Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2014-03-17 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2013-02-07 sprendimu Nr. T-54 nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo (22 b.l.). Pareiškėja, vadovaudamasi šiuo sprendimu, 2013-03-20 kreipėsi į Lietuvos į Respublikos generalinį prokurorą raštu Nr. (33.195)R-1354 dėl viešojo intereso gynimo, t. y. dėl 2005 m. rugpjūčio 1 d. Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties Nr. 1717 pripažinimo negaliojančia nuo jų sudarymo momento; taip pat dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, sudarant ir vykdant 1.1 punkte nurodytą sutartį iki šio sprendimo priėmimo (b.l. 23-51). Kauno apygardos prokuratūros prokurorė S. G. 2010-09-03 nutarimu Nr. (P-1156) atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pagal Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštą dėl saviškos statybos fakto nustatymo ir savavališkos statybos akto UAB „Kamesta“ surašymo (b.l. 64-67). Kauno apygardos prokuratūros prokurorė S. G. 2013-08-09 nutarimu Nr. (P-2737) atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nurodant, kad patikrinimas dėl 2008-05-06 Linijinio inžinerinio statinio Marvelės gatvės rekonstravimas. I etapas: Aleksoto kairiojo prietilčio transporto mazgas tarp piketų nuo 20+20 Veiverių g. 20+20 g. pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu buvo atliekamas pagal 2010-06-03 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštą Nr. (15.24)-2D-6367 ir 2010-09-03 priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Kadangi minėtu klausimu patikrinimas atliktas ir priimtas nutarimas, kuris nepanaikintas, todėl atlikti pakartotinį patikrinimą nėra pagrindo (b.l. 52-63). Kauno miesto savivaldybės taryba 2013-09-12 skundu Nr. (33.195)R-4140 kreipės į Lietuvos į Respublikos generalinį prokurorą dėl nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo ir tyrimo dėl prokurorės S. G. pažeidimų pradėjimo (b.l. 68-89). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs šį Kauno miesto savivaldybės tarybos skundą 2013-11-11 nutarimu Nr. 13.12.-128 nutarė reikalauti iš Kauno miesto savivaldybės tarybos spręsti dėl priemonių Kelių eismo 4 straipsnio 3 dalies pažeidimams, susijusiems su pagal minėtą įstatymą Kauno miesto savivaldybei priklausančių H. Ir O. Minkovskių gatvės Kauno mieste, unikalus Nr. 4400-2005-2362 ir Veiverių gatvės Kauno mieste, unikalus Nr. 4400-1987-0958, registracijos kaip UAB „Kamesta“ nuosavybė, pašalinimo taikymo. Nurodyta, kad pagal teisinį reglamentavimą Kauno miesto savivaldybės taryba yra atsakinga už jai pagal Kelių įstatymo imperatyvias nuostatas priklausančio nekilnojamojo turto – gatvių kaip savinimo teisių gynimą (b.l. 90). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras išnagrinėjęs Kauno miesto savivaldybės tarybos skundą dėl nutarimų: 2013-08-09 Nr. P-2737 ir 2010-09-03 Nr. P-2737 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, 2013-11-11 nutarimu Nr. 13.12.-129 nutarė palikti nepakeistus šiuos nutarimus ir išaiškino pareiškėjai teisę šį nutarimą skųsti bendrosios kompetencijos teismui (b.l. 91-101). Teismas nurodė, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrino, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad skundžiami Generalinio prokuroro nutarimai argumentuoti, priimti išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus ir įvertinus surinktą medžiagą. Teismas padarė išvadą, jog Generalinio prokuroro 2013-11-11 nutarimai Nr. 13.12.-128 reikalauti pašalinti aktų pažeidimus ir Nr. 13.12.-129 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones priimti įstatymų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant proceso normų. Taip pat teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2013-11-11 nutarimas Nr. 13.12.-128 reikalauti pašalinti aktų pažeidimus ir 2013-11-11 nutarimas Nr. 13.12.-129 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras V. K. savo nutarimuose nustatė viešojo intereso pažeidimus, bet savo nuožiūra nusprendė nevykdyti jam, kaip prokurorui, privalomų pareigų ir nesikreipti į teismą dėl jo gynimo. Savivaldybės teisė kreiptis į teismą nepaneigia imperatyviai teisės aktuose nustatytos prokuroro pareigos ginti viešąjį interesą. Teismas visiškai nepasisakė dėl Savivaldybės skunde išsakytų argumentų, kad kol 2005 m. rugpjūčio 1 d. Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties Nr. 1717 (toliau - Koncesijos sutartis) yra galiojanti ir nenuginčyta, o 2008-05-26 pripažinimo naudoti aktas nepripažintas negaliojančiu, Savivaldybės administracija, kaip Koncesijos sutarties šalis, neturi teisinių galimybių pašalinti prokuroro minimus teisės aktų pažeidimus, todėl ir kreipėsi į prokuratūra prašydama ištirti galimus Koncesijos sutarties prieštaravimus imperatyvioms teisės normoms bei taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Šiuo atveju, prokuroras, nustatęs, kad Koncesijos sutarties nuostatos ir jos sudarymo aplinkybės prieštaravo imperatyvioms teisės normoms, o pažeidimus padarė ir Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 d. nuostatoms, Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalėjo ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, o ne taikyti 19 str. 3 d. 3 p. numatytas priemones ir reikalauti iš Savivaldybės pašalinti tokius pažeidimus, kurių pašalinti jos vykdomoji institucija, būdama Koncesijos sutarties šalimi, ir prokurorui laikant, kad Koncesijos sutartis neturi būti pripažinta negaliojančia, net neturi galimybių. Nuosavybės teisė į gatvių dalis įregistruota 2008-05-26 „Linijinio inžinerinio statinio Marvelės gatvės rekonstravimas. I etapas: Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas tarp piketų nuo 22+20 iki 26+20 Veiverių g." pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, tačiau dar 2010 metais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė prokuratūros ginti viešą interesą bei kreiptis į teismą dėl šio neteisėto pripažinimo tinkamu naudoti akto ir jo pagrindu padaryto VĮ Registrų centro įrašo dėl įregistruotos nuosavybės panaikinimo, nes pati inspekcija negali pakeisti ar panaikinti šio akto, kai jo pagrindu jau yra įregistruota tam tikra nuosavybė. Esant tokiai situacijai, kai dokumentas, kurio pagrindu yra įregistruota UAB „Kamesta“ nuosavybės teisė į gatvių dalis, nors ir nustačius teisės aktų pažeidimus, yra galiojantis, Savivaldybei galimybių panaikinti šią teisinę registraciją nėra. Prokuroras, nustatęs teisės aktų pažeidimus, kurie turi įtakos viešajam interesui, privalo imtis priemonių, kad šie pažeidimai būtų pašalinti, šiuo atveju reikalavimas iš Savivaldybės panaikinti pažeidimus, kuriuos padarė kiti juridiniai asmenys, yra nepagrįstas ir praktiškai negali būti įgyvendinamas, todėl teismas nepagrįstai nutarė jog Lietuvos Respublikos Generalinio Prokuroro (faktiškai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro V. K.) 2013-11-11 nutarimas Nr. 13.12-128 ir 2013-11-11 nutarimas Nr. 13.12-129 yra argumentuoti, priimti išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus ir įvertinus surinktą medžiagą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog prokuroras konstatuodamas, kad Koncesijos sutarties sudarymas iš esmės prieštaravo Koncesijų įstatymo nuostatoms, bei iš esmės pripažinęs viešojo intereso pažeidimus, nepagrįstai atsisakė jį ginti, t.y. savo nuožiūra (nors tokios prokuroro teisės įstatymai nenumato) atsisakė vykdyti savo pareigas. Šiuo atveju, prokuroras, nustatęs ir įvardinęs konkrečius įstatymų pažeidimus organizuojant konkursą ir sudarant Koncesijos sutartį nepagrįstai konstatavo, kad šie pažeidimai jokios įtakos šiai dienai neturi ir atsisakė ginti viešąjį interesą, todėl prokuroro nutarimas yra neteisėtas. Priešingai, šios sutarties, kuri (tai patvirtino ir prokuroras) sudaryta pažeidžiant teisės aktų nuostatas, galiojimas ir vykdymas suponuoja tęstinį tų teisės normų pažeidimą, atitinkamai ir viešo intereso pažeidimą. Koncesijos sutartis, kaip nustatyta jos 9 punkte, per 90 dienų neįsigaliojo ir rašytinis susitarimas dėl jos įsigaliojimo termino pratęsimo nebuvo pasirašytas, todėl net neaišku kokiu teisiniu pagrindu ir kokią konkrečią datą galima laikyti šios sutarties įsigaliojimo diena. Esant tokiems viešos sutarties sudarymo pažeidimams, prieštaraujantiems imperatyvioms Koncesijų įstatymo nuostatoms, šie pažeidimai neišnyksta neteisėtai sudarytos Koncesijos sutarties vykdyme, kuri, prokurorui nesiėmus atitinkamų priemonių, tikėtina, kad galios iki 2030 m. pabaigos (Koncesijos sutarties 7.1 punktas). Todėl prokuroro nutarime konstatuotos aplinkybės, kad atsižvelgiant į tai, jog statybos darbai baigti nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemonių yra niekuo nepagrįsti ir neteisėti. Akivaizdu, kad Koncesijos sutartis yra vientisas dokumentas, visi jos etapai yra tarpusavyje susiję, todėl konstatavus, kad ji sudaryta pažeidžiant Koncesijos įstatymo nuostatas, negali susiklostyti teisinė situacija, leidžianti teigti, kad šio Koncesijos ruožo eksploatacija jau yra teisėta, nors iki šiol nėra užbaigti Koncesijos ruožo Statybos darbai, taip kaip tai apibrėžta Koncesijos sutarties 26.2 punkte. Toks prokuroro teisės aktų aiškinimas pažeidžia elementariausius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Iš ne teisės teisė neapsiranda, todėl konstatavus, kad Koncesijos sutartis sudaryta pažeidžiant Koncesijos įstatymo nuostatas, tolesnis tos sutarties vykdymas negali būti pripažintas teisėtu. Teismas šių aplinkybių net nevertino ir dėl jų nepasisakė, taip nukrypo nuo materialiųjų teisės nuostatų bei suformuotos teismų praktikos ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas, nepagrįstai konstatavo, jog prokuroro nutarimai yra teisėti ir pagrįsti visiškai nevertino Savivaldybės skunde išsamiai išdėstytų aplinkybių ir nurodytos teismų praktikos dėl viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Šiuo atveju, pats prokuroras konstatavo, kad sudarant Koncesijos sutartį buvo padaryta įstatymų ir kitų teisės aktų bei viešųjų pirkimų principų pažeidimų, tačiau nutarė, jog šiuos pažeidimus šalinti netikslinga. Akcentuotina, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014-03-17 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė (b.l.116-121). Teismas konstatavo, kad skundžiami Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimai argumentuoti, priimti išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus ir įvertinus surinktą medžiagą. Teismas padarė išvadą, jog Generalinės prokuratūros prokuroro 2013-11-11 nutarimai Nr. 13.12.-128 reikalauti pašalinti aktų pažeidimus ir Nr. 13.12.-129 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones priimti įstatymų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant proceso normų. Taip pat teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2013-11-11 nutarimas Nr. 13.12.-128 reikalauti pašalinti aktų pažeidimus ir 2013-11-11 nutarimas Nr. 13.12.-129 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėti ir pagrįsti.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis pareiškėja atskirajame skunde nurodo teismas, nepagrįstai konstatavo, jog prokuroro nutarimai yra teisėti ir pagrįsti visiškai nevertino pareiškėjos skunde išsamiai išdėstytų aplinkybių ir nurodytos teismų praktikos dėl viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Prokuroras, nustatęs ir įvardinęs konkrečius įstatymų pažeidimus organizuojant konkursą ir sudarant Koncesijos sutartį nepagrįstai konstatavo, kad šie pažeidimai jokios įtakos šiai dienai neturi ir atsisakė ginti viešąjį interesą, todėl prokuroro nutarimas yra neteisėtas.