- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-01
- Bylos Nr.
- e2A-105-459/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10537-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- M. B.
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 1, 4 dalys),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo 9 039,98 Eur dydžio negrąžintą paskolą, 845,15 Eur dydžio paskolos palūkanas pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 4 d. iki 2023 m. liepos 6 d., 588,04 Eur dydžio administravimo mokestį pagal paskolos sutartį, 41,67 Eur nuostolių atlyginimo (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 22 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 7 d. iki 2023 m. liepos 13 d., 22 proc. nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį Ieškovo negautas pajamas), skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 3 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta Paskolos įmokų grafike (ieškinio II dalies 3 punkto 2 lentelėje), neviršijant bendros 4 265,84 sumos) 637,00 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 47,23 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (605,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 348,00 Eur žyminis mokestis).
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad UAB „Finansų bitė“ ir M. B. 2022 m. birželio 17 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 58455713 (toliau – Paskolos sutartis). Pagal Paskolos sutartį ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 10 500,00 Eur paskolą (9 765,00 Eur paskolos suma ir 735,00 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 60 mėnesių laikotarpiui. Paskola atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt (toliau – Portalas). Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, 735,00 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, 4 720,44 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei „BnP Finance“, AB, 4 796,56 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB „IPF Digital Lietuva“, o 248,00 Eur paskolos sumą / likutį ieškovas tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Nurodo, kad atsakovui naudojimosi sąlygų 4 punkte nustatyta tvarka užsiregistravus Portale ir vadovaujantis naudojimosi sąlygų 5 punktu atlikus jo tapatybės nustatymą, atsakovas pateikė paraišką dėl 10 500,00 Eur paskolos suteikimo, kuri jam buvo sėkmingai Portalo priemonėmis suteikta kitų Portale registruotų vartotojų (paskolos davėjų). Vadovaujantis naudojimosi sutarties 7 punkte nustatyta tvarka, su atsakovu buvo sudaryta Paskolos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti paraiškos mokestį, paskolos grąžinimo įmokas pagal nustatytą grafiką, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo bei patvirtino, jog sutinka mokėti visus kitus mokesčius pagal sudarytą sutartį (Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1, 2.3.5. - 2.3.7 punktai, Specialiųjų sąlygų 2.3.-2.5. punktai).
3. Ieškovė taip pat nurodo, kad nepaisant Paskolos lėšų gavimo ir įsipareigojimų šias lėšas grąžinti numatytu grafiku, atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė. Atsakovui nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti Paskolą, ieškovė siuntė atsakovui raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovas į šiuos raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo. Nurodo, kad ieškovė buvo priversta vienašališkai nutraukti Paskolos sutartį su atsakovu, vadovaudamasi bendrųjų sąlygų 8.9 punktu. Atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nepadengė susidariusio įsiskolinimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas M. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašė patikslinti teisinių paslaugų išlaidas, kurias ieškiniu prašoma priteisti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio) 2022 m. birželio 17 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 58455713 bendrųjų sąlygų 1.32, 7.1 punktų sąlygas, kuriomis nustatomos vėlavimo palūkanos. Priteisė ieškovei iš atsakovo M. B. 9 039,98 Eur kreditą, 825,71 Eur pelno palūkanas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, 47,23 Eur delspinigių, 41,67 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 7 d. iki 2023 m. liepos 13 d., 22 procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2023 m. liepos 13 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2027 m. birželio 3 d., nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis pagal 2022 m. birželio 17 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 58455713 mokėjimo grafiką, 62,48 Eur sutarties sudarymo mokestį, 94,84 Eur sutarties administravimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 111,91 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 886,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo sprendimo pagrindiniai motyvai (aprašytini tik tie pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo pasisakoma apeliaciniame skunde):
5.1. Nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje mokėjimo palūkanomis vadina tai, kas sutartyje vadinama vėlavimo palūkanomis, jų metinė norma 22 proc. Teismas nesutiko su ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija, kad šios palūkanos savo esme yra mokėjimo palūkanos. Kadangi šios palūkanos skaičiuojamos kaip sankcija už vėlavimą mokėti įmokas pagal šalių sudarytą sutartį, savo esme tai yra ne mokėjimo (pelno) palūkanos, o vėlavimo (kompensacinės) palūkanos, atliekančios netesybų vaidmenį.
5.2. Pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
5.3. Akcentavo, jog sutartinė atsakomybė už sutarties pažeidimą viršija įstatymo nustatytą, dėl to sutarties sąlygos (sutarties bendrųjų sąlygų 1.32, 7.1 punktai), kuriomis nustatomos vėlavimo palūkanos, pripažintinos niekinėmis. Be to, pažymi, kad pagal mokėjimo palūkanų apskaičiavimo pažymą ir delspinigių apskaičiavimo pažymą matyti, jog vėlavimo palūkanų apskaičiavimo laikotarpis persidengia su delspinigių skaičiavimo laikotarpiu, todėl ir dėl šios priežasties vartotojui negali būti taikoma dviguba atsakomybė, t. y. priteisiamos kartu ir vėlavimo palūkanos, ir delspinigiai. Pripažinęs minėtas sutarties sąlygas niekinėmis, atmetė reikalavimą priteisti 19,43 Eur kompensacines (vėlavimo) palūkanas.
5.4. Nurodė, kad atsakovas atlikdamas 8 įmoką sumokėjo 0,35 Eur didesnę sumą, kurią ieškovė nurodė, kad įskaitė į vėlavimo palūkanas, kurias nustatanti sutarties sąlyga pripažinta niekine. Kadangi šalys sutartyje susitarė, jog atsakovo mokėjimai įskaitomi pirmiausia administravimo mokesčiui dengti, todėl šią permokos sumą įskaitė į priteistiną administravimo mokesčio dalį (iš atsakovo priteistinas administravimo mokestis mažintinas 0,35 Eur suma).
Šalies argumentai
5.5. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose pateiktais argumentais nepagrindė, jog sutarties sudarymo mokestis ir administravimo mokestis turėtų būti skaičiuojami ir po sutarties nutraukimo. Pažymi, kad savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose šie mokesčiai priteisti tik iki sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-661-555/2023). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčio nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos priteisimo, todėl ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies.
5.6. Nurodė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 95,19 Eur sutarties administravimo mokesčio už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, o kita šio reikalavimo dalis atmestina, iš atsakovo priteistinas administravimo mokestis mažintinas atsakovo atlikta 0,35 Eur permokos suma. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 94,84 Eur administravimo mokesčio. Ieškovei iš atsakovo priteisė 62,48 Eur sutarties sudarymo mokesčio už laikotarpį iki sutarties nutraukimo 2023 m. liepos 6 d. (apskaičiuojama sudėjus 9-13 įmokas ir už 14 įmokos 3 dienas, t. y. 12,25 x 5 + 12,25 / 30 x 3).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl mokėjimo palūkanų, administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio ir ieškinį tenkinti visiškai. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo pagrindiniai motyvai:
6.1. Nurodo, kad ieškovės prašomos priteisti palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios apskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Paskolos grafiką iki Paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Mokėjimo (vėlavimo) palūkanų paskirtis nėra kompensuoti kredito davėjo nuostolius, o sumokėti papildomą mokestį už naudojimąsi kredito davėjo pinigais ilgiau, nei nustatyta Paskolos įmokų grafike.
6.2. Atkreipia dėmesį, kad pagal su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Remiantis Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punktu, Sutarties sudarymo mokestis – šios Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už Sutarties sudarymą, Vartotojo mokamas Organizatoriui. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis Ieškovui už Paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie Vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą.
6.3. Pažymi, kad aplinkybė, jog ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro Paskolos davėjų (Investuotojų) paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (9 765,00 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (735,00 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės (organizatorės) sąskaitą, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei Paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Kadangi sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, jį atsakovas įsipareigojo grąžinti investuotojams.
6.4. Pažymi, jog VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyti skaičiavimo reikalavimai tik daliai, t. y. ne mažiau kaip 50 procentų, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio, likusi 50 proc. atlygio dalis gali būti skaičiuojama operatoriaus pasirinkimu, įvertinus bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad VKĮ nenumato atskirų reikalavimų bendram operatoriaus atlygio dydžiui, jam taikomi VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinti bendrai vartojimo kredito kainai taikomi reikalavimai, t. y. bendras tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dydis, tenkantis vienai vartojimo kredito dienai, negali viršyti 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, maksimalus tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis gali būti ne didesnis už sumą, gautą vartojimo kredito sumą padauginus iš 0,04 proc. ir padauginus iš vartojimo kredito sutarties laikotarpio dienomis.
6.5. Nurodo, kad iš nagrinėjamoje byloje pateiktų Paskolos sutarties dokumentų matoma, jog sutarties sudarymo mokestis yra dalis ieškovei mokamo tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio. Jo prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Šis mokestis sudaro dalį skolintojų paskolintos sumos.
6.6. Ieškovė, taikydama vartojimo kredito gavėjui mokesčius, vadovaudamasi VKĮ 2 straipsnio 3 dalies normomis, juos įskaičiuoja į bendrą vartojimo kredito kainą, kuriai taikomi VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyti ribojimai, t. y. maksimalūs leistini dydžiai (metinė palūkanų norma ne didesnė kaip 75 proc., o visų kitų išlaidų suma, apskaičiuota vienai naudojimosi suteiktu vartojimo kreditu dienai, neturėtų būti didesnė kaip 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos). Nagrinėjamu atveju šalys sudarė Paskolos sutartį, kurioje susitarė dėl visų atsakovui taikomų mokesčių (7 proc. sutarties sudarymo mokesčio bei 0,21 proc. administravimo mokesčio), kurie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą. Iš Paskolos sutarties grafiko matyti, kad bendras sutarties sudarymo mokestis sudarė 735,00 Eur, bendras administravimo mokestis sudarė 735,31 Eur ir neviršijo bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo.
6.7. Ieškovė pažymi, kad ji yra suteikusi atsakovui 1 260,00 Eur skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 1 171,82 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai, ir tai sudarė 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 88,18 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti pagal su atsakovu sudarytą paskolos sutartį Nr. 58455713.
6.8. Ieškovė, paskolos išmokėjimo metu išskaičiuodama sutarties sudarymo mokestį iš skolintojų paskolintos sumos, vadovavosi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, leidžiančia jai netaikyti paskolos sutarties atžvilgiu VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimo. Ieškovės vertinimu, iš atsakovo priteistinas likęs nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis, t. y. 637,00 Eur, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti skolintojams pagal paskolos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo palūkanų, administravimo mokesčio, sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų
10. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu nurodė pridedanti rašytinį įrodymą – UAB „Finansų bitė“ investuota suma.
12. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
13. Teismą, vertinantį prašymo priimti naujus įrodymus pagrįstumą, riboja ir įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri, be kita ko, reiškia, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, patvirtina arba paneigia aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikdama naujus rašytinius įrodymus apeliaciniu skundu neformuluoja prašymo jų pridėti prie bylos, nenurodo, ką pateikiami įrodymai patvirtina ar paneigia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikiami rašytiniai įrodymai neturi esminės reikšmės aktualaus procesinio klausimo išsprendimui, todėl naujus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
15. Byloje nustatyta, kad UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas M. B. 2022 m. birželio 17 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 58455713, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui paskolą 60 mėn. terminui iki 2027 m. birželio 3 d., o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, mokėti palūkanas ir kitus mokesčius, sudarančius bendrą paskolos kainą, laikydamasi paskolos grąžinimo grafike nustatytų terminų. Iš paskolos sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad bendra paskolos gavėjo mokama suma – 17 767,20 Eur; paskolos grąžinimo terminas – 60 mėn.; paskolos palūkanų norma – 22 proc.; bendros paskolos kainos metinė norma – 30,15 proc.; paskolos paskirtis – paskolų refinansavimui.
16. Byloje nustatyta, kad atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė. Ieškovė elektroniniu paštu 2023 m. birželio 22 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą ir paragino atsakovą sumokėti susidariusį 1 184,48 Eur įsiskolinimą per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Atsakovui per įsiskolinimui apmokėti nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengus, ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2023 m. liepos 7 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs iš Sutarties kylančias prievoles.
Dėl vėlavimo palūkanų priteisimo
17. Apeliantas prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria nepriteista 19,43 Eur vėlavimo palūkanų. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios apskaičiuotos, praleidus mokėjimo terminą pagal sutarties grafiką iki sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo 19,43 Eur vėlavimo palūkanas yra nepagrįstas, kadangi šios palūkanos skaičiuojamos kaip sankcija už vėlavimą mokėti įmokas pagal šalių sudarytą sutartį, savo esme tai yra ne mokėjimo (pelno) palūkanos, o vėlavimo (kompensacinės) palūkanos, atliekančios netesybų vaidmenį. Pirmosios instancijos teismas priteisė 47,23 Eur delspinigių.
18. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 19,43 Eur vėlavimo palūkanų, kurias, remdamasis sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, apskaičiavo nuo pradelstų sumokėti kredito grąžinimo įmokų už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos, taikydamas 22 proc. palūkanų normą. Ieškovas nurodė, kad, reikšdamas šį reikalavimą, remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis.
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.
21. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punktą palūkanos yra pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 22 proc. dydžio palūkanas už suteiktą vartojimo kredito sumą pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis.
22. Nors apeliantas nurodo, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau nesutiktina su tokiu vertinimu. Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti.
23. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 punkto nuostatas nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punkto nuostatas vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos už negrąžintą paskolos sumą) bei kitos palūkanos papildomai skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmoką (-as). Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau už įmokos dalį, kurią sudaro paskolos suma, kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi vėlavimo palūkanos yra nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jos pripažįstamos kompensuojamosiomis palūkanomis.
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas). Nurodytų teisės normų ir jų taikymą detalizuojančios praktikos pagrindu atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius.
Dėl dalies sutarties administravimo mokesčio priteisimo
25. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 588,04 Eur sutarties administravimo mokesčio, apskaičiuoto nuo 2023 m. kovo 3 d. iki 2023 m. liepos 6 d. – 95,19 Eur, ir už laikotarpį po sutarties nutraukimo – 492,85 Eur, ir priteisė 95,19 Eur nesumokėtą sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį iki paskolos sutarties nutraukimo (2023 m. liepos 6 d.), o reikalavimo dalį priteisti administravimo mokestį po sutarties nutraukimo dienos (2023 m. liepos 7 d.) iki paskolos sutarties termino pabaigos, sudarantį 492,85 Eur, atmetė. Ieškovė UAB ,,Finansų bitė“ apeliaciniu skundu, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalimi, prašo iš atsakovės priteisti 588,04 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 3 d. iki 2027 m. birželio 3 d.
26. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis tik iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimą priteisti sutarties administravimo mokestį, nurodo argumentus, kad administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą bendrąją vartojimo kredito metinę normą ir sudaro 0,21 procentus kiekvienos įmokos sumos, t. y. administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį. Apeliantė, remdamasi Sutarties 2.4 punktu ir Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktu, nurodo, kad šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas, atsakovui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė Sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti sutartą administravimo mokestį, kurį pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, ir nėra pagrindo trumpinti administravimo mokesčio apskaičiavimo terminą.
27. Nustatyta, kad šalys Sutarties specialiosiose sąlygose susitarė dėl 0,21 procento administravimo mokesčio (mokamo kas mėnesį). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos ir yra įskaičiuojamas į įmoką. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.11 punkte, be kita ko, numatyta, jog nutraukus paskolos sutartį prieš terminą paskolos gavėjas privalo grąžinti visą paskolos sumą, sutarties sudarymo mokestį, administravimo mokestį už visą paskolos laikotarpį, iki paskolos sutarties nutraukimo dienos apskaičiuotas palūkanas, kaip mokestį už naudojimąsi pinigais, vėlavimo palūkanas, netesybas. Tokios sąlygos numatytos ir Sutarties specialiųjų sąlygų 2.4 punkte, numatant, kad paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį, išskaidytą visam paskolos terminui, už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir kuris yra įskaičiuotas į įmoką. Byloje pateiktos Portalo naudojimosi sutarties 10.4 punkte, be kita ko, numatyta, kad paskolos gavėjas moka administravimo mokestį (kuris yra išskaidytas visam paskolos terminui) organizatoriui kiekvieną mėnesį pagal paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą dydį iki paskolos termino pabaigos. Jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti visą administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto.
28. Pažymėtina tai, kad, sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, kurios nenustato kreditoriui teisės reikalauti vykdyti sutartinę prievolę natūra. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
29. Apeliantė pažymi, kad sudarydamos Sutartį šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Sutartis yra nutraukta. Taigi ieškovė, nutraukusi sutartį, nebeturi administruoti mėnesinių mokėjimų surinkimo ir paskirstyti atsakovės mokamų įmokų, kaip nurodyta Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ieškovė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti.
30. Ieškovė nepagrįstai bando praplėsti administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtinta Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte. Nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruojant su atsakove sudarytą sutartį po sutarties nutraukimo (CPK 178 straipsnis).
31. Atsižvelgiant į Sutartyje nurodytą administravimo mokesčio paskirtį, darytina išvada, kad šiuo atveju jis turi būti skaičiuojamas tik iki Sutarties nutraukimo, kadangi šios išlaidos iš esmės priklauso nuo Sutarties trukmės. Priešingu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyra, taip pat protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi, sutartį nutraukus, išnyksta administravimo objektas.
32. Atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, į administravimo mokesčio paskirtį, kuri yra nurodyta šalių Sutartyje, taip pat į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė sutarties administravimo mokesčio dalį, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo, o likusią šio ieškovės reikalavimo dalį atmetė.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
33. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 637,00 Eur sutarties sudarymo mokestį. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 62,48 Eur sutarties sudarymo mokesčio už laikotarpį iki sutarties nutraukimo 2023 m. liepos 6 d. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
34. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė dalies sutarties sudarymo mokesčio. Pažymi, kad sutarties sudarymo mokestis yra mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Šis konkrečia suma apibrėžtas mokestis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį.
35. Pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktą, sutarties (paskolos) sudarymo mokestis – tai paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis sudaro 7,0 procentus.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aptartos sąlygos įtvirtinimas Sutartyje savaime nėra pagrindu tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo visa apimtimi pagal sutartis. Sprendžiant dėl jos priteisimo, turi būti įvertinta, ar toks reikalavimas yra protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais. Siekiant nustatyti, ar konkreti suma priteistina iš vartotojo, reikalinga nustatyti, kokia jos paskirtis, už kokius kredito davėjo atliekamus veiksmus tokia suma buvo nustatyta.
37. Nors iš Vartojimo kredito sutarčių 1.27 punkto ir specialiųjų sąlygų matyti, kad sutarties sudarymo mokestis yra vienkartinis mokestis, skirtas kompensuoti kredito davėjo išlaidas, patirtas sudarant sutartį, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tokio dydžio išlaidų pradinė kreditorė patyrė dėl sutarties sudarymo (tą nurodo ir apeliantė apeliaciniame skunde; pvz., duomenų apie atsakovą surinkimas iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimas, su sutartimi susijusių dokumentų parengimas). Sutarties sudarymo mokestis pagal savo paskirtį laikytinas vartojimo kredito gavėjo mokamu atlygiu skolinimo platformos operatoriui, o ieškovė vartojimo kredito santykiuose su atsakovu veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 dalis), o sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės gaunamas atlyginimas.
38. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, į tai, kad sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022 ir kt.).
39. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad ieškovei priteistina tik sutarties sudarymo mokesčio dalis, susidariusi iki sutarties nutraukimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybės, mano, kad reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio iki sutarčių pabaigos priteisimo tenkinti nėra pagrindo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo sutarties nutraukimo mokestį iki sutarčių nutraukimo dienos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-961-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d., priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022 ir kt., Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022).
40. Ieškovė taip pat nurodo, kad suteikiant paskolą atsakovui sutarčių sudarymo mokesčio sumos buvo įskaitytos į ieškovės sąskaitą (kaip dalis organizatoriui mokamo mokesčio), o atsakovas įsipareigojo šią sumą grąžinti kasmėnesinėmis įmokomis per Paskolų sutarčių galiojimo laikotarpį, todėl, nutraukus Paskolos sutartis, jis turi grąžinti ieškovei likusią nesumokėtą sumą, kuri bus grąžinta investuotojams. Aptariamą argumentą ieškovė grindžia savo santykiu su paskolos davėjais (investuotojais). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad byloje yra sprendžiamas klausimas dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovės įsipareigojimas paskolos davėjams negali pakeisti Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovė turi teisinius santykius tiek su paskolos davėjais, tiek su kredito gavėjais, tačiau įsipareigojimai pagal paskolos sutartis, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apima ieškovės teisinius santykius tik su kredito gavėju – atsakovu. Byloje nėra pagrindo vertinti ieškovės ir paskolos davėjų įsipareigojimų.
41. Taigi ir šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais ir šios sprendimo dalies pakeisti ar panaikinti.
42. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
43. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutartinę vartojimo kredito gavėjo atsakomybę, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą teismo sprendimo už akių dalį, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
45. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, nėra pagrindo perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.
46. Atmetus apeliacinio skundo reikalavimus, apeliantė neįgijo teisės į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 302 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.