- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- e2-1721-799/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06348-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Butanavičiūtė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- S. V.
- Advokatai
- Zigmas Burba
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui S. V. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ieškovė ir ADB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašo iš atsakovo S. V. (toliau - atsakovas) priteisti 687,25 Eur draudimo išmokos, 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodo, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išdavęs įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonės Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2024-08-05 A. J. Greimo/Žemaitės g. Šiauliuose atsakovas S. V., vairuodamas transporto priemonę Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ieškovui, kaip šios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovas išmokėjo 687,25 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikta teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, ir pasišalino iš įvykio vietos.
Atsiliepimas
Atsakovas S. V. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo priteisti atsakovui teiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Trečiojo veiklos skyriaus 2025-03-04 rašte Nr. 40-S- 2093 „Dėl S. V.” nurodoma: „Dėl eismo įvykio Nr. 07-24-9627330, įvykusio 2024-08-05 apie 10:00 val. adresu Žemaitės - A. J. Greimo g. Šiauliuose, įvykio kaltininkas S. V. nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Administracinį nusižengimą padariusiam S. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsniu 3 dalimi, pažeidėjui paskirta 30 Eur bauda.” Todėl, atsižvelgiant į policijos pateiktą informaciją, neliko teisinio pagrindo ieškovei iš atsakovo reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo.
Šalies argumentai
Ieškovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ dublike nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kad atsakovui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už pasišalinimą iš įvykio vietos, atsakovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, nes civilinės atsakomybės atveju užtenka nustatyti paprastą neatsargumą. Nėra būtina nustatyti, kad asmuo suvokė įvykus įvykį, pakanka nustatyti, kad, remiantis protingo žmogaus standartu, galėjo ir turėjo suvokti įvykio kilimą. Kaip matyti iš kartu su atsiliepimu atsakovo pateikto 2024-09-06 administracinio nusižengimo protokolo, eismo įvykis įvyko atsakovui atliekant persirikiavimo manevrą. Atsakovas, atlikdamas persirikiavimą – matė, jog jo važiavimo trajektorijoje yra transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir turėjo pareigą įsitikinti, kad grįždamas į tą pačią juostą, kuria važiavo nukentėjusi transporto priemonė, tai padarė tinkamai. Atsakovui, kaip didesnio pavojaus šaltinio (CK 6.270 str.) valdytojui turėjo ir galėjo būti žinoma, kad transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juda ta pačia kryptimi. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį, kad eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, nebuvo jokių ypatingų eismo sąlygų, kelio danga buvo sausa, meteorologinės sąlygos buvo palankios (buvo giedra).
Atsiliepimas
Atsakovas S. V. triplike nesutinka su ieškovės pateiktu dubliku. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPD) 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas iš bendrojo principo išimtį nustatantis ir dėl to griežtai baigtinis sąrašas atvejų, kai draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo - privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu apdraustos transporto priemonės valdytojas, sukėlęs eismo įvykį ir dėl to padaręs žalą. Teismui pateiktoje Šiaulių AVPK administracinio nusižengimo byloje yra atsakovo ir D. B. (nukentėjusiojo) paaiškinimai, iš kurių matyti, kad nei vienas automobilis po įvykio nesustojo, apgadinimą pastebėjo jau kitose vietose nei įvyko eismo įvykis, taip pat policijos pareigūnės Lauros Šabanaitės tarnybinis pranešimas, foto nuotraukos ir kita. Iš pateiktos medžiagos yra akivaizdu, jog S. V. nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad įvykio eismo įvykis.
Ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė M. V. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas S. V. nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkintinas.
Iš ieškovo atstovės M. V., atsakovo S. V. paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo S. V. 2024-03-07 sudaryta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria šalys apdraudė automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) civilinę atsakomybę laikotarpiui nuo 2024-03-09 iki 2025-03-08.
2024-09-06 atsakovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad atsakovas S. V., 2024-08-05 10 val., A. J. Greimo/Žemaitės g. Šiauliuose, vairuodamas transporto priemonę Opel Zafira, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas antrąja eismo juosta neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nepasirinko saugaus atstumo persirikiuodamas į pirmą eismo juostą ir kliudė pirmąja eismo juosta važiavusio automobilio „BMW 530“ kairės pusės priekinį bamperį ir sparną ir juos apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 128 punktų reikalavimus.
Eismo įvykio metu 2024-08-05 galiojo ieškovės ir atsakovo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Ieškovė dėl eismo įvykio, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 687,25 Eur draudimo išmoką, dėl BMW valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų. Išmokėjimą patvirtina 2024-10-23 Mokėjimo nurodymas Nr. CL-2462065.
Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, kuriuo reikalauja priteisti iš atsakovo 687,25 Eur išmokėtą draudimo sumą, ieškinį grindžia tuo, kad transporto priemonės valdytojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovas neigia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos ir remiasi jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu, kuriame jis nekaltinamas pasišalinimu iš eismo įvykio vietos bei Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Trečiojo veiklos skyriaus 2025-03-04 raštu Nr. 40-S- 2093 „Dėl S. V.”, kuriame nurodoma: „Dėl eismo įvykio Nr. 07-24-9627330, įvykusio 2024-08-05 apie 10:00 val. adresu Žemaitės - A. J. Greimo g. Šiauliuose, įvykio kaltininkas S. V., nepasišalino iš eismo įvykio vietos.
Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovė ieškiniu pareikštu reikalavimu regreso teise prašo iš atsakovo priteisti 687,25 Eur išmokėtos draudimo išmokos, kadangi sukėlęs eismo įvykį transporto priemonės valdytojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad įvyko eismo įvykis (buvo kontaktas su kitu objektu).
Ieškovės teigimu, ji turi teisę pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu reikalauti iš atsakovo grąžinti jai išmokėtą draudimo išmoką dėl padarytos žalos, jeigu atsakovas padarė žalą ir pasišalino iš įvykio vietos. Atsakovas nesutinka su ieškovės ieškiniu ir nurodo, kad jis nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis ir nepasišalino iš įvykio vietos. Pažymėjo, kad, jeigu būtų suvokęs kliudęs kitą automobilį ar kito automobilio vairuotojas būtų jį įspėjęs apie tai, iš karto būtų sustojęs ir aiškinęsis su juo eismo įvykio aplinkybes.
TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir jos formos. Civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda esant ne tik tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje svarbu nustatyti ar transporto priemonės valdytojas (atsakovas) tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos yra jo kaltė, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Vairuotojo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nustatoma ne tiesiog konstatavus faktą, jog vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o visapusiškai ištyrus, ar vairuotojas pajuto, suvokė, kad vairuojama transporto priemonė sukėlė eismo įvykį (susidūrė su kita transporto priemone ir šią apgadino, galėjo pajusti transporto priemonių susidūrimą, kontaktą ir pan.), suvokti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014).
Kasacinis teismas savo praktikoje yra atskleidęs protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standarto turinį tokio pobūdžio situacijose ir išaiškinęs, kad maksimaliai apdairaus asmens standarto taikymas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais neatitiktų šios teisės normos išimtinio pobūdžio, nes reikštų, jog visais atvejais, kai transporto priemonės vairuotojas, išgirdęs bent menkiausią garsą, nesustoja ir nepatikrina, ar kas nors neatsitiko, yra pagrindas spręsti, kad vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato ne transporto priemonės vairuotojo atsakomybės sąlygas, bet civilinės atsakomybės draudimo apimtis. Savo esme ši teisės norma nustato nedraudžiamuosius įvykius. Nedraudžiamieji įvykiai yra reikšmingos draudimo sutarties sąlygos, todėl jų aiškinimas negali paneigti paties civilinės atsakomybės draudimo esmės ir tikslo ar taip jį riboti, kad pats civilinės atsakomybės draudimas taptų daugeliu atvejų beprasmis. Dėl to kasacinis teismas išaiškino, kad pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka šios normos tikslą bei civilinės atsakomybės draudimo esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).
Iš 2024-09-06 administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad atsakovas nekaltinamas pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. 2024-08-05 Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilio „BMW 530“ vairuotojas D. B. nurodė reguliuojamoje sankryžoje buvus automobilio „Opel Zafira“ staigų persirikiavimo manevrą, bet teigė smūgio nepajutęs, nuvažiavęs į parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę ir išlipęs pastebėjo apgadintą priekinį kairės pusės bamperį, kairės pusės sparną ir tada kreipęsis į policiją. Įvykio dieną 2024-08-05 D. B. paaiškinime nurodė, jog automobilis „Opel Zafira“ kliudė jo vairuojamą automobilį „BMW 530“ ir apgadino, bet jis pats nuvažiavo toliau ir tik išlipęs pamatė apgadinimus. 2024-08-13 paaiškinime D. B. jau nurodo, kad po staigaus automobilio „Opel Zafira“ persirikiavimo iš vienos eismo juostos į kitą, jis vairuojamą automobilį „BMW 530“ staigiau stabdė ir pagalvojo, kad „Opel“ automobilis apgadino jo automobilį, dėl ko degant raudonam šviesoforo signalui atidaręs automobilio dureles apžiūrėjo, bet apgadinimų nematė, todėl nuvažiavo toliau. Atsakovas 2024-08-09 paaiškinime pripažino 2025-08-05 važinėjęs Šiaulių miesto gatvėmis, bet teigė, jog jo niekas važiuojant jokiu garsiniu signalu dėl nieko neįspėjo. Nurodyti kokiomis gatvėmis įvykio dieną važiavo, neprisiminė. Teigė, kad jeigu būtų kliudęs kitą automobilį, būtų sustojęs ir aiškinęsis eismo įvykio aplinkybes. Atsakovas teisme teigė nejutęs automobilių susidūrimo.
Nagrinėjant bylą teisme nėra surinkta įrodymų, kad transporto priemonės valdytojas pajuto, suvokė ar turėjo suvokti, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. įvyko eismo įvykis, t. y. kontaktas su kitu objektu. Iš bylos duomenų matyti, jog kontaktas tarp automobilių įvyko abiem automobiliams judant ir nei vienas iš vairuotojų kontakto nepajuto, dėl ko abu vairuotojai nuvažiavo, o apgadinimai buvo pastebėti vėliau. Policijai tiriant ir vertinant eismo įvykį buvo prieita išvados, jog atsakovas nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti faktines aplinkybes, kad atsakovas nežinojo apie jo padarytą eismo įvykį, dėl ko jam atsirastų prievolė sustoti ir pildyti eismo įvykio deklaraciją arba apie įvykį praneši policijai. Be to, transporto priemonės valdytojas nesuvokė susidariusios situacijos, kad įvyko eismo įvykis, nes jis nematė ir nepajuto kontakto su automobiliu, kurį apgadino, todėl negalima konstatuoti, kad iš įvykio vietos jis pasišalino.
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir konstatavus, kad transporto priemonės valdytojas nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis, ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui 2025-05-06 pateikta pažyma Nr. APD-2025-05386 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškinys netenkintinas, todėl valstybei iš ieškovės priteistina 402,08 Eur išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės ADB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 402,08 Eur (keturių šimtų dviejų eurų 8 centų) išlaidas už atsakovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.