- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- e2S-689-924/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02540-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- R. Z.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui R. Z. dėl sumokėto kredito dalies grąžinimo (skolos priteisimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. Z., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 27 402,63 Eur grąžinto kredito skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 27 402,63 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo.
2. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo R. Z. turto areštą 27 402,63 Eur sumai, areštuojant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas šiai sumai. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Atsakovas turi tik vienintelį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų dalį. Atsakovas turi didelį išlaikymo įsiskolinimą, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasidaryti neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, kadangi atsakovas neturi jokio kito turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovės S. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo R. Z. atžvilgiu atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą – aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, išdėstė aplinkybes ir aplinkybėms pagrįsti pateikė rašytinius dokumentus. Pažymėjo, jog atsakovui reiškiamas iš viso 27 402,63 Eur dydžio materialinis reikalavimas, tačiau ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai. Atkreipė dėmesį, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1212-370/2018; 2021 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-466-553/2021). Teismas pastebėjo, kad ieškovė neįrodo, jog yra kilusi jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Aplinkybė, kad atsakovas, ieškovės teigimu, geranoriškai nevykdė savo kreditorinio įsipareigojimo nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovas vengs vykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą ateityje.
5. Teismas sprendė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, t. y. atsakovo ketinimus perleisti jam priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas vertino, kad nesant kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti egzistuojant sprendimo neįvykdymo grėsmei, laikinosios apsaugos priemonės byloje negali būti taikomos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovė neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymui. Nenustatęs konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą atsakovo nesąžiningumą siekiant išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, teismas sprendė, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, todėl prašymą dėl jų taikymo teismas atmetė (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė S. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo R. Z. turto areštą 27 402,63 Eur sumai, areštuojant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas šiai sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, įrodymų vertinimą. Apeliantės teigimu, teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, nepagrįsta. Ši teismo išvada padaryta neįvertus su ieškiniu pateiktų įrodymų – antstolio R. S. pažymos, kurioje nurodyta, kad atsakovas R. Z. nevykdo teismo sprendimo mokėti išlaikymą savo nepilnametėms dukroms. Antstolio pažymoje nurodyta, kad dukroms išlaikymo įsiskolinimas sudaro 13 588,15 Eur, kas patvirtina, kad asmuo nemokantis išlaikymo savo dukroms, negali būti laikomas sąžiningu, kadangi sąžiningas asmuo turi dėti visas pastangas, kad išlaikytų savo nepilnamečius vaikus.
1.2. Skundžiama nutartis nepagrįsta, nes tai, kad atsakovas yra nesąžiningas patvirtina ir su atskiruoju skundu pateikiami Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro R. Z. duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovas nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 8 d. nedirbo, o nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. vykdo individualią veiklą, tačiau išlaikymo nepilnamečiams vaikams nemoka.
1.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti. Apeliantės nuomone, ši teismo išvada padaryta nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų pateiktų bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje Nr. AC-34-2.
1.4. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes po ieškinio padavimo ieškovė gavo antstolio R. S. pranešimą, kad atsakovo vieninteliam turtui yra skiriama vertės nustatymo ekspertizė, nes vykdant skolos išieškojimą areštuotas turtas yra parduotinas varžytynėse. Todėl net ir nepripažinus, kad atsakovas gali perleisti, paslėpti turtą, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos dėl objektyvių priežasčių, kadangi turtą pardavus vykdant priverstinį išieškojimą bus neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad atsakovo atžvilgiu vykdomi išieškojimai ir pas kitus antstolius, ką patvirtina pateikiamas Nekilnojamojo turto registro išrašas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
9. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2022 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, 2022 m. kovo 2 d. antstolio R. S. patvarkymą Nr. S-22-70-6315 dėl ekspertizės skyrimo, Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors apeliantė pateiktų naujų įrodymų neprašo prijungti prie bylos, nenurodo jų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės, tačiau iš apeliantės atskirojo skundo turinio matyti, jog 2022 m. kovo 2 d. antstolio R. S. patvarkymą Nr. S-22-70-6315 dėl ekspertizės skyrimo apeliantė gavo tik po ieškinio pateikimo teismui. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, jog pateikti įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjamu klausimu, įrodymų pridėjimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, sprendžia, jog yra pagrindas nurodytus naujus įrodymus prie bylos pridėti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12. Nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti 27 402,63 Eur grąžinto kredito skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 27 402,63 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo R. Z. turto areštą 27 402,63 Eur sumai, areštuojant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas 27 402,63 Eur sumai. Prašymą grindė aplinkybėmis, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovas turi tik vienintelį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų dalį, o atsakovo išlaikymo įsiskolinimas yra didelis.
13. Pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė, konstatuodamas, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, t. y. atsakovo ketinimus perleisti jam priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas vertino, kad nesant kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti egzistuojant sprendimo neįvykdymo grėsmei, laikinosios apsaugos priemonės byloje negali būti taikomos. Pažymėjo, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti.
14. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės dėsto argumentus, susijusius su atsakovo finansine padėtimi ir nesąžiningumu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus – antstolio R. S. pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovas R. Z. nevykdo teismo sprendimo mokėti išlaikymą savo nepilnametėms dukroms, Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro R. Z. duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovas nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 8 d. nedirbo, o nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. vykdo individualią veiklą, tačiau išlaikymo nemoka. Pažymi, kad po ieškinio pateikimo teismui, ieškovė gavo antstolio R. S. pranešimą, kad atsakovo vieninteliam turtui yra skiriama vertės nustatymo ekspertizė, nes vykdant skolos išieškojimą areštuotas turtas yra parduotinas varžytynėse.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; kt.).
16. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017;2018-06-26 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018;2019-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
17. Apeliantė akcentuoja tai, kad atsakovas nevykdo teismo sprendimo mokėti išlaikymą savo nepilnametėms dukroms, be to, atsakovui priklausantis turtas yra apsunkintas areštu, jį ketinama parduoti varžytynėse, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas konstatuotų prastą atsakovo turtinę padėtį, tai nesuteikia pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes aplinkybė, kad atsakovui ieškinio suma laikytina didele dėl jo turtinės padėties nepatvirtina jo nesąžiningo elgesio. Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės jokių konkrečių duomenų, įrodymų apie atsakovo atliktus ar ketinamus atlikti veiksmus paslepiant, perleidžiant ar kitu būdu sumažinant turimo turto masę, kurie leistų spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo (CPK 12, 17, 178 straipsniai) nepateikė.
18. Be to, pabrėžtina, jog byla iš esmės išnagrinėta, pirmosios instancijos teismas priėmėme sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškinį, sprendimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 26 d. Ieškovė gali pasiimti vykdomąjį raštą ir jį pateikti vykdyti antstoliui, kuris ir areštuos atsakovo turtą, jeigu sprendimas nebus vykdomas gera valia.
19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis vertintina kaip teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.