Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

veikdamas CPK 62² straipsnio nustatyta tvarka, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. G. ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

3. Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Procesiniai veiksmai iki bylos nagrinėjimo užbaigimo

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2025 m. balandžio 1 d. 10.30 val.

5. Teismo šaukimas atsakovei išsiųstas tuo pačiu adresu, kaip ir buvo įteiktas ieškinys su priedais, tačiau grįžo neįteiktas. Atsakovė nepranešė teismui apie procesinių dokumentų įteikimo būdo ar adreso pasikeitimus, todėl šaukimas išsiųstas paskutiniu žinomu adresu laikomas įteiktu tinkamai (CPK 121 straipsnio 1-2 dalys).

6. Parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškovės atstovas palaikė ieškinyje keliamus reikalavimus, atsakovė į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas konstatuoja:

7. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

8. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį ieškovė B. G. paskolino atsakovei V. M. 8 000 LT, kas ekvivalentu sudaro 2316,96 EUR. Atsakovė įsipareigojo vekselį apmokėti iki (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau vekselio apmokėjimo terminas buvo pratęstas iki (duomenys neskelbtini) Ieškovė su ieškiniu pateikė SMS žinutes, iš kurių matyti, kad ieškovė ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę dėl skolos grąžinimo, atsakovė skolos neginčijo tik prašė atidėti prievolės vykdymą. Iš 2020 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovė sumokėjo 200 EUR, mokėjimo paskirtyje nurodyta „Skola“. Atsakovės susirašinėjimo žinutės ir dalinis skolos apmokėjimas patvirtina, jog atsakovė pripažįsta skolą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė būtų pilnai grąžinusi skolą ieškovei (CPK 178 straipsnis).

10. Tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016). Ieškovė per nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, todėl jai išliko reikalavimo teisė vekselio davėjui (atsakovei).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.878 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog atsakovė apmokėjo skolą ieškovei, todėl atsižvelgiant į tai, iš jos ieškovės naudai priteistina 2 116,96 EUR (2316,96 – 200) skola (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.878 straipsnis).

12. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. vasario 14 d. t. y. 1485 dienas, paskaičiavo atsakovei 5 proc. dydžio metines palūkanas, kurių suma sudaro 430,65 EUR. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 430,65 EUR materialiųjų, kompensacinių palūkanų.

13. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 57 EUR žyminį mokestį, patyrė 400 EUR ir 400 EUR išlaidų teisinei pagalbai ir 5,70 EUR išlaidų duomenų paieškai registruose. Teismas patenkino ieškinį pilna apimtimi, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 863,02 EUR bylinėjimosi išlaidų.

15. Nagrinėjamoje byloje susidarė 12,25 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 EUR), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (12,25 EUR) priteistinos iš atsakovės valstybės naudai.

16. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės V. M. (f. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės B. G. (f. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 116,96 (dviejų tūkstančių vieno šimto šešiolikos euro ir 96 euro centų) skolą, 430,65 EUR (keturių šimtų trisdešimt euro ir 65 euro centų) materialiąsias, kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 2 547,61 EUR (dviejų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt septynių euro ir 61 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2025 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 863,02 EUR (aštuonis šimtus šešiasdešimt tris euro ir 02 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. M. (f. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,25 EUR (dvylikos eurų ir 25 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.