Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,

nukentėjusiajai A. M. (posėdyje dalyvaujant nuotoliniu būdu), jos atstovui advokatui Domui Pakėnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. nežymiai sužalojo žmogų, tai yra 2019 m. lapkričio 19 d. apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje naudojo fizinį smurtą prieš A. M., tai yra – kilus žodiniam konfliktui ir A. M. nesutikus išeiti iš jos namų, paėmė A. M. už kairės rankos žastikaulio ir tempė ją link išėjimo durų apie dešimt metrų, po to ją stūmė lauk link durų, dėl ko A. M. suklupo ant kelių ir tuo metu vieną kartą jai spyrė į kairį šoną, dėl ko A. M., neišlaikiusi pusiausvyros, galva trenkėsi į durų staktą, tokiu būdu nukentėjusiajai padarydama kairio smilkinio sumušimą, poodinę kraujosruvą kairiame peties sąnaryje – žaste ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

nenorėjo išeiti iš namų, žmona paėmė ją už rankų, už riešų ir išvedė laukan. A. M. nesipriešino. Jis nematė, kad D. M. laikytų A. M.. Ši kamera vaizdo įrašų neįrašinėja, galima matyti tik tiesiogiai filmuotą vaizdą (2 t., b. l. 85–87).

Liudytoja Irmida Stanaitytė parodė, kad ji kaip policijos pareigūnė apklausinėjo A. M.. Kartais ji verkdavo, kartais nusiramindavo, matėsi, kad buvo susijaudinusi. Apklausa vyko jau po grįžimo iš ligoninės. Neatsimena, ką tiksliai pasakojo A. M., ar buvo sužalojimai ant A. M. kūno. Taip pat neatsimena, ar išdavė nukentėjusiajai pažymą vykti pas medicinos ekspertą (2 t. b. l. 87–89).

Specialistas A. J. parodė, kad patvirtina specialisto išvadą, tyrimas buvo atliktas pagal medicinos dokumentus ir pagal 2019 m. gruodžio 4 d. užduotį atlikti objekto tyrimą. Buvo pateikta Šakių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė. Medicininių dokumentų iš Vilniaus ligoninės neturėjo, jų nevertino. Pagal aprašytą kūno sričių pobūdį, tai buvo šviežiai atsiradę sužalojimai, kadangi yra aprašyta neryški mėlynė kairėje rankoje, po žastu. Šviežiems sužalojimams yra būdinga neryški kraujosruva. Negali pasakyti, kokiu daiktu ir kur tiksliai buvo pataikyta. Tai galima nustatyti atliekant asmens medicinos tyrimą. Sužalojimai padaryti dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Smūgis į pilvą nebuvo aprašytas, buvo nurodoma, kad pilvas minkštas, skausmingas kairėje po šonkaulių lanku. Traumos požymių nenurodoma. Specialistas parodo, kad smūgis į pilvą gali nepalikti pėdsakų, kadangi pilvo sritis yra labai elastinga, smūgio metu pilvo siena dislokuojasi į šonus ar link stuburo ir turi būti pakankamai didelis smūgis ar suspaudimas, kad paliktų kokią tai išorinę žymę. Žastų srityje yra daug lengviau padaromi sužalojimai, kadangi tai yra nestoras odos poodinis sluoksnis, raumenynas ir ten giliau esantis kaulas kontaktuoja, tuomet pažeidžiamos smulkios kraujagyslės ir dėl to išsilieja kraujas ir atsiranda kraujosruvos. Parodo, kad kraujosruvos galėjo atsirasti dėl įvykio, apie kurį pasakojo nukentėjusioji. Apžiūrint byloje esančias nuotraukas gali pasakyti, kad mėlynės ant žasto galėjo atsirasti nuo pirštų poveikio. Ant smilkinio sužalojimai galėjo taip pat atsirasti tokiu pat būdu kaip pasakojo nukentėjusioji. Jokių prieštaravimų tarp nukentėjusiosios parodymų ir atsiradusių sužalojimų jis neįžvelgia. Teismo posėdžio metu susipažinęs su Vilniaus ligoninės medicininiais dokumentais nurodo, kad pagal visus aprašytus požymius galvos smegenų traumos nenustatyta. Šakių ligoninės medicininiuose dokumentuose taip pat nebuvo nustatyta galvos smegenų trauma. Negali pasakyti, ar nukentėjusioji po įvykio patyrė psichologinį šoką, bet iš praktikos paprastai taip būna. Nukentėjusiosios parodymai, kad ji buvo be sąmonės, neturi būti suprantami tiesiogiai, nes tai natūralus procesas, kai dėl patirto šoko asmuo neprisimena tam tikrų aplinkybių ir tai subjektyviai įvardija, kad neteko sąmonės. Kad atsirastų kraujosruva reikalinga pakankama jėga, nes dėl švelnaus paėmimo kraujosruva niekad neatsiras. Pagal kaltinamosios parodymus, kad ji buvo paėmusi tik už dilbių, riešų, bet ten nebuvo rasta jokių sužalojimų. Dėl išvados 3 punkto nurodė, kad tai nėra kategoriška, nes nebuvo nurodyta sužalojimo žaste tiksli lokalizacija. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad sužalojimai buvo padaryti žasto priekiniame paviršiuje. Atsižvelgiant į sužalojimų vietą ir pobūdį, nėra galimybės susižaloti ir priekinę žasto dalį, ir smilkinį vieno poveikio, pvz. griuvimo, metu. Sužalojimas žaste galėjo atsirasti ir nuo suspaudimo ir nuo tempimo ir smūgiuojant (2 t. b. l. 19–23).

Baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina kaltinamosios kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, tai yra :

2019 m. lapkričio 19 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kur užfiksuoti nukentėjusiosios A. M. parodymai, pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu (1 t., b. l. 7–10, 11–14);

2019 m. gruodžio 9 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 483/2019(10) tiriamoje dalyje nurodyta, jog medicininiuose dokumentuose užfiksuota A. M. apžiūra 2019 m. lapkričio 19 d. 13.40 val., bendra būklė patenkinama, sąmoninga, orientuota, susigraudina ir verkia, skundžiasi galvos, kairės pilvo pusės skausmu, nurodo, kad sumušė anyta. Nustatyta, kad pilvas minkštas, skausmingas kairėje po šonkaulių lanku, kairiame smilkinyje yra patinimas, lokalus skausmas, kairio peties ir žasto srityje yra lokalus skausmas ir kraujosruva. Išvadoje konstatuota, kad A. M. nustatyta kairio smilkinio sumušimas, poodinė kraujosruva kairiame peties sąnaryje – žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu, kokiais tai aplinkos daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu, kokiu tai būdu, laiku. Tokio pobūdžio sužalojimai gali būti padaromi ir griuvimo, kritimo pasėkoje, tačiau tai nėra kategoriška. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (1 t., b. l .33);

2019 m. lapkričio 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų raštas Nr. e2-6011-443/2019, kuriame nurodyta, kad Šakių teismo rūmuose 2019 m. liepos 15 d. gautas ieškovės A. M. ieškinys atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Civilinė byla neišnagrinėta (1 t., b. l. 68);

2020 m. vasario 7 d. Šakių socialinių paslaugų centro raštas Nr. S-112, kuriame pateikta informacija, kad centre nėra gauta skundų ar prašymų iš A. M. ar D. M.. Nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. V. M. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas. Šeimoje buvo dirbama tik su V. M., nes A. M. gyvenamąją vietą deklaravus ir gyvena Norvegijoje (1 t., b. l. 73);

2020 m. vasario 19 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. 12SD-662, kur pateikta informacija, jog jiems žinoma A. M. ir V. M. šeima nuo 2019 m. liepos 10 d., nes teisme vyksta skyrybų procesas, sprendžiama ir dėl tolimesnės A. ir V. M. vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Skundų dėl A. M. ir D. M. santykių skyriuje nėra gauta (1 t., b. l. 69);

2020 m. gegužės 11 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kur užfiksuota, kad apžiūrėta kaltinamosios gynėjo advokato Sigito Balaišio 2020 m. gegužės 11 d. prašymu pateikta ir prijungta prie baudžiamosios bylos vaizdo medžiaga, 4 įrašai, su 2019 m. lapkričio 19 d. vaiko kambaryje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nufilmuotais įrašais. Matyti vaikiška lovytė, žaislai, didelė lova. Sekant įrašus matyti, kaip ant lovos miega vaikas, po kambarį vaikščioja V. M., pro praviras baltas kambario duris matyti virtuvė, po kurią vaikščioja D. M.. Garso šiuose įrašuose negirdėti arba jis labai silpnas. Matyti, kaip į kambario vidų ateina A. M., kuri prieina prie gulinčio vaiko atsigula prie jo, ranka pasiremdama į lovą. Po kambarį vaikščioja V. M., pro praviras duris matyti virtuvėje besisukiojanti D. M.. Po to matyti, kaip į kambarį iš virtuvės ateina D. M., prieina, pasiima vaiką nuo lovos ir išsineša jį į virtuvę, eidama numeta ant grindų raktelius, kažką pasako apie jos namų taisykles, iš paskos jai iš kambario išeina ir V. M., matosi, kaip A. M. filmuoja mobiliojo ryšio telefonu ir pakilusi nuo lovos nueina į virtuvę, durys lieka praviros, girdėti kažkoks triukšmas virtuvėje, tačiau suprasti, kas ką kalba, neįmanoma (1 t., b. l. 80–81). Vaizdo įrašai peržiūrėti teisminio nagrinėjimo metu (2 t., b. l. 52);

2020 m. lapkričio 20 d. pažyma apie A. M. nedarbingumą, iš kurios matyti, jog nukentėjusiajai Norvegijoje buvo išduotas nedarbingumas nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki lapkričio 28 d., diagnozė ­ psichinio nestabilumo reakcija (2 t., b. l. 30);

Nukentėjusiosios atstovo advokato Domo Pakėno prašymu prijungtas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. M. atžvilgiu, kadangi buvo siekiama dirbtinai kriminalizuoti A. M. veiksmus, nutarime konstatuota, kad pranešėjo A. P. veiksmuose galimai yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnyje (pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą), dėl ko atliktinas atskiras ikiteisminis tyrimas (2 t., b. l. 68–69);

Kaltinamosios gynėjo advokato Sigito Balaišio prašymu prijungtas 2019 m. spalio 31 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą R. J. atžvilgiu, kadangi jos veiksmuose nebuvo tyčios sužaloti A. M. ar sukelti jai skausmą, nutarime konstatuota, kad A. M. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti dėl kitų priežasčių, tai yra siekiant sulaikyti vaiko motiną, kad ji išlauktų tinkamą momentą ir pabendrautų su sūnumi (2 t., b. l. 106–111).?

Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Vertinama nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Teismui jokių pagrįstų abejonių dėl D. M. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nekyla. Nors D. M. savo kaltės nepripažino, iš viso neigė, jog 2020 m. lapkričio 19 d. nustatyti nukentėjusiosios A. M. kūno sužalojimai buvo padaryti jos namuose, jos kaltei pagrįsti baudžiamojoje byloje surinktų ir šiame nuosprendyje išanalizuotų įrodymų pakanka.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji D. M. parodė, jog ji paprašė nukentėjusiosios išeiti iš namų, tačiau ji nėjo, tada ji paėmė už A. M. abiejų rankų dilbių ir išvedė link durų, A. M. netempė, ji ėjo savo noru, tada laikydama Aušrą už jos rankų dilbių, kartu pasilenkė su ja ir leido jai pasiimti batus, A. paėmė savo batus, juos iškėlė ir dar bandė suduoti jai per galvą, tada ji su savo rankos alkūne atidarė duris, atvedė A. M. prie durų slenksčio ir paleido, neatliko jokio A. stūmimo, jai nespyrė į kairį šoną, A. M. nesuklupo ir neatsitrenkė į durų staktą. Kaltinamosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu iš esmės buvo analogiški ir vienodi. Nukentėjusioji A. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog ji nuėjo į virtuvę, atsisėdo ir laikė sunėrusi rankas, D. M. dviem savo rankomis griebė jai už kairės rankos žasto, didžiule jėga tempė ją iš virtuvės link lauko durų apie 10 metrų, nutempusi prie lauko durų, D. M. užgulė ją visu savo kūnu, tuomet ji parklupo, tada kaltinamoji dešine ranka atidarė lauko duris, o kita ranka sugriebusi vis dar laikė ją už riešo, tada visa jėga stūmė ją per duris, ji neišlaikė pusiausvyros, suklupo ir trenkė savo galvą į durų staktą, tuomet D. M. koja spyrė jai į pilvą, ji spėjo pasiimti savo batus, o D. M. uždarė duris. Liudytojas V. M. davė parodymus apie nukentėjusiosios atvykimo ir bendravimo su vaiku aplinkybes, kaltinime nurodyto įvykio nematė. Liudytojas L. M. davė parodymus apie aplinkybes po įvykio, kada nukentėjusioji jau buvo lauke. Kitų asmenų, tiesiogiai mačiusių įvykio aplinkybes, byloje nėra. Taigi nors kaltinamoji D. M. savo kaltės nepripažino, teismas neturi pagrindo netikėti A. M. parodymais ir nepripažinti jų vienu iš įrodymų, įrodančių D. M. kaltę dėl nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo. Vertinant A. M. parodymus dėl analizuojamo įvykio, kaip objektyvius ir patikimus, visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl fizinio smurto panaudojimo aplinkybių (kas, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą, kokiais veiksmais buvo padarytas sveikatos sutrikdymas), nukentėjusioji buvo nuosekli viso proceso metu. Jos 2020 m. lapkričio 19 d. apklausos protokole, nuo įvykio praėjus keletui valandų, nurodytos aplinkybės dėl D. M. panaudoto fizinio smurto atitinka duomenis, užfiksuotus medicininiuose dokumentuose. Iš liudytojo V. M., kaltinamosios D. M., nukentėjusiosios A. M. parodymų nustatyta, jog nukentėjusioji pas M. atvyko lygiai 13.00 val., tuose namuose ji buvo apie 15 – 20 min., po konflikto nukentėjusioji iš karto kreipėsi į policijos komisariatą, tą patvirtino liudytoja I. S., policijos komisariate ji buvo nukreipta nuvykti į medicinos įstaigą ir sugrįžti atgal atlikti proceso veiksmus. Iš VšĮ „Šakių ligoninė“ medicininių dokumentų išrašo ir specialisto išvados nustatyta, jog nukentėjusioji A. M. gydytojo specialisto apžiūrėta 13.40 val., tai yra praėjus maždaug 20 min. nuo išvykimo iš kaltinamosios namų. Tuo pagrindu atmestini kaltinamosios argumentai, kad nukentėjusioji susižalojo galimai po įvykio. Medicininės apžiūros metu nukentėjusiajai nustatyti tokio paties pobūdžio sužalojimai, kuriuos pati nukentėjusioji nurodė pirmos apklausos metu, tai yra skausmingas pilvas kairėje pusėje po šonkaulių lanku, kairiame smilkinyje patinimas, lokalus skausmas, kairio peties ir žasto srityje lokalus skausmas ir kraujosruva. Tai, kad liudytoja policijos pareigūnė I. S. nepastebėjo ir asmens apžiūroje neužfiksavo nukentėjusiosios sužalojimo kairiame smilkinyje, nėra reikšminga, kadangi šie sužalojimai užfiksuoti medicininiuose dokumentuose. Atlikus gyvų asmenų tyrimą iš medicininių dokumentų, byloje pateikta specialisto išvada apie A. M. nustatytus sužalojimus. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas specialistas A. J., išklausęs nukentėjusiosios parodymų, patvirtino, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai galėjo atsirasti būtent tuo būdu ir laiku kaip nurodo nukentėjusioji, jokių prieštaravimų jis neįžvelgia. Priešingai, kaip nurodė ekspertas, jeigu tikėti kaltinamosios parodymais, tai nukentėjusiajai būtų atsiradę sužalojimai ant riešų ar dilbių, o ne ant žasto srities. Ekspertas patvirtino, jog A. M. buvo nustatyti šviežiai padaryti sužalojimai, kadangi aprašyta neryški mėlyni, o tai būdinga šviežiems sužalojimams, todėl tuo pagrindu atmestini kaltinamosios argumentai, kad nukentėjusioji galimai susižalojo anksčiau, ją sužalojo jos vyresnysis sūnus. Be to ekspertas patvirtino, jog dėl medicininių priežasčių nuo smūgio į pilvą ant kūno gali nelikti jokių pėdsakų, todėl jis taip pat neįžvelgia prieštaravimų tarp nukentėjusiosios parodymų ir nustatytų smūgių skaičiaus. Įvertinęs asmens apžiūros metu padarytas fotonuotraukas, ekspertas papildomai nurodė, jog mėlynės ant žasto galėjo atsirasti nuo pirštų poveikio, be to tam, kad atsirastų kraujosruva, reikalinga pakankama jėga, nes nuo paprasto paėmimo tokie sužalojimai neatsiras, tokia kraujosruva gali atsirasti ir nuo suspaudimo, ir nuo tempimo ir smūgiuojant. Nustačius, jog kraujosruva padaryta priekiniame žasto paviršiuje, ekspertas patvirtino, jog toks žasto ir smilkinio sužalojimas negalėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio metu, mažiausiai turėjo būti du poveikiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai A. M. padarytus sužalojimus patvirtina ir kiti objektyvūs byloje surinkti duomenys, tai yra medicininių dokumentų išrašai, asmens apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, eksperto paaiškinimai, jais remiantis atmetus kaltinamosios argumentus, jog nukentėjusioji galimai susižalojo iki įvykio ar iš karto po jo, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamoji D. M. tyčiniais veiksmais nežymiai sužalojo A. M.. Kaltinamosios D. M. parodymus teismas vertina kaip subjektyvius, duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl juos atmeta. Bylos nagrinėjimo metu D. M. veiksmuose nustatyti ne tik objektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai (paėmimas už kairės rankos žastikaulio ir tempimas apie dešimt metrų, stūmimas, dėl ko A. M. suklupo ant kelių, spyrimas į kairį šoną, dėl ko A. M., neišlaikiusi pusiausvyros, galva trenkėsi į durų staktą), bet jos veiksmuose įrodytas ir subjektyviosios pusės požymis – tyčia. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas ne tik tiesiogine, bet ir netiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, kad byloje surinktais ir šiame nuosprendyje išanalizuotais įrodymais nėra nustatyta, kad D. M. nesuvokė daromos veikos pavojingumo nukentėjusiosios sveikatai, nesuvokė savo veiksmais trikdanti nukentėjusiosios sveikatą bei nenumatė ir negalėjo numatyti kilsiančių padarinių. Priešingai, byloje nustatyta, kad kaltinamoji sąmoningai ir tikslingai didele jėga sugriebė nukentėjusiąją už kairės rankos žastikaulio, pakankamai ilgai, tai yra apie 10 metrų ją tempė, po to stūmė, nukentėjusiajai neišlaikius pusiausvyros ir parklupus, spyrė jai į pilvo sritį, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į durų staktą, kaltinamosios veiksmai buvo tokie stiprūs ir tikslingi, jog paliko sužalojimus ant kūno net esant drabužių sluoksniui. Gynyba prašė vertinti D. M. veiksmus kaip mažareikšmius ir atsižvelgti į tai, kad konfliktinę situaciją inicijavo ir išprovokavo pati nukentėjusioji, nenorėdama išeiti iš kaltinamosios namų. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Šioje byloje, esant nustatytam pakankamam neteisėtų kaltinamosios veiksmų intensyvumui, į tai, kad buvo veikta didele jėga, suduotas smūgis, į atsiradusius sveikatos sužalojimus ir po to nukentėjusiajai nustatytą potrauminį sindromą, tokia D. M. veika, analizuojant ją BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, negali būti pripažįstama tik formaliai atitinkančia BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką ir vertinama kaip mažareikšmė. Aplinkybė, jog D. M., būdama suaugusi moteris, iš esmės dėl mažareikšmės dingsties – būdama nepatenkinta dėl jos namuose apsilankiusios ir su vaiku susitikti galinčios buvusios marčios, pradėjo elgtis itin agresyviai, neleidžia daryti išvados, kad ši jos įvykdyta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Teismas atsižvelgia ir į aplinkybes, kurios nustatytos iki konflikto, čia tai pat neįžvelgdamas nukentėjusiosios provokuojančių ar neteisėtų veiksmų. Nukentėjusioji A. M. turėjo teisėtą pagrindą lankytis D. M. namuose, teisėjo leidimu jai leista susitikti ir pabendrauti su mažamečiu sūnumi. Nukentėjusioji laikėsi susitarimo, į namus atvyko būtent tą valandą, kada buvo sutarta, D. M. apie tai žinojo, jai tai nebuvo netikėta, ji net perspėjo savo vyrą L. M., kad jis stebėtų kameros fiksuojamą vaizdą lauke. Tai, kad nukentėjusioji nepasisveikino su virtuvėje buvusia kaltinamąja, jokios reikšmės veikos vertinimui neturi, kadangi tuo metu vyko skyrybų procesas ir šalių bei jų artimųjų santykiai jau buvo įtempti. Iš byloje esančių tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiosios pateiktų vaizdo įrašų nustatyta, jog atvykusi į namus, A. M. iš karto nueina prie miegančio vaiko, prigula šalia, jį nufotografuoja, vaikui pabudus, filmuoja tik patį vaiką, duoda jam žaisti automobilio raktelius, jos veiksmuose teismas neįžvelgia jokių neteisėtumo požymių. Priešingai, iš vaizdo įrašo matyti, jog D. M. elgiasi pakankamai agresyviai ir neadekvačiai esamai situacijai, jos balso tonas (kiek girdisi iš įrašo) piktas, pakeltas, tai yra ji įeina į kambarį, kuriame buvo vaikas su motina ir tėvu, paima vaiką nuo tėvų, kažką atsisukus piktai pasako, paėmusi iš vaiko rankų išmeta ant grindų nukentėjusiosios automobilio užvedimo raktelius ir vaiką išsineša, be jokios aiškios priežasties nesuteikdama galimybės nukentėjusiajai pabendrauti su vaiku. Šioje esamoje situacijoje teismas neįžvelgia nukentėjusiosios veiksmuose neteisėtumo ar kitų specifinių aplinkybių, galinčių sušvelninti teisinį D. M. smurtinės veikos prieš A. M. vertinimą. Byloje pateikti nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą tiek pačios nukentėjusiosios A. M., tiek liudytojos vaiko teisų apsaugos skyriaus specialistė atžvilgiu, laikytini nesusiję su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, juose nėra bylai reikšmingų duomenų. Vertindamas kaltinamosios veiksmus, teismas atsižvelgė į įvykio kontekstą, į tai, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios sūnaus vyko santuokos nutraukimo civilinė byla, šalys nesutarė dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos, tame ginče aktyviai dalyvavo vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, buvo teikiami ir nagrinėjami įvairūs skundai, tačiau tai nesuteikia pagrindo D. M. tyčia smurtauti prieš nukentėjusiąją siekiant ją prievarta išvaryti iš savo namų ir tokiu būdu nežymiai sutrikdyti jos sveikatą. Taigi, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai D. M. veiksmuose yra nustatyti ir įrodyti byloje surinktais įrodymais, todėl D. M. pripažintinas kalta dėl šios nusikalstamos veikos ir jai skirtina bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios D. M. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi ji nežymiai sužalojo žmogų, tai yra kilus žodiniam konfliktui ir A. M. nesutikus išeiti iš jos namų, paėmė A. M. už kairės rankos žastikaulio ir tempė ją link išėjimo durų apie dešimt metrų, po to ją stūmė lauk link durų, dėl ko A. M. suklupo ant kelių ir tuo metu vieną kartą jai spyrė į kairį šoną, dėl ko A. M., neišlaikiusi pusiausvyros, galva trenkėsi į durų staktą, tokiu būdu nukentėjusiajai padarydama kairio smilkinio sumušimą, poodinę kraujosruvą kairiame peties sąnaryje – žaste ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nerado kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Skiriant kaltinamajai D. M. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas tyčinis, smurtinio pobūdžio; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties (pykčio protrūkio); į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamosios asmenybę, į jos socialinį statusą – neteista, nebausta administracine tvarka, nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje, charakterizuojama teigiamai, į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai neatlyginti, į tai, kad nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, jai sutinkant, skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu – viešieji darbai. Bausmės dydis parinktinas didesnis negu minimalus, tai yra 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Kauno teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiosios A. M. gydymo reiškia 115,36 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 35, 36–38, 39, 40, 41). Ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl nurodyta suma priteistina iš kaltinamosios.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. M. reiškia 2 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 26, 27–28).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamoji D. M. nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai A. M.. Dėl kaltinamosios tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų. Nusikalstama veika įvykdyta dienos metu, nukentėjusiajai atvykus pasimatyti su savo mažamečiu vaiku. Po įvykio, nukentėjusioji visą likusią dienos dalį praleido gydymo įstaigose ir policijos komisariate, ji pati negalėjo vairuoti, todėl kvietė artimus asmenis, kad ją parvežtų į gyvenamąją vietą Ukmergėje, vykstant į Ukmergę jos sveikatos būklė pablogėjo, ji dar kartą kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Liudytoja I. S. patvirtino, jog atliekant apklausą nukentėjusioji verkė, buvo susijaudinusi, tokia pati emocinė būsena užfiksuota ir VšĮ „Šakių ligoninė“ medicininiuose dokumentuose. Nukentėjusioji kitą dieną turėjo grįžti lėktuvu į savo gyvenamąją vietą Norvegijoje, todėl dėl sužalojimo veido srityje neabejotinai patyrė papildomų nepatogumų. Grįžus į Norvegiją jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki lapkričio 28 d., diagnozė ­ psichinio nestabilumo reakcija. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tyčinius kaltinamosios D. M. veiksmus, į sveikatos sutrikdymo laipsnį, kuris, nors ir nesukėlė kokių nors didesnių sveikatos pakitimų, tačiau nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusioji dėl prieš ją pavartoto smurto patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, patyrė reputacijos pablogėjimą, neišvengiamą bendravimo galimybių sumažėjimą ir pažeminimą, kai atvykusi susitikti su mažamečiu vaiku, buvo tempiama, stumiama, parklupdyta, jai buvo spiriama, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 200 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015), teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios A. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios D. M..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje pateikti duomenys, jog nukentėjusioji patyrė 1196 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 100–105). Šioje byloje nukentėjusiosios atstovas pateikė civilinį ieškinį, rinko įrodymus užsienio kalba, pateikė vertimus į lietuvių kalbą, atstovavo užsienyje gyvenančią nukentėjusiąją teismo posėdžiuose, vyko į teismo posėdžius pirmyn/atgal 120 kilometrų nuo savo darbo vietos, tad nurodytos išlaidos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis ir priteistinos iš kaltinamosios D. M.

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 2 000 Eur sumai nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. birželio 22 d. kaltinamajai D. M. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – pastatui – gyvenamajam namui, unikalus numeris 8491-0005-1011, esančiam Šakių r. sav., Šakių sen., Naudžių k., Naudžių g. 30. Kadangi civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl sumažintinas laikinas nuosavybės teisių apribojimo dydis iki 700 Eur ir pratęstinas iki visiško žalos atlyginimo, uždraudžiant kaltinamajai D. M. nurodytą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį (disponuoti), paliekant jiems teisę šį turtą valdyti ir naudotis juo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo. Kaltinamajai nebuvo paskirta kardomoji priemonė, todėl ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje – skaitmeninės informacijos laikmenos (2 vnt. kompaktinių diskų), fotonuotraukos ir medicininio dokumento išrašas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios D. M. 115,36 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų trisdešimt šešių centų) dydžio nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839, buveinės adresas Kaune, Aukštaičių g. 10, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.

Nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios D. M. 700 Eur (septynių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. M. naudai.

Pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą 700 Eur (septynių šimtų eurų) sumai kaltinamajai D. M. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – pastatui – gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), iki visiško žalos atlyginimo, uždraudžiant kaltinamajai D. M. nurodytą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį (disponuoti), paliekant jiems teisę šį turtą valdyti ir naudotis juo.

Iki įsiteisės nuosprendis D. M. kardomosios priemonės neskirti

Baudžiamojoje byloje palikti saugoti skaitmeninės informacijos laikmenas (2 vnt. kompaktinių diskų), fotonuotraukas ir medicininio dokumento išrašą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.