Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. S., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Užsieniečio atstovė, atsižvelgusi į užsieniečio paaiškinimus teismo posėdžio metu, prašė teikimą tenkinti iš dalies ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą URC, netaikant judėjimo laisvės. Šiuo atveju teikimas grindžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 12 punktu, tai akcentuotina, kad šiuo atveju neegzistuoja nei viena iš nurodytų įstatyme aplinkybių, patvirtinančių, kad jis gali pasislėpti, pažymint, kad šiuo atveju URC disponuoja jo asmens tapatybės dokumento kopija. Kaip nurodyta pačiame teikime, užsienietis atvyko su suklastotu dokumentu, bet yra kreipiamasi dėl jo sulaikymo. Vien dėl to, kad jis pasiprašė prieglobsčio nėra pagrindo taikyti sulaikymo. Sulaikymas yra taikomas tokiu atveju, jeigu reikia išsiaiškinti pirminius prieglobsčio prašymo motyvus, o šiuo atveju asmuo pateikė prieglobsčio prašymą, pirminė apklausa jau įvyko. Negali būti naudojamas sulaikymas visam statuso nustatymo procedūros laikotarpiui. Užsienietis bendradarbiauja siekiant nustatyti jo teisinę padėti. Asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas iš dalies.

4. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo tikrą (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. O. A. S., gim. 2001 m. liepos 25 d. vardu, bei šį dokumentą su savimi laikė iki 2023 m. gegužės 9 d. 20.15 val., kai siekdamas išskristi reisu Nr. FR2871 iš Vilniaus į Milaną, dokumentų patikrinimo metu Vilniaus oro uoste, esančiame Vilniuje, Rodūnios kl. 2, šį dokumentą panaudojo pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui. 2023 m. gegužės 9 d. 20.15 val. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu jis buvo sulaikytas, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu H. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 parų arešto, ši bausmės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu buvo sumažinta vienu trečdaliu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Po to, kai atliko paskirtą bausmę, 2023 m. liepos 10 d. užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, todėl URC kreipėsi į teismą dėl jo sulaikymo.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 11 d. sprendimu minėtas užsienietis sulaikytas URC iki 2023 m. spalio 9 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje ar jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

6. 2023 m. liepos 21 d. buvo kreiptasi į Indijos Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje dėl grįžimo dokumento gavimo. Iki šios dienos atsakymas dar nėra gautas.

7. 2023 m. rugsėjo 15 d. minėtas užsienietis pateikė prašymą prieglobsčiui Lietuvos Respublikoje ir įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.

8. 2023 m. rugsėjo 18 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S154429, kuriuo nusprendė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis.

9. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje administracinėje byloje Nr. A20.-1026-1130/2022 išaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1107-552/2022). Be to, šiuo aspektu pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

11. Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, H. S. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsieniečio asmenybė nustatyta. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kaip nurodo užsieniečio atstovė, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019 ). Konstatuotina, kad egzistuoja LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius).

12. Taigi, Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo asmenybė nustatyta, jis Lietuvos Respublikoje yra nuo 2023 m. gegužės 9 d. ir nuo to laiko faktiškai sulaikytas, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ketindamas važiuoti į Italijos Respubliką, paprašė suteikti jam prieglobstį jau būdamas sulaikytas, neturi jokių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat socialinių, ekonominių ar kitų ryšių, siejančių jį su Lietuvos Respublika, todėl teismas daro išvadą, kad visiškai neribojant užsieniečio judėjimo laisvės jis gali pasislėpti (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3 ir 12 punktai). Atsižvelgus į aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, taip pat siekiant tinkamos pusiausvyros tarp Užsieniečio interesų ir Įstatymo tikslų, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Užsieniečio laisvės suvaržyti maksimaliai, t. y. jį sulaikyti. Įstatymo tikslai (priimti sprendimus dėl Užsieniečio teisinės padėties ir juos įvykdyti) gali būti pasiekti pritaikant ir švelnesnę Įstatyme nustatytą judėjimo ribojimo priemonę – alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 113 straipsnio 2 dalimi, 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4 punktais, 114 straipsnio 5 dalimi

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje vietoje – iki 2023 m. gruodžio 19 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.