- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- eI3-2069-428/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03440-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- „Transta“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transta“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Transta“ kreipėsi į teismą, prašydama teismo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. J15-427/2021/J02 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 126 straipsnio 1 dalį paskirtos sankcijos dydį, sumažinant paskirtą baudą nuo 600 Eur (šešių šimtų eurų) iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų).
Skunde nurodė, jog Nutarimu pareiškėjai buvo paskirta ekonominė sankcija – 600 Eur bauda už Privalomojo nurodymo Nr. (11.1)-PN-116 neįvykdymą per nustatytą laiką.
Pareiškėja Privalomuoju nurodymu buvo įpareigota išrūšiuoti visas UAB „Transta“ priklausančiose patalpose ir rūsyje (duomenys neskelbtini), esančias atliekas, apskaityti atliekų susidarymo apskaitos žurnale GPAIS ir nustatyta tvarka perduoti atliekų tvarkytojams. Pareiškėja nustatytu laiku nespėjo sutvarkyti atliekų dėl objektyvių priežasčių, sudėtingo patekimo į patalpas, iškėlimo darbų.
Nurodė, jog patalpas perėmė iš AB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus, patalpos buvo neprižiūrėtos ir apleistos, daugelis metalinių konstrukcijų buvo išardytos. Patalpų išdėstymas sudėtingas, patalpos, kuriose buvo dauguma atliekų (nepavojingos gelžbetonio atliekos, atliekos, turinčios asbesto, betono, čerpių ir keramikos gaminių mišinių ir kt.), rūsyje, kurio gylis siekia 4,5 metro ir į kurį tiesioginio patekimo technikai nėra. Reikėjo ieškoti jų iškėlimo iš rūsio sprendinių (kirsti angas ir / ar kt.), kurie padarytų mažiausią žalą pastatui ir aplinkiniams, todėl užsitęsė atliekų iškėlimas ir perdavimas.
Pažymėjo, jog rūsyje esančios atliekos nedarė žalos aplinkai, nes buvo patalpose, dauguma 4,5 metro gylio rūsyje, faktiškai izoliuotos nuo išorinės aplinkos.
Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 12 d. perdavė gelžbetonio atliekas, 2021 m. rugpjūčio 27 d. – statybines atliekas, turinčias asbesto (170605*), 2021 m. rugpjūčio 30 d. – betono, čerpių ir keramikos gaminių mišinių atliekas (170107) ir 2021 m. rugsėjo 28 d. – kitas atliekas (19 12 04 07).
Pareiškėja sudarė visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir pakluso aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimams, tad Nutarime formaliai ir nepagrįstai teigiama, jog pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
Žemesnės instancijos teismas
AAĮ 52 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėjantis skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją, turi teisę skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą; teismas, skirdamas mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui ir siekiamam tikslui. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad proporcingumo principas neatskiriamas nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, ir kad proporcingumo principas reiškia tai, jog pritaikyta poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, t. y. turi būti surastas balansas tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016, kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015, 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat vadovaujamasi nuostata, kad teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, baudą gali mažinti, iš esmės remdamiesi teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2850-624/2020, 2021 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1706-492/2021).
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo atsižvelgti į visas teisės pažeidimo pobūdį apibūdinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, faktą, jog pareiškėja teisės aktų pažeidimo bylos metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, teikė paaiškinimus, siekė įvykdyti privalomąjį nurodymą, nėra padaryta žalos gamtai ir aplinkai.
Pareiškėja už aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą atsakomybėn traukiama pirmą kartą.
Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjai paskirtos 600 Eur dydžio ekonominės sankcijos taikymas pažeistų proporcingumo ir teisingumo principus, tokia sankcija būtų neadekvati teisės pažeidimui, todėl neteisinga, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką, pirmiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, prašoma paskirti švelnesnę, nei numatyta AAĮ 126 straipsnio 1 dalyje, baudą.
Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog Departamentas 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J15-427/2021/J02 pareiškėjai už neįvykdymą laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame Privalomajame nurodyme, paskyrė ekonominę sankciją – 600 eurų baudą, numatytą AAĮ 126 straipsnio 1 dalyje.
Ekonominės sankcijos skyrimas juridiniam asmeniui yra reglamentuotas AAĮ 51 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad, skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padaręs juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į AAĮ 51 straipsnio nuostatas, byloje nenustatyta lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgta į tai, kad pareiškėja pradėjo, nors ir pavėluotai, pastato rūsyje susidariusių atliekų tvarkymą, tai patvirtina pareiškėjos apskaitoje nurodyti perduotų atliekų kiekiai, todėl UAB „Transta“ buvo paskirta minimali 600 Eur bauda.
AAĮ 52 straipsnyje nustatyta, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atvejai, kai už padarytą pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nei įstatyme valstybės numatytoji minimali bauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.
Pareiškėja skunde nurodė, kad patalpų, kuriose buvo dauguma atliekų (nepavojingos gelžbetonio atliekos, atliekos, turinčios asbesto, betono, čerpių ir keramikos gaminių mišinių ir kt.), išdėstymas sudėtingas, patalpos rūsyje, kurio gylis siekia 4,5 metro ir į kurį tiesioginio patekimo technikai nėra. Reikėjo ieškoti jų iškėlimo iš ten sprendinių (kirsti angas ir / ar kt.), kurie padarytų mažiausią žalą pastatui ir aplinkiniams, todėl užsitęsė ir atliekų iškėlimas ir perdavimas.
Tačiau Privalomasis nurodymas Nr. (11.1)-PN-116 pareiškėjai buvo duotas 2021 m. balandžio 1 d., jame buvo nustatytas trijų mėnesių terminas pažeidimui pašalinti, t. y. pareiškėja privalomąjį nurodymą turėjo įvykdyti iki 2021 m. birželio 30 d.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms.
Pareiškėja nesinaudojo teise raštu kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja aplinkos apsaugos pareigūnams, atlikusiems patikrinimą ir davusiems Privalomąjį nurodymą, būtų nurodžiusi, kad Privalomajame nurodyme nustatytas reikalavimų įvykdymo terminas nepakankamas dėl sudėtingo patekimo į patalpas, kuriose buvo laikomos susidariusios atliekos.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, UAB „Transta“ ekonominė sankcija paskirta teisėtai ir pagrįstai, yra adekvati padarytam pažeidimui.
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. J15-427/2021/J02, kuriuo pareiškėjai dėl laiku neįvykdyto privalomojo nurodymo paskirta 600 Eur ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja neginčija Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. spalio 4 d. surašytame Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole Nr. J15-427/2021 ir Departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 12 d. nutarime Nr. J15-427/2021/J02 dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. Nr. J15-427/2021 nustatytų faktinių aplinkybių ir nustatyto pažeidimo, tačiau prašo teismo sumažinti ekonominę sankciją.
Taigi, pareiškėja neginčija nustatyto pažeidimo sudėties, pripažįsta pažeidimą padariusi, tačiau mano, jog paskirta ekonominė sankcija – 600 Eur bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, t. y. per griežta.
Bylos duomenys patvirtina, jog Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2021 m. kovo 12 d. patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja jai priklausančio pastato patalpose (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patalpose esančiame rūsyje (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. (tiksli data nenustatyta) iki 2021 m. (patikrinimo datos) laikė asbestcemenčių plokščių duženas, t. y. statybines atliekas, turinčias asbesto (17 06 05), plytų ir betono atliekas (17 01 07) ir kitas atliekas, taip pat pavojingas atliekas, statybines medžiagas, turinčias asbesto (17 06 05), statybvietėje (susidarymo vietoje) laikė ilgiau kaip šešis mėnesius nuo jų susidarymo, pažeisdama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punkto reikalavimą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 25.3 punkto reikalavimą, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių“ patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 18 ir 22 punktų reikalavimus.
Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto 2021 m. balandžio 1 d. duotame privalomajame nurodyme Nr. (11.1)-PN-116 pareiškėjai buvo nurodyta išrūšiuoti visas pareiškėjai priklausančiose patalpose ir rūsyje (duomenys neskelbtini), laikomas atliekas, apskaityti atliekų susidarymo apskaitos žurnale GPAIS ir nustatyta tvarka perduoti atliekų tvarkytojams. Reikalavimus įvykdyti iki 2021 m. birželio 30 d., tačiau 2021 m. liepos 3 d. patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja iki nurodyto termino – 2021 m. birželio 30 d. – atliekų neišrūšiavo, neapskaitė ir neperdavė atliekų tvarkytojams.
Pareiškėjai 2021 m. spalio 29 d. buvo surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J15-427/2021 dėl reikalavimo neįvykdymo, pažeidus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Dėl šio pažeidimo numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje.
Skundžiamu nutarimu pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija – 600 Eur bauda, kurią pareiškėja nagrinėjamoje byloje prašo sumažinti iki 200 Eur, nurodydama, jog, atsižvelgiant į teisės pažeidimų pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, ekonominė sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui.
Pažymėtina, jog Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog institucijų priimtų sprendimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (Konstitucinio Teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A502-3056/2011, Nr. A662-2368/2011, Nr. A502-114/2012, kt.). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT 2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007, 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015). Konstatuotina, kad teismas turi diskreciją įvertinti, ar atsakovo paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjos padarytam teisės pažeidimui, taip pat teismas įpareigotas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priimti teisingą, o ne formaliai teisėtą sprendimą.
Atsakovas skirdamas ekonominę sankciją nustatė, jog pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
Lietuvos Respublikos aplinkos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Kaip minėta, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, yra teismo prerogatyva, diskrecijos teisė, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.
Pareiškėja skunde nurodė, jog dėl objektyvių priežasčių negalėjo laiku įvykdyti Privalomojo nurodymo dėl sudėtingo patekimo į patalpas, kuriose buvo laikomos susidariusios atliekos. Nurodė, kad dauguma atliekų (nepavojingos gelžbetonio atliekos, atliekos, turinčios asbesto, betono, čerpių ir keramikos gaminių mišinių ir kt.) buvo rūsyje, kurio gylis siekia 4,5 metro ir į kurį tiesioginio patekimo techniškai nebuvo, todėl ieškojo sprendimo, kaip atliekas iškelti, kad padarytų mažiausią žalą pastatui ir aplinkiniams, dėl to užsitęsė atliekų iškėlimas ir perdavimas.
Pripažino, kad dėl įvykusios klaidos ir skirtingo teisės aktų ir teismo sprendimo interpretavimo negalėjo perduoti atliekų bankrutuojančiai įmonei, perduotos atliekos nebuvo pavojingos, pažeidimas padarytas netyčiniais veiksmais, nebuvo sukelta jokių neigiamų padarinių, nebuvo padaryta žala aplinkai, visos perduotos medienos atliekos buvo nedelsiant išvežtos ir perduotos tokias atliekas tvarkyti turinčioms teisę įmonėms, taip pat pažymėjo, jog už minėtą pažeidimą buvo nubaustas ir įmonės darbuotojas.
Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimas padarytas netyčiniais veiksmais, padarymo aplinkybes, į tai, kad pareiškėjos pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių, žalos aplinkai, valstybės ekonominiams interesams, į tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su institucija, gailisi dėl padaryto pažeidimo, pažeidimas pašalintas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu nustatyta sankcija yra per didelė padarytam teisės pažeidimui, jos taikymas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda.
Pareiškėja prašo teismo skundžiamą Nutarimą pakeisti ir skirti 200 Eur ekonominę sankciją, tačiau teismas, nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, sprendžia, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį ir užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Be to, pareiškėja į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog paskirta ekonominė sankcija pareiškėjai būtų nepakeliama našta ekonominiu požiūriu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų per lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui, taip pat padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti (LVAT 2016-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Baudos paskyrimas turi ir prevencinę funkciją, nes kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda (LVAT 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-572/2009).
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nutarimas keistinas ir pareiškėjai skirtina 350 Eur ekonominė sankcija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transta“ skundą patenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. J15-427/2021/J02 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ paskirtą ekonominę sankciją – 600 Eur baudą – pakeisti į 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) ekonominę sankciją.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.