Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-01-22 · Civilinė byla Nr. 2-285-183/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-22
Bylos Nr.
2-285-183/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01347-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Audronė Jarackaitė
Atsakovas
Asociacijos EUROPOS REGBIO CENTRO, Asociacijos EUROPOS REGBIO CENTRO bankroto
Ieškovas
T. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius Europos regbio centras
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-285-183/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01347-2014-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Asociacijos EUROPOS REGBIO CENTRO, atstovaujamo nurodytos asociacijos prezidento V. K., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria iškelta atsakovo Asociacijos EUROPOS REGBIO CENTRO bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-4936-640/2014, pagal ieškovės T. G. ir bendraieškio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus reikalavimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė T. G. 2014 m. birželio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškelti atsakovo Asociacijos EUROPOS REGBIO CENTRO (toliau tekste – Asociacija) bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti G. M. (1–4 b. l.). Nurodė, kad nuo 2008-01-10 iki 2008-08-06 ji dirbo atsakovo administratore, tačiau atsakovas nemokėjo jai pagal darbo sutartį priklausančio darbo užmokesčio, todėl susidarė 6 454,55 Lt įsiskolinimas; ji negalėjo nutraukti darbo sutarties su atsakovu, kadangi nerado jo vadovo V. K., todėl 2008-08-05 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste - VSDFV) Akmenės skyriui pareiškimą dėl vaiko priežiūros atostogų ir prašymą dėl darbo santykių nutraukimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad nuo 2008-08-06 iki 2014-03-01 atsakovo vadovas neinformavo ieškovės apie priklausančių jai išmokėti sumų terminus, neišmokėtas sumas, nereagavo į skambučius, laiškus ir taip pat į 2014-05-05 išsiųstą reikalavimą sumokėti skolą. Pasak ieškovės, kadangi atsakovas neginčijo skolos ir neatsiskaitė su ieškove, taip pat turi skolų ir kitiems kreditoriams, jis yra nemokus, keltina atsakovo bankroto byla [Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 9 str. 7 d. 1 p.].

Bendraieškis VSDFV Vilniaus skyrius taip pat prašė iškelti bankroto bylą atsakovui Asociacijai EUROPOS REGBIO CENTRUI (43–44 b. l.). Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2014-07-01 sudarė 105 264,04 Lt, iš šios sumos 103 177,66 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus ir 2 086,38 Lt delspinigių; šis įsiskolinimas nekinta nuo 2011-07-01. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, atsakovui taikytos priverstinio poveikio priemonės, išieškant įsiskolinimą, buvo neveiksmingos, atsakovo skola nepadengta, keltina jo bankroto byla.

Atsakovas Asociacija EUROPOS REGBIO CENTRAS nepateikė atsiliepimo į ieškinį įstatymo nustatytu terminu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iškėlė atsakovo Asociacijos EUROPOS REGBIO CENTRO bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskyrė G. M. (61–62 b. l.). Teismo teigimu, atsakovas nepateikė jo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, todėl, esant duomenims apie pradelstus 6 454,55 Lt, 105 264,04 Lt dydžio įsiskolinimus, neesant duomenų apie įmonės turtą, įmonės įsipareigojimai kreditoriams viršija daugiau kaip pusę jos į balansą įtraukto turto vertės, įmonė nemoka darbuotojams atlyginimo, gali būti nemoki, ir nėra sąlygų, dėl kurių būtų pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, todėl iškeliama atsakovo bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p., ĮBĮ 10 str. 3 d.).

Teismas, paskirdamas atsakovo bankroto administratoriumi G. M., nurodė, kad nėra ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių ši administratoriaus kandidatūra būtų pripažinta netinkama, taip pat, kad Įmonių bankroto departamentas prie Ūkio ministerijos nepareiškė prieštaravimų dėl šio administratoriaus kandidatūros.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas Asociacija EUROPOS REGBIO CENTRAS, atstovaujamas šios asociacijos prezidento V. K., atskirajame skunde (86–87, 108–109 b. l.) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį, patraukti atsakomybėn G. M. ir R. J. už melagingų faktų pateikimą. Be to, apeliantas pareiškė prašymą nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka (164–166 b. l.), argumentuodamas tuo, kad ieškovė niekada nedirbo pas atsakovą, kad nėra teisinio pagrindo iškelti atsakovo bankroto bylą, nes jis yra mokus, o tai, jo nuomone, patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 10-1-00-132-09.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas buvo neobjektyvus, šališkas ir pažeidė teisingumo principą, kad skundžiamoje teismo nutartyje pateikti faktai neatitinka tikrovės.

Nurodo, kad ieškovė T. G. negalėjo kreiptis su ieškiniu dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, nes ji nedirbo pas atsakovą, o šis faktas buvo gerai žinomas G. M., kuriam galėjo turėti įtakos R. J..

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, jog 2014-06-25 atsakovui buvo įteiktas pranešimas, kuriuo jis įpareigotas pateikti atsiliepimą į ieškinį, kadangi pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-03 nutartį V. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2014-07-18 ir jis nurodyto teismo pranešimo negavo, taip pat negalėjo pareikšti atsiliepimo į ieškinį.

Pasak apelianto, darbiniai ir verslo santykiai jį siejo su bankroto administratoriumi paskirtu G. M., kuris yra nesąžiningas, nes jis siūlė V. K. sutvarkyti įmonės bankroto klausimus už atlygį, todėl negali būti paskirtas atsakovo administratoriumi.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė T. G. prašo atmesti atskirąjį skundą (139 b. l.). Nurodo, kad atsakovas yra nemokus, todėl teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo bankroto administratorius G. M. nurodo, kad apelianto argumentai dėl atsakovo bankroto administratoriaus nesąžiningų veiksmų yra nepagrįsti, melagingi ir atmestini kaip neatitinkantys tikrovės, kad jis niekada neturėjo jokių verslo ar bendrų darbo reikalų su V. K. (115–118 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė pagrįstų motyvų, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas, todėl byla pagal nurodytą atskirąjį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 1 straipsnyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. ĮBĮ numato, jog šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą (ĮBĮ 1 str. 1 d.), o kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ bankroto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.), be to, tiems bankroto byloje nagrinėjamiems proceso klausimams, kurių nereglamentuoja šis įstatymas, taikomos bendrosios CPK teisės normos (ĮBĮ 10 str. 1 d.).

Pagal ĮBĮ 3 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gali kreditorius, t. y. asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus.

Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis, bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1746/2011). Teismas gali iškelti įmonės bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1884/2012).

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtasis administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis byloje Nr. 2-1011/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1163/2014).

Pagal CPK 123 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatas, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad minėtos teisinės nuostatos leidžia daryti išvadą, jog įstatymo leidėjas apribojo atsakovo (skolininko), kuris yra juridinis asmuo, galimybę vilkinti civilinės bylos (įskaitant ir dėl bankroto bylos iškėlimo) nagrinėjimą vien dėl faktiškai neįteiktų procesinių dokumentų bei perkėlė atsakovui visą riziką dėl su tuo susijusių neigiamų padarinių kilimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1252/2014).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo bankroto bylos iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo klausimus, teisingai nustatė reikšmingas faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, tarp jų ir reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą.

Apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti 2014-06-25 teismo pranešimo, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį bei pranešime nurodytus rašytinius įrodymus (31 b. l.), įteikimą atsakovui, kadangi tai buvo padaryta laikantis CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos, pagal kurią, nepavykus įteikti procesinio dokumento adresatui juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmą kartą nurodytas procesinis dokumentas atsakovui buvo išsiųstas 2014-06-27 jo buveinės adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 68, nurodytu Juridinių asmenų registre (36, 98–100 b. l.), be to, antrą kartą išsiųstas tuo pačiu adresu 2014-07-08, o, praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo, teismo buvo laikomas tinkamai įteiktu (CPK 123 str. 4 d.). Nurodytų faktinių aplinkybių bei teismo išvados nepaneigia ir apelianto argumentai, kad nuo 2014-04-02 iki 2014-07-18 atsakovo vadovui – prezidentui V. K. buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-754/2014; juolab kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami juridiniam asmeniui Asociacijai, o ne fiziniam asmeniui V. K..

Pažymėtina, kad atsakovas, atskirajame skunde iš esmės neginčija teismo padarytų išvadų dėl asociacijos pripažinimo nemokia ir bankroto bylos iškėlimo sąlygų buvimo, bet teigia, kad ieškovė neturi teisės inicijuoti atsakovo bankroto bylos iškėlimo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, be to, kad bankroto administratorius negali administruoti atsakovo bankroto procedūrų, ir tik prašyme nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka nurodo, kad atsakovas yra mokus (164–166 b. l.).

Apelianto skundo argumentas, susijęs su ieškovės T. G. teise reikšti ieškinį dėl atsakovo Asociacijos bankroto bylos iškėlimo, pagal nagrinėjamu atveju nustatytas bylos faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Nors po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, t. y. iškėlus atsakovo bankroto bylą, paaiškėjo, kad 2014-10-30 VSDFV sprendimu Nr. 5-27-11611 (150–153 b. l.) Registro duomenų bazėje pašalinti Asociacijos EUROPOS REGBIO CENTRO apdraustųjų draudimo laikotarpiai, draudžiamosios pajamos ir nuo jų apskaičiuotos VSD įmokos už 2007–2009 m., tarp jų ir ieškovės T. G., kad ieškovė nėra atsakovo kreditorė bei neturėjo teisės pareikšti nagrinėjamo ieškinio, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, turint omenyje, kad bendraieškis - atsakovo kreditorius VSDFV turi teisę reikalauti iškelti atsakovo bankroto bylą (ĮBĮ 3 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas atitinka nemokumo kriterijus, ir turėjo pagrindo iškelti jo bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, po skundžiamos teismo nutarties iškelti atsakovo bankroto bylą, 2014-11-11 VSDFV sprendimu Nr. 5G-2341 atsakovo įsiskolinimas ieškovui VSDFV sudaro 51 130,39 Lt (148–149 b. l.), be to, kreditoriui UAB „Omnitel“ - 20 616,21 Lt (154–158 b. l.). Nagrinėjamu atveju, atsakovui nepateikus teismo reikalautų Asociacijos finansinių dokumentų pirmosios instancijos teisme, taip pat nepateikus šių dokumentų ir su atskiruoju skundu, bei įvertinus viešųjų registrų duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, taip pat transporto priemonių, atsakovo turimus įsiskolinimus VSDFV (51 130,39 Lt) bei UAB „Omnitel“ (20 616,21 Lt), tai, kad Asociacijoje nėra apdraustųjų ir nėra duomenų, kad asociacija vykdo veiklą, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad atsakovas yra mokus (CPK 176–178, 185 str.). Pažymėtina, kad ir apeliantas apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kuriais būtų patvirtintas jo teiginys apie atsakovo Asociacijos mokumą, nors turėjo tokią galimybę po skundžiamos teismo nutarties priėmimo (CPK 12, 178, 314 str.). Apelianto teiginiai, kad atsakovo mokumą patvirtina ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00-132-09 medžiagoje esantis Rusijos Federacijos įmonės Wagner Star International vadovo A. Š. raštas apie tai, kad V. K. pagal 2008-06-20 sutartį investavo 220 000 JAV dolerių į bendrą verslą (164–166 b. l.), nepatvirtina atsakovo mokumo ir nepaneigia teismo išvados dėl atsakovo nemokumo bei nesudaro pagrindo pripažinti neteisėta ar nepagrįsta skundžiamą teismo nutartį; juolab kad apeliantas net nepateikia teismui jo nurodomų dokumentų kopijų ar neprašo jų išreikalauti, nors turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo argumentus (CPK 185 str., 178, 314 str.).

Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta pagrindais, nurodytais ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2008).

Nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl atsakovo bankroto administratoriaus netinkamumo. Pažymėtina, kad atsakovo bankroto administratorius G. M. paskirtas laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos, nenustačius aplinkybių, dėl kurių ši administratoriaus kandidatūra būtų pripažinta netinkama administruoti atsakovo bankroto procesą (24–26 b. l.), arba kitų duomenų, dėl kurių būtų pagrindo abejoti paskirtojo bankroto administratoriaus nešališkumu ir/ar būtų pagrindo teigti apie jo suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 11 str. 4 d.). Apeliantas, teigdamas apie nurodyto administratoriaus nesąžiningus veiksmus, nepateikia įrodymų, patvirtinančių jo teiginius (CPK 314 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad, teismo paskirtam bankroto administratoriui netinkamai vykdant savo pareigas ar atsiradus kitų aplinkybių dėl paskirto bankroto administratoriaus galimo neatitikimo įstatymų reikalavimams ar šališkumo, bankroto administratorius gali būti atstatydinamas; be to, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalį, bankroto administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsiranda dėl jo kaltės.

Nepasisakoma dėl apelianto prašymo patraukti atsakomybėn G. M. bei R. J., kadangi tai nesusiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo.

Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Teisėja Audronė Jarackaitė