Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-04-01 · Civilinė byla Nr. e2-197-450/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-04-01Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-08-26Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-01
Bylos Nr.
e2-197-450/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01556-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Technodvaras“
Atsakovas
Lenkijos įmonei Eastern Trade Center Sp
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-197-450/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01556-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 1 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Technodvaras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Technodvaras“ ieškinį atsakovei Lenkijos įmonei Eastern Trade Center Sp. z. o. o. dėl uždraudimo atsakovei eksploatuoti ieškovei nuosavybės teises priklausančią techniką ir prievolės įvykdymo natūra pagal pasaugos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Technodvaras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atsakovei Lenkijos įmonei Eastern Trade Center Sp. z. o. o. uždrausti eksploatuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančią techniką ir / arba perduoti ją eksploatuoti tretiesiems asmenims iki šios technikos perdavimo ieškovei momento, išskyrus tiek, kiek technikos eksploatavimas yra būtinas jos perdavimui ieškovei; priteisti iš atsakovės 2019 m. rugsėjo 24 d. Pasaugos sutartimi (toliau ir – Sutartis) atsakovei saugoti perduotos žemės ūkio technikos grąžinimo ieškovei įvykdymą natūra; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį ir išaiškino, kad ieškovė su ieškiniu turi teisę kreiptis į atitinkamą Baltarusijos Minsko miesto teismą.

3. Teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimus kildina iš tarp šalių 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarytos Pasaugos sutarties, pagal kurią atsakovė įsipareigojo neatlygintinai saugoti ieškovės žemės ūkio techniką iki ieškovės pareikalavimo juos grąžinti. Sutarties 4.1 punktu šalys sutarė, kad iškilus ginčui dėl Sutarties vykdymo, šalys turi jį spręsti tarpusavio derybomis, o jei derybų keliu ginčo išspręsti nepavyksta, šalių ginčai sprendžiami Minsko miesto ekonominiame teisme pagal galiojančius Baltarusijos Respublikos įstatymus (Sutarties 4.2 punktas). Nors ieškovės ieškinyje nurodyta, kad šalys susitarė, jog visi iš pasaugos sutarties kylantys ginčai yra sprendžiami atitinkame Vilniaus teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad Sutarties 4.2 punkte pagrindine (rusų) kalba, kuria vyko ir kitas šalių susirašinėjimas (ieškinio priedai Nr. 1-9) ir vertime į lietuvių kalbą (ieškinio priedas Nr. 1) nurodytas teismingumas Baltarusijos Minsko miesto atitinkamuose teismuose pagal galiojančius Baltarusijos Respublikos įstatymus. Teismas sprendė, kad šalys Sutartimi nusprendė, kad ginčai turi būti nagrinėjami ne Lietuvos Respublikos, o Baltarusijos Respublikos Minsko miesto atitinkamuose teismuose pagal galiojančius Baltarusijos Respublikos įstatymus. Dėl šių priežasčių teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys nėra teismingas Lietuvos teismams ir atitinkamai Vilniaus apygardos teismui, todėl ieškinį atsisakė priimti ir nurodė, jog ieškovė su šiuo ieškiniu turi teisę kreiptis į atitinkamą teismą Baltarusijos Respublikos Minsko mieste.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Apeliantė UAB „Technodvaras“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Sutartis, iš kurios ieškovė kildina reikalavimus, yra dvikalbė, t. y. sudaryta rusų ir anglų kalbomis. Sutartyje nenurodyta kokia kalba surašytam tekstui teikiama pirmenybė, esant tarp jų prieštaravimams. Dauguma komunikacijos tarp šalių vyko tiek anglų, tiek rusų kalbomis. Sutarties 4.2 punkte rusų kalba numatyta, kad šalims nepavykus susitarti, ginčai nagrinėjami Minsko miesto ekonominiame teisme pagal Baltarusijos Respublikos įstatymus. Sutarties 4.2 punkte anglų kalba nustatyta, kad šalims neišsprendus ginčo derybų būdu, visi ginčai yra sprendžiami atitinkamam Vilniaus teisme, vadovaujantis ieškinio padavimo dieną galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais. Teismui nustačius bet kokius sutarties nuostatų prieštaravimus dėl teismingumo ir siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus turi būti taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės.

4.2. Tikroji Sutarties šalių valia dėl iš sutarties kylančių ginčų teismingumo yra išreikšta būtent Sutarties 4.2 punkte anglų kalba. Rusų kalba parengtame tekste yra sutarties rengimo metu padaryta redakcinė klaida, nes sutartis ir jos šalims sukurtos teisės ir pareigos neturi nieko bendra su Baltarusijos Respublika: šalys yra Europos Sąjungos valstybėse narėse registruotos bendrovės; sutartis sudaryta Vilniuje, Lietuvos Respublikoje; sutarties dalykas – neatlygintinai saugotina žemės ūkio technika yra Lietuvos bendrovei (ieškovei) priklausantis turtas, kurios buvimo vieta iki sutarties sudarymo buvo Lietuvos Respublika; sutarties vykdymo vieta (žemės ūkio technikos saugojimo vieta) yra Lenkijos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

6. Teismingumo taisyklių reiškiant ieškinį laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo savo iniciatyva (lot. ex officio), be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis teismingumo taisyklių, t. y., ar teismas turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Pažymėtina, kad toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas, nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to aspekto, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas – teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio nuostatų. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieškinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iškėlimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis). Teismingumo taisyklių laikymasis yra ne tik būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga, bet ir būtinoji teisminės gynybos pažeistoms teisėms apginti taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018, 17 punktas).

7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nustatęs, kad šalys rusų kalba parengtos Sutarties 4.2 punkte sutarė, jog jų ginčai sprendžiami Minsko miesto ekonominiame teisme pagal galiojančius Baltarusijos Respublikos įstatymus, skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės pateiktą ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl teismingumo nesutinka.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys, įformindamos teisinius santykius, pasirašė sutarties variantus, kurių vienas buvo parengtas rusų kalba, kitas – anglų kalba. Sutarties variante, parengtame rusų kalba, numatyta, kad šalims, nepavykus susitarti, ginčai nagrinėjami Minsko miesto ekonominiame teisme pagal Baltarusijos Respublikos įstatymus (4.2 punktas). Tuo tarpu sutarties variante, parengtame anglų kalba, nustatyta, kad šalims, neišsprendus ginčo derybų būdu, visi kylantys ginčai yra sprendžiami atitinkamame Vilniaus teisme, vadovaujantis ieškinio padavimo dieną galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais (4.2 punktas). Taigi sutarties šalių valia dėl ginčų sprendimo vietos nėra aiški, todėl pirmosios instancijos teismas, prieš pripažindamas ir vykdydamas susitarimą dėl teismingumo, kuris įtvirtintas Sutarties variante, parengtame rusų kalba, pirmiausia, remiantis bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje, turėjo identifikuoti tokio susitarimo turinį, t. y. susitarimo šalių tikrąją valią. Kita vertus, toks tikrosios šalių valios aiškinimasis nėra galimas neišklausius abiejų šalių pozicijos dėl jų susitarimo, t. y. nesudarius atsakovei galimybės pasisakyti dėl aptariamo susitarimo.

9. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsisakymo priimti ieškinio pagrindą, yra konstatavęs, kad procesinis atsisakymo priimti ieškinį veiksmas dėl savo poveikio pirmiau įvardintai subjektinei teisei yra galimas tik tais atvejais, jeigu teismas yra įsitikinęs, t. y. jam nekyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad iškilusios abejonės negali būti pašalintos išklausant ginčo šalis, nes antrosios ginčo šalies, t. y. atsakovo, atsiradimas konkrečios civilinės bylos procese apskritai pirmiausia sietinas su ieškinio priėmimo ir kartu bylos iškėlimo procesiniu veiksmu, o pats ieškinio priėmimo klausimas yra sprendžiamas rašytinio proceso tvarka ir teismui yra žinoma tik raštu išreikšta suinteresuoto asmens, inicijuojančio civilinės bylos pradėjimą, pozicija. Todėl tais atvejais, jeigu vis dėlto kyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo, teismas turėtų priimti ieškinį, išklausyti, jeigu tai objektyviai galima, abi ginčo šalis, siekdamas pašalinti iškilusias abejones, ir, priklausomai nuo rezultato, nagrinėti bylą iš esmės arba imtis procesinių veiksmų, užbaigiančių bylos procesą, pradėtą pagal pateiktąjį procesinį dokumentą (CPK 293 ir 296 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019, 30 punktas).

10. Kasacinis taip pat yra pažymėjęs, kad ieškinio priėmimo stadijai nėra tipiškas sutarties šalių valios aiškinimasis – šalių pozicijai dėl vieno ar kito klausimo, susijusio su sutarties turinio atskleidimu, išsiaiškinti yra skirta bylos nagrinėjimo iš esmės stadija. Kita vertus, teismas turi pareigą įsitikinti, ar jis turi jurisdikciją spręsti keliamą ginčą, todėl tokiais atvejais, kai aptariamo klausimo išsprendimas dėl šalių valios neaiškumo reikalauja papildomų priemonių taikymo (t. y. ginčo šalių išklausymo siekiant nustatyti jų tikrąją valią dėl ginčo sprendimo būdo ar vietos), teismas, siekdamas įvykdyti pirmiau įvardytą pareigą, turi imtis šių priemonių, nors jų taikymas ir nėra būdingas sprendžiant tokius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019, 37 punktas).

11. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turėjo sudaryti atsakovei galimybę pasisakyti dėl šalių sutarties 4.2 punkto nuostatos prasmės, prieš tai priėmęs ieškinį ir išsiuntęs atsakovei procesinius dokumentus, ir tik tada, priklausomai nuo atsakovės pozicijos, jeigu ši, išnaudojus protingas prieinamas priemones, apskritai bus žinoma, spręsti, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti keliamą ginčą. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, priėmė neteisėtą nutartį, kuri apeliacinės instancijos teismo naikinama, ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas spręsti Vilniaus apygardos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Technodvaras“ ieškinį atsakovei Lenkijos įmonei Eastern Trade Center Sp. z. o. o. dėl uždraudimo eksploatuoti ieškovei nuosavybės teises priklausančią techniką ir prievolės įvykdymo natūra pagal pasaugos sutartį, priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Asta Radzevičienė