-06-23 Nr. 11-1036(17) nustatyta, kad 1.-24. tiriamuosiuose telefoniniuose garso įrašuose: Nr. 27 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: “Nu zdarova“, Nr. 94. užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Nu padoždi čiut“, Nr. 121 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Nu kas ten girdėti pas tave?“, Nr. 220 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Nu ką tu?“, Nr. 223 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Nu karoče, girdi?“, Nr. 247 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Nu, a girdi?“, Nr. 312 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Labas rytas“, Nr. 444 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Labas rytas“, Nr. 448 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Nu kas ten“, Nr. 468 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Alio. A girdi, [keiksmažodis], klausyk...“, Nr. 470 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Nu kas ten yra?“, Nr. 475 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Nu, kas ten, neprisiskambinai?“, Nr. 483 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Nu, a girdi...“, Nr. 513 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Nu, girdi, kas nieko nauja?“, Nr. 516 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Oba, nu“, Nr. 537 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Nieks čia nekelia šituo numeriu“, Nr. 559 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Nu, ką tu?“, balsas ir kalba yra T. V.. Tikėtina, kad tiriamuosiuose garso įrašuose: Nr. 222 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Nu“, tiriamajame garso įraše Nr. 481 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Alio, nu, ai, [keiksmažodis], (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėj“, tiriamajame garso įraše Nr. 128 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Nu, što tam takoje, normalno viso?“, balsas ir kalba yra T. V.. Tiriamuosiuose telefoniniuose garso įrašuose: Nr. 130 užfiksuoto vyro, įrašo pradžioje sakančio žodžius: „Nu, davai, idi ty tam k taksi, [keiksmažodis], bystree“ bei Nr. 141, Nr. 144, Nr. 145 užfiksuoto vyro, kalbančio fone, identifikuoti pagal balsą ir kalbą negalima. (4 t., b. l. 28-57)

1. 2016-03-30 pinigų apžiūros protokolas. (1 t., b. l. 40-46)

2. 2017-08-23 abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas. ( 1 t., b. l. 98-99)

3. 2017-08-31 abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas. ( 1 t., b. l. 77)

4. 2017-09-04 abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas. ( 1 t., b. l. 79)

5. 2017-09-04 abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas. (1 t., b. l. 83)

6. 2017-09-04 abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas. (1 t., b. l. 86)

7. 2017-09-04 abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas. (1 t.,b. l. 89)

8. 2016-04-06 mobilaus ryšio telefono „Samsung“ SGH-B300 apžiūros protokolas. (2 t., b. l. 136-142)

9. 2016-04-05 mobilaus ryšio telefono „Nokia“ apžiūros protokolas. (3 t., b. l. 29-39).

10. 2016-09-16 sim kortelių ir sim kortelių laikiklių apžiūros protokolas. (3 t., b. l. 40-42).

2016-03-24 asmens parodymo atpažinti protokolas. Nukentėjęs N. R. gyvai atpažino D. L. (L.), kaip tą, kuris buvo prisistatęs M. R. vardu, ir kuriam už neva sužalotą moterį jis perdavė 1500 eurų grynais. (2 t., b. l. 164-166)

2016-03-24 atliktas parodymų patikrinimas vietoje su D. L. (L.). Jis patvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus. (2 t., b. l .167-173 l.)

2016-03-24 atliktas parodymų patikrinimas vietoje su A. E.. Jis patvirtina savo duotus parodymus. (3 t., b. l. 63-68 )

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (2016-03-22). Pateiktas ranka rašytas raštas užvadintas kaip „oficialus aktas apie žalos atlyginimą“ (originalas). (1 t., b. l. 26-28)

Vilniaus aps. VPK KPNNTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. S. tarnybinis pranešimas datuotas 2016-03-22. ( 1 t., b. l. 30 ).

Vilniaus aps. VPK KPNNTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. G. tarnybinis pranešimas datuotas 2017-03-28. (1 t., b. l. 50 ).

Vilniaus aps. VPK KPNNTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. G. tarnybinis pranešimas datuotas 2016-04-19. (1 t., b. l. 61-62 ).

Vilniaus aps. VPK KPNNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. V. tarnybinis pranešimas datuotas 2017-08-25. ( 1 t., b. l. 100-101 ).

Vilniaus aps. VPK KPNNTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. G. tarnybinis pranešimas datuotas 2017-08-31 (1 t., b. l. 78).

Vilniaus aps. VPK KPNNTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. G. tarnybinis pranešimas datuotas 2017-09-04 ( 1 t., b. l. 81, 85, 88, 90, 102).

Elektroniniais tinklais perduodamos informacijos užfiksavimas:

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas datuotas 2016-09-06 (P. G.) (1 t., b. l. 150-160).

Vilniaus aps. Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės žvalgybos specialiųjų užduočių valdybos 2016-03-18 – 2016-03-22 atlikta pokalbių suvestinė 144K2-16 (PG) (1 t., b. l. 161-190).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas datuotas 2017-02-07 (P. G.) (1 t., b. l. 191-193).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas datuotas 2017-11-03 (T. V.) (1 t., b. l. 194-196).

Vilniaus aps. Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės žvalgybos specialiųjų užduočių valdybos 2016-03-23 – 2016-04-25 pokalbių suvestinė 144K4-16 (PG) (2 t., b. l. 1-62)

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas datuotas 2016-09-06 (A. E.) (2 t., b. l. 93-98)

Vilniaus aps. Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės žvalgybos specialiųjų užduočių valdybos 2016-03-22 pokalbių suvestinė 154-16 (N) (2 t., b. l. 99-119).

Dėl sukčiavimo

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis ir atsakomybė šiuo atveju kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų pakanka kaltinamųjų T. V., P. G., A. E. ir D. L. kaltei, kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, veikiant kartu ir su tyrimo nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir vienas kito naudai įgijus nukentėjusiojo N. R. turtą – 1500 eurų, pagrįsti. Kita vertus, teismas kartu daro ir išvadą, kad kaltinamiesiems inkriminuotas veiką kvalifikuojantis organizuotos grupės požymis byloje neįrodytas, šiuo aspektu teismas pasisako vėliau.

Apklausiami teisme kaltinamieji T. V., P. G., A. E. ir D. L. savo kaltę dėl nukentėjusiojo N. R. atžvilgiu įvykdyto sukčiavimo iš esmės pripažino. Kaltinamasis T. V. duodamas parodymus teisme, poziciją, kurios laikėsi ikiteisminio tyrimo metu, kuomet neigė padaręs aptariamą veiką, pakeitė ir paaiškino, kad išties įvykdė telefoninį sukčiavimą. Paskambino P. G., paprašė rasti žmogų, kuris galėtų paimti pinigus. P. G. pats atsisakė paimti pinigus, pažadėjo rasti žmogų, kas galėtų tai padaryti. Su nukentėjusiuoju N. R. kalbėjo jis, T. V.. Davė nurodymus, siuntė SMS žinutes. A. E. nepažįsta. Gal jam skambino, ar rašė SMS žinutę, gal jo telefono numerį atsiuntė P. G., A. E. pavardės nežinojęs. P. G. teisme paaiškino, kad jam paskambino T. V. ir paklausė, ar gali paimti pinigus. Pats atsisakė, bet pažadėjo rasti žmogų, galintį tai padaryti. T. V. davė A. E. telefono numerį. Žino, kad įvyko sukčiavimas, buvo sulaikyti A. E. ir D. L., apie kurį sužinojo iš kaltinamojo akto. T. V. jam nieko neaiškino, bet viską suprato, nes praeityje pats yra tai daręs. Kalbėjo apie procentus, t. y. tam, kas padės, bus atlyginta. Iš pradžių A. E. nesuprato, ką reikės padaryti. Paaiškino pastarajam, kai susitiko. Taipogi ir kaltinamasis A. E. teisme patvirtino, jog sukčiavime dalyvavo. P. G. jam paskambinęs paklausė, ar nori gauti pinigų. Pats nenorėjo to daryti, bet pažadėjo rasti žmogų, kuris padės. Surado D. L., paklausė, ar nori gauti pinigų ir šis sutiko. Jam paskambino, kaip sužinojo vėliau, T. V., ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Su D. L. nuvažiavo taksi, taksi kalbėjo su T. V., o atvykus atidavė telefoną D. L. ir nuėjo į barą, laukė. Pastarasis išėjo iš laiptinės, priėjo prie jo, atidavė telefoną ir tuo metu jis buvo sulaikytas, o D. L. pabėgo. Pinigai buvo pas D. L.. Kaltinamasis D. L. (L.) apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad su A. E., kuris pasiūlė užsidirbti, taksi abu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę paimti pinigų. Ką reikia daryti, kažkoks asmuo sakė jam telefonu. Pasakė, į kurią laiptinę eiti ir paimti pinigus, pasirašyti. Nukentėjusiajam, kaip buvo liepta, prisistatė M. R. vardu, pasirašė ant lapo popieriaus, jam senukas davė 1500 eurų. Išėjęs iš laiptinės, ėjo link A. E., kuris stovėjo netoliese. A. E. tuo metu sulaikė, o jis bėgo, su savimi turėdamas pinigus, kol pagavo po balkonu. Pinigus paslėpė, o kai sulaikė, parodė, kur. Neturėjo laiko išleisti pinigų, nes bėgo nuo pareigūnų. Susivokė, ką daro, bet jau tada nebuvo kur trauktis. Kaltinamasis D. L. patvirtino didžiąją dalį savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuose aptariamo įvykio aplinkybes detalizavo labiau. P. G. ir A. E., analogiškai kaip ir D. L., kaltės neneigė ir tyrimo metu, paaiškinimuose plačiau aptarė įvykio aplinkybes. D. L. ir A. E., be kita ko, tyrimo metu duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje veiksmo metu. Iš detalesnių D. L., P. G. ir A. E. parodymų matyti, jog nusikalstamoje veikoje jie dalyvavo tikėdamiesi vienokios ar kitokios finansinės naudos. Kaltinamųjų parodymai neprieštarauja išsamiems nukentėjusiojo parodymams tyrimo metu, kurie teisme buvo paskelbti, nukentėjusiajam bylos nagrinėjime nedalyvaujant dėl senyvo amžiaus ir sudėtingos sveikatos būklės. Nukentėjusysis N. R. paaiškino, jog 2016-03-22 apie 12.30 val., į laidinį telefoną jam paskambino vyriškis, prisistatęs gydytoju, kuris teigė, kad jo sesuo L. T. netyčia sužalojo nėščią moterį, kuri yra sunkios būklės, gresia ikiteisminis tyrimas, pastarojo galima išvengti, sumokėjus 4 000 eurų kaip moralinę žalą nėščiai moteriai. Atsakė, kad turi 1500 eurų. Tas vyriškis (neva gydytojas) pasakė, jog tos nėščios moters giminaitis atvyks pas jį paimti pinigus. Vyras jam padiktavo oficialaus akto dėl ieškinio už gydymą atlyginimo tekstą, jis įrašė savo kontaktinius duomenis: vardą, pavardę, gimimo metus ir gyvenamąją vietą, gydytojo kontaktus, parašė, kad sutinka apmokėti savo sesers padarytus netyčinius veiksmus I. R., t. y. dalį pinigų – 1500 eurų, tam, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netyčinio kūno sužalojimo, įsipareigojo šią sumą perduoti asmeniškai į rankas atvyksiančiam M. R.. Sumą sudarė 100 eurų nominalo kupiūros. Maždaug po valandos atvyko vaikinas, kuris prisistatė M. R. ir kuriam jis pasirašytinai perdavė 1500 eurų. Paskambinęs sesei suprato, kad iš jo apgaulės būdu buvo išvilioti 1500 eurų. Analogiškos aplinkybės išdėstytos ir jo pareiškime dėl padarytos nusikalstamos veikos. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis tyrimo metu pateikė ranka rašytą raštą, įvardintą kaip „oficialus aktas apie žalos atlyginimą“ (originalas), kurį minėjo savo parodymuose. Pažymėtina ir tai, kad asmens parodymo atpažinti veiksmo metu nukentėjusysis gyvai atpažino D. L. (L.), kaip asmenį, kuris buvo prisistatęs M. R. vardu, ir kuriam už neva sužalotą moterį jis perdavė 1500 eurų grynais. Kaltinamųjų ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes susijusia dalimi patvirtina ir aktualių, tyrimo veiksmuose bei A. E. ir D. L. sulaikyme dalyvavusių pareigūnų parodymai, taip pat nustatant tikrąją tiesą reikšmingi tyrimo metu atliktos kaltinamųjų naudojamų abonentinių numerių išklotinių analizės duomenys, vykdant kriminalinę žvalgybą fiksuotų pokalbių suvestinių duomenys, specialisto išvada dėl T. V. balso fonoskopinio tyrimo, kita rašytinė bylos medžiaga. Apibendrinant, išdėstytų įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, jog T. V., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, paskambino P. G. bei paprašė surasti, kas galėtų nuvykti pas nukentėjusįjį paimti pinigus, atitinkamai P. G. surado A. E., kuris į pagalbą pasitelkė D. L. (L.). Tuo tarpu T. V., paskambinęs nukentėjusiajam ir nurodęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie jo seserį, kad pastaroji sužalojo nėščią moterį ir tyrimas nebus pradėtas tik sumokėjus šios moters giminaičiui M. R. tam tikrą sumą, įtikino nukentėjusįjį pinigus perduoti. Sužinojęs nukentėjusiojo adresą, T. V. šį per ikiteisminio tyimo metu nenustatytą asmenį nurodė A. E., kuris kartu su D. L. nuvyko pas nukentėjusįjį, ir, A. E. likus laukti lauke prie namo, kaip spręstina, stebėti aplinką, D. L., telefonu koordinuojamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vykdydamas šio perduodamus T. V. nurodymus, prisistatydamas M. R., iš nukentėjusiojo N. R. paėmė 1500 eurų. A. E. bei D. L. netrukus buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Aptartus įrodymus sujungus į vientisą grandinę, teismui nekyla abejonių, jog kaltinamieji veikdami kartu (ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu) apgaule bendrai (t. y. tiek savo, tiek vienas kito) naudai įgijo nukentėjusiajam N. R. priklausančius 1500 eurų.

Byloje kaltinamojo A. E. gynėjas kėlė klausimą dėl veikos baigtumo momento, nuodydamas, jog jo ginamojo veika teisiškai turėtų būti vertinama kaip pasikėsinimas įvykdyti sukčiavimą, kadangi pastarasis laisvai disponuoti nukentėjusiojo pinigais negalėjo, juos turėjo kaltinamasis D. L., kuris, bėgdamas nuo pareigūnų, pinigus paslėpė, o sulaikytas, tuoj pat parodė, kur yra pinigai, ir šie buvo grąžinti nukentėjusiajam. Su pozicija, jog veika turėtų būti vertinama kaip pasikėsinimas sukčiauti, sutiko ir kaltinamojo D. L. gynėjas. Keliama problematika iš esmės aktuali visų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų vertinimui. Pažymėtina, kad pasikėsinimas padaryti sukčiavimą Baudžiamojo įstatymo prasme yra tada, kai kaltininkas panaudoja apgaulę, siekdamas įgyti turtą ar turtinę teisę, tačiau turto ar turtinės teisės neįgyja dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Sukčiavimas, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, laikomas baigta nusikalstama veika nustačius du momentus: 1) apgaulės panaudojimą prieš teisėtą turto savininką ar kitus asmenis ir 2) turto ar turtinės teisės įgijimą. Teismų praktikoje suformuota nuomonė, jog sukčiavimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Bylos įrodymų visumos analizė sudaro pagrindą išvadai, jog visi kaltinamieji suvokė, kokioje veikoje dalyvauja, žinojo tokio pobūdžio veikų schemas, nekyla abejonių, jog suprato, kad iš nukentėjusiojo pinigai išvilioti apgaule. Šiuo atveju svarbu tai, kad kaltinamųjų neteisėtus veiksmus vienija bendrumo požymis ir jų veikos baigtumo momentas konkrečioje situacijoje sietinas su kaltinamojo D. L. veiksmais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis N. R. apgaulės įtakoje kaltinamajam D. L. perdavė 1500 eurų, šis su pinigais išėjo iš daugiabučio namo laiptinės, pasirodžius policijos pareigūnams, ėmė bėgti, pinigus pakeliui paslėpė, o sulaikytas, slėptuvę nurodė. Teismo vertinimu, šiuo atveju D. L. apgaule iš nukentėjusiojo įgytu tur­tu jau dis­po­na­vo pa­gal sa­vo va­lią, pinigus iš nukentėjusiojo perėmė netrukdomas, vėliau bėgdamas pastaruosius paslėpė, slėptuvę nurodė tik todėl, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kitu atveju, galėjo pasirinkti ir kitokį elgesio variantą. Manytina, jog persekiojamas D. L. tam tikram momentui buvo dingęs iš pareigūnų akiračio, todėl, modeliuojant situaciją, jis galėjo ir kitaip apspręsti nukentėjusiojo turto likimą, bet, savo nuožiūra, pasirinko būtent tokią išeitį. Šiuo aspektu aplinkybė, kad pinigai nukentėjusiajam buvo grąžinti ir žala nepadaryta, esminės reikšmės nei veikos baigtumui nustatyti, nei jos kvalifikavimui apskritai esminės reikšmės neturi, tačiau į ją gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę. Apibendrinant, konstatuotina, jog kaltinamajam D. L. realizavus paskutinį nusikalstamo sumanymo etapą ir apgaulės įtakoje iš nukentėjusiojo tiesiogiai įgijus pastarajam priklausančius 1500 eurų, kaltinamųjų neteisėta veika, kurią apjungia vieninga tyčia, tapo baigta.

Dėl veiką kvalifikuojančio požymio – organizuotos grupės

Kaltinamajame akte kaltinamiesiems T. V., P. G., A. E. ir D. L. kaltinimas buvo formuojamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, t. y. sukčiavus veikiant organizuota grupe, T. V. atitinkamai įvardijant organizatoriumi (BK 24 straipsnio 4 dalis), P. G. – padėjėju (BK 24 straipsnio 6 dalis), o A. E. ir D. L. – nusikalstamos veikos vykdytojais (BK 24 straipsnio 3 dalis). Teisėja bylos nagrinėjimo teisme metu paskelbė, jog kaltinamųjų veika šioje byloje gali būti kvalifikuojama ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė pasižymi grupės narių ryšių pastovumu, bendrais tikslais, pasiskirstymu pareigomis ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015). Be to, inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės požymį, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015). Taigi, atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės turi būti vertinamas ir organizuotumo lygis, ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2008, 2K-344/2010, 2K-7-96/2012, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-70/2014, 2K-304-942/2015).

Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, nei vienas jų iš esmės nesutiko priklausąs organizuotai grupei, bylos įrodymų visumos analizė nepaneigia kaltinamųjų versijos, jog nusikalstama veika buvo suplanuota ir įvykdyta ekspromtu, išties matyti, kad jos eiga gana dinamiška, T. V. prašymu, P. G. surado reikiamą žmogų nukentėjusiojo pinigams paimti, A. E., šis į pagalbą pasitelkė D. L. ir kartu nuvyko pas nukentėjusįjį, kur D. L., prisistatęs išgalvotu asmeniu, iš pastarojo paėmė 1500 eurų, t. y. pinigus, kuriuos T. V., melagingai nukentėjusiajam prisistatęs gydytoju, įvardijo kaip žalos atlyginimą, kurį reikia sumokėti nukentėjusiojo sesers netyčiniais veiksmais sužalotai nėščiai moteriai, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismo vertinimu, pagal bylos aplinkybes ir įvykdytos veikos mechanizmo sudėtingumą, nėra pagrindo konstatuoti buvus aukštą pasirengimo lygį ir organizuotumą, ar išankstinį nuteistųjų susitarimą daryti nusikalstamas veikas, aiškią grupės struktūrą ir hierarchiją, precizišką pasiskirstymą vaidmenimis ir pan. Byloje nėra ir duomenų apie nuolatinius, pastovius, nevienlaikiškus nuteistųjų tarpusavio ryšius, kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, jie savęs su tokios grupės nariais netapatino. Pažymėtina ir tai, kad dinamiškai buvo suplanuotas ir įvykdytas nesunkus nusikaltimas. Teismo vidinį įsitikinimą tuo, jog kaltinamieji vis tik veikė ne organizuota grupe stiprina ir teisme liudytoju apklausto vyr. tyrėjo J. G. nurodytos aplinkybės, kad tuo metu buvo atliekamas žvalgybinis tyrimas tik P. G. atžvilgiu ir kitų asmenų, kurių neminėjo, veikiančių organizuotoje grupėje, vykdant sukčiavimą. Vykdant žvalgybą, P. G. atžvilgiu, buvo užfiksuotas susitarimas dėl galimai vykdytinos nusikalstamos veikos. Kaltinamųjų pokalbius trumpai klausė, viskas vyko labai greitai. Apie juos nieko nežinojo, nei jų vardų. Buvo aišku, tik kad du asmenys atvyks pas nukentėjusįjį, kas tiksliai, pareigūnai nežinojo. Įtariamųjų nuotraukos prieš operaciją patruliams nebuvo duotos, nes jie jų neturėjo. Šios aplinkybės, kurias iš dalies patvirtino ir kiti teisme apklausti aktualūs pareigūnai, sudaro pagrindą manyti, kad tyrimo metu nuolatiniai ir tamprūs kaltinamųjų tarpusavio ryšiai, vykdant nusikalstamas veikas, taipogi nebuvo žinomi, tai, jog bus vykdoma aptariama nusikalstama veika iš esmės užfiksuota atsitiktinai. Vertinant vieningą bylos aplinkybių visumą, spręstina, jog organizuotos grupės požymis kaltinamiesiems inkriminuotas nepagrįstai, nesant būtinų, organizuotai grupei būdingų, požymių. Atsižvelgus į tai, aptariamas veiką kvalifikuojantis požymis ir su juo susijusios aplinkybės, iš kaltinimo šalintinos. Tokiu būdu, pagal byloje nustatytas aplinkybes, kartu atsižvelgus ir į apgaule iš nukentėjusiojo įgyto turto vertę, kaltinamųjų veika, nepažeidžiant jų teisės į gynybą, kvalifikuotina kaip paprastasis sukčiavimas, t.y. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Kreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu su tokiu teisinės veikos vertinimu sutiko ir valstybinis kaltintojas.

Kita vertus, kaltinamųjų susitarimas daryti konkrečią teisei priešingą veiką buvo. Teismas vertina, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupe.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-458/2014 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015).

Teismas vertina, kad susitarimas šiuo atveju tarp kaltinamųjų veikti bendrai buvo. Akivaizdu, kad neteisėtas veikimas buvo aptartas tarpusavyje ir žodžiu, kaltinamieji pritarė vienas kito veiksmams, kiekvienas atliko tam tikrus vienaip ar kitaip reikšmingus veiksmus, veikoje matyti kiekvieno indėlis. Dėl T. V. vaidmens pasisakytina, jog nors organizatorius gali būti esant bet kokiai bendrininkavimo formai, taigi ir bendrininkų grupės vykdomuose nusikaltimuose, tačiau organizatoriaus vaidmuo bendrininkų grupėje pripažįstamas tik tais atvejais, jei tai yra sudėtingi organizuojamieji veiksmai, reikalaujantys intelektinio indėlio į nusikaltimo padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2011). Teismo nuomone, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti esant tokias ypatingas aplinkybes dėl padarytos veikos. Pagal nustatytas aplinkybes, kaltinamasis T. V., atsižvelgus į tai, kad jis ne tik davė tam tikrus nurodymus (pasitelkdamas ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį) kitiems bendrininkams, bet ir pats tiesiogiai realizavo dalį sukčiavimo požymių – suklaidino nukentėjusįjį panaudodamas apgaulę, pripažintinas veikos vykdytoju. Vykdytojais, įvertinus jų veiksmus, pripažintini ir A. E. bei D. L.. A. E. surado nusikalstamai veikai vykdyti D. L., kartu su pastaruoju vyko pas nukentėjusįjį, laukė D. L. prie nukentėjusiojo gyvenamosios vietos, stebėjo aplinką, D. L. paaiškino, jog A. E., matyt, turėjo perimti iš nukentėjusiojo įgytus pinigus, taigi, A. E. vaidmuo išties buvo gan aktyvus. D. L. tuo tarpu tiesiogiai įgijo iš nukentėjusiojo pinigus, įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą. P. G., atsižvelgus į tai, kad jo veiksmai iš esmės apsiribojo tuo, jog jis pažadėjo T. V. surasti asmenį, kuris galėtų paimti iš nukentėjusiojo pinigus bei surado A. E., pripažintinas padėjėju, jo vaidmuo, lyginant su kitų kaltininkų, nebuvo toks aktyvus. Teismas vertina, kad kaltinamieji suvokė savo veiksmų esmę, suprato, kokioje veikoje dalyvauja ir norėjo taip veikti, nenustatyta, jog kuris būtų pasipriešinęs ar nepritaręs kito veiksmams. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad toks kaltinamųjų veiksmų vertinimas (veikiant ne organizuota, o bendrininkų grupe), kuris yra veikiau jų naudai, taip atitinkamai tikslinant ir kaltinimą, šiuo atveju taipogi nepažeidžia kaltinamųjų teisės į gynybą. Nuorodos į BK 24 straipsnio atitinkamas dalis, kuriose apibrėžtas atitinkamas bendrininkų vaidmuo, šiuo atveju nedaromos.

Dėl T. V. inkriminuotos veikos pagal BK 289 straipsnį

Pagal BK 289 straipsnį atsako tas, kas pasisavinęs valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą padarė neteisėtus veiksmus.

Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, jog T. V., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, paskambino nukentėjusiajam N. R. ir prisistatė mediku, L. N., pateikė žinomai melagingą informaciją, kad neva jo sesuo L. T. sužalojo žmogų, už ką jai gresia baudžiamoji atsakomybė, ir, norint išvengti šių pasekmių, pasiūlė sumokėti jam 4000 eurų, nurodydamas, kad pinigų atvyks paimti asmuo, vardu M. R., ir nukentėjusysis šios apgaulės įtakoje vėliau į jo namus atvykusiam D. L., pasivadinusiam M. R., perdavė 1500 eurų, kadangi tik tokią sumą turėjo namuose. Iš nukentėjusiojo parodymų taip pat matyti, jog jam paskambinęs asmuo, kuris prisistatė mediku, diktuodamas jam tariamai žalos atlyginimo akto tekstą, nurodė savo vardą ir pavardę, gydytojo licencijos numerį (tai matyti ir iš paties byloje esančio rašto), taip išties sudarydamas nukentėjusiajam įspūdį, kad jis bendrauja su mediku ir pastarojo nurodytos aplinkybės yra tikros. Pažymėtina, jog gydytojas – yra viešąsias paslaugas teikiantis asmuo, Viešojo administravimo įstatymo prasme jis prilyginamas viešojo administravimo subjektui. Teismo vertinimu, apgaulės požymis šiuo atveju neapėmė viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimo darant sukčiavimą. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog T. V. realizavo BK 289 straipsnyje numatytos veikos požymius, todėl pagrįstai trauktinas atsakomybėn. Veika padaryta tyčia, kaltininkas suprato, kad apsimeta viešojo administravimo subjektu ir šiuo pagrindu daro neteisėtus veiksmus (sukčiauja) ir norėjo taip veikti.

Šiuo atveju T. V. padarytos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje, tarpusavyje sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, kadangi jos iš esmės padarytos tais pačiais veiksmais, esant vieningam nusikalstamam sumanymui. Tai svarbu bausmės skyrimo aspektu, kadangi tais atvejais, kai konstatuojama idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą už tokias veikas paskirtos bausmės bendrinamos jas apimant (kasacinės nutartys Nr. 2K-361/2011, 2K-408/2012 ir kt.).

Dėl kaltinamiesiems skirtinų bausmių ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. V., teismas pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nukreiptas į svetimą turtą, veika baigta, nukentėjusiajam turtas grąžintas, reali žala nepadaryta, kitas tyčinis nesunkus nusikaltimas nukreiptas į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą). Įvertinama ir tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs veikas ir gailisi, taip pat atsakomybę dėl sukčiavimo sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, pažymėtina ir tai, kad T. V. yra recidyvistas. T. V. pripažintas sukčiavimo vykdytoju, jam kilo nusikalstamas sumanymas, jis (ir per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį) davė nurodymus kitiems bendrams, be to ir pats tiesiogiai realizavo dalį sukčiavimo požymių. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – išsiskyręs, administracine tvarka nebaustas, teistas 15 kartų, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio veikas, matyti, jog nusikalstamų veikų darymas yra kaltinamojo gyvenimo būdas, išvadų iš ankstesnių teisei priešingų veikų jis nedaro, aptariamą veiką padarė bausmės atlikimo metu. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas tris kartus, paskutinįjį kartą nuo 1999-12-16 iki 2000-01-05, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Specialisto išvada nustatyta, kad jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis T. V., o ir kiti kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir ne dėl jų pozicijos dėl kaltinimo šioje byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir pastariesiems netaikytos BK 64(1) str. nuostatos, todėl skiriant bausmę T. V. į šias aplinkybes taip pat atsižvelgiama ir atitinkamai skiriama švelnesnės bausmės. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam T. V. už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas artimesnis šios rūšies bausmės vidurkiui, tuo tarpu pagal BK 289 straipsnį – taipogi jo neviršijantis. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje šiuo atveju sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl tarpusavyje bendrintinos bausmių apėmimo būdu, kuomet griežtesnė bausmė visiškai apima švelnesniąją (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. G., teismas pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nukreiptas į svetimą turtą, veika baigta, nukentėjusiajam turtas grąžintas, reali žala nepadaryta). Įvertinama ir tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs veiką ir gailisi, taip pat atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. P. G. pripažintas padėjėju, jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką, palyginti su kitų bendrininkų, nebuvo toks aktyvus. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nevedęs, administracine tvarka baustas, iki aptariamos veikos teistas 8 kartus, tame tarpe ir už sukčiavimą, matyti, jog nusikalstamų veikų darymas yra kaltinamojo gyvenimo būdas, išvadų iš ankstesnių teisei priešingų veikų jis nedaro, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre taip pat, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metus dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis P. G., o ir kiti kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir ne dėl jų pozicijos dėl kaltinimo šioje byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir pastariesiems netaikytos BK 64(1) str. nuostatos, todėl skiriant bausmę P. G. į šias aplinkybes taip pat atsižvelgiama ir atitinkamai skiriama švelnesnė bausmė. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam P. G. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant neviršijantį šios rūšies bausmės vidurkio. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Šiuo nuosprendžiu P. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmių apėmimo būdu bendrintina su 2017 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį jam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme, kadangi kaip matyti šiuo nuosprendžiu P. G. teisiamas už tyčinį nesunkų nusikaltimą, tuo tarpu 2017 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimą, padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą.

P. G. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įskaitoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. L. (L.), teismas pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nukreiptas į svetimą turtą, veika baigta, nukentėjusiajam turtas grąžintas, reali žala nepadaryta). Įvertinama ir tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs veiką ir gailisi, taip pat atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. D. L. pripažintas veikos vykdytoju, jis, prisistatęs išgalvotu asmeniu, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį vykdydamas T. V. nurodymus, iš nukentėjusiojo perėmė pinigus. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nedirbantis, vedęs, žmona laukiasi kūdikio, administracine tvarka baustas, iki aptariamos veikos padarymo teistas 4 kartus. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre taip pat, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metus dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis D. L. (L.), o ir kiti kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir ne dėl jų pozicijos dėl kaltinimo šioje byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir pastariesiems netaikytos BK 64(1) str. nuostatos, todėl skiriant bausmę D. L. (L.) į šias aplinkybes taip pat atsižvelgiama ir atitinkamai skiriama švelnesnė bausmė. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam D. L. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant neviršijantį šios rūšies bausmės vidurkio. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. kovo 22 d. 13.50 val. iki 2016 m. kovo 24 d. 9.35 val.(dvi dienos).

D. L. šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 20 (dvidešimties) arešto parų bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. L., konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Pažymėtina, kad D. L. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija įstatyme numatyto termino. Dėl veikos padarymo D. L. prisipažino ir gailisi, posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis išreiškė ryžtą kurti naują gyvenimą, susirasti darbą, vedė, jo žmona laukiasi kūdikio, teismas linkęs suteikti kaltinamajam šansą pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės ir sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo. Taigi, kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose – neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ar lankymusi gydymo įstaigose bei dirbti, arba registruotis darbo biržoje. Nustatytinas dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas.

Tyrimo metu D. L. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įskaitoje, kuri teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. E., teismas pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nukreiptas į svetimą turtą, veika baigta, nukentėjusiajam turtas grąžintas, reali žala nepadaryta). Įvertinama ir tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs veiką ir gailisi, taip pat atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. A. E. pripažintas veikos vykdytoju, jo vaidmuo buvo pakankamai aktyvus. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirbantis, nevedęs, administracine tvarka baustas, iki aptariamos veikos padarymo teistas 4 kartus. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre taip pat, įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Specialisto išvada nustatyta, kad jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Kaip matyti iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei kaip nurodė byloje apklausti aktualūs liudytojai, A. E. gydėsi reabilitacijos centre, rodė pažangą, norą pakeisti gyvenimo būdą, tapo bendruomenės prezidentu, toliau savanoriauja centre. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis A. E., o ir kiti kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir ne dėl jų pozicijos dėl kaltinimo šioje byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir pastariesiems netaikytos BK 64(1) str. nuostatos, todėl skiriant bausmę A. E. į šias aplinkybes taip pat atsižvelgiama ir atitinkamai skiriama švelnesnė bausmė. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. E. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant neviršijantį šios rūšies bausmės vidurkio. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. kovo 22 d. 13.50 val. iki 2016 m. kovo 24 d. 12.52 val. (dvi dienos).

Šiuo nuosprendžiu A. E. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis, bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta galutine 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. E., konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Pažymėtina, kad A. E. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija įstatyme numatyto termino. Dėl veikos padarymo A. E. prisipažino ir gailisi. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis gydėsi reabilitacijos centre nuo priklausomybių, baigė visą reabilitacijos kursą, net ir baigęs reabilitaciją savaitgaliais vyksta į centrą, savanoriauja, dirba, moka skolas antstoliams, stengiasi savo gyvenimą keisti tinkama linkme, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nedaryti naujų teisės pažeidimų, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose – neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ar lankymusi gydymo įstaigose bei tęsti darbą, o šio netekus, registruotis darbo biržoje. Nustatytinas trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas.

Tyrimo metu A. E. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduoti kartu su baudžiamąja byla, paliktini saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir T. V. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmių apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu P. G. paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme, ir P. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2018 m. birželio 1 d.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį bei šiuo nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius.

P. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įskaitoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

D. L. (L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 , 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 (dvidešimties) arešto parų bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir D. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) dienų, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. kovo 22 d. 13.50 val. iki 2016 m. kovo 24 d. 9.35 val.(dvi dienas), vieną laikinajame suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. baudžiamąjį įsakymą visiškai atliktą bausmę bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, D. L. paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ar lankymusi gydymo įstaigose bei dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. L. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įskaitoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis, bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu A. E. paskirta galutine 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. E. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. kovo 22 d. 13.50 val. iki 2016 m. kovo 24 d. 12.52 val. (dvi dienas), vieną laikinajame suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, A. E. paskirtos galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ar lankymusi gydymo įstaigose bei tęsti darbą, o šio netekus, registruotis darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. E. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduotus kartu su baudžiamąja byla (voką, kuriame yra dėžutė su 14 vnt. plokštelių su įrašais bei voką, kuriame yra sim kortelės ir laikikliai (4 t. b.l. 186)), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.