Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-02-09 · Civilinė byla Nr. 2A-839-577/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-09
Bylos Nr.
2A-839-577/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29700-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
UAB „Verslo kontinentai“
Ieškovas
UAB „Senamiesčio būstas“
Civilinė byla Nr. 2A-839-577/2016(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29700-2014-4)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.; 3.3.1.18.; 2.5.1.3.6.; 2.5.1.5.; 3.2.4.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Verslo kontinentai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo UAB „Senamiesčio būstas“ ieškinį atsakovui UAB „Verslo kontinentai“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Verslo kontinentai“ 459,48 EUR (1 586,50 Lt) skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-29 pagrindu buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Šio namo, kuriame yra atsakovui priklausęs butas 3A, patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei ieškovas teikė administravimo, techninės priežiūros ir komunalines paslaugas, tačiau atsakovas už teikiamas paslaugas nemokėjo, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2014 m. kovo 12 d susidarė 459,48 Eur (1586,50 Lt) įsiskolinimas (357,73 EUR (1 235,17 Lt) už eilines kasmėnesines įmokas, 101,75 EUR (351,33 Lt) už remonto darbus, t. y. 87,16 Eur (300,94 Lt) sniego užtvarų (sniego gaudyklių) montavimo darbus, 0,95 EUR (3,27 Lt) už varveklių numušimo ir sniego nuo stogo nuvalymo darbus, taip pat 13,65 EUR (47,12 Lt) už archeologinius žvalgymus ir dangų atstatymo darbus. Pažymėjo, jog minėtame pastate yra 7 atskiros patalpos, o 4 iš 7 patalpų savininkai buvo sudarę sutartis dėl bendro naudojimo objektų administravimo su ieškovu. Nuo 2012-12-04 nauju administraciniu aktu UAB „Senamiesčio ūkis“ nebebuvo numatytas administravimas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šio namo patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos ir nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties. Teigia, kad minėto namo savininkus (jų daugumą) su ieškovu siejo sutartiniai administravimo santykiai, todėl galiojant civilinėms sutartims, ieškovas neturėjo pagrindo nutraukti administravimo. Be to, niekas neprašė ieškovo perduoti administravimui reikalingų dokumentų, pastato savininkai neįgaliojo jokio asmens priimti pastato dokumentacijos. Pasak ieškovo, namas negali likti niekieno neadministruojamas, todėl jis ir toliau teikė minėtas paslaugas pastatui (1 t., b. l. 19-20). Ieškovas papildomai paaiškino, jog Savivaldybės skyrius neturi įgaliojimų įpareigoti ieškovą nutraukti sudarytas sutartis.

Atsižvelgdamas į tai, kad byloje dalyvavęs trečiasis asmuo Vilniaus arkivyskupija sumokėjo išlaidas už sniego užtvarų (gaudyklių) įrengimą, ieškovas atsisakė nuo 87,16 EUR ieškinio dalies (1 t., b.l. 154).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Verslo kontinentai“ su ieškovo reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2012-12-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2398, pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neįtraukus į ieškovo administruojamų namų sąrašą, ieškovas buvo įpareigotas nutraukti paslaugų teikimą ir sutartis dėl minėto namo bendrosios nuosavybės valdymo ir mokesčių apskaičiavimą. Administracinių aktų ieškovas neskundė. Atsakovo teigimu, ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo administruoti pastato; atsakovas niekada nėra gavęs pasiūlymo sudaryti paprastojo administravimo sutartį, apie tokias sutartis nežinojo, nėra atlikęs jokio pavedimo ieškovui ar kitaip patvirtinęs civilinių santykių egzistavimo tarp šalių. Yra įsitikinęs, kad atsakovui negali atsirasti prievolės iš ieškovo ir trečiųjų asmenų sutarčių. Konkliudentiniai veiksmai negali būti išreiškiami tylėjimu. Pažymi, kad administracinės paskirties pastatui administratorius neskiriamas, ginčo pastato administravimo paslaugas organizavo ir vykdė patalpų savininkai, atsakovas iš ieškovo faktiškai jokių paslaugų negavo. Teigia ne kartą kreipęsis su pretenzijomis dėl nepagrįstai jam išrašomų sąskaitų bei reikalavimo jas apmokėti neteisėtumo (1 t., b. l. 50-58). Taip pat atsižvelgdamas į ieškovo pateikto pastato (patalpų) bendrojo naudojimo objekto aprašo netikslumus dėl laiptinių, į tai, kad jis neatitinka teisės aktų reikalavimų, mano, jog atsakovui neturėtų kilti jokių pasekmių. Pasak atsakovo, administratorius netinkamai atlieka jam nustatytas pareigas, neteikia būtinos informacijos, nesupažindino patalpų savininkų su veiklos ataskaitomis. Teigia negavęs ieškovo į bylą pateiktų sąskaitų (gavo tik už sniego gaudyklių įrengimą ir kelias sąskaitas 2013 ir 2014 metais), be to, tvirtina, jog pastato kieme nėra šiukšlių konteinerio, o kitiems pastato savininkams toks mokestis apskritai nėra skaičiuojamas (b. l. 60-64, II t.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo 87,16 EUR dalies ieškinio ir civilinę bylą Nr. 2-3193-541/2015 šioje dalyje nutraukė. Ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“ iš atsakovo UAB „Verslo kontinentai“, 372,33 EUR skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-09-03 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 161,03 EUR bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Teismas nustatė, kad daugiabučio namo butų savininkai nėra įsteigę bendrijos ir nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, ieškovas iki 2012-12-04 d. veikė administracinio akto pagrindu. Aplinkybę, jog 4 iš 7 patalpų savininkai sudarė sutartis dėl pastato administravimo paslaugų, teismas vertino kaip sudarančią pagrindą konstatuoti, jog ieškovas teisėtai vykdė administravimo veiklą vienu iš CK 4.236 str. 2 d. nustatytu pagrindu – sandoriu, išreiškiančiu daugumos savininkų valią, kad jų bendrąją nuosavybę administruotų UAB „Senamiesčio ūkis“. Sprendė, kad esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas, taip pat pripažino, jog ieškovo vykdoma pastato (duomenys neskelbtini) administravimo veikla atitinka CK 4.85 str. 1 d. nustatytą taisyklę. Laikė, jog daugumos savininkų sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo formos pasirinkimo galioja ir kitiems savininkams. Teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės rašte nurodomas įpareigojimas ieškovui nutraukti sutartis nesudaro pagrindo savaime laikyti šių sutarčių negaliojančiomis ir nesukuriančiomis teisinių pasekmių atsakovui. Taip pat teismas sprendė, kad pateiktų įrodymų pakanka pagal tikimybių pusiausvyros principą tikėtinai išvadai susiformuoti, kad ieškovas atsakovui paslaugas teikė, o atsakovui kyla pareiga jas apmokėti. Teismo manymu, atsakovo pareigos apmokėti už suteiktas paslaugas neeliminuoja aplinkybės dėl skelbimų lentos pastate nebuvimo, daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (patalpų) bendrojo naudojimo objekto apraše esantys netikslumai dėl laiptinių, ieškovo veiklos ataskaitų neišviešinimas ir kt. Kadangi atsakovui UAB „Verslo kontinentai“ nuo 2009-11-18 iki 2014-03-21 d. priklausė patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), todėl teismas padarė išvadą, jog jam kyla įstatyminė pareiga nustatytomis formomis bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.), administravimo išlaidas (CK 4.84 str. 9 d.). Pažymėjo, kad pasikeitus pastato paskirčiai, namo patalpų savininkai galėjo patys organizuoti statinio techninę priežiūrą ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirti statinio techninį prižiūrėtoją, kad būtų laikomasi Statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente STR 01.12.07:2007 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ nustatytų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ir kitų statinių techninės priežiūros reikalavimų, tačiau byloje nėra duomenų, kad pastato patalpų savininkai būtų priėmę sprendimus administruoti pastatą steigiant bendriją ar sutarties pagrindu paskyrę statinio techninį prižiūrėtoją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Verslo kontinentai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-29 sprendimo dalį dėl 372,33 EUR skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 161,03 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB „Verslo kontinentai“ ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“, taip pat 8,28 Eur iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisimo. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad dalies namo patalpų savininkų administravimo sutarčių sudarymas reiškia CK 4.85 str. 1 d. nustatytą daugumos patalpų savininkų valios išreiškimą. Vadovaudamasis CK 4.85 str. 1 d., 5 d., 7 d., nurodo, jog teisė spręsti, kam pavesti valdyti ir naudoti bendrosios nuosavybės teise daugiabučiame name asmenims priklausantį turtą suteikta patiems savininkams, todėl apelianto vertinimu, turi būti priimtas daugumos bendrojo naudojimo objektų savininkų sprendimas dėl turto administratoriaus pakeitimo. Įsitikinęs, kad dalis savininkų negali turėti teisės priimti minėtą sprendimą, kitiems savininkams nesudarius galimybės išreikšti savo valią. Pasak apelianto, byloje pateikti įrodymai (jų nebuvimas) patvirtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas susirinkime ar balsuojant raštu dėl administratoriaus paskyrimo (pasirinkimo) nebuvo priimtas, todėl ieškovo veiksmus, kuomet jis sudaręs namo administravimo sutartis tik su keliais namo patalpų savininkais, šių sutarčių pagrindu teikė, nustatė mokesčius, juos skaičiavo ir rinko iš visų savininkų (apie tai neinformuodamas kitų savininkų) laiko neteisėtais. Mano, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad administratoriaus paskyrimas be butų ir patalpų savininkų daugumos aiškiai išreikšto sprendimo gali būti teisėtas. Atkreipė dėmesį, jog teismas nevertino, kad turto administravimo sutartys su kitais bendraturčiais sudarytos dar iki administravimo paslaugų administracinio akto pagrindu pasibaigimo, t.y. iki 2012-12-04, administratorius buvo įpareigotas nutraukti paslaugų teikimą ir sudarytas sutartis su namo dalies savininkais, todėl mano, jog norėdamas toliau administruoti bendrojo naudojimo objektus, ieškovas turėjo organizuoti pastato bendrasavininkų susirinkimą. Naujos sutartys sudarytos nebuvo. Ieškovas su atsakovu administravimo sutarties nesudarė, todėl, pasak apelianto, jam neatsirado pareiga mokėti ieškovui administravimo atlyginimą, atlyginti techninės priežiūros išlaidas. Nesutinka su teismo išaiškinimu, kad esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas. Pažymi, kad patalpų savininkai su ieškovu sutartis sudarė ne visų bendrasavininkų vardu, o kaip atskiri subjektai. Be to, administravimo sutartys sudarytos net ne su patalpų savininkais (VĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba), todėl, apelianto manymu, tokias sutartis vertinti kaip visų namo bendrasavininkų valios išreiškimą dėl administratoriaus pasirinkimo, negalima. Tikrasis patalpų savininkas Vilniaus arkivyskupija ir kiti patalpų savininkai savo valios dėl namo administratoriaus paskyrimo neišreiškė. Teigia, kad ieškovas neturi pagrindo administruoti pastato bei skaičiuoti mokesčius už jo administravimą, o pagal CK 4.238 str. 4 d., neturi teisės į atlyginimą.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Senamiesčio būstas“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad 4 iš 7 patalpų savininkų sprendimas bendro naudojimo administravimą perduoti UAB „Senamiesčio ūkis“ įformintas civilinėmis sutartimis, kurios yra nepasibaigusios ir galiojančios. Administracinio akto panaikinimas nepanaikina tarp asmenų susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių, jei jie atsirado ir buvo plėtojami civilinių sandorių pagrindu. Butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigė bendrijos ir nesudarė jungtinės veiklos sutarties, taip pat nebuvo jokio įgalioto asmens, kuriam UAB „Senamiesčio ūkis“, kaip administratorius, galėtų perduoti visą su namu susijusią dokumentaciją (aprašą, ataskaitas, inventorinę bylą) ir pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą. Teigia, kad susiklosčius faktiniams santykiams ir remiantis sudarytomis sutartimis, ieškovas ir toliau tinkamai teikė administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas pastatui (duomenys neskelbtini), o teisės aktai nenumato administratoriui teisės administruoti tik kokią nors dalį pastato inžinerinių tinklų ar konstrukcijų. Vadovaujantis CK 4.85 str. 1 d., daugumos savininkų sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo formos parinkimo galioja ir kitiems savininkams. Atkreipė dėmesį, kad byloje yra keturios paprastojo administravimo sutartys, o vienas patalpų savininkas (fizinis asmuo) savo sutikimą yra išreiškęs konkliudentiniais veiksmais, t. y. už suteiktas paslaugas atsiskaito. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad daugumos sprendimas buvo priimtas pažeidžiant tokio sprendimo priėmimo tvarką. Mano, jog valios išraiškos forma neturi esminės reikšmės ir nepaneigia savininkų aiškiai išreikštos valios. Apelianto argumentus, jog administravimo sutartis su ieškovu sudarė ne patalpų savininkai, laiko nepagrįstais, nes Vilniaus arkivyskupija valią išreiškė per įgaliotą atstovą VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra trys gyvenamosios ir keturios negyvenamosios paskirties patalpos. Atsakovui UAB „Verslo kontinentai“ šiame pastate laikotarpiu nuo 2009-11-18 iki 2014-03-21 nuosavybės teise priklausė patalpa Nr. 3A (1 t., b. l. 21-22, 75-87). UAB „Senamiesčio ūkis“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymu Nr. 30-29 buvo paskirtas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-04 įsakymu Nr. 30-2398 minėtas pastatas nebebuvo įtrauktas į UAB „Senamiesčio ūkis“ administruojamų namų sąrašą (2 t., b. l. 65-67). Į bylą taip pat pateiktos ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ turto paprastojo administravimo sutartys, sudarytos: 2012-02-23 su nuomininku UAB „AJ šokoladas“ bei VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba (veikiančia pagal 2007-03-17 patvirtinimą), kaip garantu, 2012-01-31 (dvi) su VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, kaip patalpų savininko atstovu, 2010-02-10 su UAB „BTS Retail“ (1 t., b. l. 88-104). Ieškovas teigia, jog remdamasis šiomis sutartimis, ir po 2012-12-04 teikė administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas pastatui (duomenys neskelbtini), todėl už suteiktas paslaugas prašė priteisti iš atsakovo susidariusią skolą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus patenkino. Teismas, įvertinęs, kad 4 iš 7 patalpų savininkai sudarė sutartis dėl pastato administravimo paslaugų, konstatavo, jog ieškovas vykdė administravimo veiklą vienu iš CK 4.236 str. 2 d. nustatytų pagrindų – sandoriu, išreiškiančiu daugumos savininkų valią. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Apeliantas nesutinka, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo mokėti už suteiktas bendrosios nuosavybės administravimo, techninės priežiūros bei komunalines paslaugas, kadangi jo su ieškovu nesieja jokie sutartiniai santykiai, o be patalpų savininkų sprendimo dėl administratoriaus paskyrimo (pasirinkimo), ieškovas neturi teisės administruoti administracinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog CK 4.236 straipsnio 2 dalis įtvirtina kito asmens turto administravimo nustatymo pagrindus – administravimas gali būti nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. CK nurodytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu. Atsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu asmuo administruoja kitam asmeniui priklausantį turtą, gali būti išskiriamas sutartinis administravimas ir administravimas pagal įstatymą.

CK 4.84 straipsnyje nurodytas atvejis, kai turto administravimas nustatomas administraciniu aktu. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Siekdamas efektyvaus jų tvarkymo, įstatymų leidėjas nustato pagrindines šių objektų administravimo (t. y. tvarkymo, priežiūros) teisines formas – namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas arba tvarką, kurią nustato savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.84 ir 4.85 straipsniai). Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (CK 4.84 straipsnis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Tik tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nurodytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-378/2015).

Nagrinėjamu atveju, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovas UAB Senamiesčio ūkis“ namą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006-01-16 iki 2012-12-31 administravo 2006-01-16, 2008-12-31 bei 2010-01-05 įsakymų pagrindu. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas iki 2012-12-04 veikė administracinio akto pagrindu, kurio teisėtumo atsakovas neginčija. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad butų ir kitų patalpų savininkai buvo pasirinkę kitą bendrojo naudojimo objektų administratorių, o kaip minėta, butų savininkams nepasirinkus administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Taigi, ginčijamo teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo priteista skola už suteiktas administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-04 įsakymo Nr. 30-2398, kuriuo ginčo namas nebebuvo įtrauktas į UAB „Senamiesčio ūkis“ administruojamų namų sąrašą, laikytina pagrįsta bei teisėta.

Kaip minėta, ieškovas su keturių namo patalpų bendraturčiais buvo sudaręs Turto paprastojo administravimo sutartis. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad minėtos sutartys buvo sudarytos dar iki administravimo paslaugų teikimo administracinio akto pagrindo pasibaigimo, o naujų sutarčių namo patalpų savininkai nesudarė. Be to, pasak atsakovo, teisė spręsti, kam pavesti valdyti ir naudoti bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą suteikta patiems savininkams (CK 4.75 str. 1 d.), todėl turi būti priimtas daugumos bendrojo naudojimo objektų savininkų sprendimas dėl turto administratoriaus skyrimo/pakeitimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų apie aukščiau minėtų sutarčių nutraukimą po 2012-12-04 įsakymo priėmimo ar duomenų apie pastato patalpų savininkų sprendimo dėl bendrijos įsteigimo, statinio techninio prižiūrėtojo ar kito pastato administratoriaus skyrimo, priėmimą. Atsakovas remiasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovacijas skyriaus 2012-12-06 raštu, kuriame UAB „Senamiesčio ūkis“ įpareigota nutraukti paslaugų teikimą ir sutartis dėl namo (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės valdymo ir mokesčių apskaičiavimą, pasirašant perdavimo-pridavimo aktą (1 t, b.l. 59-60), tačiau duomenų apie tokio akto surašymą ir dokumentų, susijusių su namu, perėmimą, į bylą taipogi nepateikta. Pagal apelianto minimas teisės normas (CK 4.75 str. 1 d.), būtent turto savininkai sprendžia visus su bendro turto naudojimu susijusius klausimus, todėl jie bendru sprendimu gali pakeisti šio turto valdymo, naudojimosi bei priežiūros būdą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto argumentai, kad norėdamas toliau administruoti bendrojo naudojimo objektus, būtent ieškovas turėjo organizuoti pastato bendrasavininkų susirinkimą, laikytini nepagrįstais.

Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai nustato privalomą statinio techninę priežiūrą. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, kuris privalomas visiems statinių naudotojams bei techniniams prižiūrėtojams, 34 punktą, Statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Taigi, sutiktina su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis, jog nutraukus pastato administravimą administracinio akto pagrindu, poreikis užtikrinti bendrojo naudojimo objektų, t.y. namo bendrojo naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų bei bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos nuolatinę techninę priežiūrą, neabejotinai egzistavo.

Kaip minėta, namo savininkų bendrija nebuvo įsteigta, duomenų apie statinio techninio prižiūrėtojo skyrimą taip nėra, o byloje esantys įrodymai (2012 m., 2013 m. veiklos ataskaitos (1 t., b. l. 105-109), PVM sąskaitos-faktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. (2 t., b. l. 9-43), gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo kopija (1 t., b. l. 116-123), gyvenamojo namo apžiūros aktų kopijos (1 t., b. l. 124-129)) patvirtina, kad faktiškai ir po 2012-12-04 būtent ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ administravo ir atliko ginčo namo techninę priežiūrą. Apeliacinės intsancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad nėra galimybės administruoti tik dalį bendrojo naudojimo objektų, todėl pripažintina, kad ieškovas, su keturių namo patalpų savininkais sudaręs sutartis, teisėtai ir pagrįstai vykdė viso pastato (duomenys neskelbtini), administravimą.

Taigi, susiklosčiusios faktinės aplinkybės, kurias patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, t.y. su kitų ginčo pastato patalpų savininkais sudarytos civilinės Turto paprastojo administravimo sutartys, duomenų apie jų nutraukimą nebuvimas, duomenys apie ieškovo suteiktas paslaugas, privalomų namo techninės priežiūros dokumentų buvimas pas ieškovą, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl CK 4.85 str., 4.236 str. 2 d. nuostatų taikymo, ir spręsti, jog atsakovui, kuriam faktiškai administravimo paslaugas buvo suteiktos, kyla pareiga už jas atsiskaityti.

Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovas Turto paprastojo administravimo sutartis sudarė ne su patalpų savininku, todėl mano, jog šių sutarčių negalima vertinti kaip visų bendrasavininkių valios išreiškimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Kaip minėta, ieškovo sutartys sudarytos: 2012-02-23 su nuomininku UAB „AJ šokoladas“ bei VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, kaip garantu, 2012-01-31 (dvi) su VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, kaip patalpų savininko atstovu, 2010-02-10 su UAB „BTS Retail“. VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba sutartis pasirašė veikdamas, kaip turto savininko - Vilniaus arkivyskupijos, atstovas. Dėl šių priežasčių sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad savo valią Vilniaus arkivyskupija išreiškė per įgaliotą atstovą.

Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstytas, spręstina, jog pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo ieškinys, paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina 181,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo UAB „Senamiesčio būstas“ ieškinys atsakovui UAB „Verslo kontinentai“ dėl skolos priteisimo, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Verslo kontinentai“ ieškovui UAB „Senamiesčio būstas“ 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Jadvyga Mardosevič