- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-26
- Bylos Nr.
- 2-148-260/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- VSDFV Kauno skyriaus, UAB „Kauno gelžbetonis“
- Ieškovas
- I. Š.
- Advokatai
- Vladislovas Mikša, Dominykas Varnas
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės atstovams J. Š. ir advokatui Vladislovui Mikšai, atsakovo VSDFV Kauno skyriaus atstovei Sandrai Makauskaitei, atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ atstovui advokatui Dominykui Varnui,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr.2-148-260/2010 dėl socialinio draudimo išmokos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovams VSDFV Kauno skyriui bei UAB „Kauno gelžbetonis“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. Š. 2008 03 31 pateiktu Kauno apygardos teismui ieškiniu (t. 1,b.l. 2-3) ir patikslintu ieškiniu ( t. 1, b.l. 114-116) prašė panaikinti 2005 09 15 atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus direktoriaus sprendimą Nr.N1655 dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu ir priteisti ieškovei iš VSDFV Kauno skyriaus draudiminę 103700 Lt (100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų) kompensaciją; pripažinti, kad I. Š. turėjo teisę į sūnaus R. P. išlaikymą ir priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus ieškovei išlaikymą po 200 Lt į mėnesį periodinių išmokų; priteisti iš atsakovo UAB “Kauno gelžbetonis“ 200.000 Lt neturtinės žalos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jos sūnus R. P. dirbo pagal darbo sutartį UAB "Kauno gelžbetonis" tiltinio bokštinio krano kranininku. 2005 m. gegužės mėn. 26 d. 15 val. 25 min. darbe R. P. pagal administracijos pavedimą atliekant pagalbinio darbininko pareigas, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu R. P. buvo sužalotas ir 2005 m. gegužės mėn. 26 d. mirė. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe 2005 m. birželio mėn. 28 d. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorė M. J. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr.06, forma N-1. Sutinkamai su LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais ieškovė kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu išmokėti jai draudiminę kompensaciją lygią 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų bei periodines išlaikymo išmokas. 2005 m. draudžiamos pajamos buvo 1037 Lt. 2007 m. gruodžio mėn. 10 d. raštu Nr. (12.16) 10.V.PN-7214 VSDFV Kauno skyrius pranešė, kad 2005 m. rugsėjo mėn. 15 d. VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus sprendimu Nr.N1655 šis nelaimingas atsitikimas pripažintas nedraudiminiu įvykiu. 2005 m. rugsėjo mėn. 15 d. VSDFV Kauno skyriaus Direktoriaus sprendimu Nr.N1655 nelaimingas atsitikimas pripažintas nedraudiminiu įvykiu remiantis Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr.T-A 2078/05(02), pagal kurią nukentėjusiojo kraujyje rasta 0,63 promilės etilo alkoholio. VSDFV Kauno skyriaus sprendimą ieškovė apskundė VSDF Valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau skundas netenkintas tuo pačiu pagrindu. Ieškovė nesutinka su VSDF Valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu, kadangi 2005 m. birželio mėn. 10 d. raštu Nr.SD148 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyrius Valstybinei darbo inspekcijai pranešė, kad prieš mirtį R. P. buvo blaivus. Valstybinė darbo inspekcija 2005-06-28 surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr.06, Forma N-1, kuriame konstatavo, kad R. P. buvo blaivus. Nelaimingas atsitikimas atsakovo pripažintas nedraudiminiu įvykiu nepagrįstai, todėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimas turi būti panaikintas ir ieškovei I. Š. turi būti priteista už žuvusį sūnų draudiminė kompensacija sumoje 103700 Lt (1037 Lt x 100). Ieškovė, remdamasi LR CK 6.284 straipsniu, prašo priteisti ir neturtinę žalą, kadangi nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas įvykusiu dėl darbdavio kaltės. Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojas nustatė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl technologinio proceso (reglamento), nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimo: atliekant gelžbetoninio vamzdžio išformavimo darbus buvo pažeistas operacijų eiliškumas, nes, nukėlus viršutinę metalinę pusformę, gelžbetoninis vamzdis buvo iškeltas ir padėtas išformavimo aikštelėje, o ne pakrautas į transportavimo vežimėlį ir išvežtas į sandėliavimo vietą. Be to, R. P. nebuvo tinkamai instruktuotas. Ieškovė I. Š. sūnaus R. P. mirties dieną buvo nedarbinga ir sutinkamai su LR CK 6. 284 straipsniu turi teisę į žalos atlyginimą. R. P. teikė I. Š. materialinį išlaikymą po 200 Lt per mėnesį, todėl išlaikymas priteistinas iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus. Ieškovė I. Š. dėl sūnaus mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus bei emocinę depresiją, todėl ji patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 200.000 Lt. Neturtinė žala priteistina iš atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis".
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 121-125) atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė bylą dalyje dėl VSDFV Kauno skyriaus 2005-09-15 sprendimo Nr.N1655 panaikinimo ir vienkartinės draudimo išmokos bei periodinės draudimo išmokos ieškovei priteisimo nutraukti; sprendimą dėl ieškovei 200000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš UAB „Kauno gelžbetonis“ priimti teismo nuožiūra. Šis atsakovas nesutinka su ieškinyje pareikštais jam reikalavimais. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius nurodė, kad R. P. 2005-05-26 po patirtos traumos buvo nugabentas į Kauno medicinos universiteto klinikas ir operuotas. 2005-05-26 apie 22 val. 50 min. ligoninėje R. P. mirė. Sužalojimo metu nukentėjusiojo kraujyje rasta 0,63 promilės etilo alkoholio (Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. T-A 2078/05(02)). Šis tyrimas atliktas VšĮ Kauno KMUK SPS gyd. R. Ž. 2005-05-26, t.y. R. P. esant dar gyvam iškart po nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2005-05-26, siuntimu Nr. 361. Kraujo tyrimo paėmimo data 2005-05-26. Atlikus tyrimą, buvo išduota specialisto išvada Nr. T-A 2078/05(02), kurioje nurodyta, kad R. P. kraujyje rasta 0,63 promilės etilo alkoholio. Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr.T-A 2120/05 (02) nurodyta, kad R. P. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Šis antrasis kraujo tyrimas MRU TMI Kauno skyriaus atliktas pagal TMI Kauno ES teismo medicinos eksperto 2005-05-27 siuntimą Nr. M 756. Kraujo tyrimo paėmimo data yra 2005-05-27. Sprendžiant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu įvykiu klausimą, atsižvelgiama į asmens blaivumo/neblaivumo faktą nelaimingo atsitikimo metu. Pažymėtina ir tai, kad R. P. ligos istorijos Nr. CP 1038896-1/05 epikrizėje nurodyta, kad po traumos, aprašant ligonio būklę, iš R. P. burnos sklido alkoholio kvapas. Ligos istorijoje Nr. CP 1038896-1/05 taip pat pažymėta, kad R. P. prieš nelaimingą atsitikimą pietavęs nuo 11 val. 30 min. iki 12 val. 00 min. bei vartojęs alkoholį. VSDFV Kauno skyriuje gautame Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus laikinai einančio vedėjo pareigas Ž. M. 2008-02-12 rašte Nr. SD 24-M 756/05(02) nurodyta, kad, tiriant kraujo pavyzdį, paimtą esant R. P. gyvam, rasta 0,63 promilės etilo alkoholio (specialisto išvada Nr. T-A 2078/05(02)). Dėl šių priežasčių, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – Nuostatų) 13.1 punktu, R. P. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Pagal Nuostatų 13 punktą neblaivumas ar apsvaigimas nelaimingo atsitikimo darbe metu nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-01-15 nutarimu Nr. 92 patvirtinta Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarka (toliau - Tvarka). Minėtos Tvarkos 1.1 punktas apibrėžia, kad neblaivumas - tai asmens, vartojusio alkoholį, būsena, kai yra klinikinių neblaivumo požymių, o alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse viršija 0,4 promilės. Pagal 2004-01-01 galiojančią Įstatymo redakciją, nelaimingas atsitikimas darbe, įvykęs neblaiviam asmeniui, visais atvejais laikomas nedraudiminiu įvykiu, neįrodinėjant priežastinio ryšio tarp darbuotojo neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo. Nuostatų 13 punkte taip pat nurodoma, kad neblaivumas ar apsvaigimas darbe taip pat įrodomas <... pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliktas išvadas apie nustatytą alkoholio ar svaigiųjų medžiagų koncentraciją biologinėse organizmo terpėse (kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose), o nesant tyrimo - pagal apdraustojo asmens medicininiuose dokumentuose aprašytus asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų ar kitų turinčių reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius medicinos specialistų nustatytus neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų būseną įrodančius klinikinius simptomus...>. Nuostatų 13.1 punkte išvardinti apdraustojo neblaivumo nustatymo būdai turi vienodą įrodomąją galią pripažįstant nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu. R. P. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe nepripažintas draudiminiu įvykiu, todėl vadovaujantis Įstatymo 27 straipsniu bei Nuostatų 85, 86 punktais, ieškovei I. Š. išmokėti vienkartinę draudimo išmoką nėra teisinio pagrindo. Dėl tų pačių priežasčių ieškovei negali būti skiriama ir periodinė draudimo išmoka. VSDFV Kauno skyriaus nuomone, ieškovės reikalavimas panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą yra administracinio teisinio pobūdžio, ir jo nagrinėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalimi, yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla dalyje dėl VSDFV Kauno skyriaus 2005-09-15 sprendimo Nr. N1655 dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu bei vienkartinės draudimo išmokos ir periodinės draudimo išmokos priteisimo ieškovei I. Š. turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.
Atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 138-140) atsakovas UAB „Kauno gelžbetonis“ prašė ieškinį atmesti.Šio atsakovo nuomone, už reikalavimą panaikinti 2005-09-15 sprendimą Nr.N1655 dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu nėra sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tik dėl žalos atlyginimo priteisimo. Be to ieškovė yra praleidusi 1 mėnesio apskundimo terminą ginčyti 2005-09-15 VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus sprendimo Nr.N1655 teisėtumą. Ieškovės atstovas nepateikė jokio dokumento, įrodančio, jog 2007-12-12 gavo 2005-09-15 sprendimą Nr. N1655. Be to, neaišku, kada skundžiamą aktą gavo pati ieškovė (ne tik ieškovės atstovas). Atsakovo nuomone, negalima nagrinėti bylos dėl žalos, periodinių išmokų ir kompensacijos priteisimo tol, kol įstatymo numatyta tvarka teisme nėra nustatytas juridinis faktas, jog ieškovė R. P. buvo išlaikoma arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, t.y. buvo žuvusiojo per nelaimingą atsitikimą išlaikytinė. Su ieškiniu pateikta tik pažyma apie jos pajamas ir netekto nedarbingumo pensiją, paskirtą nuo 2003-04-10. R. P. žuvo 2005-05-26, tačiau jokie įrodymai nepatvirtina, jog R. P. teikė ieškovei materialinį išlaikymą po 200 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, ieškinys paliktinas nenagrinėtu ir ieškovei siūlytina kreiptis į teismą dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo pagal CPK 444 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Ieškovė ieškinį grindžia ir CK 6.284 straipsniu, ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 bei 27 straipsnių nuostatomis. Teismui ieškovė nepateikė duomenų, nei, kad buvo nustatytas išlaikymo faktas, nei, kad nelaimingas atsitikimas pripažintas draudiminiu įvykiu. CK 6.284 straipsnis netaikomas, kai nukentėjęs asmuo yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Be to atsakovas įsitikinęs, kad jo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo nebuvo. Nukentėjusysis pats, savavališkai, niekieno neprašomas ir būdamas neblaivus, lipo ant apvalaus gelžbetoninio vamzdžio ir neišlaikęs pusiausvyros nuo jo nukrito. Joks įrengimas ar gaminys nukentėjusiojo neprispaudė, ant jo neužkrito ir nebuvo užmestas. Bendrovė buvo tinkamai instruktavusi nukentėjusįjį, todėl yra niekuo nepagrįsti ir šią aplinkybę neigiantys ieškinio teiginiai.
Dubliku (t.1, b.l. 145-146) ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti pilnai. Ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovas VSDFV Kauno skyrius yra pateikęs Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvadą Nr.T-A 2078/05(02), pagal kurią nukentėjusiojo kraujyje rasta 0,63 promilės etilo alkoholio. Tyrimas atliktas Kauno ekspertinio skyriaus ekspertės D. Z. ir gydytojos R. Ž. pagal 2005-05-26 siuntimą Nr. 361. Prie atsiliepimo yra pateikta ir kita 2005-06-01 specialisto išvada Nr. T-A-2120/05(02), kurią atliko ekspertai V. M. ir L. G., ir kurioje nurodyta, kad lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Remiantis minėta išvada 2005 m. birželio mėn. 28 d. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorė M. J. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr.06, forma N-1, kuriame konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo metu R. P. buvo blaivus. Kadangi yra dvi skirtingos specialistų išvados, todėl turėtų būti išreikalauta iš Kauno medicinos universiteto klinikų visa R. P. ligos istorija Nr. CP-1038896-1/05 bei kraujo pavyzdžių paėmimo aktas, o taip pat specialisto išvados Nr. T-A 2078/05(02) visa tyrimo medžiaga, 2005-05-26 siuntimas Nr. 361 ir jo Medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus registracijos žurnalas. Dėl skirtingų kraujo tyrimų rezultatų turėtų būti apklaustas teismo medicinos ekspertas L. G.. Tik nustačius R. P. neblaivumo nustatymo akto pagrįstumą, bus galimą spręsti dėl pagrįstumo išmokėti įstatymo nustatytas kompensacijas. Atsakovo prašymą nutraukti bylą dalyje dėl vienkartinės išmokos ir periodinių išmokų priteisimo, ieškovės atstovas laiko nepagrįstu. Pagal Įstatymo 26 straipsnio l dalies 5 punktą periodinės draudimo išmokos yra mokamos tik teismui nustačius asmenų teisės į išlaikymą faktą. Šių faktų nustatymas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pagal LR CPK 26 straipsnio 2 dalį, jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis" darbo saugumo taisyklių pažeidimą nustatė Valstybinės darbo inspekcijos inspektorė M. J.. Inspektorė nustatė, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo technologinio proceso (reglamento) nustatytos darbo tvarkos pažeidimai. Inspektorė taip pat nustatė, kad pažeistas buvo „Darbų saugos instrukcijos pagalbiniam darbininkui“ Nr.515, patvirtintos 2000-08-18, 1.3.3. punktas - vykdyti darbdavio arba jo įgaliotų asmenų nurodymus“. Dėl šio pažeidimo R. P. nėra kaltas, nes instruktažo pravedimas yra darbdavio pareiga. Nelaimingo atsitikimo tiesiogine priežastimi buvo darbdavio nesilaikymas saugaus darbo reikalavimų, todėl darbdavys privalo atlyginti ne tik materialinę, bet darbuotojo mirties atveju ir neturtinę žalą.
Tripliku (t.1, b.l. 148-149) atsakovas VSDFV Kauno skyrius prašo bylą dalyje dėl VSDFV Kauno skyriaus 2005-09-15 sprendimo Nr.N1655 panaikinimo ir vienkartinės draudimo išmokos bei periodinės draudimo išmokos ieškovei I. Š. priteisimo nutraukti, dėl kitų ieškovės reikalavimų patenkinimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius mano, kad nėra būtinybės nustatinėti R. P. neblaivumo nustatymo fakto pagrįstumą, nes jis jau yra nustatytas dokumentais. Tiek Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. T-A 2078/05(02), tiek Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.T-A2120/05 (02) yra pagrįstos ir neprieštarauja viena kitai, kadangi kraujo tyrimas buvo paimtas ir darytas skirtingu laiku. Tai patvirtina ir Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus 2008-02-12 raštas Nr. SD24-M 756/05 (02), kuriame konstatuota, kad specialisto išvadoje Nr. T-A 2078/05 (02), nustatytas R. P. 0,63 promilių etilo alkoholio kiekis kraujyje ir kad šiuo atveju buvo tirtas kraujo pavyzdys paimtas esant R. P. gyvam. Minėtame rašte nurodyta, kad pateikiant raštą Nr. SD 148 LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui duomenų apie nustatytą etilo alkoholio koncentraciją R. P. kraujyje (esant gyvam) rašto autorius neturėjo. Surašant nelaimingo atsitikimo darbe aktą Darbo inspekcija vadovavosi raštu Nr. SD 148, nes nežinojo apie Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvadoje Nr. T-A 2078/05 (02) pateiktus tyrimo rezultatus. Atsakovo nuomone, ieškovės atstovo pareikšti reikalavimai UAB „Kauno gelžbetonis" ir reikalavimai pareikšti VSDFV Kauno skyriui yra tarpusavyje nesusiję, todėl šiuo atveju negali būti taikoma LR CPK 26 straipsnio 2 dalis.
Atsiliepimas
Tripliku ( t.1, b.l. 151-152) atsakovas UAB“Kauno gelžbetonis“ prašė ieškinį atmesti ir palaikė visus savo prašymus bei atsikirtimus, pateiktus 2008-05-19 atsiliepime į ieškinį.
Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje ieškovės atstovai prašė ieškinį pilnai patenkinti, o atsakovų atstovai – ieškinį atmesti. Atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ atstovas dar prašė priteisti jo atstovaujamam atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas , t.y. išlaidas turėtas advokato pagalbai apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių procesiniuose dokumentuose pateiktais paaiškinimais, ieškovės, jos atstovų ir atsakovų atstovų paaiškinimais teismo posėdžiuose, byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatytos tokios reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės:
2005 m. gegužės 25 d. uždarojoje akcinėje bendrovės „Kauno gelžbetonis“ vamzdžių gamybos bare buvo vykdoma gelžbetoninių vamzdžių gamyba. Darbus vykdė cecho inžinieriaus G. S. vadovaujamos grandies darbuotojai: formuotojas brigadininkas R. S., krovinių kabinėtojas S. P., tiltinio krano mašinistas K. B. ir tiltinio krano mašinistas R. P.. Jiems buvo pavesta atlikti tokius darbus: R. S. dirbti prie centrifugos ir gaminti gelžbetoninius vamzdžius centrifugavimo metodu, S. P. gaminių išformavimo aikštelėje atsukinėti ir užsukinėti vamzdžių formų varžtus, vykdyti stropavimo darbus, K. B. tiltiniu kranu vykdyti krovinių kėlimo ir transportavimo darbus, R. P. dirbti pagalbinio darbininko darbus šalia išformavimo aikštelės – tepti ir valyti formas, atnešti armatūros karkasus, kasti betono atliekas. Gelžbetoninių vamzdžių išformavimas įmonėje atliekamas pagal technologinio proceso kortelėje aprašytą procesą, t.y. metalinė forma su gelžbetoniniu vamzdžiu tiltiniu kranu atvežama ir padedama į gaminių išformavimo aikštelę, atsukami formos jungiamieji varžtai, nukeliama viršutinė metalinė pusformė, tiltiniu kranu užkabinus automatiniu griebtuvu vamzdis iškeliamas ir padedamas ant produkcijos išvežimo į sandėliavimo vietą vežimėlio. 2005 m. gegužės 26 d. apie 14 val. 50 min. į išformavimo aikštelę buvo atvežta gelžbetoninio vamzdžio T100-50-3 forma su gaminiu. S. P. atsuko formos varžtus, kranininkas K. B. su tiltiniu kranu nukėlė viršutinę metalinę pusformę, padėjo ją į tam skirtą vietą. S. P. nukabino formų kilnojimo traversą nuo krano pagrindinio kablio, o kranininkas K. B., užsikabinęs automatinį vamzdžių kilnojimo griebtuvą, užkabino pusformėje esantį gelžbetoninį vamzdį, jį iškėlė ir padėjo šalia pusformės apie 1000 mm atstumu, automatinį griebtuvą atkabino nuo krano pagrindinio kablio ir paliko ant ką tik išimto vamzdžio. Kranininkas K. B. užsikabino formų kilnojimo traversą ir toliau vykdė kitus jam pavestus darbus. Krovinių kabinėtojas S. P. nuėjo iš realizacijos sandėlio atvaryti vamzdžių išvežimo vežimėlį. R. P., matydamas, kad į cechą atvaromas vežimėlis ir ant jo bus galima padėti išformuotą vamzdį, savo noru, niekieno neprašomas ėmėsi jam nepavesto darbo - padėti kranininkui užkabinti pagrindinį kablį į automatinio griebtuvo žiotis. Kranui neprivažiavus prie gaminio, R. P. nuo metalinės pusformės lipo ant gelžbetoninio vamzdžio, neišlaikęs pusiausvyros griebėsi už automatinio griebtuvo ir krisdamas patraukė jį į savo pusę. Vamzdis pasisuko, griebtuvas iš lėto pradėjo slysti kartu su vamzdžiu, kol atsirėmė į šalia buvusios metalinės pusformės viršutinę dalį. R. P. nukrito tarp pusformės ir gelžbetoninio vamzdžio, jam buvo traumuotas dešinys šonas. Iškviestas greitosios medicininės pagalbos ekipažas nuvežė R. P. į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur jis apie 22 val. 50 min. Mirė nuo pilvo sumušimo su kepenų ir blužnies plyšimais (t. 1,b.l.16-109 – Nelaimingo atsitikimo darbe aktas; t. 1, b.l.106 – mirties liudijimas).
Remiantis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga, darytina išvada, kad 2005 m. gegužės nelaimingas atsitikimas įvyko dėl technologinio proceso (reglamento) nustatytos darbų atlikimo tvarkos pažeidimo. Buvo pažeistas AB „Kauno gelžbetonis“ technologinio proceso kortelėje „Gelžbetoniniai beslėginiai vamzdžiai“, patvirtintoje 1998 06 15, nustatytas vamzdžių išformavimo darbų eiliškumas, kadangi, atliekant vamzdžio išformavimo darbus, nukėlus viršutinę metalinę pusformę, gelžbetoninis vamzdis buvo padėtas išformavimo aikštelėje, o ne pakrautas į transportavimo vežimėlį ir išvežtas į sandėliavimo vietą. Taip pat teismas pripažįsta, kad šis nelaimingas atitikimas įvyko ir dėl darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų taisyklių nesilaikymo, nes R. P. , dirbdamas pagalbiniu darbininku, be darbdavio įgaliotų asmenų nurodymų ėmėsi atlikti krovinių prikalbinėtojo darbą, nors ir neturėjo leidimo bei reikalingos kvalifikacijos tokiam darbui atlikti, t.y. jis pažeidė „Darbų saugos instrukcijos pagalbiniam darbininkui“ Nr. 515, patvirtintos 2000-08-18, su kuria jis buvo supažindintas, 1.3.3 p. reikalavimus. Tokias išvadas teismas daro remdamasis Nelaimingo atsitikimo darbe 2005 06 28 akte Nr. 96 nurodytomis išvadomis apie šio atsitikimo priežastis, atsižvelgdamas į tai, kad akto įstatymų nustatyta tvarka niekas neapskundė.
Taip pat teismas daro išvadą, kad R. P. nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus, nors Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte tai nekonstatuota, priešingai, akte nurodyta, kad nukentėjusiojo R. P. kraujo serume alkoholio nerasta. Pastarąją informaciją nelaimingą atsitikimą tyręs Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius gavo iš Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus, kuris 2005 06 10 rašte (t.1, b.l. 34) nurodė, jog prieš mirtį R. P. buvo blaivus. Nagrinėjant bylą liudytoju apklaustas teismo medicinos ekspertas L. G., pasirašęs paminėtą 2005 06 10 raštą, paaiškino, kad ekspertai R. P. kraują tyrimui paėmė šiam jau mirus 2005 05 27. Kadangi jis po sužalojimų buvo gyvas dar 7 valandas, buvo operuojamas, etilo alkoholis kraujyje galėjo ir suirti. Todėl teismo medicinos ekspertų pateikti duomenys laikytini teisingais. Tačiau, remdamasis šiais bei kitais įrodymais, teismas pripažįsta, kad R. P. nelaimingo atsitikimo 2005 m. gegužės 26 d. apie 15 val. metu buvo neblaivus, prieš tai vartojęs alkoholio. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad R. P. Gydymo stacionare istorijos Nr. CP-1038896-1/2005 (priedas Nr. 1 prie bylos 1 tomo) 8 lape yra įrašyta, kad pats R. P. paaiškino, jog apie 11.30-12.00 val. valgęs, vartojęs alkoholį, išgėręs taurelę, taip pat gydytojo įrašyta, kad iš ligonio burnos jaučiamas alkoholio kvapas. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus Specialisto išvadoje T-A 2078/05(02) nurodoma, kad R. P. kraujyje rasta 0,63 promilės alkoholio ( t. 1, b.l. 163). Iš teismo medicinos ekspertų pateiktų duomenų apie šį R. P. kraujo tyrimą ( t. 2, b.l. 2-15) matyti, kad tyrimui kraujas buvo paimtas Kauno medicinos universiteto klinikose 2005 05 26 15 val. 57 min., t.y. iškart po sužalojimo R. P. atvežus į šią gydymo įstaigą, jam dar esant gyvam. Kad pagalbinis darbininkas R. P. nelaimingo atsitikimo metu darbe buvo neblaivus, pripažįsta ir atsakovas UAB „Kauno gelžbetonis“, tai nurodydamas atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 138-140), taip[ pat atstovui teikiant paaiškinimus teismo posėdyje (t. 2, b.l. 48).
Ta aplinkybė, kad 2005 05 26 apie 15 val. R. P. dirbo būdamas neblaivus, teismui leidžia vertinti, kad darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų. Darbas prie gelžbetonių vamzdžių išformavimo yra potencialiai pavojingas dėl naudojamų kėlimo įrengimų, didelės apimties ir sunkių gaminių kėlimo bei transportavimo, todėl atsakovas UAB „Kauno gelžbetonis“ privalėjo užtikrinti, kad neblaivūs darbuotojai būtų nedelsiant nušalinti nuo darbo. Byloje nagrinėjamu atveju šis atsakovas to nepadarė. Tokius atsakovo AB „Kauno gelžbetonis“ veiksmus teismas vertina kaip susijusius su žalingų pasekmių atsiradimu.
VSDFV Kauno skyriaus direktorius 2005 m. rugsėjo 15 sprendimu Nr. N1655 „Dėl R. P. nelaimingo atsitikimo darbe“ nusprendė R. P. 2005 m. gegužės 26 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu, nes nukentėjusiojo kraujyje rasta 0,63 promilės etilo alkoholio, ką įrodo Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. T-A 2078/05(02).(t.1, b.l. 129).
2007 11 15 VSDFV Kauno skyriui buvo pateiktas ieškovės I. Š. pareiškimas, kuriuo ji per atstovą prašė išmokėti jai kaip žuvusiojo motinai įstatymo nustatytą draudimo išmoką, lygią 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (t. 1, b.l. 136). 2007 12 10 raštu (t.1, b.l. 137) VSDF Kauno skyrius atsisakė patenkinti ieškovės prašymą, nurodydamas, jog R. P. įvykęs nelaimingas atsitikimas VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus 2005 09 15 įsakymu Nr. N1655 pripažintas nedraudiminiu įvykiu.
Ieškovė I. Š., kaip matyti iš pažymos apie gimimo įregistravimą ir santuokos liudijimo kopijos ( t. 1, b.l. 8-10) yra R. P., mirusio 2005 05 26, motina, ji nuo 2003 04 10 gauna netekto darbingumo pensiją, taigi turėjo teisę gauti iš sūnaus išlaikymą.
Iš 2008 03 07 atsakymo į ieškovės I. Š. atstovo skundą (t. 1, b.l. 12) matyti, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nusprendė, kad VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr.N1655, kuriuo R. P. 2005 05 26 įvykęs nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu, pranešdama apie tokį sprendimą nurodė, jog Fondo valdybos sprendimas gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais terminais ir tvarka.
2008 03 31 ieškovės atstovas padavė šioje byloje nagrinėjamą ieškinį Kauno apygardos teismui( t. 1, b.l. 2-3).
Atsižvelgdamas į tokias nustatytas aplinkybes teismas dėl byloje ieškovės pareikštų reikalavimų ir atsakovų nagrinėjant bylą pareikštų prašymų sprendžia taip.
Dėl reikalavimų atsakovui VSDFV Kauno skyriui
Atsakovui VSDFV Kauno skyriui ieškovė I. Š. pareiškė reikalavimus panaikinti 2005 m. rugsėjo 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktoriaus sprendimą Nr.N1655 dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu ir priteisti ieškovei iš VSDFV Kauno skyriaus draudiminę 103700 Lt (100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų) kompensaciją, taip pat pripažinti, kad I. Š. turėjo teisę į sūnaus R. P. išlaikymą ir priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus ieškovei išlaikymą po 200 Lt į mėnesį periodinių išmokų. Šie reikalavimais pareikšti kaip susiję su jos sūnaus R. P. mirtimi, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe.
Kadangi šiuos reikalavimus ieškovė pareiškė kartu su reikalavimu sūnaus R. P. darbdaviui atsakovui UAB „Kauno gelžbetonis“, tokie bendrai pareikšti reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. CPK 26 str. 2 dalis nustato, kad jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta, kad reikalavimą panaikinti 2005 m. rugsėjo 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktoriaus sprendimą Nr.N1655 dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu ieškovė pareiškė 2008 m. kovo 31 d., kai pateikė teismui ieškinį. Kada ieškovė sužinojo apie prašomą panaikinti sprendimą, tikslių duomenų byloje nėra, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. kovo 7 d. raštu informavo, kad ieškovės atstovo skundas dėl to paties sprendimo buvo išnagrinėtas, VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus sprendimas Nr.N1655 dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu buvo pripažintas teisėtu, ir kad toks sprendimas gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais terminais ir tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustatė 30 dienų terminą ginčijamam sprendimui apskųsti, todėl teismas pripažįsta, jog termino kreiptis į teismą dėl panaikinimo Kauno skyriaus direktoriaus 2005 09 15 sprendimo Nr.N1655 ieškovė nepraleido.
R. P. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Kauno gelžbetonis“ ir buvo apdraustas privalomuoju nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 5 str. 1 p.). VSDFV Kauno skyriaus direktorius 2005 09 15 sprendimu Nr.N1655 2005 05 26 nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu, nes R. P. nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus (Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 d. 1 p. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-04-29 nutarimą Nr.29 Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 d. nuostata, kad “Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe <…> arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <…> jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis” ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe ar nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d., 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas, įvertinęs konkrečias aplinkybes, sprendžia, kad tiesiogine 2005 05 26 nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo ir R. P. neblaivumas. Jis dirbo apsvaigęs, kad ir nestipriai, nuo alkoholio, ėmėsi jam neprivalomų dirbti darbų, nuo metalinės pusformės lipo ant gelžbetoninio vamzdžio, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito nuo vamzdžio. Labiau tikėtina, kad jei nukentėjęs Rimantas Palubinskas būtų buvęs blaivus, jis nebūtų per daug iniciatyvus, greičiausiai kad nebūtų praradęs ir pusiausvyros. Todėl teismas pripažįsta, kad VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus 2005 09 15 sprendimu Nr.N1655 2005 05 26 nelaimingas atsitikimas darbe pagrįstai pripažintas nedraudiminiu įvykiu, o ieškovės reikalavimas jį panaikinti atmestinas. Nepatenkinęs reikalavimo panaikinti 2005 m. rugsėjo 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktoriaus sprendimą Nr.N1655 dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu, teismas netenkina ir kitų atsakovui VSDFV Kauno skyriui pareikštų reikalavimų. Šie reikalavimai grindžiami Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 ir 27 straipsniais, kurie nustato, kad apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsikimo darbe, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto mokamos periodinės draudimo išmokos ir vienkartinė draudimo išmoka mirusiojo šeimai ar kitiems šiame įstatyme numatytiems asmenims. Priteisti ieškovei šias išmokas nėra teisinio pagrindo, nes 2005 05 26 R. P. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pagrįstai pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Dėl reikalavimų atsakovui UAB „Kauno gelžbetonis“ Iš atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ ieškovė prašė priteisti 200.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nurodydama, kad ji dėl sūnaus mirties patyrė dvasinius sukrėtimus bei išgyvenimus, taip pat emocinę depresiją. Ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti iš šio atsakovo neturtinę žalą, kadangi nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas įvykusiu dėl darbdavio kaltės. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu buvo nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl technologinio proceso (reglamento) nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimo: atliekant gelžbetoninio vamzdžio išformavimo darbus buvo pažeistas operacijų eiliškumas, nukėlus viršutinę metalinę pusformę, gelžbetoninis vamzdis buvo iškeltas ir padėtas išformavimo aikštelėje, o ne pakrautas į transportavimo vežimėlį ir išvežtas į sandėliavimo vietą. Be to, R. P. nebuvo tinkamai instruktuotas.
Atsakovas UAB „Kauno gelžbetonis“ įsitikinęs, kad jo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo nebuvo. Nukentėjusysis pats savavališkai, niekieno neprašomas ir būdamas neblaivus, lipo ant apvalaus gelžbetoninio vamzdžio ir neišlaikęs pusiausvyros nuo jo nukrito. Joks įrengimas ar gaminys nukentėjusiojo neprispaudė, ant jo neužkrito ir nebuvo užmestas. Bendrovė buvo tinkamai instruktavusi nukentėjusįjį, todėl yra niekuo nepagrįsti ir šią aplinkybę neigiantys ieškinio teiginiai.
Teismas pripažįsta, jog atsakovas UAB „Kauno gelžbetonis nepagrįstai teigia, kad dėl 2005 05 26 įvykusio nelaimingo atsitikimo nėra jo kaltės. Sprendžiant dėl darbdavio atsakomybės ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teismas privalo įvertinti visus įrodymus, atsižvelgdamas į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo darbdaviui nustatytą pareigą imtis visų reikiamų priemonių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams užtikrinti. Nustatyta, kad nukentėjusysis R. P. 2005 m. gegužės 26 d. dirbo apsvaigęs nuo alkoholio, nors darbo pobūdis konkrečioje vietoje – vamzdžių gamybos bare – potencialiai pavojingas. Atsakovas kaip darbdavys privalėjo užtikrinti, kad neblaivus darbuotojas nedirbtų, tačiau to nesugebėjo padaryti. Šie darbdavio veiksmai vertinami kaip susiję su nelaimingu atsitikimu, patvirtinantys, kad ir atsakovas dėl žalingų pasekmių atsiradimo yra kaltas.
Teismas taip pat vertina, kad darbdavys yra kaltas ir dėl to, jog 2005 05 26 gelžbetoninių vamzdžių gamyboje buvo pažeistas technologinio proceso kortelėje „Gelžbetoniniai beslėginiai vamzdžiai“ nustatytas vamzdžių išformavimo darbų eiliškumas, nes, atliekant vamzdžio išformavimo darbus, nukėlus viršutinę metalinę pusformę, gelžbetoninis vamzdis buvo padėtas išformavimo aikštelėje, o ne pakrautas į transportavimo vežimėlį ir išvežtas į sandėliavimo vietą. Laiku, kaip kad reikalauja technologinis procesas, nepakrovus vamzdžio į vežimėlį ir jo neišvežus, o palikus laikinai išformavimo aikštelėje, buvo sudarytos sąlygos konkrečiam nelaimingam atsitikimui įvykti.
Tačiau teismas pripažįsta, kad dėl 2005 05 26 uždarojoje akcinėje bendrovėje „Kauno gelžbetonis“ įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu nukentėjo pagalbinio darbininko darbą dirbęs R. P., be darbdavio yra kaltas, ir netgi didesne dalimi, pats nukentėjęs darbuotojas. Jis dirbo apsvaigęs nuo alkoholio, ėmėsi gana pavojingo prikabinėtojo darbo, kurio ne tik kad neprivalėjo atlikti, bet ir kuriam atlikti reikalingas specialus apmokymas, o jis nebuvo to darbo apmokytas. Teismas pripažįsta, kad dėl nelaimingo atsitikimo, nukentėjusiojo sužalojimų 30 procentų kaltės yra darbdavio ir 70 procentų – paties nukentėjusiojo R. P..
Teismas pripažįsta, kad sūnaus mirtis ieškovei sukėlė sukrėtimą, sunkius dvasinius išgyvenimus, todėl reikalavimas atlyginti jai neturtinę žalą tenkintinas (CK.6.250 str.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiama į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra tik siekiama maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes. CPK 6.285 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės - ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Ieškovė jai padarytą žalą vertina 200.000 Lt. Atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovei padaryta neturtinė žala sudaro 80 000 Lt. Įvertinus aplinkybę, kad dėl padarytos žalos yra atsakovas UAB „Kauno gelžbetonis“ yra kaltas tik 30 procentų, o didesnė kaltės dalis paties nukentėjusiojo, ieškovei priteistinas 24000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
Dėl reikalavimų priteisti bylinėjimosi išlaidas
Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – advokato pagalbai apmokėti turėtos išlaidos, tačiau ne visos, o proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Ieškovė prašė priteisti jai 200.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, teismas priteisia 24.000 Lt. laikytina, kad teismas patenkino 12 procentų ieškovės reikalavimų. Todėl jai priteistinos ne visos 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti turėtos išlaidos ( t. 2, b.l. 39) , o tik 12 procentų tokių išlaidų – 120 Lt.
Atsakovas UAB „Kauno gelžbetonis“ pateikė įrodymus (t. 2, b.l. 92-98), kad jis turėjo 2800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas pripažįsta, kad remiantis Teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pilnai atmetus ieškovės reikalavimus būtų pagrindas priteisti šiam atsakovui 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. 700 Lt už susipažinimą su byla ir atsiliepimo parengimą, 720 Lt už dalyvavimą teismo posėdžiuose ( 6 val. po 120 Lt už valandą) ir 80 Lt už konsultacijas. Kadangi teismas patenkino 12 procentų ieškovės reikalavimų, atsakovui UAB „Kauno gelžbetonis“ priteistini 88 procentai nuo 1500 Lt. t.y. 1320 Lt.
Teismas tarpusavyje įskaito ieškovei iš atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ priteistinas 120 Lt bylinėjimosi išlaidas bei šiam atsakovui iš ieškovės I. Š. priteistinas 1320 Lt bylinėjimosi išlaidas ir priteisia iš ieškovės 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Kauno gelžbetonis“.
Byloje atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ prašymu buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, už kurią apmokėjo atsakovas UAB „Kauno gelžbetonis“. Teismas šių išlaidų dalies iš ieškovės atsakovui nepriteisia, nes pripažįsta, kad ekspertizės išvados kaip įrodymas nėra reikšmingos priimant byloje sprendimą, teismas pateiktomis ekspertų išvadomis nesivadovauja.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei I. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ (į.k. 133667027, buveinė: Pramonės pr. 8, Kaunas) 24.000 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius litų) neturtinės žalos.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui UAB „Kauno gelžbetonis“ (į.k. 133667027, buveinė: Pramonės pr. 8, Kaunas) iš ieškovės I. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1.200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) išlaidų, turėtų apmokant už teisinę advokato pagalbą byloje.
Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno gelžbetonis“ (į.k. 133667027, buveinė: Pramonės pr. 8, Kaunas) 720 Lt (septynis šimtus dvidešimt litų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.(Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbankas“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.