- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- A-2548-968/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00089-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Advokatai
- Inesa Arbočienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui H. S. ir jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Vitalijui Jankovskiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio H. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 4 d. (sprendime nurodyta 2022 m. spalio 4 d. laikytina rašymo apsirikimu) sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio H. S. sulaikymo pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui H. S. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymą iki 2023 m. gruodžio 19 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.
2. Centras teikimą grindė šiais argumentais:
2.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, pateikė kito asmens pasą, kurį laikė su savimi iki 2023 m. gegužės 9 d. ir siekdamas išskristi iš Vilniaus į Milaną, dokumentų patikrinimo metu Vilniaus oro uoste, šį dokumentą panaudojo pateikdamas Tarnybos pareigūnui. Buvo nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje padarymą, atliko bausmę ir dabar yra sulaikytas Centre iki 2023 m. spalio 9 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje ar jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.
Šalies argumentai
2.2. Buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje dėl grįžimo dokumento gavimo, tačiau atsakymas dar nėra gautas. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, yra priimtas sprendimas prašymą nagrinėti skubos tvarka.
2.3. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ketindamas vykti į Italijos Respubliką, su teisėsaugos institucijomis nebendradarbiauja, prieglobsčio pasiprašė tik būdamas Centre, prašymas dėl prieglobsčio nėra išnagrinėtas, todėl tinkamam jo išnagrinėjimui yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje.
2.4. Užsienietis linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl jo judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo. Todėl tikslinga pratęsti sulaikymo terminą iki 2023 m. gruodžio 19 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
3. Teismo posėdyje Užsienietis papildomai nurodė, kad sulaikytas išbuvo jau 3 mėnesius, jam yra sunku. Turi svarią priežastį nepabėgi, nes yra pateikęs prieglobsčio prašymą Lietuvoje ir supranta, kad kitoje valstybėje tokio prašymo negalės teikti. Taip pat supranta, kad jeigu bėgs, vėl gali būti nuteistas, todėl neturi tikslo bėgti. Jam labai svarbu turėti judėjimo laisvę tam, kad galėtų įgyvendinti savo religines prievoles ir palaikyti ryšį su savo šeima, tai jam yra labai svarbu, nes jo tėvas yra silpnos sveikatos.
4. Užsieniečio atstovė prašė teikimą tenkinti iš dalies ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės. Šiuo atveju teikimas grindžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 12 punktu, todėl šiuo atveju neegzistuoja nei viena iš nurodytų Įstatyme aplinkybių, patvirtinančių, kad Užsienietis gali pasislėpti, pažymint, jog šiuo atveju Centras disponuoja jo asmens tapatybės dokumento kopija. Vien dėl to, kad jis pasiprašė prieglobsčio nesudaro pagrindo taikyti sulaikymą. Teigė, kad sulaikymas yra taikomas tokiu atveju, jeigu reikia išsiaiškinti pirminius prieglobsčio prašymo motyvus, o šiuo atveju asmuo pateikė prieglobsčio prašymą, pirminė apklausa jau įvyko. Negali būti naudojamas sulaikymas visam statuso nustatymo procedūros laikotarpiui. Užsienietis bendradarbiauja siekiant nustatyti jo teisinę padėtį, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2023 m. spalio 4 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies ir taikė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui H. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje vietoje – iki 2023 m. gruodžio 19 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
6. Teismas nustatė, kad Užsienietis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo tikrą (duomenys neskelbtini) Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. O. A. S., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, bei šį dokumentą su savimi laikė iki 2023 m. gegužės 9 d. 20.15 val., kai siekdamas išskristi reisu Nr. FR2871 iš Vilniaus į Milaną, dokumentų patikrinimo metu Vilniaus oro uoste, esančiame Vilniuje, Rodūnios kl. 2, šį dokumentą panaudojo pateikdamas Tarnybos pareigūnui. Vadovaujantis BPK 140 straipsniu Užsienietis 2023 m. gegužės 9 d. 20.15 val. buvo sulaikytas, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu H. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 90 parų arešto, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Užsienietis, atlikęs teismo paskirtą bausmę, 2023 m. liepos 10 d. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, todėl Centras kreipėsi į teismą dėl jo sulaikymo.
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 11 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas Centre iki 2023 m. spalio 9 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje ar jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.
8. Teismas taip pat nustatė, kad 2023 m. liepos 21 d. buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje dėl grįžimo dokumento gavimo, tačiau atsakymas dar negautas. Užsienietis 2023 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 23S154429 nusprendė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis.
9. Teismas rėmėsi Įstatymo 113 straipsnio 4, 5 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika tokio pobūdžio bylose.
10. Nurodė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, jo asmens tapatybė nustatyta, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Teismas sprendė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius).
11. Teismas taip pat nurodė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo asmens tapatybė nustatyta, jis Lietuvos Respublikoje yra nuo 2023 m. gegužės 9 d. ir nuo to laiko faktiškai sulaikytas, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ketindamas važiuoti į Italijos Respubliką, paprašė suteikti jam prieglobstį jau būdamas sulaikytas, neturi jokių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat socialinių, ekonominių ar kitų ryšių, siejančių jį su Lietuvos Respublika, todėl konstatavo, kad visiškai neribojant užsieniečio judėjimo laisvės jis gali pasislėpti (Įstatymo 113 str. 5 d. 2, 3 ir 12 p.).
12. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, taip pat siekiant tinkamos pusiausvyros tarp Užsieniečio interesų ir Įstatymo tikslų, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Užsieniečio laisvės suvaržyti maksimaliai, t. y. jį sulaikyti. Įstatymo tikslai (priimti sprendimus dėl Užsieniečio teisinės padėties ir juos įvykdyti) gali būti pasiekti pritaikant ir švelnesnę Įstatyme nustatytą judėjimo ribojimo priemonę – alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
III.
13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant jį Centre neribojant jo laisvės.
Žemesnės instancijos teismas
14. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Teismo išvados, kuriomis grindžiamos išvados jį sulaikyti suvaržant jo judėjimo laisvę yra visiškai nepagrįstos faktiniais duomenimis ir menamos, prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams bei LVAT praktikai.
Šalies argumentai
14.2. Teismas tinkamai neįvertino aktualios naujausios LVAT praktikos. Nors konkrečių duomenų dėl jo Migracijos departamentas nėra pateikęs, tačiau pagal pateiktus paklausimus kitų asmenų atžvilgiu, kai prašymai dėl prieglobsčio buvo pateikti liepos 5 d., Migracijos departamentas nurodė, jog apklausos dėl prieglobsčio motyvų, taip pat ir skubos tvarka nagrinėtinose bylose, tikėtinai įvyks 2023 m. IV-o ketvirčio pabaigoje (t. y. realiai po pusmečio nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo). Kadangi jo prašymas dėl prieglobsčio užfiksuotas tik 2023 m. rugsėjo 18 d., Migracijos departamentas objektyviai galės atlikti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo byloje apklausą ir tikėtinai galės priimti sprendimą itin negreitai. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas vertino, jog nėra pagrindo laikyti asmenį faktinio sulaikymo sąlygomis.
14.3. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Centre pirmiausia apgyvendinami nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys.
14.4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš Įstatyme nustatytų alternatyvių sulaikymui priemonių.
14.5. Šiuo atveju teismas tinkamai neįvertino pasikeitusių faktinių aplinkybių, jog jis pateikė savo asmens dokumento originalą ir tokiu būdu ne tik palengvino asmens tapatybės nustatymo procedūrą, bet ir pademonstravo geranorišką bendradarbiavimą institucijos atžvilgiu. Be to, teismas neįvertino faktinių duomenų, jog jo apklausa dėl prieglobsčio, remiantis Migracijos departamento duomenimis, galės įvykti ne anksčiau kaip 2023 m. gruodžio mėn., t. y. itin negreitai. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis leidžia sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 6 mėn., tuo tarpu pratęsti iki papildomų 12 mėn. sulaikymą galima tik tokiu atveju, jei užsienietis nebendradarbiauja dėl jo išsiuntimo. Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad jis nebendradarbiauja, nes Migracijos departamento duomenimis sprendimas galės būti priimtas ne anksčiau nei pirmąjį 2024 m. ketvirtį, o remiantis teismo motyvais, jis turi būti sulaikytas iki kol bus išaiškinti prieglobsčio motyvai, t. y. dar gerokai ilgiau nei iki planuojamo sprendimo priėmimo. Taigi toks sprendimas yra nelogiškas ir nepagrįstas. Šioje byloje Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau jo teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė, jo teises ženkliai ribojanti priemonė, yra nepagrįsta ir nežmoniška jo atžvilgiu.
14.6. Užsieniečio atžvilgiu nėra jokių duomenų apie tai, jog jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui, jis bendradarbiauja, todėl taikytina priemonė – faktinis sulaikymas – yra nepagrįsta ir neteisėta, turi būti nutraukta nedelsiant. Teismo argumentas, jog jis neturi socialinių ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje, yra apsimestinis ir formalus. Sulaikytas nuo atvykimo momento ir laikomas iš esmės kalėjimo sąlygomis, Tarnybos aktyviais veiksmais tokiu būdu neleidžiant užmegzti socialinių, ekonominių ar tuo labiau šeiminių santykių. Teigia, kad neturi galimybės užmegzti šeiminių, socialinių ar ekonominių santykių, nes Tarnyba sąmoningai tokias galimybes jam riboja.
Atsiliepimas
15. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Centras atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Atsižvelgus į tai, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai bei toliau neteisėtai siekė judėti Europos Sąjungos teritorijoje iki kol buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnų, ketindamas vykti į Italijos Respubliką, jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra tikslinga ir proporcinga. Nurodyti Užsieniečio veiksmai nelaikytini bendradarbiavimu su kompetentingomis valdžios institucijomis, kadangi jis tyčia, sąmoningai nesiekė kreiptis į Lietuvos Respublikos institucijas dėl teisinės padėties nustatymo, o priešingai, bandė tęsti savo kelionę po Europos Sąjungos valstybes nares, neteisėtai kirsdamas jų valstybių sienas. Užsienietis teigė, kad jo kelionės tikslas buvo Italijos Respublika.
15.2. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkintos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai, disponuodamas kito asmens pasu, neturėdamas teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, tai yra galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos, suteikiančios jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, tuo pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas.
15.3. Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Užsienietis pateikė tik būdamas sulaikytas Centre, todėl jis ne tik kad nesiekė pasinaudoti galimybėmis pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bet tikslingai neteisėtai keliavo tikslo, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, link. Šiuo atveju būtų tikslinga apriboti jam judėjimo laisvę, atsižvelgiant į tai, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šios aplinkybės patvirtina, kad taikant judėjimo laisvės apribojimus užsieniečiui, vertinamos individualios aplinkybės, įskaitant ir užsieniečio keliamą grėsmę, pasislėpimo pavojų. Kadangi Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Taip pat, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertintina, jog Užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo.
15.4. Užsieniečiui apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje vietoje, taikomas nuo 2023 m. spalio 4 d. ir tai neviršija Įstatyme nustatytų terminų.
15.5. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Užsieniečio atžvilgiu Migracijos departamentas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, yra išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti, nėra.
15.6. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad jis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms priimti bei įvykdyti sprendimus užsieniečio atžvilgiu. Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymo priemonė yra pagrįsta ir proporcinga, siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp jo judėjimo laisvės ir Tarnybos bei Šengeno erdvės integralumo.
Motyvuojamoji dalis
15.7. Teismas sprendime tinkamai ir visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. gruodžio 19 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.
17. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, Užsieniečio asmenybė nustatyta, jis Lietuvos Respublikoje yra nuo 2023 m. gegužės 9 d. ir nuo to laiko faktiškai sulaikytas, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ketindamas važiuoti į Italijos Respubliką, paprašė suteikti jam prieglobstį jau būdamas sulaikytas, neturi jokių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat socialinių, ekonominių ar kitų ryšių, siejančių jį su Lietuvos Respublika, sprendė, jog visiškai neribojant užsieniečio judėjimo laisvės jis gali pasislėpti (Įstatymo 113 str. 5 d. 2, 3 ir 12 p.), todėl konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Užsieniečio laisvės suvaržyti maksimaliai, t. y. jį sulaikyti, ir pritaikė Užsieniečiui švelnesnę Įstatyme nustatytą judėjimo ribojimo priemonę – alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
18. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra visiškai nepagrįstos faktiniais duomenimis ir menamos, prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams bei LVAT praktikai. Teismas tinkamai neįvertino pasikeitusių faktinių aplinkybių, jog jis pateikė savo asmens dokumento originalą ir tokiu būdu ne tik palengvino asmens tapatybės nustatymo procedūrą, bet ir pademonstravo geranorišką bendradarbiavimą institucijos atžvilgiu. Be to, teismas neįvertino faktinių duomenų, jog jo apklausa dėl prieglobsčio, remiantis Migracijos departamento duomenimis, galės įvykti ne anksčiau kaip 2023 m. gruodžio mėn., o sprendimas galės būti priimtas ne anksčiau nei pirmąjį 2024 m. ketvirtį, taigi jis bus sulaikytas gerokai ilgiau nei iki planuojamo sprendimo priėmimo.
19. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
20. Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. nutarime ( byla Nr. KT53-A-N6/2023; TAR, 11301) yra konstatavęs, kad Konstitucijos 20 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios žmogaus laisvės neliečiamumą, suponuoja apsaugą ne tik nuo savavališko sulaikymo ar suėmimo, bet ir nuo bet kokio kito neteisėto asmens laisvės suvaržymo ar atėmimo, inter alia (be kita ko) tokio, kuriuo ženkliai apribojama asmens judėjimo laisvė, be kita ko, tam tikroje ribotoje ir uždaroje teritorijoje. Tačiau asmens laisvė nėra absoliuti; esant būtinybei riboti asmens teisę į laisvę, inter alia taip, kad asmens judėjimo laisvė būtų suvaržoma tiek, kad toks laisvės suvaržymas galėtų būti prilygintas sulaikymui, suėmimui ar kitokiam laisvės atėmimui, tai daryti galima tik laikantis iš Konstitucijos kylančių konstitucinių asmens teisių ir laisvių ribojimo sąlygų, be kita ko, įstatyme aiškiai, suprantamai nustatant tokio ribojimo pagrindus, sąlygas, taikymo tvarką ir procedūrą. Be to, įstatymu nustatant asmens laisvės ribojimo sąlygas ir pagrindus turi būti sudarytos prielaidos institucijoms, sprendžiančioms dėl asmens laisvės ribojimo, kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas jo laisvę ribojančias priemones.
21. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 112 straipsnį, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).
23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
24. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos UTPĮ X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ str. 1 d.).
25. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašas: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).
26. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus taip pat reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta (pateikta paso kopija), Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, byloje nėra duomenų apie tai, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat, duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatymo numatytiems tikslams užtikrinti.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai (Užsieniečio prieglobsčio prašymo tinkamas išnagrinėjimas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte.
29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimas pakeičiamas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. gruodžio 19 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio H. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.
Taikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui H. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. gruodžio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje“.
Nutartis neskundžiama.