- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- 1-603-1112/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28816-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- I. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vidurinio išsilavinimo, teistas Telšių apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (4 veikos), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. B. kaltinamas tuo, kad mušdamas (smurtaudamas) sukėlė fizinį skausmą: 2018 m. birželio 17 d. apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje konflikto metu ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu trenkė I. Č. į kairę ranką ir kairį petį, taip sukeldamas I. Č. fizinį skausmą. M. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat M. B. kaltinamas tuo, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą: 2019 m. gegužės 21 d. apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašalinių žmonių akivaizdoje, kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai I. Č. į dešinės pusės smilkinį, tokiais savo veiksmais smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. M. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailėjosi. Nurodė, kad viskas buvo surašyta, kaip buvo. Abiejų konfliktų metu buvo neblaivus. Konfliktai įvyko dėl to, kad nukentėjusioji susirado naują draugą, kol jis atliko arešto bausmę. Nukentėjusiosios atsiprašė.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
M. B. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardytais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
– nukentėjusioji I. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 17 d. apie 21.20 val. pas ją į namus (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus draugas M. B., kuris pradėjo jai priekaištauti dėl jos vaikų elgesio. M. B. nėra jos vaikų tėvas, jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda, draugavo tris metus. Konflikto buto koridoriuje metu M. B. kumščiu apie penkis kartus trenkė jai į kairią ranką ir kairį petį ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Jai pavyko išstumti M. B. į namo laiptinę, kur triukšmą išgirdo kaimynė S. N. Atėjus kaimynei, M. B. pabėgo. Nukentėjusioji į medikus nesikreipė, nes nebuvo jokių rimtų sužalojimų. Žymių neliko, vaistų nuo skausmo nevartojo. Civilinio ieškinio nereikš. Nukentėjusioji I. Č. taip pat parodė, kad 2019 m. gegužės 21 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) prie esančio tvenkinio prie jos priėjo buvęs draugas M. B., kuris priėjęs pradėjo ją įžeidinėti. Ji nekreipė dėmesio ir M. B. nuėjo. Praėjus 20 min. ji susiruošė su vaikais eiti namo, M. B. priėjo prie jų ir neleido eiti, užstodamas kelią. Tarp jų įvyko konfliktas, po konflikto M. B. šiek tiek atsitraukė, ji su vaikais ėjo toliau namo. Būnant ties (duomenys neskelbtini) namu M. B. prie jų priėjo ir pasakė, kad tuoj jai duos į galvą. Mergaitės tuo metu buvo prie pat jos, bet jos ramiai reagavo, neatrodė išsigandusios. Po šių žodžių nustūmė į šoną dviratį, kurį turėjo su savimi, ir M. B. vieną smūgį kairės rankos kumščiu sudavė jai į dešinį smilkinį. Po smūgio jai skaudėjo, todėl gindamasi iš karto jam trenkė atgal ir su rankomis jį pastūmė nuo savęs bei su dukra ir jos drauge nuėjo. Visą konfliktą matė vaikai ir kiti pašaliniai asmenys. Nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus. M. B. po konflikto pasišalino (I t., b. l. 12, 20, 98, 107-108);
– liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su pussesere ir vaikais buvo tarp (duomenys neskelbtini) esančiame parke, kur vaikus atvedė pasimaudyti. Būnant parke apie 20.00 val. pamatė ant suoliuko sėdinčią moterį, šalia jos sėdėjo girtas vyriškis. Girdėjo, kaip vyriškis moterį koneveikė visokiais necenzūriniais žodžiais. Girdėjo, kad jis jai sakė, kad išdaužys duris, kaip ji jam atsakė, kad šį kartą nepasigailės. Matė, kad vyriškis su moterimi atsistojo nuo suoliuko ir toliau konfliktavo. Tarp jų stojo kita moteris, kuri pradėjo moterį ginti. Vyriškis nuėjo. Po kokių kelių minučių jis vėl grįžo prie moters ir prie jų visų, t. y. prie aplinkinių, kurie buvo taip pat prie tvenkinio. Tada vėl ta pati moteris vėl stojo ginti moters. Vyras vėl nuėjo. Šį antrą vyriškio išpuolį prieš moterį nufilmavo ir sutinka pateikti policijai. Po kokių 5 minučių moteriškė su dviem mergaitėmis išėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Po to matė, kad moteris su mergaitėmis jau buvo prie (duomenys neskelbtini) kelio ir prie jos vėl priėjo tas pats girtas vyriškis, jie susistumdė. Tai truko apie 10 min. Po to pamatė, kad moteris į šoną sviedė dviratį, kurį turėjo su savimi, tada suprato, kad reikalinga pagalba ir iškvietė policiją. Būdama prie tvenkinio matė, kad vyriškis moterį buvo pastūmęs, dėl ko ji buvo parvirtusi ant žemės, tačiau dėl tolimo atstumo nematė, ar vyriškis sudavė smūgius moteriai, matė, kad jie stumdėsi. Būdama prie tvenkinio girdėjo, kad kažkas šaukė, tačiau negali pasakyti, ar mergaitės ar moteris (I t., b. l. 110-111);
– liudytoja O. Z. parodė, kad 2019 m. gegužės 21 d. vakare apie 20.00 val. kartu su vaikais buvo prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini). Ten būnant pastebėjo iš matymo žinomą mergaitę Ž., kuri lanko dienos centrą "(duomenys neskelbtini)". Ji prie tvenkinio buvo atėjusi su mama. Kol mergaitė maudėsi, jos mama sėdėjo ant netoliese esančio suolelio. Prie moters priėjo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kuris atsisėdo ant suolelio šalia moters ir girdėjo, kad pradėjo koneveikti necenzūriniais žodžiais, matė kaip moteriai vis alkūne kepštelėdavo į šoną, taip ją provokuodamas. Ji girdėjo, kaip moteris ramiu balso tonu pasakė, kad jai skauda ir vis prašė jo eiti šalin. Neilgai trukus prie suolelio priėjo jos mažametė dukra Ž., kuriai vyriškis liepė "čiuožti" ir mergaitė nuėjo maudytis toliau. Moteris ramiu balso tonu sakė eiti vyrui šalin, atsistojo nuo suolelio ir nuėjo arčiau vandens. Vyriškis taip pat atsistojo nuo suolelio ir buvo lyg ir atsitraukiantis nuo moters, ėjo tolyn, tačiau tuoj vėl grįžo. Tada išgirdo, kaip vyriškis moteriai pasakė, kad tuoj, visų žmonių akivaizdoje jai trenks ir pradėjo mosikuoti rankomis, lyg norėdamas moteriai trenkti. Ji asmeniškai pasibaisėjusi ir neiškentusi tokio įžūlaus vyriškio elgesio priėjo prie jų ir atsistojo į tarpą tarp moters ir vyro. Vyriškiui liepė liautis taip elgtis ir eiti šalin nuo moters. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus ir gana agresyviai nusiteikęs, nenorėjo atsitraukti ir keikė moterį necenzūriniais žodžiais bei mosikavo rankomis. Po kelių minučių įkalbinėjimo, kad jis atsitrauktų ir eitų savo keliais, vyriškis atsitraukė ir nuėjo. Po to neilgai trukus moteris su dukra ir dar viena mažamete mergaite išėjo (duomenys neskelbtini) gatvės link. Kas vyko toliau, pasakyti ji negali, nematė (I t., b. l. 113-114);
– liudytoja nepilnametė K. N. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad ji nežino, dėl ko šiandien atvyko, neprisimena. Su teta ėjo maudytis ir atėjo dėdė. Atsisėdo ant suoliuko ir pradėjo rietis. Ji tada išsigando ir daugiau neprisimena. Maudytis ėjo su teta I. Viskas įvyko nesenai, vasarą. Ji pažįsta dėdę, jo vardas M. Kai jis atėjo, jis pradėjo rietis su kita teta ir pradėjo muštis. M. pradėjo muštis su kita teta, jos nepažįsta. Ji neatsimena, kaip mušėsi. M. buvo ant suoliuko. Suoliukas yra prie tvenkinio. Po muštynių su kita teta, paskui pradėjo muštis su I. Ji matė, kai mušėsi su teta I., bet neatsimena, kaip mušėsi. Kai M. mušėsi su I., ji buvo netoli prie namų. Tvenkinys yra prie namų (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 127-128);
– liudytoja nepilnametė Ž. S. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad ji nežino, dėl ko šiandien atėjo. Ji negali papasakoti įvykio, nes neatsimena. Įvykis buvo, kai M. mušė mamą. Ji neatsimena, kada mušė, bet nelabai seniai. Ji tuo metu nėjo į mokyklą, buvo vasaros atostogos. Viskas įvyko, kai ėjo iš tvenkinio namo. Jos ėjo dviese su mama ir buvo draugė K. Kai ėjo, atėjo M. ir pradėjo šaukti. Jos buvo ant kelio, kai priėjo M., tada jis pradėjo rėkti ant mamos. Ji neatsimena, ką M. sakė. Tuomet M. pradėjo mušti. Ji matė, kaip M. mušė, bet neatsimenu kur. Nepamena, kaip mama sureagavo. Nepamena, kaip baigėsi įvykis. Po įvykio mama jautėsi blogai, nes matė iš veido. Ji su mama nekalbėjo apie tą įvykį (I t., b. l. 132-133);
– liudytoja S. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo mėnesio pradžioje atvyko gyventi iš (duomenys neskelbtini) miesto į Naująją Akmenę. 2019 m. gegužės 21 d. vakare ji su savo vaiku ir draugėmis išėjo pasivaikščioti prie tvenkinio, esančio Naujojoje Akmenėje, tarp (duomenys neskelbtini). Besivaikštant pamatė kaip nepažįstamas vyriškis konfliktuoja su jai nepažįstama moterimi. Šalia buvo du mažamečiai vaikai, kurie elgėsi ramiai. Visas konfliktas tarp asmenų buvo tik žodinis, kad būtų naudojamas fizinis smurtas nepastebėjo. Žodinis konfliktas vyko apie dvi minutes. Moteris, pasiėmusi vaikus nuėjo link daugiabučio namo, konfliktavęs vyriškis pasivijo moterį ir jie tarpusavyje rankomis apsistumdė. Po kiek laiko atėjo pagyvenęs vyriškis, pasiėmė moterį su vaikais ir nusivedė link namų, o konfliktavęs vyriškis nuėjo vienas pats link miesto (I t., b. l. 141);
– 2018 m. birželio 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2018 m. birželio 17 d. 21.52 val. pas pranešėją I. Č. buvo atėjęs draugas M. B. ir prieš ją smurtavo, suduodamas apie penkis kartus kumščiu (I t., b. l. 1);
– 2019 m. gegužės 21 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 21 d. apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), M. B. kilus konfliktui trenkė vieną kartą iš kumščio į galvos sritį buvusiai draugei I. Č. (I t., b. l. 78);
– 2018 m. birželio 25 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros nutarimu „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“ M. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju (I t., b. l. 55-56);
– 2019 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas atnaujintas (I t., b. l. 69);
– 2019 m. gegužės 21 d. tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 21 d. apie 20.20 val. Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) esančia pėsčiųjų perėja, buvęs draugas M. B., kilus konfliktui, mažamečių vaikų akivaizdoje vieną kartą iš rankos kumščio trenkė buvusiai draugei I. Č. (I t., b. l. 78);
– 2019 m. rugpjūčio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuotas savanoriškai pateikto vaizdo įrašo turinys (I t., b. l. 93);
– 2019 m. gegužės 21 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką užfiksuoti nukentėjusiosios parodymai (I t., b. l. 97-98).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikų kvalifikavimo
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir M. B. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, M. B. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios I. Č. parodymai. Teismas vertindamas tai, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, jo parodymai iš esmės sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl abejonių, dėl kaltinamojo kaltės padarytos minėtos nusikalstamos veikos nekyla. Kaltinamojo M. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčia ne mažiau penkių kartų kumščiu trenkė nukentėjusiajai I. Č. į ranką ir petį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. <...> Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad M. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Bylos aplinkybės yra aiškios, M. B. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios I. Č., liudytojų R. J., O. Z., S. O., nepilnamečių liudytojų K. N. ir Ž. S. parodymai. Teismas vertindamas tai, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, jo parodymai iš esmės sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarytos minėtos nusikalstamos veikos nekyla. Kaltinamojo M. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, kadangi jis tyčia viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ir smurtu prieš nukentėjusiąją pažeidė viešąją tvarką.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.
M. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. B. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikos baigtos. Kaltinamasis teistas Telšių apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (4 veikos) (I t., b. l. 153-161). Šiaulių apygardos prokuratūros 2018 m. birželio 25 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojoje byloje pagal BK 138 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (I t, b. l. 145-146). Per pastaruosius metus administracine tvarka baustas (I t., b. l. 167–173). Nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (I t., b. l. 188). Duomenų apie įrašymą į psichikos sveikatos centro įskaitas nėra.
Įvertinęs visas byloje surinktas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant M. B. prokuroro siūlomą BK 140 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės termino vidurkis (BK 50, 54, 55 straipsniai), t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, uždraudžiant lankytis pas nukentėjusiąją I. Č. gyvenamojoje vietoje. Už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas) skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, uždraudžiant lankytis pas nukentėjusiąją I. Č. gyvenamojoje vietoje. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir M. B. skirtina galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, uždrausti lankytis pas nukentėjusiąją I. Č. gyvenamojoje vietoje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam M. B. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, uždraudžiant lankytis pas nukentėjusiąją I. Č. gyvenamojoje vietoje.
Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, uždraudžiant lankytis pas nukentėjusiąją I. Č. gyvenamojoje vietoje. Subendrinus bausmes paliekama galioti baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu 1 (vieneriems) metams. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.
M. B. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (I t., b. l. 198-199, II t., b. l. 4-5).
Byloje nėra prašymų atlyginti procesines išlaidas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- kompaktinis diskas, su savanoriškai pateiktu įvykio vaizdo įrašu, saugomas prie bylos, paliktinas prie bylos;
- kompaktinis diskas, su 2019 m. liepos 4 d. įrašu iš mažamečio liudytojo apklausos, saugomas prie bylos, paliktinas prie bylos.
- kompaktinis diskas, su 2019 m. liepos 4 d. įrašu iš mažamečio liudytojo apklausos, saugomas prie bylos, paliktinas prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje bei paskirti bausmes:
– pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, uždraudžiant lankytis pas nukentėjusiąją I. Č. gyvenamojoje vietoje,
– pagal BK 284 straipsnį paskirti 1 (vienerių) metų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, uždraudžiant lankytis pas nukentėjusiąją I. Č. gyvenamojoje vietoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, uždraudžiant lankytis pas nukentėjusiąją I. Č. gyvenamojoje vietoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. B. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, uždraudžiant lankytis pas nukentėjusiąją I. Č. gyvenamojoje vietoje.
Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, uždraudžiant lankytis pas nukentėjusiąją I. Č. gyvenamojoje vietoje. Subendrinus bausmes palikti galioti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu 1 (vieneriems) metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus M. B. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti M. B., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti už jam paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.
Išaiškinti M. B., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas su nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo įrašais ir įvykio vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.
Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.