- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-07
- Bylos Nr.
- 2S-1272-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20775-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- Kauno miesto savivaldybės
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
- Kategorijos
- 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro nutarimų panaikinimo ir pareiškimo, dalyje dėl viešojo intereso gynimo, nagrinėti iš naujo grąžinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2013-11-11 nutarimus: Nr. 13.12-128 (kuriuo nurodyta Savivaldybės tarybai spręsti dėl priemonių taikymo, pašalinant Kelių įstatymo pažeidimus, susijusius su savivaldybei pagal minėtą įstatymą priklausančio turto (gatvės dalies) registracijos kaip UAB „Kamesta“ nuosavybė); Nr. 13.12-129 (kuriuo palikti nepakeisti Kauno apygardos prokurorės nutarimai, 2010-09-03 Nr. P-1156 ir 2013-08-09 Nr. P-2737, atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones); 2) grąžinti Kauno miesto savivaldybės 2013-03-20 pareiškimą Nr. (33.195) R-1354 dalyje dėl viešo intereso gynimo nagrinėti iš naujo.
Skunde nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-02-07 sprendimu Nr. T-54 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą dėl 2005 m. rugpjūčio 1 d. Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties Nr. 1717 pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei galimai padarytų nusikalstamų veikų, sudarant ir vykdant 1.1 punkte nurodytą sutartį iki šio sprendimo priėmimo. Savivaldybės taryba 2013-03-20 detaliu pareiškimu (toliau – Pareiškimas) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, tačiau ši 2013-03-27 raštu Nr. 17.2-6507 Pareiškimą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai. Kauno apygardos prokuratūra 2013-08-09 nutarimu Nr. (P-2737) atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėja šį nutarimą apskundė, tačiau Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2013-11-11 nutarimu Nr. 13.12-128 nutarė reikalauti iš Savivaldybės tarybos spręsti dėl priemonių Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pažeidimams, susijusiems su pagal minėtą įstatymą Savivaldybei priklausančių H. ir O. Minkovskių gatvės Kauno mieste, unikalus Nr. 4400-2005-2362 ir Veiverių gatvės Kauno mieste, unikalus Nr. 4400-1987-0958, registracijos kaip UAB „Kamesta“ nuosavybė, pašalinti taikymo. Kitu Generalinės prokuratūros 2013-11-11 nutarimu Nr. 13.12-129 palikti nepakeisti Kauno apygardos prokuratūros nutarimai atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjos manymu, šie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimai neteisėti, nepagrįsti, šališki, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams, teismų praktikai, neatitinkantys protingumo ir teisingumo principų, nes priešingai prokuroro pareigoms ginti viešąjį interesą, kai nustatomas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, jie yra ginantys teisės aktų pažeidimus ir pažeidėjus, tiesiogiai skatinantys valstybės tarnautojus nesilaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų bei piktnaudžiauti tarnyba, todėl naikintini. Pareiškėjos nuomone, prokuroras nepagrįstai padarė išvadas, kad vien tai, kad Koncesijos sutartis sudaryta prieš daugiau nei 8 metus, statybos darbai atlikti, vykdoma tik Koncesijos ruožo eksploatacija, todėl Koncesijų įstatymo pažeidimai šiai dienai neturi jokios įtakos trečiųjų asmenų interesams ir nesudaro pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo institutą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014-03-17 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2013-02-07 sprendimu Nr. T-54 nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo (22 b.l.). Pareiškėja, vadovaudamasi šiuo sprendimu, 2013-03-20 kreipėsi į Lietuvos į Respublikos generalinį prokurorą raštu Nr. (33.195)R-1354 dėl viešojo intereso gynimo, t. y. dėl 2005 m. rugpjūčio 1 d. Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties Nr. 1717 pripažinimo negaliojančia nuo jų sudarymo momento; taip pat dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, sudarant ir vykdant 1.1 punkte nurodytą sutartį iki šio sprendimo priėmimo (b.l. 23-51). Kauno apygardos prokuratūros prokurorė S. G. 2010-09-03 nutarimu Nr. (P-1156) atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pagal Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštą dėl saviškos statybos fakto nustatymo ir savavališkos statybos akto UAB „Kamesta“ surašymo (b.l. 64-67). Kauno apygardos prokuratūros prokurorė S. G. 2013-08-09 nutarimu Nr. (P-2737) atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nurodant, kad patikrinimas dėl 2008-05-06 Linijinio inžinerinio statinio Marvelės gatvės rekonstravimas. I etapas: Aleksoto kairiojo prietilčio transporto mazgas tarp piketų nuo 20+20 Veiverių g. 20+20 g. pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu buvo atliekamas pagal 2010-06-03 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštą Nr. (15.24)-2D-6367 ir 2010-09-03 priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Kadangi minėtu klausimu patikrinimas atliktas ir priimtas nutarimas, kuris nepanaikintas, todėl atlikti pakartotinį patikrinimą nėra pagrindo (b.l. 52-63). Kauno miesto savivaldybės taryba 2013-09-12 skundu Nr. (33.195)R-4140 kreipės į Lietuvos į Respublikos generalinį prokurorą dėl nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo ir tyrimo dėl prokurorės S. G. pažeidimų pradėjimo (b.l. 68-89). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs šį Kauno miesto savivaldybės tarybos skundą 2013-11-11 nutarimu Nr. 13.12.-128 nutarė reikalauti iš Kauno miesto savivaldybės tarybos spręsti dėl priemonių Kelių eismo 4 straipsnio 3 dalies pažeidimams, susijusiems su pagal minėtą įstatymą Kauno miesto savivaldybei priklausančių H. Ir O. Minkovskių gatvės Kauno mieste, unikalus Nr. 4400-2005-2362 ir Veiverių gatvės Kauno mieste, unikalus Nr. 4400-1987-0958, registracijos kaip UAB „Kamesta“ nuosavybė, pašalinimo taikymo. Nurodyta, kad pagal teisinį reglamentavimą Kauno miesto savivaldybės taryba yra atsakinga už jai pagal Kelių įstatymo imperatyvias nuostatas priklausančio nekilnojamojo turto – gatvių kaip savinimo teisių gynimą (b.l. 90). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras išnagrinėjęs Kauno miesto savivaldybės tarybos skundą dėl nutarimų: 2013-08-09 Nr. P-2737 ir 2010-09-03 Nr. P-2737 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, 2013-11-11 nutarimu Nr. 13.12.-129 nutarė palikti nepakeistus šiuos nutarimus ir išaiškino pareiškėjai teisę šį nutarimą skųsti bendrosios kompetencijos teismui (b.l. 91-101). Teismas nurodė, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrino, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad skundžiami Generalinio prokuroro nutarimai argumentuoti, priimti išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus ir įvertinus surinktą medžiagą. Teismas padarė išvadą, jog Generalinio prokuroro 2013-11-11 nutarimai Nr. 13.12.-128 reikalauti pašalinti aktų pažeidimus ir Nr. 13.12.-129 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones priimti įstatymų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant proceso normų. Taip pat teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2013-11-11 nutarimas Nr. 13.12.-128 reikalauti pašalinti aktų pažeidimus ir 2013-11-11 nutarimas Nr. 13.12.-129 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja Kauno miesto savivaldybė prašo apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013-11-11 nutarimus: Nr. 13.12-128 ir Nr. 13.12-129 panaikinti ir grąžinti Kauno miesto savivaldybės 2013-03-20 pareiškimą Nr. (33.195) R-1354 dalyje dėl viešojo intereso gynimo nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras V. K. savo nutarimuose nustatė viešojo intereso pažeidimus, bet savo nuožiūra nusprendė nevykdyti jam, kaip prokurorui, privalomų pareigų ir nesikreipti į teismą dėl jo gynimo. Savivaldybės teisė kreiptis į teismą nepaneigia imperatyviai teisės aktuose nustatytos prokuroro pareigos ginti viešąjį interesą. Teismas visiškai nepasisakė dėl Savivaldybės skunde išsakytų argumentų, kad kol 2005 m. rugpjūčio 1 d. Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties Nr. 1717 (toliau - Koncesijos sutartis) yra galiojanti ir nenuginčyta, o 2008-05-26 pripažinimo naudoti aktas nepripažintas negaliojančiu, Savivaldybės administracija, kaip Koncesijos sutarties šalis, neturi teisinių galimybių pašalinti prokuroro minimus teisės aktų pažeidimus, todėl ir kreipėsi į prokuratūra prašydama ištirti galimus Koncesijos sutarties prieštaravimus imperatyvioms teisės normoms bei taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Šiuo atveju, prokuroras, nustatęs, kad Koncesijos sutarties nuostatos ir jos sudarymo aplinkybės prieštaravo imperatyvioms teisės normoms, o pažeidimus padarė ir Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 d. nuostatoms, Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalėjo ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, o ne taikyti 19 str. 3 d. 3 p. numatytas priemones ir reikalauti iš Savivaldybės pašalinti tokius pažeidimus, kurių pašalinti jos vykdomoji institucija, būdama Koncesijos sutarties šalimi, ir prokurorui laikant, kad Koncesijos sutartis neturi būti pripažinta negaliojančia, net neturi galimybių. Nuosavybės teisė į gatvių dalis įregistruota 2008-05-26 „Linijinio inžinerinio statinio Marvelės gatvės rekonstravimas. I etapas: Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas tarp piketų nuo 22+20 iki 26+20 Veiverių g." pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, tačiau dar 2010 metais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė prokuratūros ginti viešą interesą bei kreiptis į teismą dėl šio neteisėto pripažinimo tinkamu naudoti akto ir jo pagrindu padaryto VĮ Registrų centro įrašo dėl įregistruotos nuosavybės panaikinimo, nes pati inspekcija negali pakeisti ar panaikinti šio akto, kai jo pagrindu jau yra įregistruota tam tikra nuosavybė. Esant tokiai situacijai, kai dokumentas, kurio pagrindu yra įregistruota UAB „Kamesta“ nuosavybės teisė į gatvių dalis, nors ir nustačius teisės aktų pažeidimus, yra galiojantis, Savivaldybei galimybių panaikinti šią teisinę registraciją nėra. Prokuroras, nustatęs teisės aktų pažeidimus, kurie turi įtakos viešajam interesui, privalo imtis priemonių, kad šie pažeidimai būtų pašalinti, šiuo atveju reikalavimas iš Savivaldybės panaikinti pažeidimus, kuriuos padarė kiti juridiniai asmenys, yra nepagrįstas ir praktiškai negali būti įgyvendinamas, todėl teismas nepagrįstai nutarė jog Lietuvos Respublikos Generalinio Prokuroro (faktiškai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro V. K.) 2013-11-11 nutarimas Nr. 13.12-128 ir 2013-11-11 nutarimas Nr. 13.12-129 yra argumentuoti, priimti išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus ir įvertinus surinktą medžiagą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog prokuroras konstatuodamas, kad Koncesijos sutarties sudarymas iš esmės prieštaravo Koncesijų įstatymo nuostatoms, bei iš esmės pripažinęs viešojo intereso pažeidimus, nepagrįstai atsisakė jį ginti, t.y. savo nuožiūra (nors tokios prokuroro teisės įstatymai nenumato) atsisakė vykdyti savo pareigas. Šiuo atveju, prokuroras, nustatęs ir įvardinęs konkrečius įstatymų pažeidimus organizuojant konkursą ir sudarant Koncesijos sutartį nepagrįstai konstatavo, kad šie pažeidimai jokios įtakos šiai dienai neturi ir atsisakė ginti viešąjį interesą, todėl prokuroro nutarimas yra neteisėtas. Priešingai, šios sutarties, kuri (tai patvirtino ir prokuroras) sudaryta pažeidžiant teisės aktų nuostatas, galiojimas ir vykdymas suponuoja tęstinį tų teisės normų pažeidimą, atitinkamai ir viešo intereso pažeidimą. Koncesijos sutartis, kaip nustatyta jos 9 punkte, per 90 dienų neįsigaliojo ir rašytinis susitarimas dėl jos įsigaliojimo termino pratęsimo nebuvo pasirašytas, todėl net neaišku kokiu teisiniu pagrindu ir kokią konkrečią datą galima laikyti šios sutarties įsigaliojimo diena. Esant tokiems viešos sutarties sudarymo pažeidimams, prieštaraujantiems imperatyvioms Koncesijų įstatymo nuostatoms, šie pažeidimai neišnyksta neteisėtai sudarytos Koncesijos sutarties vykdyme, kuri, prokurorui nesiėmus atitinkamų priemonių, tikėtina, kad galios iki 2030 m. pabaigos (Koncesijos sutarties 7.1 punktas). Todėl prokuroro nutarime konstatuotos aplinkybės, kad atsižvelgiant į tai, jog statybos darbai baigti nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemonių yra niekuo nepagrįsti ir neteisėti. Akivaizdu, kad Koncesijos sutartis yra vientisas dokumentas, visi jos etapai yra tarpusavyje susiję, todėl konstatavus, kad ji sudaryta pažeidžiant Koncesijos įstatymo nuostatas, negali susiklostyti teisinė situacija, leidžianti teigti, kad šio Koncesijos ruožo eksploatacija jau yra teisėta, nors iki šiol nėra užbaigti Koncesijos ruožo Statybos darbai, taip kaip tai apibrėžta Koncesijos sutarties 26.2 punkte. Toks prokuroro teisės aktų aiškinimas pažeidžia elementariausius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Iš ne teisės teisė neapsiranda, todėl konstatavus, kad Koncesijos sutartis sudaryta pažeidžiant Koncesijos įstatymo nuostatas, tolesnis tos sutarties vykdymas negali būti pripažintas teisėtu. Teismas šių aplinkybių net nevertino ir dėl jų nepasisakė, taip nukrypo nuo materialiųjų teisės nuostatų bei suformuotos teismų praktikos ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas, nepagrįstai konstatavo, jog prokuroro nutarimai yra teisėti ir pagrįsti visiškai nevertino Savivaldybės skunde išsamiai išdėstytų aplinkybių ir nurodytos teismų praktikos dėl viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Šiuo atveju, pats prokuroras konstatavo, kad sudarant Koncesijos sutartį buvo padaryta įstatymų ir kitų teisės aktų bei viešųjų pirkimų principų pažeidimų, tačiau nutarė, jog šiuos pažeidimus šalinti netikslinga. Akcentuotina, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjos atskirajame skunde jokių naujų argumentų nenurodyta, visi pareiškėjo argumentai dėl Koncesijos sutarties bei Akto teisėtumo yra išsamiai išnagrinėti bei motyvuotai įvertinti teismui pateiktame Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro 2013 m. lapkričio 11 d. nutarime Nr. 13.12.-129. Prokuroro 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 13.12.-128 nepagrįstumas motyvuojamas tuo, kad neteisėtos gatvių registracijos, nepripažinus negaliojančiais Koncesijos sutarties ir Akto, nėra galimybių panaikinti. Pažymėtina, kad pareiškėjai nebuvo nurodyta, kokiomis priemonėmis šalintini įstatymo pažeidimai, jeigu ji mano, kad tam reikia ginčyti tiek Koncesijos sutartį, tiek Aktą, tai yra jos diskrecijos teisė, kurią ji gali pats realizuoti, nes nė vienas prokuroro nutarimas tam neužkerta kelio. Ginčijamoje Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje taip pat buvo akcentuota, kad prokuroro teisė ginti viešąjį interesą neriboja kitų institucijų teisių šioje srityje. Pažymėtina, kad pareiškėja neatkreipė dėmesio į 2014 m. sausio 22 d. prokuroro atsiliepime į pareiškėjo skundą Nr. 17.2.-838 nurodytą faktinę aplinkybę, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai atsisakius vykdyti 2013 m. lapkričio 11 d. prokuroro reikalavimą Nr. 13.12.-128, prokuroras, gavęs neigiamą atsakymą, savo iniciatyva ėmėsi viešojo intereso gynimo priemonių dėl imperatyvioms Kelių įstatymo nuostatoms prieštaraujančios aukščiau nurodytų gatvių registracijos privataus juridinio asmens vardu panaikinimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnis nustato, jog įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, jog prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas ,: laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatas prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Aplinkybė, ar interesas, kurį viešąjį interesą ginantis subjektas siekia apginti iš tiesų pripažintinas viešuoju, yra procesinio pobūdžio. Nustačius, kad prokuroras gina ne viešąjį interesą, turėtų būti laikoma, kad prokuroras neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl intereso, nelaikytino viešuoju, gynybos. Tačiau nustačius, kad prokuroras gina viešąjį interesą, tai savaime nereiškia, kad jo reikalavimai bus patenkinti. Aplinkybė, ar viešasis interesas iš tiesų yra pažeistas ir ar tai sudaro pagrindą tenkinti prokuroro ieškinį, yra materialinio teisinio pobūdžio, ir vertintina nagrinėjant bylą iš esmės. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką net ir tais atvejais, kai nustatomi teisės aktų pažeidimai, susiję su viešuoju interesu, ne visada prokurorų reikalavimai yra tenkinami, todėl prokuroras, spręsdamas klausimą dėl kreipimosi į teismą ginant viešąjį interesą turi ne tik teisę, bet ir pareigą pats įvertinti surinktus įrodymus įvairiais aspektais ir kreiptis į teismą tik tuo atveju, jeigu įrodymų vertinimas sudaro pagrįstas prielaidas materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti ir realiai apginti viešąjį interesą. Pareiškėjos argumentai dėl prokuroro nutarimų pagrįstumo yra susiję su galimais viešojo intereso pažeidimais ir prokuroro pareiga kreiptis į teismą, o tai nėra ir negali būti bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Kauno miesto savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 straipsnis), kuris yra civilinių santykių dalyvis lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, savivaldybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas savivaldybės institucijas (CK 2.36 straipsnis). Kauno miesto savivaldybė, manydama, kad Koncesijos sutartis ir vykdant šią sutartį priimtas Aktas pažeidžia jos kaip minėtos sutarties šalies teises, pati turi visas galimybes Koncesijos sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka ginti savo galimai pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 328 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 49 str. 1 d. numato, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu siekiant apginti viešąjį interesą ir kreiptis su tokiu prašymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikšmingą teisės aktų pažeidimą, kurio pašalinimas turėtų esminės reikšmės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus.
Būtent dėl aukščiau nurodytų įstatyminių nuostatų, įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su skundu (b.l.3-21) prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2013-11-11 nutarimus: Nr. 13.12-128 (kuriuo nurodyta Savivaldybės tarybai spręsti dėl priemonių taikymo, pašalinant Kelių įstatymo pažeidimus, susijusius su savivaldybei pagal minėtą įstatymą priklausančio turto (gatvės dalies) registracijos kaip UAB „Kamesta“ nuosavybė); Nr. 13.12-129 (kuriuo palikti nepakeisti Kauno apygardos prokurorės nutarimai, 2010-09-03 Nr. P-1156 ir 2013-08-09 Nr. P-2737, atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones); 2) grąžinti Kauno miesto savivaldybės 2013-03-20 pareiškimą Nr. (33.195) R-1354 dalyje dėl viešo intereso gynimo nagrinėti iš naujo (b.l.3-21).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-03-17 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė (b.l.116-121). Teismas konstatavo, kad skundžiami Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimai argumentuoti, priimti išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus ir įvertinus surinktą medžiagą. Teismas padarė išvadą, jog Generalinės prokuratūros prokuroro 2013-11-11 nutarimai Nr. 13.12.-128 reikalauti pašalinti aktų pažeidimus ir Nr. 13.12.-129 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones priimti įstatymų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant proceso normų. Taip pat teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2013-11-11 nutarimas Nr. 13.12.-128 reikalauti pašalinti aktų pažeidimus ir 2013-11-11 nutarimas Nr. 13.12.-129 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėti ir pagrįsti.
Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis pareiškėja atskirajame skunde nurodo teismas, nepagrįstai konstatavo, jog prokuroro nutarimai yra teisėti ir pagrįsti visiškai nevertino pareiškėjos skunde išsamiai išdėstytų aplinkybių ir nurodytos teismų praktikos dėl viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Prokuroras, nustatęs ir įvardinęs konkrečius įstatymų pažeidimus organizuojant konkursą ir sudarant Koncesijos sutartį nepagrįstai konstatavo, kad šie pažeidimai jokios įtakos šiai dienai neturi ir atsisakė ginti viešąjį interesą, todėl prokuroro nutarimas yra neteisėtas.
Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2013-02-07 sprendimu Nr. T-54 nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo (b.l. 22 ). Pareiškėja, vadovaudamasi šiuo sprendimu, 2013-03-20 kreipėsi į Lietuvos į Respublikos generalinį prokurorą raštu Nr. (33.195) R-1354 dėl viešojo intereso gynimo, t. y. dėl 2005 m. rugpjūčio 1 d. Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties Nr. 1717 pripažinimo negaliojančia nuo jų sudarymo momento; taip pat dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, sudarant ir vykdant 1.1 punkte nurodytą sutartį iki šio sprendimo priėmimo (b.l. 23-51). Kauno apygardos prokuratūros prokurorė S. G. 2010-09-03 nutarimu Nr. (P-1156) atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pagal Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštą dėl saviškos statybos fakto nustatymo ir savavališkos statybos akto UAB „Kamesta“ surašymo (b.l. 64-67). Kauno apygardos prokuratūros prokurorė S. G. 2013-08-09 nutarimu Nr. (P-2737) atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nurodant, kad patikrinimas dėl 2008-05-06 Linijinio inžinerinio statinio Marvelės gatvės rekonstravimas. I etapas: Aleksoto kairiojo prietilčio transporto mazgas tarp piketų nuo 20+20 Veiverių g. 20+20 g. pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu buvo atliekamas pagal 2010-06-03 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštą Nr. (15.24)-2D-6367 ir 2010-09-03 priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Kadangi minėtu klausimu patikrinimas atliktas ir priimtas nutarimas, kuris nepanaikintas, todėl atlikti pakartotinį patikrinimą nėra pagrindo (b.l. 52-63). Kauno miesto savivaldybės taryba 2013-09-12 skundu Nr. (33.195)R-4140 kreipės į Lietuvos į Respublikos generalinį prokurorą dėl nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo ir tyrimo dėl prokurorės S. G. pažeidimų pradėjimo (b.l. 68-89). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs Kauno miesto savivaldybės tarybos skundą 2013-11-11 nutarimu Nr. 13.12.-128 nutarė reikalauti iš Kauno miesto savivaldybės tarybos spręsti dėl priemonių Kelių eismo 4 straipsnio 3 dalies pažeidimams, susijusiems su pagal minėtą įstatymą Kauno miesto savivaldybei priklausančių H. Ir O. Minkovskių gatvės Kauno mieste, unikalus Nr. 4400-2005-2362 ir Veiverių gatvės Kauno mieste, unikalus Nr. 4400-1987-0958, registracijos kaip UAB „Kamesta“ nuosavybė, pašalinimo taikymo. Nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą Kauno miesto savivaldybės taryba yra atsakinga už jai pagal Kelių įstatymo imperatyvias nuostatas priklausančio nekilnojamojo turto – gatvių kaip savinimo teisių gynimą (b.l. 90). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras išnagrinėjęs Kauno miesto savivaldybės tarybos skundą dėl nutarimų: 2013-08-09 Nr. P-2737 ir 2010-09-03 Nr. P-2737 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, 2013-11-11 nutarimu Nr. 13.12.-129 nutarė palikti nepakeistus šiuos nutarimus ir išaiškino pareiškėjai teisę šį nutarimą skųsti bendrosios kompetencijos teismui (b.l. 91-101).
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjos skunde nurodomi argumentai buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais aukščiau nurodytuose procesiniuose dokumentuose Atsiliepime į atskirąjį skundą, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nurodo, kad pareiškėjos atskirajame skunde jokių naujų argumentų nenurodyta, visi pareiškėjo argumentai dėl Koncesijos sutarties bei Akto teisėtumo yra išsamiai išnagrinėti bei motyvuotai įvertinti teismui pateiktame Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro 2013 m. lapkričio 11 d. nutarime Nr. 13.12.-129. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, atspindinčius Generalinės prokuratūros veiklą, nagrinėjant apeliantės skundą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiami Generalinio prokuroro nutarimai argumentuoti, priimti išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus ir įvertinus surinktą medžiagą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Generalinio prokuroro 2013-11-11 nutarimai Nr. 13.12.-128 reikalauti pašalinti aktų pažeidimus ir Nr. 13.12.-129 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones priimti įstatymų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant proceso normų. Taip pat teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2013-11-11 nutarimas Nr. 13.12.-128 reikalauti pašalinti aktų pažeidimus ir 2013-11-11 nutarimas Nr. 13.12.-129 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones teisėti ir pagrįsti. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų sprendimų teisėtumui. Apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė. Todėl, jei pareiškėja nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu, ji turi teisę pati kreiptis į teismą su ieškiniu, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės atskirojo skundo argumentus ir jų pagrindu keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.