Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-22 · Civilinė byla Nr. 2A-448/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-22
Bylos Nr.
2A-448/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Vytas Milius, Donatas Šernas
Ieškovas
I. Š.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno gelžbetonis“, Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir uždarajai akcinei bendrovei
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-448/2012Procesinio sprendimo kategorijos 44.2.4.2., 44.5.2.16 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno gelžbetonis“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-148-260/2010 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovams Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir uždarajai akcinei bendrovei „Kauno gelžbetonis“ dėl socialinio draudimo išmokos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. Š. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė panaikinti 2005 m. rugsėjo 15 d. atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus direktoriaus sprendimą Nr. N1655 dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu ir priteisti ieškovei iš VSDFV Kauno skyriaus draudiminę 103 700 Lt (100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų) kompensaciją; pripažinti, kad I. Š. turėjo teisę į sūnaus R. P. išlaikymą ir priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus ieškovei išlaikymą po 200 Lt į mėnesį periodinių išmokų; priteisti iš atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ 200 000 Lt neturtinės žalos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad jos sūnus R. P. dirbo pagal darbo sutartį UAB „Kauno gelžbetonis“ tiltinio bokštinio krano kranininku. 2005 m. gegužės 26 d. 15 val. 25 min. darbe R. P. pagal administracijos pavedimą atliekant pagalbinio darbininko pareigas, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu R. P. buvo sužalotas ir 2005 m. gegužės 26 d. mirė. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe 2005 m. birželio 28 d. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorė M. J. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr.06, forma N-1. Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26, 27 straipsnius ieškovė kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu išmokėti jai draudiminę kompensaciją lygią 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų bei periodines išlaikymo išmokas. 2005 m. draudžiamos pajamos buvo 1 037 Lt. 2007 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (12.16) 10.V.PN-7214 VSDFV Kauno skyrius pranešė, kad 2005 m. rugsėjo 15 d. VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus sprendimu Nr. N1655 šis nelaimingas atsitikimas pripažintas nedraudiminiu įvykiu. 2005 m. rugsėjo 15 d. VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus sprendimu Nr. N1655 nelaimingas atsitikimas pripažintas nedraudiminiu įvykiu remiantis Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr.T-A 2078/05(02), pagal kurią nukentėjusiojo kraujyje rasta 0,63 promilės etilo alkoholio. VSDFV Kauno skyriaus sprendimą ieškovė apskundė VSDF Valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau skundas netenkintas tuo pačiu pagrindu. Ieškovė nesutiko su VSDF Valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu, nes 2005 m. birželio 10 d. raštu Nr. SD148 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyrius Valstybinei darbo inspekcijai pranešė, kad prieš mirtį R. P. buvo blaivus. Valstybinė darbo inspekcija 2005-06-28 surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr.06, Forma N-1, kuriame konstatavo, kad R. P. buvo blaivus. Nelaimingas atsitikimas atsakovo pripažintas nedraudiminiu įvykiu nepagrįstai, todėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimas turi būti panaikintas ir ieškovei I. Š. turi būti priteista už žuvusį sūnų 103700 Lt (1037 Lt x 100) draudiminė kompensacija. Ieškovė, remdamasi CK 6.284 straipsniu, prašė priteisti ir neturtinę žalą, nes nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas įvykusiu dėl darbdavio kaltės. Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojas nustatė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl technologinio proceso (reglamento), nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimo. Be to, R. P. nebuvo tinkamai instruktuotas. Ieškovė I. Š. dėl sūnaus mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus bei emocinę depresiją, todėl ji patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 200 000 Lt. Neturtinė žala priteistina iš atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“. Ieškovė I. Š. sūnaus R. P. mirties dieną buvo nedarbinga ir pagal CK 6. 284 straipsnį turi teisę į žalos atlyginimą. R. P. teikė I. Š. materialinį išlaikymą po 200 Lt per mėnesį, todėl išlaikymas priteistinas iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas VSDFV Kauno skyrius nesutiko su ieškinyje jam pareikštais reikalavimais. VSDFV Kauno skyrius nurodė, kad R. P. 2005 m. gegužės 26 d. po patirtos traumos buvo nugabentas į Kauno medicinos universiteto klinikas ir operuotas. 2005 m. gegužės 26 d. apie 22 val. 50 min. ligoninėje R. P. mirė. Sužalojimo metu nukentėjusiojo kraujyje rasta 0,63 promilės etilo alkoholio (Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. T-A 2078/05(02)). Šis tyrimas atliktas VšĮ Kauno KMUK SPS gyd. R. Ž. 2005 m. gegužės 26 d., t.y. R. P. esant dar gyvam iškart po nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2005 m. gegužės 26 d., siuntimu Nr. 361. Kraujo tyrimo paėmimo data 2005 m. gegužės 26 d. Atlikus tyrimą, buvo išduota specialisto išvada Nr. T-A 2078/05(02), kurioje nurodyta, kad R. P. kraujyje rasta 0,63 promilės etilo alkoholio. Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr.T-A 2120/05 (02) nurodyta, kad R. P. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Šis antrasis kraujo tyrimas MRU TMI Kauno skyriaus atliktas pagal TMI Kauno ES teismo medicinos eksperto 2005 m. gegužės 27 d. siuntimą Nr. M 756. Kraujo tyrimo paėmimo data yra 2005 m. gegužės 27 d. Sprendžiant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu įvykiu klausimą, atsižvelgiama į asmens blaivumo/neblaivumo faktą nelaimingo atsitikimo metu. Pažymėtina ir tai, kad R. P. ligos istorijos Nr. CP 1038896-1/05 epikrizėje nurodyta, kad po traumos, aprašant ligonio būklę, iš R. P. burnos sklido alkoholio kvapas. Ligos istorijoje Nr. CP 1038896-1/05 taip pat pažymėta, kad R. P. prieš nelaimingą atsitikimą pietavęs nuo 11 val. 30 min. iki 12 val. 00 min. bei vartojęs alkoholį. VSDFV Kauno skyriuje gautame Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus laikinai einančio vedėjo pareigas Ž. M. 2008 m. vasario 12 d. rašte Nr. SD 24-M 756/05(02) nurodyta, kad, tiriant kraujo pavyzdį, paimtą esant R. P. gyvam, rasta 0,63 promilės etilo alkoholio (specialisto išvada Nr. T-A 2078/05(02)). Dėl šių priežasčių, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – Nuostatų) 13.1 punktu, R. P. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Pagal Nuostatų 13 punktą neblaivumas ar apsvaigimas nelaimingo atsitikimo darbe metu nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtinta Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarka (toliau - Tvarka). Minėtos Tvarkos 1.1 punktas apibrėžia, kad neblaivumas - tai asmens, vartojusio alkoholį, būsena, kai yra klinikinių neblaivumo požymių, o alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse viršija 0,4 promilės. Pagal 2004 m. sausio 1 d. galiojančią Įstatymo redakciją, nelaimingas atsitikimas darbe, įvykęs neblaiviam asmeniui, visais atvejais laikomas nedraudiminiu įvykiu, neįrodinėjant priežastinio ryšio tarp darbuotojo neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo. Nuostatų 13 punkte taip pat nurodoma, kad neblaivumas ar apsvaigimas darbe taip pat įrodomas <... pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliktas išvadas apie nustatytą alkoholio ar svaigiųjų medžiagų koncentraciją biologinėse organizmo terpėse (kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose), o nesant tyrimo - pagal apdraustojo asmens medicininiuose dokumentuose aprašytus asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų ar kitų turinčių reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius medicinos specialistų nustatytus neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų būseną įrodančius klinikinius simptomus...>. Nuostatų 13.1 punkte išvardinti apdraustojo neblaivumo nustatymo būdai turi vienodą įrodomąją galią pripažįstant nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu. R. P. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe nepripažintas draudiminiu įvykiu, todėl vadovaujantis Įstatymo 27 straipsniu bei Nuostatų 85, 86 punktais, ieškovei I. Š. išmokėti vienkartinę draudimo išmoką nėra teisinio pagrindo. Dėl tų pačių priežasčių ieškovei negali būti skiriama ir periodinė draudimo išmoka. VSDFV Kauno skyriaus nuomone, ieškovės reikalavimas panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą yra administracinio teisinio pobūdžio, ir jo nagrinėjimas, vadovaujantis ABTĮ 15 str. 1 d., yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla dalyje dėl VSDFV Kauno skyriaus 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. N1655 dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu bei vienkartinės draudimo išmokos ir periodinės draudimo išmokos priteisimo ieškovei I. Š. turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Kauno gelžbetonis“ prašė ieškinį atmesti. Šio atsakovo nuomone, už reikalavimą panaikinti 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr.N1655 dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu nėra sumokėtas žyminis mokestis. Be to, ieškovė yra praleidusi 1 mėnesio apskundimo terminą ginčyti 2005 m. rugsėjo 15 d. VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus sprendimo Nr.N1655 teisėtumą. Atsakovo nuomone, negalima nagrinėti bylos dėl žalos, periodinių išmokų ir kompensacijos priteisimo tol, kol įstatymo numatyta tvarka teisme nėra nustatytas juridinis faktas, jog ieškovė R. P. buvo išlaikoma arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, t.y. buvo žuvusiojo per nelaimingą atsitikimą išlaikytinė. Su ieškiniu pateikta tik pažyma apie jos pajamas ir netekto nedarbingumo pensiją, paskirtą nuo 2003 m. balandžio 10 d. Atsižvelgiant į tai, ieškinys paliktinas nenagrinėtu ir ieškovei siūlytina kreiptis į teismą dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo pagal CPK 444 str. 1 d. 2 p. Ieškovė ieškinį grindžia ir CK 6.284 str., ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 bei 27 str. nuostatomis. Teismui ieškovė nepateikė duomenų, nei, kad buvo nustatytas išlaikymo faktas, nei, kad nelaimingas atsitikimas pripažintas draudiminiu įvykiu. CK 6.284 straipsnis netaikomas, kai nukentėjęs asmuo yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Be to, atsakovas įsitikinęs, kad jo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo nebuvo. Nukentėjusysis pats, savavališkai, niekieno neprašomas ir būdamas neblaivus, lipo ant apvalaus gelžbetoninio vamzdžio ir neišlaikęs pusiausvyros nuo jo nukrito. Joks įrengimas ar gaminys nukentėjusiojo neprispaudė, ant jo neužkrito ir nebuvo užmestas. Bendrovė buvo tinkamai instruktavusi nukentėjusįjį, todėl yra niekuo nepagrįsti ir šią aplinkybę neigiantys ieškinio teiginiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ priteisė 24 000 Lt neturtinės žalos, o likusią ieškinio dalį atmetė. Taip pat iš ieškovės atsakovui UAB „Kauno gelžbetonis“ priteisė 1 200 Lt advokato pagalbos išlaidų ir iš atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ valstybei priteisė 720 Lt žyminio mokesčio.

Nurodė, kad atsakovui VSDFV Kauno skyriui ieškovė I. Š. pareiškė reikalavimus panaikinti 2005 m. rugsėjo 15 d. VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus sprendimą Nr.N1655 dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu ir priteisti ieškovei iš VSDFV Kauno skyriaus draudiminę 103 700 Lt (100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų) kompensaciją, taip pat pripažinti, kad I. Š. turėjo teisę į sūnaus R. P. išlaikymą ir priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus ieškovei išlaikymą po 200 Lt į mėnesį periodinių išmokų. Kadangi šiuos reikalavimus ieškovė pareiškė kartu su reikalavimu sūnaus R. P. darbdaviui atsakovui UAB „Kauno gelžbetonis“, teismas konstatavo, kad tokie bendrai pareikšti reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme pagal CPK 26 str. 2 d., kuri nustato, kad jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą.

Teismas nurodė, kad reikalavimą panaikinti 2005 m. rugsėjo 15 d. VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus sprendimą Nr.N1655 dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu ieškovė pareiškė 2008 m. kovo 31 d., kai pateikė teismui ieškinį. Pažymėjo, jog byloje nėra tikslių duomenų, kada ieškovė sužinojo apie prašomą panaikinti sprendimą, tačiau VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. kovo 7 d. raštu informavo, kad ieškovės atstovo skundas dėl to paties sprendimo buvo išnagrinėtas, VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus sprendimas Nr.N1655 dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu buvo pripažintas teisėtu ir kad toks sprendimas gali būti apskųstas ABTĮ nustatytais terminais ir tvarka. ABTĮ nustatė 30 dienų terminą ginčijamam sprendimui apskųsti, todėl teismas pripažino, jog termino kreiptis į teismą dėl VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. N1655 panaikinimo ieškovė nepraleido.

Teismas sprendė, kad tiesiogine 2005 m. gegužės 26 d. nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo ir R. P. neblaivumas. Jis dirbo apsvaigęs, kad ir nestipriai, nuo alkoholio, ėmėsi jam neprivalomų dirbti darbų, nuo metalinės pusformės lipo ant gelžbetoninio vamzdžio, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito nuo vamzdžio. Vertino, jog labiau tikėtina, kad jei nukentėjęs R. P. būtų buvęs blaivus, jis nebūtų per daug iniciatyvus, greičiausiai, kad nebūtų praradęs ir pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teismas pripažino, kad VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. N1655 2005 m. gegužės 26 d. nelaimingas atsitikimas darbe pagrįstai pripažintas nedraudiminiu įvykiu, o ieškovės reikalavimas jį panaikinti atmestinas. Nepatenkinęs reikalavimo panaikinti 2005 m. rugsėjo 15 d. VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus sprendimą Nr. N1655 dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu, teismas netenkino ir kitų atsakovui VSDFV Kauno skyriui pareikštų reikalavimų.

Teismas konstatavo, jog atsakovas UAB „Kauno gelžbetonis“ nepagrįstai teigia, kad dėl 2005 m. gegužės 26 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo nėra jo kaltės. Nustatė, kad nukentėjusysis R. P. 2005 m. gegužės 26 d. dirbo apsvaigęs nuo alkoholio, nors darbo pobūdis konkrečioje vietoje – vamzdžių gamybos bare – potencialiai pavojingas. Teismo nuomone, atsakovas, kaip darbdavys, privalėjo užtikrinti, kad neblaivus darbuotojas nedirbtų, tačiau to padarė. Šie darbdavio veiksmai teismo įvertinti kaip susiję su nelaimingu atsitikimu, patvirtinantys, kad ir atsakovas dėl žalingų pasekmių atsiradimo yra kaltas. Teismas taip pat vertino, kad darbdavys yra kaltas ir dėl to, jog 2005 m. gegužės 26 d. gelžbetoninių vamzdžių gamyboje buvo pažeistas technologinio proceso kortelėje „Gelžbetoniniai beslėginiai vamzdžiai“ nustatytas vamzdžių išformavimo darbų eiliškumas, nes, atliekant vamzdžio išformavimo darbus, nukėlus viršutinę metalinę pusformę, gelžbetoninis vamzdis buvo padėtas išformavimo aikštelėje, o ne pakrautas į transportavimo vežimėlį ir išvežtas į sandėliavimo vietą. Laiku, kaip kad reikalauja technologinis procesas, nepakrovus vamzdžio į vežimėlį ir jo neišvežus, o palikus laikinai išformavimo aikštelėje, teismo nuomone, buvo sudarytos sąlygos konkrečiam nelaimingam atsitikimui įvykti. Visgi teismas pripažino, kad dėl 2005 m. gegužės 26 d. UAB „Kauno gelžbetonis“ įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu nukentėjo pagalbinio darbininko darbą dirbęs R. P., be darbdavio yra kaltas, ir netgi didesne dalimi, pats nukentėjęs darbuotojas. Jis dirbo apsvaigęs nuo alkoholio, ėmėsi gana pavojingo prikabinėtojo darbo, kurio ne tik kad neprivalėjo atlikti, bet ir kuriam atlikti reikalingas specialus apmokymas, o jis nebuvo to darbo apmokytas. Teismas konstatavo, kad dėl nelaimingo atsitikimo, nukentėjusiojo sužalojimų yra 30 procentų darbdavio ir 70 procentų paties nukentėjusiojo R. P. kaltės. Teismas sutiko, kad sūnaus mirtis ieškovei sukėlė sukrėtimą, sunkius dvasinius išgyvenimus, todėl reikalavimas atlyginti jai neturtinę žalą turi būti tenkintinas, tačiau atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kad ieškovei padaryta neturtinė žala sudaro 80 000 Lt, ir įvertinęs aplinkybę, kad dėl padarytos žalos atsakovas UAB „Kauno gelžbetonis“ yra kaltas tik 30 procentų, o didesnė kaltės dalis paties nukentėjusiojo, teismas ieškovei priteisė 24 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo pakeisti sprendimo dalį dėl neturinės žalos priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ 200 000 Lt neturinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad tyrimui, kuriuo teismas rėmėsi sprendime, buvo paimtas kraujas nesilaikant nustatytų instrukcijų ir dėl to neaišku, ar kraujas, kurį tyrė specialistas, davęs išvadas, buvo R. P. Teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi paskyrė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę ir ekspertai, remdamiesi bylos medžiaga, patvirtino minėtą aplinkybę ir nurodė, kad dėl šių priežasčių negalima tvirtinti, jog nukentėjusysis buvo neblaivus ir jog jo suvartotas alkoholio kiekis galėjo turėti įtakos R. P. elgesiui.

2. Darbdavys neuždraudė nukentėjusiajam padėti kitam darbuotojui susidariusioje situacijoje. Iš S. P. paaiškinimo ir eksperto parodymų matyti, kad R. P. nukritus tarp formos ir vamzdžio, jis jų buvo suspaustas ir sužalotas. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad pagrindinė priežastis kilti nelaimingam atsitikimui buvo darbdavio nesilaikymas technologinio rėžimo ir neužtikrinimas saugių darbo sąlygų, tačiau teismas pagrindinę nelaimingo atsitikimo priežastį vertino kaip antraeilę ir padarė nepagrįstas išvadas.

3. Žmogaus teisė į gyvybę yra garantuota Konstitucijos 19 str. ir gyvybė yra viena iš didžiausių vertybių, kurias gali turėti žmogus, todėl jos netekimas padaro neįkainojamą neturtinę žalą. Dėl šios priežasties priteista neturtinė žala yra akivaizdžiai per maža.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra 70 procentų R. P. kaltės. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko išskirtinai dėl darbdavio kaltės, nes jis nesilaikė technologinio proceso nustatytos darbo atlikimo tvarkos. Be to, darbdavys tinkamai neinstruktavo nukentėjusiojo. Dėl šios priežasties turėtų būti visa apimtimi tenkinami ieškovės reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ ir dėl turtinės žalos priteisimo pagal CK 6.284 str. iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Kauno gelžbetonis“ pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą pakeisti ir ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Įmonės kaltė nenustačius 0,63 promilės alkoholio gali būti tik įrodžius, jog nukentėjusiajam buvo būdingi visi ar kai kurie apsvaigimo požymiai – paraudusios akys, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, alkoholio kvapas iš burnos ir pan. Tokių duomenų byloje nėra. Be to, ekspertizės aktu neginčijamai nustatyta, kad šiuo konkrečiu atveju galėjo ir nebūti išreikštų aiškių R. P. klinikinių girtumo požymių. Tai reiškia, kad teismas, padarydamas išvadą dėl įmonės kaltės nenušalinus neblaivaus darbuotojo nuo darbo, rėmėsi prielaida, kad jei jau darbuotojas buvo neblaivus, įmonės atstovai to negalėjo nepastebėti. Tokia prielaida yra nelogiška ir nepagrįsta bei dėl to atmestina, o ja grįsti ginčijamo sprendimo nebuvo galima pagal CPK 263 str.

2. Iš technologinio proceso kortelės matyti, kad ne kiekvienu atveju gaminys (vamzdis) turi būti iš karto padėtas ant vežimėlio ir išvežtas į sandėliavimo vietą. Atvejai, kai gaminiui reikia smulkaus remonto ir tik po to jis yra pakraunamas į vežimėlį, yra gana dažni. Tam išformavimo aikštelėje yra numatyta vieta gaminio padėjimui ant paaukštinimo ant aikštelės grindų. Todėl nėra pagrįsta ir visais atvejais teisiškai nepagrįsta teismo sprendimo išvada, jog „laiku nepakrovus gaminio ir jo neišvežus, buvo sudarytos sąlygos konkrečiam nelaimingam atsitikimui įvykti“.

3. Nesant įmonės kaltės nei dėl nenušalinimo nuo darbo, nei dėl technologinio proceso pažeidimo, kuris jei net ir būtų buvęs, negalėjo turėti tiesioginės įtakos nelaimingam atsitikimui, nes nukentėjusysis neprivalėjo lipti ant vamzdžio, nuo kurio vėliau nukrito, teismas nepagrįstai nustatė 30 procentų įmonės kaltės ir priteisė 24 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus ieškinyje ir jos apeliaciniame skunde. Ieškovė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog nukentėjusysis nelaimingo atsitikimo metu buvo blaivus, kas patvirtina, jog dėl R. P. žūties yra kaltas atsakovas.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, nepažeidė įstatyminių įrodinėjimo taisyklių bei priėmė sprendimą tinkamai taikydamas materialines bei procesines teisės normas, kas lemia, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatytina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-664/2010 apeliacinį procesą pagal ieškovės I. Š. vardu paduotą apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo nutraukė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-664/2010 atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ apeliacinio skundo netenkino, Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Ieškovė pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2011 Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį panaikino.

Šios aplinkybės lemia, kad apeliacinės instancijos teismui yra grąžinta iš naujo nagrinėti tik dalis civilinės bylos, t. y. bylos dalis, susijusi su ieškovės apeliaciniu skundu. Atitinkamai tai reiškia, kad nagrinėjamos bylos ribas sudaro ieškovės I. Š. apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, o atskirai dėl atsakovo UAB „Kauno gelžbetoniai“ apeliacinio skundo argumentų nėra pasisakoma.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. P. buvo neblaivus ir tai iš dalies (70 proc.) lėmė nelaimingą atsitikimą. Ieškovė nurodo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko išskirtinai dėl atsakovo kaltės.

Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-147/2005, 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2008).

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų – išrašų iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 131-132) – matyti, kad nukentėjusysis buvo atgabentas į ligoninę Greitosios pagalbos automobiliu tuoj po įvykio (2005 m. gegužės 26 d. 16.20 val.) ir iš jo burnos jautėsi alkoholio kvapas. Be to, pats nuketėjusysis patvirtino, kad gėrė degtinę pietaudamas nuo 11.30 val. iki 12 val. Kraujo tyrimo metu nukentėjusiojo kraujyje rasta 0,63 promilės etilo alkoholio. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvada T-A 2078/05 (02) (t. 1, b. l. 163). Atkreiptinas dėmesys, kad kraujas tyrimams buvo paimtas daugiau nei po 3 val. nuo momento, kai nukentėjusiojo teigimu jis vartojo alkoholį. Atsižvelgiant į visuotinai pripažįstamą faktą, kad alkoholio koncentracija kraujyje su laiku mažėja, minėta aplinkybė leidžia teigti, kad nukentėjusiajam dirbant alkoholio koncentracija kraujyje galėjo būti netgi didesnė negu nustatyta. Visi šie įrodymai ir faktinės aplinkybės leidžia manyti, jo labiau tikėtina faktą, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, buvus nei nebuvus. Ta aplinkybė ir vienintelis įrodymas, neva pagrindžiantis nukentėjusiojo blaivumą, kad ekspertai, atlikę teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę, nurodė, jog imant kraują buvo padaryta smulkių techninių klaidų ir jog suvartotas alkoholio kiekis galėjo neturėti įtakos R. P. elgesiui, nepaneigia įrodymų, aplinkybių visumos bei išvados, kad nukentėjusysis nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus.

Byloje nustačius, kad nukentėjusysis R. P. dirbo apsvaigęs nuo alkoholio, ir atsižvelgiant į aplinkybes, kad jis ėmėsi pavojingo darbo, kurio neprivalėjo atlikti ir kuriam reikalingas specialus apmokymas, ko nukentėjusysis neturėjo, sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad didžiąja dalimi dėl nelaimingo atsitikimo yra kaltas pats R. P.

Apeliantė taip pat nesutinka su priteistos neturinės žalos dydžiu. Nurodo, kad gyvybė yra neįkainojama vertybė, kas lemia, jog ieškovei turi būti priteista didesnė neturinė žala. Atitinkamai ieškovė mano, kad minėta aplinkybė lemia ir tai, kad jos ieškinio reikalavimai priteisti turtinę žalą turi būti tenkinami visiškai. Teisėjų kolegija vertina, kad šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad jos reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti tenkinami visiškai. Konstatavus, kad nukentėjusysis nelaimingo atitikimo metu buvo neblaivus ir kad tai didžiąja dalimi sąlygojo nelaimingą atsitikimą, nėra pagrindo pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 d. šį įvykį pripažinti draudiminiu. Apeliantė neginčija to, kad nelaimingas atsitikimas negali būti pripažintas draudiminiu, jei nukentėjusysis nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus ir tai iš esmės lėmė nelaimingą atsitikimą. Atitinkamai tai reiškia, kad nėra pagrindo priteisti turtinę žalą ieškovei, remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 ir 27 straipsniais, kurie nustato, kad apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto mokamos periodinės draudimo išmokos ir vienkartinė draudimo išmoka mirusiojo šeimai ar kitiems įstatyme numatytiems asmenims. Antra, teisėjų kolegija vertina, kad byloje nustačius, jog nukentėjusysis yra didžiąja dalimi (70 proc.) kaltas dėl nelaimingo atsitikimo, o atsakovas UAB „Kauno gelžbetonis“ yra atsakingas už minėtą įvykį tik 30 proc., ieškovei pagrįstai priteistas būtent 24 000 Lt neturinės žalos atlyginimas. Šis neturtinės žalos dydis nėra vertintinas kaip per mažas, nes jis atitinka teismų praktikoje taikomas ribas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei kad nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Taigi Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju netenkinus apeliacinio skundo, bylos rezultatas yra palankus atsakovams. Dėl šios priežasties ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos jai nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą.

Teisėjai Audronė JarackaitėVytas MiliusDonatas Šernas