- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1600-587/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10027-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-16838-1126/2020 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ skundą dėl antstolės N. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Narėpų metaliniai garažai“ (toliau – ir UAB „Narėpų metaliniai garažai“) 2020 m. birželio 16 d. skundu prašo panaikinti antstolės N. B. turto arešto aktą Nr. S-20-176-10595 ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, sustabdyti vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0176/20/00575 iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Nurodė, kad:
1.1. antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0176/20/00575 vykdo išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1004-944/2019 dėl 25 803,45 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Narėpų metaliniai garažai“. Antstolė 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymu Nr. S-20-176-10595 areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), pritaikė disponavimo teisės apribojimą, taip pareiškėjai apribojo teisę pakeisti turto teisinę padėtį. Viso areštuoto turto vertė 26 010,56 Eur. Pareiškėjos atžvilgiu priimtame vykdomajame dokumente nurodyta išieškojimo suma 25 803,45 Eur, vykdymo išlaidos yra 207,11 Eur. Viso turto arešto akte arešto mastas buvo nustatytas 26 010,56 Eur, tokios vertės turtą antstolė turėjo ir areštuoti. Antstolė turėjo įkainoti nekilnojamąjį turtą ir turto arešto akte nurodyti kiekvieno nekilnojamojo daikto vertę ir viso nekilnojamojo turto vertę. Antstolė verčių nenurodė, neįkainojo nekilnojamojo turto, nenustatė, kokia yra reali ir preliminari areštuoto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė. Areštuoto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė viršija turto arešto 34 960,44 Eur sumą. Areštuotas didesnės vertės nekilnojamasis, nei turto arešto akte numatytas turto arešto mastas. Pareiškėjos pagrindinė ūkinė veikla yra nekilnojamojo turto nuoma, tai reiškia ir draudimą išnuomoti nekilnojamąjį turtą, užtikrinti pastovų ir stabilų pajamų gavimą.
2. Antstolė N. B. 2020 m. birželio 23 d. patvarkymu Nr. S-459 skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Antstolis nurodė, kad:
2.1. antstolė areštuodama skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą laikėsi proporcingumo ir išieškotojo bei skolininko interesų derinimo principų. Konkreti areštuojamojo turto vertė 2020 m. gegužės 22 d. turto arešto akte dėl objektyvių priežasčių nenurodyta, kadangi priėmus vykdomąjį raštą vykdyti ir įvertinus išieškotinos sumos dydį, antstolė privalėjo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį tais atvejais kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Skolininkė nevykdė teismo sprendimo, per raginime nustatytą terminą nepadengė nei dalies skolos, išieškoma suma yra didelė, neaiškus skolininko mokumas, kilo būtinybė areštuoti turtą. Skolininkei priklausantis turtas yra specifinis, realią vertę nustatyti įmanoma tik pastatus apžiūrėjus, įvertinus rinkos kainas arba gavus eksperto parengtą akcijų vertinimo ataskaitą. Kol bus nustatyta skolininkei priklausančio turto rinkos vertė antstolė teisėtai ir pagrįstai areštavo skolininkei priklausantį turtą. Pagal taikomus apribojimus pareiškėjai išlieka teisė areštuotu turtu naudotis ir jį valdyti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė atsiliepimu į skundą dėl antstolio veiksmų prašo skundą atmesti. Nurodė, kad:
3.1. pareiškėja nevykdo teismo sprendimo, skola yra už 2016–2017 m. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Skundo argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti turto arešto aktą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0176/20/00575.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Nutartyje nurodė, kad 2020 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-16338-848/2020 Kauno apylinkės teismas atmetė pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0176/20/00575, todėl teismas pakartotinai neturi pagrindo svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo. Teismas nustatė, kad:
4.1. antstolė, vykdydama 2020 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1004-944/2019, atsižvelgdama į sumos dydį, esant pavojui, kad skolininkė sužinojusi apie išieškojimo procesą, turtą gali paslėpti, perleisti ar kitaip apriboti galimybę išieškoti iš jai priklausančio turto, 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymu Nr. S-412 areštavo skolininkei priklausantį turtą. Antstolė informavo skolininkę apie duomenis, kuriais vadovaudamasi priėmė sprendimą areštuoti skolininkės turtą, ji laikėsi CPK 658 straipsnio 2 dalies nuostatų.
4.2. Antstolė areštuodama skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą laikėsi išieškotojo bei skolininko interesų derinimo principų, priėmus vykdomąjį raštą vykdyti ir įvertinusi išieškotinos sumos dydį, ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Skolininkė nevykdė teismo sprendimo, nepadengė skolos, išieškoma suma didelė, neaiškus skolininkės mokumas, antstolei kilo būtinybė areštuoti turtą. Skolininkei priklausantis turtas yra specifinis, realią turto vertę nustatyti įmanoma tik pastatus apžiūrėjus, įvertinus rinkos kainas arba gavus eksperto parengtą akcijų vertinimo ataskaitą. Kol bus nustatyta skolininkei priklausančio turto rinkos vertė antstolė teisėtai ir pagrįstai areštavo skolininkei priklausantį turtą.
4.3. Turto arešto aktas Nr. S-20-176-10595 savo forma ir turiniu visiškai atitinka CPK 678 straipsnio reikalavimus. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius, jog disponavimo turtu ribojimas neleidžia nuomoti turto, kadangi nuomos teisinių santykių turinį sudaro naudojimas ir (tam tikrais, išimtiniais atvejais) valdymas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Narėpų metaliniai garažai“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-16838-1126/2020 ir priimti naują sprendimą – panaikinti antstolės N. B. 2020 m. gegužės 22 d. Turto arešto aktą Nr. S-20-176-10595. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. turto arešto aktu Pareiškėjai priklausantiems nekilnojamiesiems daiktams pritaikytas vienas iš galimų turto arešto būdų – disponavimo teisės apribojimas. Pareiškėjai yra apribojamos teisės pakeisti turto teisinę padėtį, jo teisinį likimą: 1) teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, 2) įkeisti, 3) išnuomoti, 4) perduoti naudoti kitiems asmenims, 5) nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti. Turto arešto akte nustatytas turto arešto mastas 26 010,56 Eur.
5.2. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, jog Turto arešto aktas atitinka CPK 678 straipsnio reikalavimus. Turto arešto akte nėra nurodyta nei kiekvieno Nekilnojamąjį turtą sudarančio objekto, nei viso areštuojamo Nekilnojamojo turto vertė, nei tai, kad vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, t. y. visos stulpelio „Daikto vertė (pinigais)“ grafos Turto arešto akte paliktos neužpildytos, o taip pat neužpildyta ir Turto arešto akto skiltis „suma žodžiais arba nurodyti, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas“. Antstolė nepateikė jokios informacijos kaip Nekilnojamojo turto vertė bus nustatoma ir / ar kodėl ji nėra nustatyta.
5.3. Nėra aišku, kuo remiantis Teismas daro išvadą, kad Nekilnojamasis turtas yra specifinis, nes Turto arešto akte nėra numatyta, kad Nekilnojamojo turto vertei nustatyti turi būti paskiriama ekspertizė ar atliekamas bet koks kitas papildomas veiksmas.
5.4. Teismas atmestinai išnagrinėjo skundą ir visiškai neįsigilino į esminius jo argumentus, neįvertino Turto arešto akto sukuriamų padarinių. Tokiu Turto arešto aktu yra areštuota daugiau nekilnojamojo turto nei yra reikalinga pagal Turto arešto akte numatytą arešto mastą, nėra aišku, kada bus nustatyta Nekilnojamojo turto vertė, kodėl ji nebuvo nustatyta surašant Turto arešto aktą.
5.5. Vykdomajame rašte išieškojimo suma lygi 25 803,45 Eur. Antstolė nurodė, kad vykdymo išlaidos yra 207,11 Eur. Iš viso Turto arešto akte nustatytas 26 010,56 Eur turto arešto mastas. Antstolė areštavo turtą, kurio bendra vidutinė rinkos vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, yra 60 971,00 Eur, net du kartus didesnė už turto arešto mastą. Antstolė nepateikė jokio realaus pagrindo, dėl ko Turto arešto aktu areštuotas dvigubai didesnės vertės nekilnojamasis turtas.
5.6. Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamasis turtas būtų įkeistas ar nelikvidus. Nekilnojamąjį turtą sudarantys statiniai yra atskiri, individualūs objektai, turintys atskirus unikalius numerius, nėra vienas kito priklausiniai ir gali savarankiškai funkcionuoti. Nėra aplinkybių, dėl kurių turėtų būti areštuotas visas Nekilnojamasis turtas, o ne atskiri, turto arešto mastą atitinkančią vertę turintys nekilnojamojo turto objektai. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra nurodyta vidutinė rinkos vertė, antstolė galėjo remtis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytais duomenimis apskaičiuodama bent jau apytikslę Nekilnojamojo turto vertę. Valstybės atliktas vertinimas turi prejudicinę galią, kol nėra nuginčytas, o teisės aktai leidžia, pasikeitus įkainoto turto vertei jį perkainoti.
5.7. Nekilnojamojo turto atžvilgiu pritaikytas turto arešto būdas yra disponavimo teisės apribojimas. Pagal teisės aktuose esantį disponavimo turtu išaiškinimą, tiek pagal Turto arešto akte numatytą disponavimo teisės apribojimo paaiškinimą apeliantei yra apribota galimybė sudaryti naujas nekilnojamojo turto nuomos sutartis. Apeliantės pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra nekilnojamojo turto nuoma. Pagal CPK 686 straipsnio 2 dalį išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos sutarties šio turto areštas nekeičia, tačiau apeliantė nebegali išnuomoti nekilnojamojo turto naujiems nuomininkams ir taip užtikrinti pastovų ir stabilų pajamų už nuomą gavimą.
Atsiliepimas
6. Suinteresuoti asmenys nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas apeliantės prašymas panaikinti antstolės N. B. 2020 m. gegužės 22 d. Turto arešto aktą Nr. S-20-176-10595.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė N. B. vykdo išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1004-944/2019 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ išieškotojos Kauno rajono savivaldybės naudai. 2020 m. gegužės 22 d. Turto arešto aktu Nr. S-20-176-10595 areštuotas UAB „Narėpų metaliniai garažai“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini).
10. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
11. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Turtas gali būti areštuojamas antstoliui vykdant sprendimą (CPK 658 straipsnio 2 dalis, 675 straipsnis). CPK 658 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Arešto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė areštavo skolininkei priklausantį turtą, atsižvelgdama į sumos dydį, esant pavojui, kad skolininkė sužinojusi apie išieškojimo procesą, turtą gali paslėpti, perleisti ar kitaip apriboti galimybę išieškoti iš jam priklausančio turto. Teismas konstatavo, kad antstolė areštuodama skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą laikėsi išieškotojo bei skolininko interesų derinimo principų. Antstolė priėmus vykdomąjį raštą vykdyti ir įvertinus išieškotinos sumos dydį, ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Teismas konstatavo, kad skolininkei nevykdant teismo sprendimo, nepadengus skolos, įvertinus išieškomos sumos dydį ir galimą skolininkės mokumą, antstolei buvo būtinybė areštuoti turtą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolė laikėsi CPK 658 straipsnio 2 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus ir išvadas pripažįsta pagrįstais. Pažymėtina, kad nei atskiruoju skundu nei skundu dėl antstolio veiksmų apeliantė šių aplinkybių ir pagrindo taikyti turto areštą egzistavimo neginčija.
13. Susipažinus su skundžiamu antstolės 2020 m. gegužės 22 d. Turto arešto aktu Nr. S-20-176-10595 nustatyta, jog šiuo aktu yra areštuoti 69 atskiri turtiniai vienetai. Nurodyta, jog turto arešto mastas yra 26 010,56 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog kiekvienam areštuotam turtiniam vienetui yra suteiktas atskiras unikalus numeris (tai yra nurodyta ir ginčijamame turto arešto akte), masinio vertinimo būdu yra nustatyta kiekvieno jų atkuriamoji vertė ir vidutinė rinkos vertė.
14. CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog turto arešto akte turi būti nurodyta kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.
15. Nustatyta, jog pasitvirtino atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog apeliantės ginčijamame Turto arešto akte nėra nurodyta nei kiekvieno nekilnojamąjį turtą sudarančio objekto, nei viso areštuoto nekilnojamojo turto vertė, nenurodyta, ar areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, nepateikta jokia informacija, kaip Nekilnojamojo turto vertė bus nustatoma, kodėl ji nebuvo nustatyta Turto arešto akto surašymo metu. Byloje nėra duomenų, jog antstolė negalėjo vadovautis šiais viešojo registro duomenimis, ar kad šie duomenys yra nepagrįsti ir todėl antstolė jų pagrindu nenustatė areštuoto turto vertės. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, jog ginčijamas turto arešto aktas neatitinka CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nėra pakankama konstatuoti, jog ginčijamas turto arešto aktas, įvertinus anksčiau paminėtus motyvus, buvo surašytas nepagrįstai.
16. CPK 675 straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir kompensuoti vykdymo išlaidas. Dėl to CPK 681 straipsnis nustato antstoliui pareigą įkainoti areštuojamą turtą, o skolininko turto areštas turi atitikti CPK 675 straipsnio reikalavimus.
17. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis ginčijamu turto arešto aktu iš viso buvo areštuota 60 971,00 Eur vertės nekilnojamojo turto. Konstatuotina, kad šiame vykdymo procese yra objektyvi galimybė įvertinti ginčo turto arešto aktu areštuoto turto vertę, o šalims nesutarus dėl antstolio pateikto areštuoto įvertinimo, turto vertės klausimas gali būti sprendžiamas CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties. Tačiau pripažįsta, jog apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą įpareigoti skundžiamą turto arešto aktą priėmusią antstolę ištaisyti nustatytus ginčijamo turto arešto trūkumus ir turto arešto aktą patikslinti laikantis CPK 675, 678, 681 straipsnių reikalavimų. Nustačius, jog ginčijamu turto arešto aktu areštuota turto daugiau nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis gali panaikinti turto areštą (CPK 675 straipsnio 2 dalis).
19. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).
20. Išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo.
21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, papildant teismo nutarties rezoliucinę dalį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Papildyti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties rezoliucinę dalį, įpareigojant antstolę turto arešto akto procedūrą 2020 m. gegužės 22 d. Turto arešto aktu Nr. S-20-176-10595 užbaigti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 675, 678, 681 straipsniais.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.