Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3867-910/2018 pagal ieškovės Valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Fishelson“ ir S. S. dėl skolos priteisimo (trečiasis asmuo ieškovės pusėje – viešoji įstaiga „Lietuvos verslo paramos agentūra“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė VĮ Turto bankas ieškinyje teismo prašė iš atsakovų UAB „Fishelson“ ir S. S. solidariai priteisti 45 613,17 Eur dydžio skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. VĮ Turto bankas paaiškino, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi yra įgijusi reikalavimo teisę į UAB „Fishelson“ 44 258,53 Eur dydžio skolą, atsiradusią 2014-09-19 finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-05-082, kuria UAB „Fishelson“ suteiktos lėšos projekto „UAB „Fishelson“ paslaugų eksporto pradžia“, netinkamo vykdymo ir jos nutraukimo pagrindu, kartu su papildomai apskaičiuotais delspinigiais ir palūkanomis. Atsakovei nebendradarbiaujant ir negrąžinant skolos, kreiptasi į teismą dėl 45 613,17 Eur priteisimo iš bendrovės ir jos vadovo S. S., kuris, ieškovės teigimu, solidariai atsakingas su jo valdoma UAB „Fishelson“.Ieškinio reikalavimams užtikrinti VĮ Turto bankas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas neviršijant 45 613,17 Eur sumos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė grindžiama didele ieškinio suma, kuri, ieškovės teigimu, patvirtina egzistuojant grėsmę galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Apeliacinėje instancijoje ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo nekyla. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo nesant akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių šioje proceso stadijoje būtų galima abejoti ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl atitinkamai atskirajame skunde ši teismo išvada nekvestionuojama; antra vertus, bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimo dieną neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3867-910/2018, ieškovės VĮ Turto banko ieškinys atsakovams UAB „Fishelson“ ir S. S. tenkintas iš dalies nusprendžiant ieškovei iš bendrovės ir subsidiariai iš atsakovo S. S. priteisti 45 613,17 Eur ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 179 str. 3 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisako ir vertina atskirajame skunde kvestionuojamų teismo motyvų, kurių pagrindu atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliantė skunde nesutinka su teismo atliktu antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos teisiniu įvertinimu nagrinėjamoje situacijoje. VĮ Turto banko įsitikinimu, didelė ieškinio suma yra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, o pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, netinkamai taikė ir aiškino CPK 144 straipsnyje įtvirtintus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir principus, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškinio sumos dydis, pats savaime, negali lemti išvados dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesant duomenų apie atsakovų nesąžiningumą. Tokia teismo išvada yra paremta ir atitinka aktualią bei pastaraisiais metais nuosekliai formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1021-943/2018). Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, kad antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai pagrįsti pakanka vien tik didelės ieškinio sumos, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, tenkinus ieškinį, vien šiuo pagrindu lemtų teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys Lietuvos apeliacinio teismo suformuotų išaiškinimų šiuo klausimu.Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas (CPK 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-751-236/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešojo intereso gynimas šioje byloje, kaip kad nurodo apeliantė, ir (ar) CPK 146 straipsnyje įtvirtintas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas, nedaro įtakos aukščiau aptartam įrodinėjimo naštos paskirstymui, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, t. y. nešalina ieškovės pareigos įrodyti procesinio prašymo tenkinimo pagrindą sudarančių aplinkybių ir pateikti jas pagrindžiančių įrodymų, siekiant suvaržyti kito asmens (-ų) teises.Nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu (jame pateiktu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones), nei apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų / nenurodė argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovai iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar kt., t. y. neįrodė ir, apskritai, net nebandė įrodyti jų nesąžiningumo (CPK 178 str.), nepaisant to, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pabrėžė nesąžiningumo pagrindimo svarbą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, atsižvelgiant į tokių priemonių taikymo paskirtį ir tikslus. Apeliantei neįrodžius egzistuojant vienai iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimui įvykdyti, nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuriai panaikinti teisiškai reikšmingų aplinkybių apeliantė nenurodė, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.