Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-664/2010

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-11-08
Bylos Nr.: 2A-664/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas: I. Š.
Atsakovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno gelžbetonis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui bei uždarajai akcinei bendrovei
Advokatai: Vladislovas Mikša, Dominykas Varnas

Kategorijos

44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-664/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.16; 44.8; 99.9; 113.8; 114.11.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovės I. Š. atstovams J. Š. ir advokatui Vladislovui Mikšai,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno gelžbetonis“ atstovui advokatui Dominykui Varnui,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Sandrai Makauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno gelžbetonis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-148-260/2010 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui bei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno gelžbetonis“ dėl socialinio draudimo išmokos priteisimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. Š. prašė panaikinti 2005 m. rugsėjo 15 d. atsakovo VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus sprendimą Nr. N1655 Dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu ir priteisti ieškovei iš VSDFV Kauno skyriaus 103 700 Lt kompensaciją; pripažinti, kad ji (I. Š. ) turėjo teisę į sūnaus R. P. išlaikymą ir priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus po 200 Lt į mėnesį periodinių išlaikymo išmokų; priteisti iš atsakovo UAB ,,Kauno gelžbetonis“ 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė: jos sūnus R. P. dirbo darbo sutarties pagrindu UAB ,,Kauno gelžbetonis“ tiltinio bokštinio krano kranininku. 2005 m. gegužės mėn. 26 d. 15 val. 25 min., jam administracijos pavedimu atliekant pagalbinio darbininko pareigas, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu sūnus buvo sužalotas ir 2005 m. gegužės mėn. 26 d. mirė. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe 2005 m. birželio mėn. 28 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 06, forma N-1. Remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 ir 27 straipsniais ji (ieškovė) kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu išmokėti jai draudiminę kompensaciją, lygią 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų bei periodines išlaikymo išmokas. 2007 m. gruodžio mėn. 10 d. raštu Nr. (12.16) 10.V.PN-7214 VSDFV Kauno skyrius pranešė, kad 2005 m. rugsėjo mėn. 15 d. VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus sprendimu Nr. N1655 šis nelaimingas atsitikimas pripažintas nedraudiminiu įvykiu, nes nukentėjusiojo kraujyje buvo rasta 0,63 promilės etilo alkoholio. VSDFV Kauno skyriaus sprendimą ieškovė apskundė VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau skundas nebuvo patenkintas. Jis (ieškovė) su tokiu VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nesutinka, nes 2005 m. birželio mėn. 10 d. raštu Nr. SD148 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyrius Valstybinei darbo inspekcijai buvo pranešta, kad prieš mirtį sūnus R. P. buvo blaivus. Valstybinė darbo inspekcijos 2005 m. birželio 28 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 06, Forma N-1, taip pat nustatyta, kad R. P. buvo blaivus. Ieškovė teigė, kad nelaimingas atsitikimas nepagrįstai atsakovo pripažintas nedraudiminiu įvykiu, todėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimas turi būti panaikintas ir jai (ieškovei) turi būti priteista už žuvusį sūnų 103 700 Lt kompensacija (1037 Lt x 100).

Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.284 straipsniu, prašė priteisti ir neturtinę žalą, nes nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas įvykusiu dėl darbdavio kaltės, t. y. dėl technologinio proceso (reglamento), nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimo: atliekant gelžbetoninio vamzdžio išformavimo darbus buvo pažeistas operacijų eiliškumas, nes, nukėlus viršutinę metalinę pusformę, gelžbetoninis vamzdis buvo iškeltas ir padėtas išformavimo aikštelėje, o ne pakrautas į transportavimo vežimėlį ir išvežtas į sandėliavimo vietą. Be to, R. P. nebuvo tinkamai instruktuotas. Ieškovė teigia, kad ji sūnaus mirties dieną buvo nedarbinga ir, vadovaujantis CK 6. 284 straipsniu, turi teisę į žalos atlyginimą. Sūnus teikdavo jai kiekvieną mėnesį po 200 Lt, todėl tokia periodinė suma išlaikymui priteistina iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus. Ieškovė I. Š. dėl sūnaus mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus bei emocinę depresiją, todėl ji patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 200 000 Lt. Ją prašė priteisti iš atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius prašė bylą dalyje dėl VSDFV Kauno skyriaus 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. N1655 panaikinimo ir vienkartinės draudimo išmokos bei periodinės draudimo išmokos ieškovei priteisimo nutraukti. Nurodė, kad R. P. 2005 m. gegužės 26 d. po patirtos traumos buvo nugabentas į Kauno medicinos universiteto klinikas ir operuotas, tačiau apie 22 val. 50 min. ligoninėje R. P. mirė. Sužalojimo metu nukentėjusiojo kraujyje rasta 0,63 promilės etilo alkoholio (Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. T-A 2078/05(02)). Šį tyrimą 2005 m. gegužės 26 d atliko VšĮ Kauno KMUK SPS gyd. R. Ž. , t. y. tuoj po įvykio, kai R. P. buvo dar gyvas. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. T-A 2120/05 (02) nurodyta, kad R. P. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Šis antrasis kraujo tyrimas MRU TMI Kauno skyriaus atliktas pagal TMI Kauno ES teismo medicinos eksperto 2005 m. gegužės 27 d. siuntimą Nr. M 756, t. y. R. P. jau mirus. Sprendžiant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu įvykiu klausimą, atsižvelgiama į asmens blaivumo/neblaivumo faktą nelaimingo atsitikimo metu. Pažymėtina ir tai, kad R. P. ligos istorijos Nr. CP 1038896-1/05 epikrizėje nurodyta, kad po traumos, aprašant ligonio būklę, iš R. P. burnos sklido alkoholio kvapas. Ligos istorijoje Nr. CP 1038896-1/05 taip pat pažymėta, kad R. P. prieš nelaimingą atsitikimą pietavęs nuo 11 val. 30 min. iki 12 val. 00 min. bei vartojęs alkoholį. VSDFV Kauno skyriuje gautame Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus laikinai einančio vedėjo pareigas Ž. M. 2008 m. vasario 12 d. rašte Nr. SD 24-M 756/05(02) nurodyta, kad, tiriant kraujo pavyzdį, paimtą esant R. P. gyvam, rasta 0,63 promilės etilo alkoholio (specialisto išvada Nr. T-A 2078/05(02)). Dėl šių priežasčių, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – Nuostatų) 13.1 punktu, R. P. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Pagal 2004 m. sausio 1 d. galiojančią Įstatymo redakciją, nelaimingas atsitikimas darbe, įvykęs neblaiviam asmeniui, visais atvejais laikomas nedraudiminiu įvykiu, neįrodinėjant priežastinio ryšio tarp darbuotojo neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo. Nelaimingas atsitikimas darbe nėra draudiminis įvykis, todėl vadovaujantis Įstatymo 27 straipsniu bei Nuostatų 85, 86 punktais, ieškovei I. Š. išmokėti vienkartinę draudimo išmoką nėra teisinio pagrindo. Dėl tų pačių priežasčių ieškovei negali būti skiriama ir periodinė draudimo išmoka. VSDFV Kauno skyriaus nuomone, ieškovės reikalavimas panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą yra administracinio teisinio pobūdžio, ir jo nagrinėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalimi, yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Kauno gelžbetonis“ prašė ieškinį atmesti. Atsakovo nuomone, negalima nagrinėti bylos dėl žalos, periodinių išmokų ir kompensacijos priteisimo tol, kol įstatymo numatyta tvarka teisme nėra nustatytas juridinis faktas, jog ieškovė R. P. buvo išlaikoma arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, t. y. buvo žuvusiojo per nelaimingą atsitikimą išlaikytinė. Su ieškiniu pateikta tik pažyma apie jos pajamas ir netekto nedarbingumo pensiją. Teismui ieškovė nepateikė duomenų, nei, kad buvo nustatytas išlaikymo faktas, nei, kad nelaimingas atsitikimas pripažintas draudiminiu įvykiu. CK 6.284 straipsnis netaikomas, kai nukentėjęs asmuo yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Be to, atsakovas įsitikinęs, kad jo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo nebuvo. Nukentėjusysis pats, savavališkai, niekieno neprašomas ir būdamas neblaivus, lipo ant apvalaus gelžbetoninio vamzdžio ir neišlaikęs pusiausvyros nuo jo nukrito. Joks įrengimas ar gaminys nukentėjusiojo neprispaudė, ant jo neužkrito ir nebuvo užmestas. Bendrovė buvo tinkamai instruktavusi nukentėjusįjį, todėl yra niekuo nepagrįsti ir šią aplinkybę neigiantys ieškinio teiginiai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei I. Š. iš atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ 24 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2005 m. gegužės 25 d. UAB „Kauno gelžbetonis“ vamzdžių gamybos bare vyko gelžbetoninių vamzdžių gamyba. Darbus vykdė cecho inžinieriaus G. S. vadovaujamos grandies darbuotojai: formuotojas brigadininkas R. S. , krovinių kabinėtojas S. P. , tiltinio krano mašinistas K. B. ir tiltinio krano mašinistas R. P. . Jiems buvo pavesta atlikti tokius darbus: R. S. dirbti prie centrifugos ir gaminti gelžbetoninius vamzdžius centrifugavimo metodu, S. P. gaminių išformavimo aikštelėje atsukinėti ir užsukinėti vamzdžių formų varžtus, vykdyti stropavimo darbus, K. B. tiltiniu kranu vykdyti krovinių kėlimo ir transportavimo darbus, R. P. – dirbti pagalbinio darbininko darbus šalia išformavimo aikštelės – tepti ir valyti formas, atnešti armatūros karkasus, kasti betono atliekas. Gelžbetoninių vamzdžių išformavimas įmonėje atliekamas pagal technologinio proceso kortelėje aprašytą procesą, t. y. metalinė forma su gelžbetoniniu vamzdžiu tiltiniu kranu atvežama ir padedama į gaminių išformavimo aikštelę, atsukami formos jungiamieji varžtai, nukeliama viršutinė metalinė pusformė, tiltiniu kranu užkabinus automatiniu griebtuvu vamzdis iškeliamas ir padedamas ant produkcijos išvežimo į sandėliavimo vietą vežimėlio. 2005 m. gegužės 26 d. apie 14 val. 50 min. į išformavimo aikštelę buvo atvežta gelžbetoninio vamzdžio T100-50-3 forma su gaminiu. S. P. atsuko formos varžtus, kranininkas K. B. su tiltiniu kranu nukėlė viršutinę metalinę pusformę, padėjo ją į tam skirtą vietą. S. P. nukabino formų kilnojimo traversą nuo krano pagrindinio kablio, o kranininkas K. B. , užsikabinęs automatinį vamzdžių kilnojimo griebtuvą, užkabino pusformėje esantį gelžbetoninį vamzdį, jį iškėlė ir padėjo šalia pusformės apie 1 000 mm atstumu, automatinį griebtuvą atkabino nuo krano pagrindinio kablio ir paliko ant ką tik išimto vamzdžio. Kranininkas K. B. užsikabino formų kilnojimo traversą ir toliau vykdė kitus jam pavestus darbus. Krovinių kabinėtojas S. P. nuėjo iš realizacijos sandėlio atvaryti vamzdžių išvežimo vežimėlį. R. P. , matydamas, kad į cechą atvaromas vežimėlis ir ant jo bus galima padėti išformuotą vamzdį, savo noru, niekieno neprašomas ėmėsi jam nepavesto darbo - padėti kranininkui užkabinti pagrindinį kablį į automatinio griebtuvo žiotis. Kranui neprivažiavus prie gaminio, R. P. nuo metalinės pusformės lipo ant gelžbetoninio vamzdžio, neišlaikęs pusiausvyros griebėsi už automatinio griebtuvo ir krisdamas patraukė jį į savo pusę. Vamzdis pasisuko, griebtuvas iš lėto pradėjo slysti kartu su vamzdžiu, kol atsirėmė į šalia buvusios metalinės pusformės viršutinę dalį. R. P. nukrito tarp pusformės ir gelžbetoninio vamzdžio, jam buvo traumuotas dešinys šonas. Iškviestas greitosios medicininės pagalbos ekipažas nuvežė R. P. į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur jis apie 22 val. 50 min. mirė nuo pilvo sumušimo su kepenų ir blužnies plyšimais.

Teismas, remdamasis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga, darė išvadą, kad 2005 m. gegužės 25 d. nelaimingas atsitikimas įvyko dėl technologinio proceso (reglamento) nustatytos darbų atlikimo tvarkos pažeidimo. Buvo pažeistas AB „Kauno gelžbetonis“ technologinio proceso kortelėje „Gelžbetoniniai beslėginiai vamzdžiai“, patvirtintoje 1998 m. birželio 15 d., nustatytas vamzdžių išformavimo darbų eiliškumas, kadangi, atliekant vamzdžio išformavimo darbus, nukėlus viršutinę metalinę pusformę, gelžbetoninis vamzdis buvo padėtas išformavimo aikštelėje, o ne pakrautas į transportavimo vežimėlį ir išvežtas į sandėliavimo vietą. Taip pat teismas pripažino, kad šis nelaimingas atsitikimas įvyko ir dėl darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų taisyklių nesilaikymo, nes R. P. , dirbdamas pagalbiniu darbininku, be darbdavio įgaliotų asmenų nurodymų ėmėsi atlikti krovinių prikalbinėtojo darbą, nors ir neturėjo leidimo bei reikalingos kvalifikacijos tokiam darbui atlikti, t.y. jis pažeidė „Darbų saugos instrukcijos pagalbiniam darbininkui“ Nr. 515, patvirtintos 2000 m. rugsėjo 18 d., su kuria jis buvo supažindintas, 1.3.3 p. reikalavimus. Tokias išvadas teismas darė remdamasis Nelaimingo atsitikimo darbe 2005 m. birželio 28 d. akte Nr. 96 nurodytomis išvadomis apie šio atsitikimo priežastis, atsižvelgdamas į tai, kad akto įstatymų nustatyta tvarka niekas neapskundė.

Taip pat teismas darė išvadą, kad R. P. nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus, nors Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte tai nekonstatuota, priešingai, akte nurodyta, kad nukentėjusiojo R. P. kraujo serume alkoholio nerasta. Pastarąją informaciją nelaimingą atsitikimą tyręs Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius gavo iš Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus, kuris 2005 m. birželio 10 d. rašte nurodė, jog prieš mirtį R. P. buvo blaivus. Nagrinėjant bylą liudytoju apklaustas teismo medicinos ekspertas L. G. , pasirašęs 2005 m. birželio 10 d. raštą, paaiškino, kad ekspertai R. P. kraują tyrimui paėmė šiam jau mirus 2005 m. gegužės 27 d. Kadangi jis po sužalojimų buvo gyvas dar 7 valandas, buvo operuojamas, etilo alkoholis kraujyje galėjo ir suirti. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad R. P. Gydymo stacionare istorijos Nr. CP-1038896-1/2005 8 lape yra įrašyta, kad pats R. P. paaiškino, jog apie 11.30-12.00 val. valgęs, vartojęs alkoholį, išgėręs taurelę, taip pat gydytojo įrašyta, kad iš ligonio burnos jaučiamas alkoholio kvapas. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus Specialisto išvadoje T-A 2078/05(02) nurodoma, kad R. P. kraujyje rasta 0,63 promilės alkoholio. Iš teismo medicinos ekspertų pateiktų duomenų apie šį R. P. kraujo tyrimą matyti, kad tyrimui kraujas buvo paimtas Kauno medicinos universiteto klinikose 2005 m. gegužės 26 d. 15 val. 57 min., t. y. iškart po sužalojimo R. P. atvežus į šią gydymo įstaigą, jam dar esant gyvam. Teismas sprendė, kad R. P. girtumas (atsakovas UAB ,,Kauno gelžbetonis“ šį faktą pripažino) įrodo, kad darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų. Nenušalindamas nuo darbo neblaivaus darbuotojo, UAB „Kauno gelžbetonis“ sąlygojo žalingų pasekmių atsiradimą.

Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų atsakovui VSDFV Kauno skyriui bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 29 teismas sprendė, kad labiau tikėtina, kad jei nukentėjęs R. P. būtų buvęs blaivus, jis nebūtų per daug iniciatyvus imtis ne jam pavestų darbų, greičiausiai kad nebūtų praradęs ir pusiausvyros. Todėl teismas pripažino, kad VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. N1655 ginčo nelaimingas atsitikimas darbe pagrįstai pripažintas nedraudiminiu įvykiu, o ieškovės reikalavimą jį panaikinti netenkino. Nepatenkinęs šio reikalavimo, teismas netenkino ir kitų atsakovui VSDFV Kauno skyriui pareikštų ieškovės reikalavimų. Pasisakydamas dėl reikalavimų atsakovui UAB „Kauno gelžbetonis“, teismas pripažino, kad šis atsakovas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo iš dalies turi prisiimti atsakomybę, nes byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. P. 2005 m. gegužės 26 d. dirbo apsvaigęs nuo alkoholio, nors darbo pobūdis konkrečioje vietoje – vamzdžių gamybos bare – potencialiai pavojingas. Atsakovas kaip darbdavys privalėjo užtikrinti, kad neblaivus darbuotojas nedirbtų, tačiau to nesugebėjo padaryti. Teismo nuomone, darbdavys yra kaltas ir dėl to, jog 2005 m. gegužės 26 d. gelžbetoninių vamzdžių gamyboje buvo pažeistas technologinio proceso kortelėje „Gelžbetoniniai beslėginiai vamzdžiai“ nustatytas vamzdžių išformavimo darbų eiliškumas, nes, atliekant vamzdžio išformavimo darbus, nukėlus viršutinę metalinę pusformę, gelžbetoninis vamzdis buvo padėtas išformavimo aikštelėje, o ne pakrautas į transportavimo vežimėlį ir išvežtas į sandėliavimo vietą. Teismas sprendė, kad laiku, kaip kad reikalauja technologinis procesas, nepakrovus vamzdžio į vežimėlį ir jo neišvežus, o palikus laikinai išformavimo aikštelėje, buvo sudarytos sąlygos konkrečiam nelaimingam atsitikimui įvykti.

Tačiau kartu teismas pripažino, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo didesne dalimi yra kaltas pats nukentėjęs darbuotojas. Jis dirbo apsvaigęs nuo alkoholio, ėmėsi gana pavojingo prikabinėtojo darbo, kurio ne tik kad neprivalėjo atlikti, bet ir kuriam atlikti reikalingas specialus apmokymas, o jis nebuvo to darbo apmokytas. Teismas sprendė, kad dėl nelaimingo atsitikimo, nukentėjusiojo sužalojimų 30 procentų kaltės yra darbdavio ir 70 procentų – paties nukentėjusiojo R. P. .

Teismas reikalavimą atlyginti ieškovei neturtinę žalą tenkino iš dalies, nes nustatė, kad sūnaus mirtis ieškovei sukėlė sukrėtimą, sunkius dvasinius išgyvenimus (CK 6.250 str.). Atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovei padaryta neturtinė žala sudaro 80 000 Lt. Įvertinęs aplinkybę, kad dėl padarytos žalos atsakovas UAB „Kauno gelžbetonis“ yra kaltas tik 30 procentų, ieškovei priteisė 24 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Iškovė I. Š. dėl šio teismo sprendimo buvo pateikusi apeliacinį skundą. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, paaiškėjo, kad apeliacinį skundą už I. Š. pasirašė neįgaliotas tam asmuo, todėl apeliacinis procesas pagal ieškovės I. Š. apeliacinį skundą Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 18 d. teisėjų kolegijos nutartimi nutrauktas.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Kauno gelžbetonis“ prašo teismo sprendimą pakeisti – ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Byloje nustatyta, ir tai savo išvadoje dar pakartojo ir teismo ekspertų komisija Ekspertizės akte, kad betarpiškai mačiusių įvykį darbuotojų paaiškinimuose nėra nei užuominos apie tai, kad R. P. iki įvykio ar įvykio metu būtų vartojęs alkoholį. Ekspertai nurodo, kad teoriškai esant kraujyje 0,63 proc. alkoholio, kliniškai gali nepasireikšti apsvaigimo nuo alkoholio simptomai, arba jie gali būti nustatomi tik specialių tyrimų pagalba. Įvykio metu galiojusi Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarka numatė, kad būdingi neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymiai yra tokie: paraudusios akys, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, alkoholio kvapas iš burnos ir panašiai. Žuvusiajam tokie požymiai nebuvo nustatyti. Teismas, padarydamas išvadą dėl apelianto įmonės kaltės nenušalinus neblaivaus darbuotojo nuo darbo, rėmėsi prielaida, kad jei jau darbuotojas buvo neblaivus, įmonės atstovai to negalėjo nepastebėti, t. y. privalėjo pastebėti net ir be specialių tyrimų. Tokia prielaida visiškai nelogiška ir nepagrįsta, dėl to atmestina, o ja grįsti ginčijamos sprendimo dalies nebuvo galima (CPK 263 str.). Technologinio proceso kortelėje nurodoma ne tik tai kad vamzdis iškeliamas (iš formos) ir padedamas ant savaeigio vežimėlio, bet ir tai, kad vamzdžiai, po sutinimo turintys defektų, dedami remonto aikštelėje ir remontuojami cementiniu skiediniu 1:2, krovinių kabinėtojai vadovaujasi darbo instrukcija Nr. 438 ir broko išvežimo instrukcija Nr. 411. Vadinasi, ne kiekvienu atveju gaminys (vamzdis) turi būti iš karto padėtas ant vežimėlio ir išvežtas į sandėliavimo vietą. Sprendime teismas teisingai nurodė CK 6.282 straipsnį, tačiau paminėjęs šią teisės normą, teismas nepagrįstai jos netaikė. Nesant apelianto kaltės nei dėl nenušalinimo nuo darbo, nei dėl technologinio proceso pažeidimo, kuris jei net ir būtų buvęs, negalėjo turėti tiesioginės įtakos nelaimingam atsitikimui, teismas nepagrįstai nustatė 30 procentų UAB ,,Kauno gelžbetonis“ kaltės ir priteisė 24 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė I. Š. atsiliepimu į UAB ,,Kauno gelžbetonis“ apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti.

Atsakovo UAB ,,Kauno gelžbetonis“ apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 2005 m. gegužės 26 d., 15.25 val. UAB ,,Kauno gelžbetonis“ vamzdžių gamybos bare, atliekant gelžbetoninio vamzdžio išformavimą, R. P. , ketindamas padėti kranininkui užkabinti pagrindinį kablį į automatinio griebtuvo žiotis tam, kad atvarius į cechą vežimėlį ant jo būtų galima padėti išformuotą vamzdį, kranui neprivažiavus, lipo nuo metalinės pusformės ant vamzdžio ir, neišlaikęs pusiausvyros, atsitrenkė į metalinę pusformę, nukrito ir mirtinai susižalojo (mirė tą pačią dieną 22.50 val. Kauno medicinos universiteto klinikose). Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl kelių priežasčių: nelaimingo atsitikimo metu buvo pažeistas technologinis procesas, nustatytas AB „Kauno gelžbetonis“ 1998 m. birželio 15 d. patvirtintoje Technologinio proceso kortelėje „Gelžbetoniniai beslėgiai vamzdžiai“ 6 skyriuje, reglamentuojančiame gamybos technologinio proceso organizavimą, vamzdžių išformavimą – operacijos pavadinimą ir eiliškumą, nes, išformuojant vamzdžius, buvo pažeistas operacijų eiliškumas, t. y. nukėlus viršutinę metalinę pusformę, gelžbetoninis vamzdis buvo iškeltas ir padėtas išformavimo aikštelėje, o ne pakrautas į transportavimo vežimėlį ir išvežtas į sandėliavimo vietą. Taip pat pažeista 2000 m. rugpjūčio 18 d. Darbų saugos instrukcijos pagalbiniam darbininkui Nr. 515 1.3.3 punktas, įpareigojantis pagalbinį darbininką vykdyti darbdavio ar jo įgaliotų asmenų nurodymus, nes nukentėjusysis be nurodymo, savavališkai, ketindamas padėti krano mašinistui užkabinti pagrindinį kablį į automatinio griebtuvo žiotis, lipo ant vamzdžio, neišlaikė pusiausvyros, griebėsi už automatinio griebtuvo, patraukė į save. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus ir tai atsispindi Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus 2005 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 2078/05(02) – R. P. kraujyje rasta 0,63 promilės etilo alkoholio. Mediciniuose dokumentuose užfiksuota, kad alkoholio (degtinės) vartojimo faktą darbo metu prieš nelaimingą atsitikimą – tarp 11.30 ir 12 val., pripažino ir pats nukentėjusysis. Nelaimingas atsitikimas darbe dėl nukentėjusiojo neblaivumo pripažintas nedraudiminiu įvykiu.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas įpareigoja darbdavį sudaryti darbuotojui saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (11 str.) Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta (2 str. 12 p.). Tokios darbdavio pareigos įtvirtintos ir Darbo kodekso (toliau – DK) 229, 259, 260 str.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovės dėl nukentėjusiojo (ieškovės sūnaus) mirties, įvykusios nelaimingo atsitikimo darbe metu, patirtą žalą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad gelžbetoninių vamzdžių gamyba, naudojant kranus ir kitus mechanizmus – veikla, susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams. Dėl šių aplinkybių atsakovui, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdytojui keliami dar didesni reikalavimai darbuotojų saugai ir sveikatai. Byloje esantys duomenys (rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai) leidžia daryti išvadą, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo darbdavio ir nukentėjusiojo neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. tai, kad darbo metu, buvo pažeistas vamzdžių išformavimo technologinis procesas, pažeidžiant išformavimo eiliškumą; nesiimta veiksmingų priemonių užtikrinti nustatytą darbo tvarką, dirbančiųjų darbo ir elgesio kontrolę taip, kad darbe būtų paisoma nustatytų reikalavimų; taip pat nukentėjusiojo neblaivumas. Visos šios faktinės aplinkybės tarpusavy glaudžiai susijusios ir viena kitą įtakojo.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dirbo potencialiai pavojingą darbą neblaivus ir taip šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, nors privalėjo laikytis įsipareigojimo nevartoti darbo metu alkoholinių gėrimų ir toksinių preparatų, laikytis saugos reikalavimų, saugoti sveikatą (1 t., b. l. 38). Pirmosios instancijos teismas nustatė nukentėjusiojo ir darbdavio mišrią kaltę ir spręsdamas dėl atlygintino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į jų dalis, pripažinęs, kad nukentėjusiojo kalė dėl to, kad darbo metu vartojęs alkoholinius gėrimus ir būdamas neblaivus pats elgėsi neatsargiai, ėmėsi pavojingo, specialaus pasiruošimo reikalaujančio prikabinėtojo darbo, kurio neturėjo atlikti.

Nepagrįstas apelianto UAB ,,Kauno gelžbetonis“ teiginys, kad nebuvo realios galimybės laiku pastebėti nukentėjusiojo R. P. neblaivumo ir jį (R. P. ) nušalinti nuo darbo. Nagrinėjamoje byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose – išrašuose iš medicininių dokumentų (1 t., b. l. 131-132) nurodyta, kad nukentėjusysis buvo atgabentas į ligoninę Greitosios pagalbos automobiliu tuoj po įvykio (2005 m. gegužės 26 d. 16.20 val.) ir iš jo burnos jautėsi alkoholio kvapas. Pats nukentėjusysis patvirtino, kad gėrė degtinę pietaudamas nuo 11.30 iki 12 val. Kaip jau minėta, kraujo tyrimo metu nukentėjusiojo kraujyje rasta 0,63 promilės etilo alkoholio. Įvertinus tai, kad nukentėjusysis vartojo alkoholį iki pristatytas į ligoninę ir paimtas tyrimui kraujas daugiau kaip prieš 3 valandas, o, žinant, kad alkoholio koncentracija kraujyje kinta mažėjant, akivaizdu, jog nuo 12 valandos iki įvykio nukentėjusiojo girtumo laipsnis buvo didesnis nei konstatuotas Specialisto išvadoje. Todėl pakankamai rūpestingas ir atidus darbdavys ar jo įgaliotas atsakingas asmuo (nagrinėjamoje situacijoje tai cecho viršininkas ir darbus vykdęs cecho inžinierius) privalėjo pastebėti neblaivų nukentėjusįjį ir jį nušalinti nuo darbo. Tuo labiau, kad vienas iš girtumo požymių – alkoholio kvapas dar jautėsi ligoninėje 16.20 val. Be abejo, šis kvapas buvo ir nukentėjusiajam dirbant. Todėl apelianto teiginys, kad pastebėti nukentėjusiojo girtumo nebuvo realių galimybių, nes nebuvo jokių girtumo požymių – nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nesėmė jokių priemonių (tai patvirtino atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teisme) išsiaiškinti svaiginimosi alkoholiu aplinkybių ir neatidėliotinai taikyti prevencines priemones, kurias įgyvendinus, tokie ir panašūs atvejai (girtavimas darbo vietoje, darbas neblaivoje būsenoje) nesikarotų. Iš to galima spręsti, kad atsakovas nesuvokė tokios situacijos pavojingumo.

Apeliantas (2-as punktas), nesutikdamas su teismo sprendimu dėl technologinio proceso pažeidimo, iš esmės nesutinka su Nelaimingo atsitikimo darbe akto išvada, teigdamas, kad gaminys (gelžbetoninis vamzdis) ne visada turi būti iš karto padėtas ant vežimėlio iš išvežtas į sandėliavimo vietą, nes vamzdžiai, turintys defektų, dedami remonto aikštelėje ir remontuojami cementiniu skiediniu. Tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, kad gelžbetonis vamzdis, kurį išformuojant mirtinai susižalojo nukentėjusysis, turėjo defektų ir todėl jį (vamzdį) reikėjo dėti ne ant transportavimo vežimėlio ir gabenti į sandėlį, o palikti aikštelėje remontui. Be to, Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra oficialus rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 2 d.), įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas. Naujų įrodymų, kurie paneigtų minėto rašytinio įrodymo duomenis, nepateikta. Apelianto argumentas dėl to, kad nebuvo pažeistas technologinis procesas, nepagrįstas (CPK 178 str.).

Nepagrįstas ir 3-ias apeliacinio skundo argumentas dėl CK 6.282 straipsnio netaikymo. Pirmosios instancijos teismas šį straipsnį nurodė ir taikė, t. y. atsižvelgė į nukentėjusiojo asmens kaltę, ieškovės reikalautą neturtinės žalos dydį sumažino. Duomenų apie blogą turtinę padėti atsakovas nepateikė ir šiuo argumentu apeliacinio skundo negrindė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas sąlygas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246-6.250 str.). Atsakovo (darbdavio) nustatytas neteisėtas neveikimas ir nepakankamas rūpestingumas sudarė sąlygas įvykiui kilti ir tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priteistas neturtinės žalos dydis yra ne per didelis, neviršija teismų praktikoje taikomų ribų.

Į visus esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija iš atsakovo priteisia ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 1 000 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d, 98 str.). Bylinėjimosi išlaidos nėra didelės, įvertinus ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą. Atsakovas taip pat turi sumokėti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 2 t., b. l. 135), todėl iš jo priteistina valstybei 1,35 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno gelžbetonis“ ieškovei I. Š. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų ir valstybei 1,35 Lt (vieną litą trisdešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Konstantinas GurinasMarytė MitkuvienėNijolė Piškinaitė