Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, pareikštą atsakovui M. G., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį ir patvirtino jame nurodytas aplinkybes.

Dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina jis neprieštarauja. Tačiau mano, kad prašoma priteisti per didelė išlaikymo suma. Jo paties pragyvenimas yra sunkus. Nors nepertraukiamai ir be priekaištų dirba privačių miškų savininkų kooperatyve „Savas miškas“ staliumi, bet neturi pilno darbo krūvio, todėl mokama tik pusė minimalios algos, kurios nepakanka jo pačio normaliam pragyvenimui. Atliekamų santaupų, pinigų bei vertingo turto jis neturi. Dukrai išgalėtų mokėti po 200-220 Lt per mėnesį. Jei turės galimybę, visada papildomai padės kitokia forma – daiktais, maistu ir kt. Dėl santuokinės „G.“ pavardės pasilikimo prieštarauja, nes ieškovė šios pavardės negerbė ir yra pareiškusi, kad jos pasilikti nenori.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė 2007-09-15, gyvenant santuokoje jiems gimė dukra A. G., kuri šiuo metu yra nepilnametė (b.l. 6, 10).

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Atsakovas ir ieškovė teismo posėdžio metu skirtingai nurodė priežastis, dėl kurių, jų nuomone, santuoka iširo. Ieškovė teigė, jog atsakovas girtavo ir naudojo smurtą, nesirūpino šeima, atsakovas šias aplinkybes neigė ir nurodė, kad ieškovė taip pat nesistengė konfliktų spręsti taikiai, inicijuodavo barnius, nesirūpino namais. Tačiau nei vienas iš šalių nepateikė objektyvių jų parodymus patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog abi šalys nebuvo lojalūs vienas kitam, nepakankamai prisidėjo prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, todėl kiekvienas pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, kurios numatytos Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.30 str., ir bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą, tai yra nulėmė santuokos pasibaigimą, todėl santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovas visiškai sutiko su ieškovės reikalavimu dėl jų nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, todėl sprendimas šioje dalyje surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

Byloje nustatyta, kad šalių dukra A. G. gyvena su motina – ieškove M. G., kuri stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis, todėl šalių nepilnamečiui vaikui gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus. (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.). Tam neprieštarauja ir institucija, byloje pateikusi išvadą (b.l. 18).

Dėl išlaikymo priteisimo

Byloje nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametę dukrą – A. G.. (b.l. 6).

Pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui kas mėnesį iki pilnametystės mokamą periodinėmis išmokomis po 400 litų. Atsakovas nurodė, kad vaiko išlaikymui tokios sumos skirti neišgali, kadangi nors ir dirba, tačiau pajamos nėra didelės, turto neturi.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovė pateikė duomenys, jog gauna pajamų apie 367 Lt (b.l. 7-9). Jokio kito registruoto nekilnojamojo turto, ieškovė neturi. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad vaikas yra labai mažo amžiaus, jai reikalinga pastovi priežiūra, kas sumažina ieškovės galimybes susirasti darbą. Taip pat vertintina aplinkybė, jog ieškovė turi neįgalumą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas šiuo metu dirba, jo pajamos yra apie 364 Lt., jokio kilnojamojo ar registruotino nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus. Nors ieškovė jokių realių nurodomų vaikų poreikių turinį patvirtinančių įrodymų nepateikė, tačiau atsižvelgiant į mažametės dukros amžių, pripažintina, kad 500 Lt vaikui laikytina reikalingomis ir protingomis išlaidomis patenkinti bent minimalius vaiko poreikius, taip pat byloje esančio aplinkybės patvirtina, jog atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nes jis turi didesnes galimybes susirasti papildomą pajamų šaltinį. Be to, pasisakant dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško papildomo darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gauna minimalias pajamas, tai yra pusę minimalaus atlyginimo. Atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, dėl kurių jis negalinti daugiau dirbti, todėl tai laikytina jo pačio apsisprendimu, kuriuo nesivadovautina kaip aplinkybe, mažinančia atsakovo išlaikymo dalį. Atsakovas dirba ir jo pajamos yra apie 367 Lt. Daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti darbą, ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jie negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.

Kaip matyti ieškovė yra neįgali, abi šalys turi tik vieną išlaikytinę, atsakovas yra darbingas, todėl teismas konstatuoja, jog atsakovo finansinė padėtis ir galimybės ją pagerinti yra geresnės. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį M. G. dalis turi būti mažesnė, taigi išlaikymo dydį paskirstant po 300 Lt iš atsakovo, ir preziumuojant, jog likusią 200 Lt dalį privalės teikti ieškovė.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė M. G..

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl santuokinės pavardės

Atsakovas nurodė, jog prieštarauja dėl santuokinės pavardės ieškovei palikimo. CK 3.69 str. numato, kad reikalavimas uždrausti pasilikti santuokinę pavardę galima tik tada, kai santuoka nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės ir kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Šiuo sprendimu teismas konstatavo, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės, be to, sutuoktiniai turi nepilnametę dukrą A. G.. Taigi atsakovo prašymas netenkintinas, nes nėra CK 3.69 str. nurodytų pagrindų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Už reikalavimą nutraukti santuoką turi būti mokamas 139 Lt dydžio žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis turi būti mokamas 108 Lt dydžio žyminis mokestis (300 x 12 = 3600 Lt). Šiuo atveju ieškinį sudarė du savarankiški reikalavimai, todėl ieškinys teismui turi būti apmokėtas pagal bendrą visų reikalavimų sumą – 247 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 2, 3 ir 10 p.). teismo turėtos pašto išlaidos yra 14,49 Lt.

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (b.l. 3).

Tenkinant ieškinį iš dalies (88 % – pirmasis reikalavimas nutraukti santuoką patenkintas 100 %; antrasis reikalavimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo – 75%) iš atsakovo priteistina 352 Lt už antrinę teisinę ieškovei.

Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 12,75 litų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 247 Lt žyminio mokesčio, ir 352 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d., 268 str. 5 d., 269 str., 282 str. 2 d., Lietuvos Respublikos CK 2.14 str., 3.26 str., 3.27 str., 3.59 str., 3.60 str., 3.62 str., 3.73 str., 3.77 str. 3 d., 3.117 str. 1 d., 3.123 str., 3.127 str. 3 d., 3.169 str., 3.174 str., 3.185 str. 1 d., 3.190 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str., 3.203 str., 3.208 str., 3.282 str. 2 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkina visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą Šakių rajono savivaldybės administracijos CMS 2010-09-04 (santuokos liudijimas AA Nr. 318014, įrašo Nr. 111), tarp ieškovės M. G. (P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant santuokoje turėtas pavardes – „G.“ ir „G.“.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko – A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo sprendimo priėmimo dienos iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po tris šimtus litų (300 Lt).

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti jos nepilnamečio vaiko A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, du šimtus keturiasdešimt septynis litus (247 Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 352 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovei, lėšas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteisti išlaikymą A. G., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.