Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-11-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-24573-1070/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-26
Bylos Nr.
e2YT-24573-1070/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Pareiškėjas
I. B., E. B.
Suinteresuotas asmuo
D. B., valstybės įmonė Turto bankas
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. B. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai I. B. ir E. B. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., mirusio 2003 m. balandžio 8 d., jo palikimą priėmė sutuoktinė D. B., faktiškai pradėjusi turtą valdyti (el. b. l. 1-3).

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjų motina D. B. mirė 2019 m. spalio 20 d. Po motinos mirties pareiškėjai kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo. Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės išduotas liudijimas patvirtina, kad po D. B. mirties palikimą priėmė jos sūnūs – E. B. ir I. B.. Tvarkant paveldėjimo bylos dokumentus, paaiškėjo, kad butą su rūsiu 1999 m. rugsėjo 1 d. pirkimo pardavimo sutartimi D. B. įsigijo būdama santuokoje su J. B., todėl notarė negali išduoti paveldėjimo liudijimo pareiškėjams į visą butą. D. B. ir J. B. santuoka sudaryta 1970 m. kovo 28 d. Santuokos metu jie buvo įsigiję butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini) 1999 m. jie nusprendė gyventi atskirai, todėl bendru sutarimu pardavė butą (duomenys neskelbtini). D. B. įsigijo mažesnį butą (duomenys neskelbtini). Pardavę butą jie pasidalino turtą, pinigines lėšas ir pradėjo gyventi atskirai, nors santuokos nenutraukė. 1999 m. liepos 17 d. J. B. su kita moterimi susilaukė sūnaus D. B., kuris yra pareiškėjų brolis. 2003 m. balandžio 8 d. J. B. mirė. Kadangi santuoka tarp D. B. ir J. B. nebuvo nutraukta, kuomet D. B. įsigijo butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), minėtas turtas turi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą ir ½ dalis buto priklauso J. B.. Po J. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Savo vardu registruoto jokio nekilnojamojo turto mirties dieną J. B. neturėjo. Mirus sutuoktiniui D. B. liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), išlaikė butą, mokėjo mokesčius.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad jei visapusiškai išnagrinėjęs bylą ir joje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad D. B. priėmė J. B. palikimą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų pareiškimo patenkinimui. Nurodė, kad negavo pranešimo apie galimą palikėjo J. B. palikimo perėjimą valstybei bei neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti (el. b. l. 37-39).

Suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad tėvas J. B. mirė, kuomet jam buvo ketveri metai, jo žiniomis tėvas niekada negyveno bute (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 49).

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš prie pareiškimo pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad D. B., mirusi 2019 m. spalio 20 d., ir J. B., miręs 2003 m. balandžio 8 d., buvo pareiškėjų tėvai, J. B. buvo suinteresuoto asmens D. B. tėvas (el. b. l. 7, 45). Pareiškėjų motina D. B. buvo susituokusi su J. B. nuo 1970 m. kovo 28 d. (el. b. l. 7). Būdama susituokusi 1999 m. rugsėjo 1 d. D. B. įsigijo butą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 23). Pareiškėjų ir suinteresuoto asmens tėvas J. B. mirė 2003 m. balandžio 8 d., tačiau pareiškėjų motina nesikreipė į notarą dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo (el. b. l. 4). Iš pareiškėjų ir suinteresuoto asmens D. B. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po J. B. mirties bute, esančiame(duomenys neskelbtini) , liko gyventi D. B., kuri rūpinosi šiuo butu, mokėjo mokesčius už turto išlaikymą ir naudojimą, jį prižiūrėjo.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjų bei suinteresuoto asmens D. B. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad D. B. po savo sutuoktinio mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jam nuosavybės teise priklausiusią nekilnojamojo turto (buto) dalį, elgėsi kaip šio turto savininkė, nuspręsdama dėl šio turto tolimesnio valdymo ir priežiūros. D. B. likdama gyventi bute(duomenys neskelbtini) , išlaikė butą, mokėjo už jį mokesčius, prižiūrėjo šį būstą.

Teismas, nustatęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad D. B. po savo sutuoktinio J. B. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po D. B. ir J. B. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2019 m. spalio 20 d., priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2003 m. balandžio 8 d., faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Svetlana Panina