Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I3-1074-566/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02954-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.1; 13.6.1.7; 13.7.1; 55.1.3

2023 m. balandžio 25 d.

dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui R. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Sabiedriba ar ierobežotuatbildibu „Brillante“ patikslintą skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Sabiedriba ar ierobežotuatbildibu „Brillante“ (toliau ir – SIA „Brillante“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. S-90 (7-67/2022) 2 dalį, kuria pareiškėja nebuvo atleista nuo 45 187,12 Eur PVM delspinigių mokėjimo ir pakeisti šią sprendimo dalį atleidžiant ją nuo 45 187,12 Eur ar dalies šių PVM delspinigių mokėjimo bei palikti galioti Komisijos 2022 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. S-90 (7-67/2022) 1 dalį.

2. Pareiškėja nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ir VMI, Inspekcija) 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir 2021 m. rugsėjo 9 d. atliko du mokestinius tyrimus dėl to paties dalyko - PVM sumokėjimo ir deklaravimo teisingumo. Pareiškėja pažymi, kad VMI apie pareiškėjos Lietuvoje nevykdomas prievoles žinojo nuo 2019 m. liepos mėn. (buvo suformuota mokestinio tyrimo užduotis, išsiųsti paklausimai bankinėms institucijoms ir gauti atsakymai). Mokesčių administratorius žinodamas apie pareiškėjos nevykdomas prievoles 2019 m. rugpjūčio 25 d. išsiuntė SCAC formos paklausimą Latvijos mokesčių administratoriui nurodydamas, kad pareiškėja nėra užsiregistravusi PVM mokėtoju Lietuvoje ir nevykdo savo mokestinių prievolių, tačiau pavedimą tikrinti už 2018-2019 m. laikotarpį VMI suformavo tik 2021 m. gruodžio 28 d.

3. Pareiškėja pažymi, kad iš mokesčių administratoriaus SCAC formos paklausimo Latvijos mokesčių administratoriui matyti, jog mokesčių administratorius atlikto mokestino tyrimo metu nustatė pareiškėjos vykdomų mokestinių prievolių trūkumus, tačiau apie šiuos trūkumus ir/ar prieštaravimus pareiškėjos neinformavo, pranešimo apie mokestinio tyrimo rezultatus, trūkumus ir/ar prieštaravimus, jų pašalinimo terminus bei pašalinimo būdus nepateikė. O apie pareiškėjos nevykdomas mokestines prievoles informavo tik praėjus daugiau kaip dvejiems metams. Pareiškėja nurodo, kad mokesčių administratoriui nustačius, jog pareiškėja nėra pateikusi atitinkamų deklaracijų ir nėra įvykdžiusi mokestinių prievolių, turėjo apie tai informuoti pareiškėją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinių tyrimų atlikimo taisyklių (toliau ir - MT Taisyklės) nustatyta tvarka, tačiau Inspekcija to nepadarė.

4. Pareiškėjos nuomone, Inspekcija mokestinį patikrinimą turėjo atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį, tačiau ir šios pareigos taip pat nesilaikė. Pareiškėjos vertinimu, mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintais principais, žinodamas apie pareiškėjos vykdytinas, tačiau nevykdomas mokestines prievoles, galėjo pareiškėjos atžvilgiu veikti aktyviai, o to nepadarius, atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Pareiškėja taip pat nurodo, kad jos apmokestinimo klausimas yra susijęs su tarptautiniu apmokestinimu, ji neturėjo tikslo ir motyvo išvengti mokestinės prievolės, kadangi mokestines prievoles klaidingai vykdė kitoje jurisdikcijoje, todėl paskirta papildoma ekonominė sankcija nepasiektų nei savo tikslo nei atitiktų įstatymų leidėjo numatytą teisės normos tikslą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nuomone, yra pagrindas atleisti ją nuo delspinigių mokėjimo arba sumažinti jų dydį.

5. Atsakovė atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovė nurodo, kad pagal 2019 m. liepos 17 d. užduotį atlikti mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 17 d. mokesčių administratorius kreipėsi į AB „Swedbank“ banką dėl pareiškėjos turimos atsiskaitomosios sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2019 m. liepos 20 d. pateikimo, siekiant nustatyti galimas pareiškėjos mokestines prievoles Lietuvoje. Mokestinio tyrimo metu padaryta išvada, kad nėra galimybių nustatyti tikslių pareiškėjos mokestinių prievolių Lietuvoje, nes būtina surinkti papildomą informaciją apie visus mokėjimus ir tiekimus į Lietuvos teritoriją. Pareiškėja yra Latvijoje registruota įmonė. Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 25 d. išsiuntė SCAC formos paklausimą Latvijos mokesčių administratoriui dėl informacijos apie pareiškėją pateikimo ir informavimo apie galimas mokestines prievoles Lietuvoje. Inspekcija 2019 m. lapkričio 25 d. gavusi SCAC atsakymą iš Latvijos mokesčių administratoriaus, išsiuntė papildomą prašymą Latvijos mokesčių administratoriui, kuriuo prašė informuoti pareiškėją apie prievolę Lietuvoje registruotis PVM mokėtoja ir mokėti PVM. Latvijos mokesčių administratorius informavo, kad susisiekė su pareiškėja ir paragino registruotis PVM mokėtoja Lietuvoje.

6. Atsakovė nurodo, kad pagal 2020 m. rugsėjo 8 d. užduotį atlikti mokestinį tyrimą VMI kreipėsi į AB „Swedbank“ banką dėl pareiškėjos turimos atsiskaitomosios sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Tyrimo metu Inspekcija nustatė, kad pareiškėja nevykdo mokestinių prievolių Lietuvoje, t. y. nėra įsiregistravusi PVM mokėtoja Lietuvoje, nors vykdo nuotolinę prekybą, o tiekiamų prekių privatiems asmenims Lietuvoje vertė viršijo 35 000 Eur. Atsakovė pažymi, kad mokestinio tyrimo metu mokesčių administratorius nedisponavo pareiškėjos turimais apskaitos dokumentais, todėl mokestinis tyrimas atliktas pareiškėjos neinformuojant.

7. Atsakovė taip pat pažymi, kad pareiškėja 2019 m. spalio mėn. įsteigė dukterinę įmonę SIA „BrillanteEurope“, kuri nuo 2020 metų perėmė visus pareiškėjos darbuotojus ir klientus. SIA „BrillanteEurope“ laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., vykdydama prekių tiekimą Lietuvos neapmokestinamiesiems asmenims, taip pat neįsiregistravo PVM mokėtoja Lietuvoje. Atsakovė pažymi, kad buvo bandoma geranoriškai paskatinti pareiškėją įvykdyti mokestines prievoles Lietuvoje, tačiau pareiškėja nesikreipė dėl registravimosi PVM mokėtoja ir mokestinių prievolių Lietuvoje neįvykdė, mokestinis tyrimas buvo baigtas ir inicijuotas mokestinis patikrinimas.

8. Atsakovė nurodo, kad mokesčių administratorius atlikdamas pareiškėjos patikrinimą ir priskaičiuodamas PVM už 2018-2019 metus, jam suteiktų teisių neviršijo bei veikė jam suteiktos diskrecijos ribose. Pareiškėja laiku nevykdė savo mokesčių teisės aktais įtvirtintų pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, mokėtini į biudžetą mokesčiai apskaičiuoti mokesčių administratoriaus iniciatyva kontrolės procedūrų metu, pareiškėja taip pat tik iš dalies vykdė mokesčių administratoriaus nurodymus pateikti mokestiniam patikrinimui reikalingus dokumentus. Pareiškėja mokestiniam patikrinimui nepateikė 2018-2019 metų registrų ar kitų dokumentų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti pareiškėjos vykdytus prekių tiekimus Lietuvos fiziniams asmenims. Atsakovės nuomone, pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo (ar sumažinti jų dydį), vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais nėra.

9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.

10. Pareiškėjui ir jo atstovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku, į teismo posėdį pareiškėjos atstovas neatvyko, prašė teismo posėdį atidėti dėl jo tikslinių atostogų. Pažymėtina, kad pareiškėją atstovauja juridinis asmuo, be to, apie teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovas buvo informuoti 2023 m. vasario 23 d. šaukimais, todėl teismo vertinimu , buvo pakankamai laiko pasirūpinti atstovavimu byloje. Pareiškėjo atstovo neatvykimo priežastys pripažintos nesvarbiomis, byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 79 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

11. Nagrinėjamoje byloje kilo mokestinis ginčas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. S-90 (7-67/2022) 2 dalies, kuria pareiškėja nebuvo atleista nuo 45 187,12 Eur PVM delspinigių mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad SIA „Brillante“ (identifikacinis numeris 9001542828), 2016 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikoje įregistravo domeną brillante.lt., per kurį Lietuvos klientai gali įsigyti įvairias higienos priemones (japoniškas sauskelnes, vienkartinius kūdikių higieninius paklotus, drėgnas servetėlės, popierines servetėles, prekes mažyliams, prekes moterims, prekes namams ir kt). Byloje nustatyta, kad Bendrovės gautų įplaukų iš Lietuvos fizinių asmenų suma 2016 m. sudarė 15 421,09 Eur; 2017 m. sudarė 157 642,00 Eur; 2018 m. sudarė 309 327,89 Eur; 2019 sudarė 524 006,14 Eur.

13. Byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius pagal 2019 m. liepos 19 d. užduotį atlikti mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 17 d. kreipėsi į AB „Swedbank“ banką dėl pareiškėjos atsiskaitomosios sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2019 m. liepos 20 d. pateikimo. Apie atliktą mokestinį tyrimą pareiškėja informuota nebuvo. Inspekcija taip pat 2019 m. rugpjūčio 25 d. išsiuntė SCAC formos paklausimą Latvijos mokesčių administratoriui, nurodydama, kad pareiškėja nėra įsiregistravusi PVM mokėtoja Lietuvoje ir nevykdo savo mokestinių prievolių, nors atsiskaitymų vykdant nuotolinę prekybą per interneto svetainę www.brillante.lt Lietuvos Respublikoje suma 2017 m. viršijo 150 000 Eur.

14. Latvijos mokesčių administratorius 2019 m. lapkričio 25 d. pateikė Inspekcijai atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos valdybos narys J. P. 2019 m. spalio 11 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog viena pagrindinių įmonės veiklų yra prekyba vaikų higienos prekėmis. Šiomis prekėmis SIA „Briliante“ prekiauja ne tik Latvijoje, bet ir visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Užsakymų priėmimas ir surinkimas vyksta Latvijoje. Prekių siuntimas ir pristatymas Lietuvos gyventojams ir Lietuvos juridiniams asmenims vyksta iš Bendrovės sandėlio Latvijoje, o ūkinės veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje nevykdo. Prekių pristatymą Lietuvos juridiniams asmenims vykdo siuntų tarnyba SIA „VITNA“, Lietuvos fiziniams asmenims - siuntų tarnyba SIA „VENIPAK LATVIA“ Prekių pardavimas Lietuvos gyventojams yra apmokestinamas 21 proc. PVM, visi sandoriai deklaruojami PVM deklaracijų III priede. Atsakyme pažymėta, kad SIA “Brillante“ apskaitos programoje visi pirkėjai iš visų Europos Sąjungos šalių žymimi, kaip mažmeninis pirkėjas, todėl pareiškėja neturi galimybės iš visų pirkėjų išskirti tik Lietuvos Respublikos pirkėjus. Latvijos mokesčių administratorius informavo Inspekciją, kad 2019 m. lapkričio 19 d. susisiekęs su pareiškėja paragino ją registruotis PVM mokėtoja Lietuvoje.

15. Inspekcija 2019 m. gruodžio 25 d. Latvijos mokesčių administratoriui išsiuntė papildomą prašymą, kuriame nurodyta, kad Lietuvos mokesčių administratoriaus turimais duomenimis, į Lietuvą neapmokestinamiesiems asmenims patiektų prekių vertė (be PVM) 2017 m. viršijo 35 000 Eur ribą, todėl atsižvelgiant į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau - PVM direktyva) 34 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 12 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, pareiškėja privalo registruotis PVM mokėtoja Lietuvoje ir privalo mokėti PVM Lietuvoje už Lietuvoje vykdomą nuotolinę prekybą.

16. Nustatyta, kad mokesčių administratorius 2020 m. rugsėjo 9 d., pagal užduotį atlikti mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., kreipėsi į AB „Swedbank“ banką dėl pareiškėjos atsiskaitomosios sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. pateikimo. Apie šį mokestinį tyrimą pareiškėja informuota taip pat nebuvo.

17. Byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius 2021 m. gruodžio 28 d. suformavo pavedimą tikrinti Nr. (21.222 /Ar) FR0773-1948 SIA „Briliante“. Tikrintas mokesčių laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovės 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. vykdytų prekių tiekimo Lietuvos neapmokestinamiesiems asmenims vertė (neįskaitant PVM) viršijo nuotolinei prekybai nustatytą 35 000 Eur ribą, tačiau pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu (2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) PVM mokėtoju Lietuvoje neįsiregistravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo PVM.

18. VMI atlikusi Bendrovės PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2022 m. vasario 18 d. patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-56 (toliau - ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad SIA „Brillante“ pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 71 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas, nes neįsiregistravo PVM mokėtoju Lietuvoje, PVMĮ 14 straipsnio 2 dalies ir 85 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes neapskaičiavo ir nedeklaravo 144 629 Eur pardavimo PVM nuo vykdytų 688 705 Eur apmokestinamosios vertės prekių tiekimo Lietuvos neapmokestinamiesiems asmenims. Patikrinimo aktu pareiškėjai papildomai apskaičiuota 144 629 Eur PVM.

19. VMI 2022 m. kovo 30 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-57 patvirtino Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotą 144 629 Eur PVM sumą, apskaičiavo 45 187,12 Eur PVM delspinigių, skyrė 28 926 Eur PVM baudą. Pareiškėja nesutikdama su VMI 2022 m. kovo 30 d sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-57 pateikė skundą Komisijai.

20. Komisija 2022 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. S-90 (7-67/2022) nusprendė pakeisti VMI 2022 m. kovo 30 d sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-57 dalyje dėl 28 926 Eur PVM baudos ir sumažino ją iki 14 463 Eur. Bei nusprendė neatleisti pareiškėjos nuo 45 187,12 Eur PVM delspinigių mokėjimo. Pareiškėja nesutikdama su VMI sprendimu, Komisijos sprendimo 2 dalimi, kuria pareiškėja neatleista nuo 45 187,12 Eur PVM delspinigių mokėjimo, pateikė skundą teismui.

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. spalio 18 d. įsteigė įmonę SIA „Brilante Europe“, kuri nuo 2020 metų perėmė visus pareiškėjos darbuotojus ir klientus bei pradėjo tiekti prekes Lietuvos neapmokestinamiesiems asmenims, tačiau PVM mokėtoja Lietuvoje taip pat neįsiregistravo. Nustatyta, kad nuo 2021 m. veiklą vėl vykdo SIA „Brillante“, kuri nuo 2021 m. spalio 1 d. įregistruota Europos Sąjungos vidaus nuotolinės prekybos apmokestinimo schemos One Stop Shop (toliau - OSS) sistemoje ir nuotolinės prekybos PVM sumas Europos Sąjungos šalims (tame tarpe ir Lietuvai) moka per OSS sistemą.

22. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinių tyrimų atlikimo taisyklės.

23. MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad delspinigiai yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą, už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį mokesčių administratoriui atsiranda pareiga skaičiuoti mokesčių mokėtojui delspinigius. MAI 96 straipsnio 2 dalis numato, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad pareiškėja vykdydama nuotolinę veiklą Lietuvos Respublikoje patiekė į Lietuvą neapmokestinamiesiems asmenims prekių, kurių vertė (be PVM) 2017 m. viršijo 35 000 Eur ribą, tačiau PVM mokėtoja neužsiregistravo, PVM mokesčio neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo. Todėl už pareiškėjos laiku nesumokėtą PVM mokestį, mokesčių administratoriui pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsirado pareiga skaičiuoti delspinigius.

24. MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: 1) tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme; 2) yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; 3) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.

25. MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo delspinigių mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, atleidimo nuo delspinigių tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodo MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nurodytų atleidimo nuo delspinigių pagrindų ir jų neįrodinėja, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.

26. Pareiškėja prašo atleisti ją nuo 45 187,12 Eur ar dalies šių PVM delspinigių mokėjimo. Pareiškėja iš esmės skundą grindžia tuo, jog mokesčių administratorius nesiėmė aktyvių veiksmų, neinformavo pareiškėjos apie netinkamą supratimą apie vykdomas PVM prievoles, apie atliktus mokestinius tyrimus ir jų rezultatus, o mokestinį patikrinimą pradėjo tik po dviejų metų, todėl prašo atleisti ją nuo delspinigių vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais.

27. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas nagrinėdamas mokėtojų atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindus, turi vadovautis ne tik MAĮ įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių (baudų) pagrindais, bet teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2343/2011, 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-971/2014). Akcentuotina, kad atleidimas nuo ekonominių sankcijų mokėjimo yra galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios buvo nulemtos norminių aktų reikalavimų neatitinkančių mokesčių administratoriaus veiksmų, jo neveikimo - pavyzdžiui, nepateisinamai ilgai truko mokesčių mokėtojo kontrolės veiksmai, mokesčių administratorius nepagrįstai ilgai delsė atnaujinti mokesčių mokėtojo kontrolės veiksmus po mokestinio patikrinimo sustabdymo, pirminio patikrinimo metu nevisapusiškai įvertintos su apmokestinimu susijusios aplinkybės, dėl kurių kilo būtinybė atlikti pakartotinius tikrinimo veiksmus, o visą šį laikotarpį buvo skaičiuojami delspinigiai ir pan., arba tais atvejais, kai yra akivaizdu, kad apskaičiuoti delspinigiai dėl savo dydžio (pavyzdžiui, artimas, ar net viršijantis pačią mokestinę prievolę) būtų neadekvatūs padarytam pažeidimui, taip pat turi būti vertinamos ir pažeidimo padarymo aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1146-602/2017, 2018 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-144-602/2018, 2020 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3155-968/2020 ir kt.) Reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudų, delspinigių) klausimą, Lietuvos vyriausias administracinis teismas pripažįsta ir tokias aplinkybes, kaip mokestinio patikrinimo, mokestinio ginčo trukmė, mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų atlikimo operatyvumas, paties mokėtojo elgesys kontrolės veiksmų metu ar po jų ((Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje. byloje Nr. A-556-3447/2011, 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-971/2014). Taigi, taikant teisingumo ir protingumo kriterijus, vertintini visų mokestinių teisinių santykių dalyvių veiksmai mokesčių administravimo procese. Teisingumo siekimas suprantamas, kaip siekimas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus bei pareigas (mokesčių mokėtojo prievolę teisingai mokėti ir deklaruoti mokesčius bei mokesčių administratoriaus pareigą skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą).

28. Pažymėtina, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (MAĮ 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktai). Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausias administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje. byloje Nr. A-442-231/2014 ir kt.). Delspinigiai pirmiausia yra skirti kompensuoti valstybės finansinius nuostolius, kurie atsiranda laiku nesumokėjus mokesčių. Tad delspinigiai yra svarbus mokesčių teisės institutas, kurį esant pagrindui taikyti, šis institutas negali būti netaikomas, nesant tam svarbių išimčių. Netaikant delspinigių instituto be svarbių priežasčių, būtų pažeidžiamas viešasis interesas rinkti mokesčius valstybės (savivaldybių) vykdomoms funkcijos finansuoti, nes būtų prasilenkiama su delspinigių, kaip mokestinės prievolės (į)vykdymo užtikrinimo priemonės, esme, t. y. skatinti mokestinės prievolės savanorišką ir tinkamą vykdymą, o nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju - užtikrinti įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų (dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis) padengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-96-442/2021). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisingumo ir protingumo kriterijams taikyti, sprendžiant klausimus dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų, turi būti vertinami ir paties mokesčių mokėtojo veiksmai mokesčių administravimo procese (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1045-556/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad delspinigių skaičiavimas nepriklauso nuo mokesčių administratoriaus elgesio, t. y. nuo patikrinimo akto surašymo laiko, ir pažymėjęs, jog tai priklauso nuo paties mokesčio mokėtojo, nes jis neturi jokios pareigos laukti, kol mokesčių administratorius atliks jo patikrinimą ir priskaičiuos jam mokėtinas į biudžetą sumas. Priešingai, mokesčių mokėtojas turi pareigą pats deklaruoti ir sumokėti mokesčius dar iki mokestinio patikrinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-877/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3247-575/2020).

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad vadovaujantis MT taisyklių 18 punktu, ji turėjo būti informuota apie atlikto mokestinio tyrimo rezultatus.

30. MT taisyklių (aktuali redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.) 18 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas apie mokestinio tyrimo rezultatus turi būti informuojamas visais atvejais, kai, vadovaujantis taisyklių nuostatomis, jis buvo informuotas apie tai, kad jo atžvilgiu atliekamas mokestinis tyrimas, taip pat kai mokestinio tyrimo metu nustatomi trūkumai ir/ar prieštaravimai. Pagal MT taisyklių V punkto nuostatas mokesčių administratorius, išrašęs užduotį atlikti mokestinį tyrimą (forma FR0688), turi informuoti mokesčių mokėtoją apie numatomą atlikti mokestinį tyrimą, išskyrus atvejus, kai mokestinis tyrimas atliekamas dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo, ir 14 punkte nurodytą atvejį. MT taisyklių 14 punkte nurodyta, kad mokėtojo veiklos analizė gali būti pradedama be atskiro pavedimo, mokesčių administratoriaus pareigūnui vykdant savo funkcijas. Atliekant mokėtojo veiklos analizę, apie atliekamą mokestinį tyrimą mokėtojas neinformuojamas, išskyrus atvejus, kai jo paprašoma pateikti papildomos informacijos, duomenų ir/ar dokumentų. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad mokesčių administratorius neprivalo informuoti mokesčių mokėtojo apie atliekamą mokestinį tyrimą ir jo rezultatus, jeigu mokestinis tyrimas, remiantis MT taisyklėmis, buvo atliekamas be mokesčių mokėtojo žinios ir neprašant mokesčių mokėtojo pateikti papildomą informaciją ir/ar dokumentus.

31. Pagal MAĮ 136 straipsnį, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia rašytinį siūlymą pašalinti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas tik tokiu atveju, kai tyrimo metu yra nustatomi pateiktos mokesčių deklaracijos ar kitų dokumentų trūkumai ar kai nustatoma, kad šie dokumentai prieštarauja kitai mokesčių administratoriaus apie mokesčių mokėtoją turimai informacijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1583/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2174/2011).

32. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos mokestiniai tyrimai buvo atlikti nesikreipiant į pareiškėją dėl papildomos informacijos ir/ar dokumentų pateikimo, todėl Inspekcija pagrįstai pareiškėjos neinformavo apie atliekamą tyrimą. Mokesčių administratorius pirmojo mokestinio tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjai galėjo atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtoja Lietuvoje. Antrojo mokestinio tyrimo metu mokesčių administratorius, įvertinęs iš Latvijos mokesčių administratoriaus gautą informaciją, nustatė, kad pareiškėja padarė pažeidimų, susijusių su registravimusi PVM mokėtoja, PVM deklaravimu ir mokėjimu. Šie pažeidimai buvo susiję ne su trūkumais ar prieštaravimais, atsiradusiais dėl padarytos klaidos deklaruojant, o su mokesčių įstatymų pažeidimais, t. y. pareiškėjai neįvykdžius savo prievolės registruotis PVM mokėtoja. Teismo vertinimu, pareiškėjos padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai nepripažintini MAĮ 136 straipsnyje įvardintais prieštaravimais ar trūkumais, todėl mokesčių administratorius po mokestinio tyrimo neturėjo pareiškėjai įteikti pranešimo apie atlikto mokestinio tyrimo rezultatus ir rašytinio siūlymo ištaisyti klaidas. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog Inspekcija atlikdama pareiškėjos veiklos tyrimą MT taisyklių nepažeidė, todėl pareiškėjos teiginiai, jog ji turėjo būti informuota apie atlikto mokestinio tyrimo rezultatus atmestini, kaip nepagrįsti.

33. Pareiškėja skunde nurodo, kad mokesčių administratoriaus delsė pradėti mokestinį patikrinimą.

34. Pagal MAĮ 114; 120 ir 121 straipsnių nuostatas mokesčių administratoriui yra suteikta teisė pasirinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustatyti tikrinimo mastą, dalyką ir laiką bei nustatyta pareiga apie tai informuoti mokesčių mokėtoją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-971-438/2019). Mokestinio patikrinimo pradžia sietina su mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymu (MAĮ 120 straipsnio 1 dalis). Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

35. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Inspekcija pagal 2019 m. liepos 19 d. užduotį atliko pareiškėjos mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 17 d. Mokestinio tyrimo metu Inspekcija nustatė, kad pareiškėja yra Latvijoje registruota įmonė, todėl nėra galimybių nustatyti tikslių pareiškėjos mokestinių prievolių Lietuvoje. Inspekcija kreipėsi dėl informacijos pateikimo į Latvijos mokesčių administratorių. Inspekcija, pagal 2020 m. rugsėjo 9 d., užduotį atliko pareiškėjos mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Šio mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja nevykdo mokestinių prievolių Lietuvoje, t. y. nėra įsiregistravusi PVM mokėtoja Lietuvoje, nors vykdo nuotolinę prekybą, o tiekiamų prekių privatiems asmenims Lietuvoje vertė viršijo 35 000 Eur. Todėl mokesčių administratorius 2021 m. gruodžio 28 d. suformavo pavedimą tikrinti Bendrovę. Tikrintas mokesčių laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Kaip minėta, po pirmojo tyrimo Inspekcija turėjo kreiptis į Latvijos mokesčių administratorių dėl papildomos informacijos pateikimo. Be to, Latvijos mokesčių administratorius informavo pareiškėją apie pareigą registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad Inspekcija delsė atlikti mokestinį patikrinimą atmestini kaip nepagrįsti. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, jog mokesčių administratorius atlikdamas pareiškėjos patikrinimą ir priskaičiuodamas PVM už 2018-2019 metus, jam suteiktų teisių neviršijo bei veikė jam suteiktos diskrecijos ribose.

36. Kaip minėta, pareiškėja laiku nevykdė savo mokesčių teisės aktais įtvirtintų pareigų užsiregistruoti PVM mokėtoju, apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Mokėtini į biudžetą mokesčiai apskaičiuoti mokesčių administratoriaus iniciatyva kontrolės procedūrų metu. Byloje nepateikta duomenų patvirtinančių, kad mokestinių patikrinimų metu pareiškėja aktyviai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė jam papildomus įrodymus ar paaiškinimus. Pažymėtina, kad Latvijos mokesčių administratorius 2019 m. informavo pareiškėją apie jos pareigą registruotis PVM mokėtoja Lietuvoje, tačiau pareiškėja šios pareigos nevykdė. Pažymėtina ir tai, kad mokestinis patikrinimas nebūtų atliekamas, jei pareiškėja būtų įvykdžiusi savo pareigą užsiregistruoti PVM mokėtoja, laiku apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokestį. Teismo vertinimu, pareiškėjos mokestinių pareigų nevykdymas ir dėl to jai priskaičiuotų PVM delspinigių suma, yra jos pasirinkto elgesio (privalomų sumokėti mokesčių atžvilgiu) pasekmė. Be to, pareiškėja 2019 m. spalio mėn. įsteigė dukterinę įmonę SIA „Briliante Europe“, kuri laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. vykdė prekių tiekimą Lietuvos neapmokestinamiesiems asmenims (nuotolinę prekybą), ši įmonė taip pat neįsiregistravo PVM mokėtoja Lietuvoje. Dėl nurodytų priežasčių, teismas sprendžia, kad mokestinės prievolės mažinimas ar visiškas atleidimas nuo mokėtinų delspinigių, pažeistų delspinigių, kaip vieno iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų, esmę, t. y. užtikrinti valstybės biudžeto praradimų kompensavimą. Be to, delspinigių suma (45 187,12 Eur) (atliekanti biudžetui laiku nesumokėtų mokesčių kompensacinę funkciją) yra adekvati pareiškėjos padarytam pažeidimui (nesumokėtų mokesčių sumai 144 629 Eur). Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sumažinti ar visiškai atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais.

37. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad panaikinti skundžiamų Sprendimų remiantis skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo, motyvuotai, pagrįstai ir teisėtai 2022 m. birželio 27 d. Sprendimu skundą tenkino iš dalies ir neatleido pareiškėjos nuo nuo 45 187,12 Eur PVM delspinigių mokėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjos skundo, remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

38. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

39. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Sabiedriba ar ierobežotuatbildibu "Brillante" patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.