Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

1. Pareiškėja Ž. T. kreipėsi pareiškimu Nr. CBP-6525 į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Ilonos Imbrasienės 2023 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 13.12.-26 bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Kornelijos Rušinaitės 2023 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 4VI-4 ir pareiškėjos 2022 m. lapkričio 24 d. patikslintą pareiškimą perduoti Generalinei prokuratūrai nagrinėti iš naujo.

1.1. 2022 m. lapkričio 24 d. patikslintu pareiškimu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama ginti valstybės viešąjį interesą ir pradėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnio pagrindu ikiteisminį tyrimą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) ir atitinkamiems jos darbuotojams nevykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-6134-473/2016 (toliau – Sprendimas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties apeliacinėje byloje Nr. A-21-415/2018 (toliau – Nutartis), kuriais NŽT kaip atsakovę teismas įpareigojo grąžinti pareiškėjoms Ž. T. ir A. K. natūra sovietinės valdžios nacionalizuotos žemės dalį – kiekvienai po 2,14 ha žemės prie buvusio savininko J. S. sodybos vietos (duomenys neskelbtini).

1.2. Šį pareiškėjos prašymą tik viešojo intereso aspektu išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus Vyriausioji prokurorė Kornelija Rušinaitė (toliau – Klaipėdos prokurorė) ir 2023 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 4VI-4 taikyti viešojo gynimo priemones atsisakė. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Ilona Imbrasienė kaip aukštesnysis prokuroras (toliau – Vilniaus prokurorė) išnagrinėjo pareiškėjos 2023 m. vasario 21 d. skundą dėl Klaipėdos prokurorės 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 4VI-4 atsisakyti taikyti viešojo gynimo priemones ir 2023 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 13.12-26 paliko jį galioti kaip pagrįstą ir teisėtą.

1.3. Minėti prokurorų nutarimai yra nepagrįsti bei neteisėti dėl tokių aplinkybių:

1.3.1. Teismų praktikoje yra pripažinta, kad Lietuvos valstybės vykdomas sovietų valdžios nacionalizuoto nekilnojamojo turto grąžinimas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Atkūrimo įstatymas), Žemės reformos įstatymą (toliau – ŽRĮ) ir kitus atitinkamus teisės aktus yra valstybės viešasis interesas. Tad pareiškėjų intereso, kad atsakovė NŽT įvykdytų teismo Sprendimą ir Nutartį, kuriais yra priteista grąžinti natūra buvusią sovietų valdžios nacionalizuotą žemę – kiekvienai pareiškėjai po 2,14 ha, nelaikymas viešuoju interesu ir atsisakymas jį ginti Vilniaus prokurorės nutarime, prieštarauja priimtai teismų praktikai, dėl to jis yra neteisėtas bei nepagrįstas ir yra naikintinas.

1.3.2. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokiu atveju akivaizdu, kad teismo priimti Sprendimas ir Nutartis privalėjo būti atsakovės NŽT ar jos darbuotojų vykdomi bei tai atliekant jais vadovaujamasi kaip įstatymais. Tai sudaro teisinį pagrindą Prokuratūros įstatymo (toliau – PĮ) 19 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktuose numatytoms priemonėms ginant viešąjį interesą pareiškėjų atveju, reikalaujant, kad atsakovė NŽT įvykdytų Sprendimą ir Nutartį. Prokurorių nutarimuose atsisakymas ginti pareiškėjų viešąjį interesą PĮ 19 straipsnio nurodytomis priemonėmis yra neteisėtas bei nepagrįstas.

1.3.3. Taikyti PĮ 19 straipsnyje numatytas viešojo intereso gynimo priemones prokurorų nutarimuose atsisakyta naikinamojo termino kreiptis į teismą pasibaigimo argumentu. Šiuo argumentu prokurorų nutarimuose yra išeita iš pareiškėjos prašomo spręsti klausimo nagrinėjimo ribų. Be to, ginčas dėl žemės grąžinimo yra išspręstas teismo Sprendimu ir Nutartimi, į jį kreiptis nebereikia, tai kreipimosi į teismą termino klausimas nėra bylos aplinkybe. Esant ginčui išnagrinėtam, nebereikia kreiptis į teismą ir dėl 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimų Nr. 77-11963 ir Nr. 77-11962 panaikinimo.

1.3.4. NŽT priimtais 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimais Nr. 77-11963 ir Nr.77-11962 yra sprendžiamas žemės grąžinimo natūra pareiškėjoms klausimas, taigi žemės grąžinimas natūra privalo būti atliekamas pagal ŽRĮ nuostatas.

1.3.5. Kaip matyti, iš Sprendimo ir Nutarties turinio žemės grąžinimas natūra, pakeičiant buvusį kompensavimą pinigais – 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimus, yra teismo išspręstas, įvertinus visų išnagrinėtoje byloje atsakovės NŽT pateiktų argumentų pagrįstumus ir juos, kaip tinkamai neįrodytus, teismas, išspręsdamas bylą ir tenkindamas pareiškėjų reikalavimus, atmetė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tas Sprendime nustatytas aplinkybes, Nutarties 41 punkte papildomai pažymėjo, kad buvusi J. S. žemė asmeniniam ūkiui suteikta pažeidus įstatymus. Dėl 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimų Nr. 77-11963 ir Nr. 77-11962, kurie teismo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais ir dėl kurių teismo Sprendimu ir Nutartimi nuspręsta, kad jie yra pakeistini paties atsakovo – NŽT, prokurorų nutarimuose manoma, kad dėl jų panaikinimo reikalinga kreiptis į teismą, tačiau tai nėra galima, nes tam naikinamasis terminas yra pasibaigęs.

1.3.7. Pareiškėjos į Generalinę prokuratūrą yra kreiptasi ne dėl to, kad žemė negrąžinama apskritai, o kad nėra vykdomi esantys viešuoju interesu Sprendimas ir Nutartis, kai žemė grąžinti natūra jais priteista. Tokiu atveju prokurorų nutarimuose yra nagrinėtas ne tas klausimas, dėl kurio 2022 m. lapkričio 24 d. pareiškimu kreiptasi pareiškėjos. Dėl to nutarimai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.

1.3.8. Prokurorų nutarimuose nėra kuo nors pagrindžiamas reikalingumas ar būtinumas pareiškimo prašymą nagrinėti tik viešojo intereso gynimo aspektu. Juk aplinkybė dėl kurios prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir ginti viešąjį interesą iš esmės viena ir ta pati – Sprendimo ir Nutarties nevykdymas, kuris gali būti kvalifikuojamas kaip galima nusikalstama veika, numatyta BK 245 straipsnyje. Tokiu atveju prašymo nagrinėjimas tik viešojo intereso gynimo aspektu nesudaro pagrindo nenagrinėti galimybės pradėti ikiteisminį tyrimą. Toks nagrinėjimas atskiriant neatskiriamus dalykus laikytinas priešingu prokuratūros paskirčiai veiksmu – padėti užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą (PĮ 2 straipsnis). Dėl neatitikimo šiai prokuratūros paskirčiai prokurorų nutarimai nėra teisėti bei pagrįsti, taigi naikintini, grąžinant visą pareiškimą nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. sausio 23 d. nutarimas Vilniaus prokurorės nutarimu nepanaikintas nepagrįstai.

2. Suinteresuotasis asmuo Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Ilona Imbrasienė 2023 m. gegužės 22 d. pateikė atsiliepimą Nr. DOK-83207 į pareiškimą. Prašo pareiškėjos Ž. T. skundą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 13.12.-26 palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 4VI-4 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, neturi teisės spręsti, buvo ar ne galimai pažeistas viešasis interesas ir pagrindas galimai pažeistam interesui ginti. Teismas patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina. Aukštesniojo prokuroro nutarimas palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones gali būti peržiūrimas tik dėl procedūrinių tyrimo klausimų (tyrimo terminų, apimties, galutinį sprendimą priėmusio subjekto įgaliojimų ir pan.).

2.2. Pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų argumentų, galinčių patvirtinti teiginius apie neišsamų jos prašymo (skundo) dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėjimą. Prokurorės 2023 m. sausio 23 d. nutarimas ir aukštesniojo prokuroro 2023 m. kovo 24 d. nutarimas priimti įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant normų, reglamentuojančių prašymo (skundo) tyrimo tvarką, išanalizavus ir įvertinus visas sprendimo priėmimui reikšmingas faktines aplinkybes ir teisės normas.

2.3. Nagrinėjant pareiškėjos Ž. T. prašymą (pareiškimo nagrinėjimo medžiaga Nr. 16.95.-4-4/23), Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė rinko duomenis dėl pareiškėjos 2022 m. lapkričio 24 d. prašyme nurodytų aplinkybių, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu pateikti nagrinėjamam klausimui aktualią informaciją ir dokumentus (2022-12-02 raštas Nr. 4S-2284), susipažino su teismų priimtais procesiniais sprendimais administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00769-2016-4) bei dokumentais, kuriuos pateikė Ž. T. ir A. K. kartu su 2022 m. birželio 13 d. pareiškimu (reg. Nr. AP-15843), gautus duomenis analizavo. Įvertinusi tyrimo metų surinktų duomenų visumą, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau ir – Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio nuostatas, teismų praktiką, nustatė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, numatytas Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje, savo išvadas argumentavo.

2.4. Aukštesnysis prokuroras Prokuratūros įstatymo 15 straipsnyje numatyta tvarka, susipažinęs su pareiškimo nagrinėjimo medžiaga Nr. 16.95.-4-4/2023, remdamasis tyrimo medžiaga bei teisiniu reguliavimu, 2023 m. kovo 24 d. nutarime Nr. 13.12.-26 išsamiai atsakė į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus dėl prokurorės 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 4VI-4, savo išvadas argumentavo (pasisakė dėl ginčo teisinio santykio, taikytinų teisės aktų nuostatų ir kt.). Aukštesnysis prokuroras konstatavo, kad prokuroras atliko realų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendimo priėmimui, tyrimą, įvertino nustatytų aplinkybių visetą bei, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Nutarimuose pagal kompetenciją atsakyta į pareiškėjos klausimus, teisiškai bei argumentuotai nustatytų reikšmingų aplinkybių pagrindu padarytos pagrįstos išvados ir pateikti atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvai.

2.5. Prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas, sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu (Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos prašyme suformuluoti reikalavimai nesaisto prokuroro tyrimo apimties. Prašymą nagrinėjantis prokuroras savarankiškai sprendžia, kokia apimtimi ir kokias viešojo intereso gynimo priemones taikyti (Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1-218 (toliau ir – Rekomendacijos), 31 punktas). Prokuroras savarankiškai atlieka tyrimą, vertina medžiagą, taiko teisės normas, ir taip savarankiškai konstatuoja (ar nekonstatuoja) esant viešojo intereso pažeidimą. Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis prokuroras negali būti įpareigotas imtis viešojo intereso gynimo priemonių, jeigu nenustatė pagrindų tokiam prašymui teikti. Skundo argumentai dėl prokurorų procesinių sprendimų (nutarimų) pagrįstumo ir teisėtumo yra susiję su prokuroro pareiga taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o tai nėra ir negali būti bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią nuomonę, nedaro skundžiamų nutarimų neteisėtais, neteisingais ar nemotyvuotais (pvz., Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1272-273/2014, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018 ir kt.).

2.6. Prokurorų įgaliojimų ir veikimo ribas (kompetenciją) vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas, susijusias su baudžiamuoju persekiojimu, viešojo intereso gynimu ir kt., nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (toliau – Nuostatai). Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai nevykdo baudžiamojo persekiojimo funkcijų ir pagal kompetenciją nenagrinėja pareiškimų apie nusikalstamas veikas, todėl laikytini nepagrįstais skundo argumentai dėl prokurorės pareigos išnagrinėti prašymą dalyje ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Be to, pareiškėjos 2022 m. lapkričio 24 d. prašymas, priešingai nei nurodoma skunde, Klaipėdos apygardos prokuratūroje išnagrinėtas tiek viešojo intereso gynimo, tiek baudžiamojo persekiojimo aspektu. Atsakymas dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 4S-2282. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, kad aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą, padarė kokių nors proceso teisės normų pažeidimų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti 2023 m. kovo 24 d. nutarimą.

Skundo dalis paliktina nenagrinėta, kitoje dalyje skundas atmestinas.

4. Skundo dalis dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 4VI-4 panaikinimo paliktina nenagrinėta.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 15 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Iš šios normos akivaizdu, jog teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundo dalis dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 4VI-4 panaikinimo paliktina nenagrinėta.

5. Skundo reikalavimas dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 13.12-26 panaikinimo ir grąžinimo nagrinėti iš naujo atmestinas:

1) Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas, aiškindamas prokurorų konstitucinį statusą, yra nurodęs, kad prokuratūra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybinė institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms. Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau tai konstitucinį statusą turinti valstybės institucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, kuris, veikdamas pagal savo kompetenciją ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, kuri yra detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti;

2) apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, bet jo teisė, ir vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (žr. pvz. Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018);

3) Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas; aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatyta, jog teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

1) pareiškėja prašė ginti viešąjį interesą dėl to, kad neva NŽT netinkamai vykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-6134-473/2016 ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį Nr. A-21-415/2018, kuriais buvo nuspręsta „Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-01-22 sprendimą Nr. 1SS-231-(3.5.) ir įpareigoti išspręsti žemės grąžinimo natūra A. K. ir Ž. T., kiekvienai po 2,14 ha, prie buvusio savininko J. S. sodybos vietos (duomenys neskelbtini) “;

2) Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius:

- atsisakė ginti viešąjį interesą, nes nelaikė, kad pareiškėjos įvardinta problema susijusi su viešuoju interesu, nurodė, kad pareiškėjos problemos turėtų būti sprendžiamos pasitelkiant ne viešojo intereso institutą (t. 1, b. l. 14-15);

- atliko eilę tyrimo veiksmų pareiškėjos skundams nagrinėti, t. y. susipažino su teismų priimtais procesiniais sprendimais administracinėse bylose, išsireikalavo duomenis iš NŽT, rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjos prašymui ir skundui išnagrinėti; tyrė ir analizavo pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei argumentus; pateikė motyvuotas išvadas dėl iš esmės visų esminių pareiškėjos argumentų (Klaipėdos apygardos prokuratūros skundų nagrinėjimo medžiaga Nr. AP-5358/2023);

- atskirai pateikė atsakymą pareiškėjai dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą (Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 4S-2282) (t. 1, b. l. 21-22);

Teismo vertinimu, Generalinė prokuratūra tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjos kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią nuomonę dėl jos kreipimųsi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jos prašymo bei skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 13.12-26.

Apibendrinant konstatuotina, kad iš byloje esančių duomenų negalima teigti, jog prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog prokurorai rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo atsisakė teikti teismui ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, argumentavo bei priimdami savo sprendimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė. Teismas konstatuoja, kad priimant pareiškėjos skundžiamą Generalinės prokuratūros nutarimą, CPK 49 straipsnio 1 dalies ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeistos, todėl panaikinti Generalinės prokuratūros priimtą nutarimą nėra pagrindo, atitinkamai pareiškėjos skundas atmestinas. Sutiktina su Generalinės prokuratūros pozicija, kad pareiškėjos įvardinta problema nėra susijusi su viešuoju interesu, pareiškėjos problemos turėtų būti sprendžiamos pasitelkiant su ne viešojo intereso institutu susijusias priemones.

6. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš pareiškėjos Lietuvos valstybei yra išieškotinos 13,28 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. pažyma apie išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą), kadangi šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatytą minimalią (5 Eur) Lietuvos valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

7. Pareiškėjai išaiškintina, kad savo galimai pažeistas teises dėl netinkamų teismų sprendimų vykdymo pareiškėja gali ginti ne vien prašydama prokuroro pradėti ikiteisminį tyrimą ar ginti viešąjį interesą, bet ir vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso VI dalies (vykdymo procesas) nuostatomis, pvz., prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal jos nuožiūra neįvykdytą teismo sprendimą ar nutartį (CPK 587 straipsnis) ir vykdomąjį raštą pateikdama atitinkamam antstoliui (CPK 590 straipsnis). Praleistas vykdomojo dokumento pateikimo terminas, esant svarbioms priežastims gali būti atnaujintas (CPK 606 – 608 straipsniai). Konkrečiu atveju atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-6134-473/2016 jį paliekant galioti Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi Nr. A-21-415/2018, buvo nuspręsta „Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-01-22 sprendimą Nr. 1SS-231-(3.5.) ir įpareigoti išspręsti žemės grąžinimo natūra A. K. ir Ž. T., kiekvienai po 2,14 ha, prie buvusio savininko J. S. sodybos vietos (duomenys neskelbtini)“, t. y. buvo nuspręsta ne grąžinti, o išspręsti klausimą dėl žemės grąžinimo natūra. Šiuo atveju aktualu ir tai, kad kaip pažymėta Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. kovo 24 d. nutarime Nr. 13.12-26, NŽT vykdė minėtus teismų sprendimus, teikė pareiškėjai atsakymus, pareiškėja neginčijo NŽT veiksmų vykdant minėtus teismų sprendimus, todėl negalima neginčijamai teigti, kad NŽT nėra įvykdžiusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-6134-473/2016, tačiau, teismo vertinimu, tai galima patikrinti tik Civilinio proceso kodekso VI dalies (vykdymo procesas) nustatyta tvarka.

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 442–443, 579, 582 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nenagrinėtu pareiškėjos Ž. T. skundo dalį dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Kornelijos Rušinaitės 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 4VI-4 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ panaikinimo.

Atmesti pareiškėjos Ž. T. skundo reikalavimą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 13.12-26 panaikinimo ir pareiškėjos 2022 m. lapkričio 24 d. patikslinto pareiškimo perdavimą Generalinei prokuratūrai nagrinėti iš naujo kaip nepagrįstą.

Grąžinti, šiai nutarčiai įsiteisėjus, Klaipėdos apygardos prokuratūrai skundų nagrinėjimo medžiagą (AP-5358/2023, 29 lapai).

Priteisti Lietuvos valstybei iš pareiškėjos Ž. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Lietuvos valstybei priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.