Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo - D. K. K. įstatyminio atstovo D. K. prašymą, suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama šalims nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Sutinkamai CPK 576 str., teismas atnaujina (pratęsia) praleistą įstatymų nustatytą terminą, jei pareiškėjas pateikia įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus (neatnaujinus) įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėjo paaiškinimu bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-03-19 mirties liudijimu patvirtinamas L. K., a.k(duomenys neskelbtini) pareiškėjo sutuoktinės ir nepilnametės D. K. K. mamos, mirusios 2012-03-17, mirties faktas (mirties liudijimas AA Nr.657976, gim. liud. AA Nr.474616; b.l.5,7). Santuokos liudijimu AA Nr.217325 nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnametės D. K. K. mama L. K. mirė 2012-03-17, būdama santuokoje su pareiškėju (b.l.6). Pareiškėjo ir jo nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), (b.l.8). Notaro liudijimu nustatyta, kad paveldėjimo byla po L. K. mirties nebuvo užvesta (b.l.9). 2018-03-06 Kauno apylinkės teismas išdavė leidimą D. K. priimti palikimą nepilnametės dukters vardu po jos mamos ir senelės mirties (b.l.10). Medicininiu išrašu nustatyta, kad N. K. mirė 2018-02-12 savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo insulto (b.l.11). N. K. 2014-10-24 testamentu visą turtą, išskyrus pinigines lėšas Šiaulių banke, paliko vaikaitei D. K. K (b.l.12). Nekilnojamojo turto registro pažymėjimu nustatyta, kad N. K. ir L. K. (K) priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini),“; garažas (duomenys neskelbtini), (b.l.12-15); nekilnojamasis turtas nėra apsunkintas skolomis (b.l.16-18). Po N. K. mirties Jonavos rajono 4-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla (b.l.19). Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją, kad D. K. nėra įrašytas į rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir jam nėra apribota tėvo valdžia nepilnametės dukters D. K. K. atžvilgiu (b.l.20).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai yra įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai) ir siekia paveldėti po D. K. K. mamos bei sutuoktinės L. K. mirties atsiradusį turtą. Tačiau pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Teismas atsižvelgia į tai, kad L. K. iki santuokos paveldėjimu įgytą dalį turto valdė ir juo naudojosi L. K. mama – N. K., turėdama didesnę jų bendro turto dalį. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad palikimą po sutuoktinės mirties galės priimti be apribojimų, juolab, kad N. K. buvo minėjusi, kad visą jai priklausantį turtą po savo mirties paliks vienintelei anūkei D. K. K, o pateiktas testamentas patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Po N. K. mirties pareiškėjas nedelsiant kreipėsi dėl paveldėjimo dukters vardu priimti, tačiau dalis to paties turto priklauso L. K..

Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmenų, prašiusių pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2007 bei 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Nustatyta, jog kitų asmenų, pageidaujančių priimti palikimą, atsiradusį po L. K. mirties, nėra. Teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei gyvenimišką nepatyrimą teisės klausimais pripažįsta svarbiomis priežastimis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais sprendžia, kad tiek objektyviąja, tiek ir teisine prasmėmis yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo terminui atnaujinti, juolab kai dalis palikimo priimama nepilnamečio (neturinčio veiksnumo asmens) vaiko vardu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Pareiškėjui D. K., a.k(duomenys neskelbtini) atnaujinti terminą palikimui priimti pagal įstatymą nepilnametės dukters D. K. K., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vardu po jos mamos L. K., a.k(duomenys neskelbtini) mirusios 2012-03-17 Kauno m. mirties 3 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjui D. K., a.k(duomenys neskelbtini) atnaujinti terminą palikimui priimti pagal įstatymą po sutuoktinės L. K., a.k(duomenys neskelbtini) mirusios 2012-03-17 Kauno m. mirties 3 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.