- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-28
- Bylos Nr.
- 1A-543-935/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13583-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- T. V., ir P
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
- pagal BK 289 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu buvo nuteisti ir P. G., D. L. (L.) bei A. E., tačiau šie nuteistieji patys apeliacinių skundų nepadavė, taip pat dėl šių nuteistųjų apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. V. nuteistas už tai, kad jis su P. G., A. E. ir D. L. (L.), veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir vienas kito naudai įgijo nukentėjusiajam N. R. priklausantį turtą – 1500 Eur, o T. V., šiai veikai daryti pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, o būtent:
T. V. 2016 m. kovo 18 d. 19.14 val., naudodamas mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino P. G. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), duodamas jam nurodymus surasti asmenis, galinčius padėti įvykdyti nusikaltimą, t. y. nuvykti pas nukentėjusįjį atsiimti pinigų. P. G. 2016 m. kovo 18 d. 19.42 val., vykdydamas T. V. nurodymus, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. E. ir pasiūlė jam už atlygį dalyvauti telefoniniame sukčiavime. Pastarasis sutiko, informuodamas, kad šiam veiksmui suras D. L. (L.), kuris kartu su juo, A. E., už atitinkamą atlygį nuvyks į butą pas nukentėjusįjį atsiimti pinigų už tariamą sužalojimą. A. E. 2016 m. kovo 22 d. 12.01 val. paskambino į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) D. L. (L.) ir pasiūlė už atitinkamą atlygį pasiimti apgaulės būdu išviliotus pinigus iš nukentėjusiojo. D. L. (L.) sutikus, A. E. apie tai, kad rado sau padėjėją, informavo P. G.. P. G., gavęs A. E. sutikimą dėl dalyvavimo telefoniniame sukčiavime, 2016 m. kovo 20 d. 12.43 val. perdavė pastarojo naudojamo telefono numerį (duomenys neskelbtini) T. V., kad šis galėtų betarpiškai bendrauti ir tiesiogiai duoti tolimesnius nurodymus A. E.. T. V. 2016 m. kovo 22 d. 12.36 val., atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), paskambino iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) N. R. į pastarojo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir, prisistatęs mediku L. N., tokiu būdu pasisavinęs viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, nurodė žinomai melagingą informaciją, kad neva nukentėjusiojo sesuo L. T. sužalojo žmogų, už ką jai gresia baudžiamoji atsakomybė, ir, norint išvengti šių pasekmių, pasiūlė sumokėti jam 4000 Eur, nurodydamas, kad pinigų atvyks paimti neva sužaloto asmens brolis M. R.. N. R. sutikus, T. V. toliau tęsė su juo nepertraukiamą telefoninį pokalbį, taip atimdamas iš jo galimybę pačiam patikslinti informaciją dėl jo giminaitės padarytų sužalojimų, o tuo pačiu metu (duomenys neskelbtini) atliekantis bausmę ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, nusikaltimo metu būdamas greta T. V. 12.57 val. naudodamas mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino A. E. į P. G. ankščiau nurodytą naudojamą pastarojo (A. E.) telefono numerį (duomenys neskelbtini), pranešdamas A. E. iš T. V. sužinotą tikslų nukentėjusiojo N. R. adresą, po ko A. E., vykdydamas tolimesnius T. V. nurodymus, gautus telefonu per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, susitiko su D. L. (L.) ir jie kartu atvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur A. E. liko lauke stebėti aplinką, tikslu savalaikiai įspėti apie galimai atvykstančius policijos pareigūnus ir perdavė telefono ragelį D. L. (L.), kuris toliau vykdydamas T. V. žodinius nurodymus, perduodamus jam, D. L. (L.) ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), nuėjo pas N. R. paimti pinigų, kur pas jį bute už neva giminaitei padarytą sužalojimą paėmė 1500 Eur bei pasirašė M. R. vardu rusų kalba surašytame rašte, t. y. „Oficialiame akte dėl ieškinio apie gydymą atlyginimo“, savo parašu, patvirtindamas, kad pinigus gavo. Išėjus iš buto, D. L. (L.) priėjo prie A. E. ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais T. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. V. prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistasis nurodo, jog pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas per griežtai. Bausmė jam turėtų būti švelninama, nes jis savo kaltę pripažino, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas nebuvo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas pateiktame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, veiksmų kvalifikavimo, tačiau mano, jog jam už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam buvo paskirta per griežta bausmė.
5. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paminėtų įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas taikė tinkamai.
6. Pirmosios instancijos teismas T. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (abiejų veikų atveju) pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei dėl jo padarymo gailisi. Dar labiau atsižvelgti į minėtą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo atveju teismas pripažino tai, jog nusikaltimą padarė bendrininkų grupė.
7. T. V. yra nuteistas už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų, kurios yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą, jis buvo nusikalstamų veiksmų iniciatorius. Be to, nuteistasis anksčiau yra penkiolika kartų teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Apeliantas yra laikytinas recidyvistu, kadangi jis nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jis nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiui, jog T. V. apibūdinantys duomenys rodo, kad nusikalstamų veikų darymas yra šio nuteistojo gyvenimo būdas, išvadų jis nedaro, nėra linkęs koreguoti savo elgesio. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai T. V. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė neviršijantį šios normos sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad nusikaltimu nebuvo padaryta turtinė žala. Vis tik tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aplinkybė, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryta turtinė žala, nėra nulemta T. V. veiksmų, todėl ji ženkliai nešvelnina nuteistojo teisinės padėties.
8. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41, 54, 61 straipsniuose, nepažeidė, o T. V. paskirta bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą nelaikytina aiškiai per griežta. Taigi keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžio dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.