Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Marijai Muchambetalijevai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl bažnytinės (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikams priteisimo, turo padalijimo ir atsakovės R. V. priešieškinį dėl bažnytinės (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje (toliau – Institucija) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas V. V. ieškiniu prašė:pripažinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbiami) Šiluvos RKB tarp V. V. ir R. B. (V.) ir (duomenys neskelbiami) įtrauktos į apskaitą Raseinių rajono CMS, įrašo Nr. 147, civilinių teisinių pasekmių pabaigą. Panaikinti Raseinių rajono CMS (duomenys neskelbiami) įrašą Nr. (duomenys neskelbiami) dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbiami) Šiluvos RKB tarp V. V. ir R. B. (V.) įtraukimo į apskaitą. R. V. palikti pavardę pagal jos pačios pasirinkimą. Nustatyti nepilnamečių vaikų R. V., gim. (duomenys neskelbiami), N. V., gim. (duomenys neskelbiami), K. V., gim. (duomenys neskelbiami), ir T. V., gim. (duomenys neskelbiami), gyvenamąją vietą su juo. Priteisti iš R. V. nepilnamečių vaikų R. V., gim. (duomenys neskelbiami), N. V., gim. (duomenys neskelbiami), K. V., gim. (duomenys neskelbiami) ir T. V., gim. (duomenys neskelbiami) išlaikymą - periodines išmokas po 100,00 (vieną šimtą eurų, 00 ct) kas mėnesį kiekvienam vaikui, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamas nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikų pilnametystės. Priteistą išlaikymą pavesti tvarkyti ieškovui V. V.. Nustatyti, kad R. V. su nepilnamečiais vaikais R. V., N. V., K. V. ir T. V., vaikams sutinkant, gali bendrauti be apribojimų. Pripažinti asmenine V. V. nuosavybe šiuos nekilnojamuosius daiktus: (duomenys neskelbiami) esantį 0.2000 ha žemės sklypą kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) su ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) ir kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), viešame registre įregistruotus Nr. (duomenys neskelbiami) V. V. vardu, 2014-04-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. KR1905 pagrindu. Priteisti V. V. automobilį AUDI 100,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruotą V. V. vardu.

Jis vaikų išlaikymui išlaidžia 1000 Eur per mėnesį, todėl mano, kad 400 Eur sumą priteisus iš atsakovės užtektų aprūpinti vaikus. Prašė iš atsakovės priteisti po 100 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Jam ir taip tenka didesnė vaikų priežiūros našta, jis vaikams gamina valgyti, aprūpina gyvenamąja vieta. Su vaikais atsakovė gali bendrauti nevaržomai.

Už automobilį sutiktų atsakovei sumokėti 100 Eur kompensaciją, kadangi automobilį Audi įsigijo už 240 Eur, jis senas, 1994 metų gamybos, jis jau buvo nebetinkamas naudoti, todėl stovėjo kieme, jame žaidė vaikai. Šiuo metu automobilis yra parduotas, tačiau jis yra areštuotas, todėl jo išregistruoti negalėjo. Bet atsižvelgiant į jam tenkančią didžiulę naštą, būtų nesąžininga mokėti kompensaciją.

Pripažinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbiami) Šiluvos RKB tarp V. V. ir R. B. (V.), įtrauktos į apskaitą Raseinių rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbiami) 7, civilinių teisinių pasekmių pabaigą.Panaikinti Raseinių rajono CMS (duomenys neskelbiami) įrašą Nr.147 dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbiami) Šiluvos RKB tarp V. V. ir R. B. (V.) įtraukimo į apskaitą. Konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo.Jai palikti V. pavardę.Nepilnamečių vaikų R. V., gim. (duomenys neskelbiami), N. V., gim. (duomenys neskelbiami), K. V., gim. (duomenys neskelbiami), ir T. V., gim. (duomenys neskelbiami), gyvenamąją vietą nustatyti su jų tėvu V. V. jo gyvenamojoje vietoje.Ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš manęs 50,00 Eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui išlaikymui nepilnamečių vaikų R. V., gim. (duomenys neskelbiami), N. V., gim. (duomenys neskelbiami), K. V., gim. (duomenys neskelbiami), ir T. V., gim. (duomenys neskelbiami).Pripažinti asmenine V. V. nuosavybe 0,2000 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbiami), gyvenamąjį namą UN (duomenys neskelbiami), ūkinį pastatą UN(duomenys neskelbiami), kiemo statinius (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami).Priteisti V. V. asmeninei nuosavybei automobilį AUDI 100 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 900,00 Eurų vertės.Priteisti iš V. V. R. V. 450,00 Eurų piniginę kompensaciją.

Atsakovė R. V. teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus, ieškinį prašė tenkinti iš dalies. Priešieškinyje atsakovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ji su ieškovu negalėjo gyventi, nes jis ją mušdavo, todėl jai teko išeiti iš namų. Prašė palikti santuokos metu turėtą pavardę V. Su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su ieškovu sutinka, nes ji gyvena vieno kambario bute, todėl vaikams gyventi nėra sąlygų. Su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, ji šiuo metu darbo neturi, registruojasi darbo biržoje, jos pajamos yra 15 Eur per dieną, tiek ji gauna skindama uogas pas ūkininką. Jos išsilavinimas nebaigtas vidurinis. Iki tol ji yra dirbusi ir Norvelitoje ir Lelijoje, darbinės patirties ji turi. Kreditus ji yra ėmusi, nes ieškovas prarado teisess, reikėjo mokėti advokatui, kreditai šiai dienai nėra visi grąžinti. Šiuo metu ji skolinga AB Swedbank“.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė Marija Muchambetalijeva teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Paaiškino, kad ieškovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti ir vystytis. Dėl netinkamo atsakovės elgesio, valkatavimo, šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbiami) Šiluvos RKB, sudaryta santuoka į apskaitą įtraukta Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbiami) (b. l. 4).

Šalys nurodė, jog kartu negyvena, bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko. Sutuoktiniams nesutinkant taikytis, susitaikymo terminas nebuvo skirtas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp sutuoktinių santuokinis gyvenimas nesusiklostė, sutuoktiniai atitolę vienas nuo kito, nes negyvena santuokinio gyvenimo, todėl darytina išvada, kad sutuoktiniai toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimos, taikytis nenori. Ieškovas ir atsakovė vienas kito dėl santuokos iširimo nekaltina, sutinka dėl santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, įrašo išbraukimo iš apskaitos dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad šalys gyvendamos santuokoje nebuvo lojalios, pakankamai tolerantiškos viena kitai, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje. Įstatymas numato, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka pripažįstama valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje – asmenys tampa sutuoktiniai ir įgyja asmenines neturtines ir turtines teises bei pareigas (CK 3.7 str., 3.26 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santuoka faktiškai iširo ir yra visos sąlygos jai nutraukti, kadangi sutuoktiniai, jų teigimu, daugiau nei metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, taikytis nesutinka ir nebegalima tikėtis, kad santuoka bus išsaugota (CK 3.52 str., 3.53 str. 2 d.), todėl, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra sudaryta ne civilinė, o bažnytinė santuoka, santuoka tarp šalių ne nutrauktina, o panaikintinas santuokos apskaitos įrašas civilinės metrikacijos įstaigoje dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pareiškėjų prašymu terminas susitaikymui neskirtas.

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovui paliktina V. pavardė, o atsakovei santuokos metu buvusi pavardė – V. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei ieškovė, nei atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sutuoktinių lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines teises; dalijant sutuoktinių turtą preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis); sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio l dalis reglamentuoja, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. CK 3.89 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. CK 3.89 str. 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažintinas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas.

Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jo vardu registruotas 0,2000 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) ir gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) su kitais pastatais, esantys (duomenys neskelbiami), įgytas 2014-04-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbiami) pagrindu. Ieškovas prašė šį nekilnojamąjį turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe. Atsakovė su tokiu ieškinio reikalavimu sutiko. Atsižvelgiant į tai šis nekilnojamasis turtas pripažintinas asmenine ieškovo V. V. nuosavybe ir nutraukiant šalių santuoką, tarp sutuoktinių nedalinamas.

Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad ieškovo vardu registruota transporto priemonė Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri po santuokos įrašo įtraukimo į apskaitą panaikinimo prašo priteisti jam natūra. Atsakovė sutinka, kad transporto priemonė po santuokos įrašo įtraukimo į apskaitą panaikinimo būtų priteista natūra ieškovo nuosavybėn, tačiau priešieškiniu prašo priteisti jai 450 Eur kompensaciją.

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susidėvėjęs, netinkamas naudoti, jame žaidė vaikai.

Teismo vertinimu, nors viešame registre yra duomenys apie automobilio Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 1994 m., tačiau, kaip yra nurodęs atsakovas, automobilis yra susidėvėjęs, netinkamas naudoti, todėl bevertis, be to, nėra duomenų apie jo buvimo vietą, valdymą ir kitus jo realaus egzistavimo požymius. Atsižvelgiant į tai, ši transporto priemonė kaip bevertis turtas nedalintina, tokiu atveju, atsakovei R. V. kompensacija nepriteisiama.

Dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pasiėmusi vartojimo kreditą Swedbank AB, tačiau vartojimo kredito sutarties teismui nepateikė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2017-01-18 Raseinių rajono apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą kreditoriui SIA B2Kapital dėl 509,09 Eur skolos, 45,82 Eur delspinigių, 239,80 Eur sutartinių palūkanų išieškojimo iš R. V.. Kadangi ieškovas V. V. apie šią paskolą nežinojo, ji nebuvo panaudota šeimos gerbūviui, todėl minėtą skola pripažintina po santuokos įrašo įtraukimo į apskaitą panaikinimo pripažintina asmenine atsakovės R. V. prievole.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Šalys santuokoje susilaukė keturių vaikų: R. V., gim. (duomenys neskelbiami), a. k. (duomenys neskelbtini) N. V., gim. (duomenys neskelbiami), a. k. (duomenys neskelbtini) K. V., gim. (duomenys neskelbiami), a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. V., gim. (duomenys neskelbiami), a. k. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovas V. V. ir atsakovė R. V. yra jų tėvai (b. l. 5-8).

Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečių vaikų R. V., gim. (duomenys neskelbiami), N. V., gim. (duomenys neskelbiami), K. V., gim. (duomenys neskelbiami), ir T. V., gim. (duomenys neskelbiami), gyvenamąją vietą su juo.

Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.; individualizuoti vaiko interesus; negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. V. turi visas galimybes tinkamai atlikti savo, kaip tėvo funkcijas, teismo posėdžio metu nurodė, kad yra sudaręs tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis. Atsakovė nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, nes ji šiuo metu gyvena vieno kambario bute, todėl neturi sąlygų auginti vaikus. Institucijos teikiančios išvadą atstovė, nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausia atitiktų jų interesus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepilnamečių vaikų R. V., N. V., K. V. ir T. V., gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu V. V. (CK 3.165 str. 2 d.). Byloje nėra ginčo dėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo, todėl nėra pagrindo nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Jei vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo, jie tai paprastai turėtų nurodyti teismui ieškinyje ar teismo posėdžio metu. Tokiu atveju teismas apie vaiko teisės bendrauti su vienu iš tėvų, su kuriuo negyvens, užtikrinimą pažymi sprendime, kuriuo nutraukiama santuoka, nurodydamas, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina bendraus bendru šalių sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706-2016).

Byloje nėra ginčo dėl atsakovės R. V. ir nepilnamečių vaikų bendravimo, ieškovas V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė su vaikais gali bendrauti nevaržomai, jis jokių kliūčių tam nesudaro, todėl nustatytina, kad R. V. su vaikais R. V., N. V., K. V. ir T. V. bendraus bendru šalių sutarimu.

Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CK 3.155, 3.165 str.).

Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Nagrinėjamu atveju ieškovui V. V. tenka didžiausioji vaikų rūpinimosi našta, nes su juo gyvena šalių vaikai. Ieškovas nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalinga suma siekia 1000,00 Eur visiems keturiems vaikams per mėnesį. Ieškovas yra dirbanti, gaunantis pastovias pajamas, jo pajamos šiuo metu sudaro apie 419,00 Eur per mėnesį (b. l. 16-17). Atsakovė paaiškino, kad jos pajamos nedidelės, ji dirba pas ūkininką ir gauna 15 Eur už išdirbtą dieną, registruojasi darbo biržoje (b. l. 53), ketina įsidarbinti, iki šiol yra dirbusi keliose darbovietėse, todėl darbo patirties turi. Iš pažymų apie pajamas matyti, kad R. V. pajamas sudaro socialinė pašalpa, išmoka vaikui, jos pajamos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. sudarė 2275,75 Eur (b. l. 18, 47). Iš VSDFV Šilalės skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas sumas matyti, kad R. V. mokama 123,86 Eur dydyžio netekto darbingumo pensija (b. l. 48). Bylos duomenims nustatyta, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl aplinkybė, kad ji šiuo metu neturi darbo neatleidžia jos nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, į tai, kad vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir turi būti tenkinami kiti su nepilnamečių vaikų fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės jų nepilnamečių vaikų išlaikymui po 100,00 Eur per mėnesį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės R. V. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. V., gim. (duomenys neskelbiami), N. V., gim. (duomenys neskelbiami), K. V., gim. (duomenys neskelbiami), ir T. V., periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 100 Eur dydžio išmokomis kiekvienam, nuo 2018-05-27 iki vaikų pilnametystės. Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti tėvui V. V..

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas 2018-04-06 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleistas 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (b. l. 24), tiek ir atsakovė 2018-07-09 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleistas 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (b. l. 44). Atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.

pripažinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbiami) Šiluvos RKB tarp V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B. (V.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbiami) įtrauktos į apskaitą Raseinių rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbiami), civilinių teisinių pasekmių pabaigą.

Panaikinti Raseinių rajono CMS (duomenys neskelbiami) įrašą Nr. (duomenys neskelbiami) dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbiami) Šiluvos RKB tarp V. V. ir R. B. (V.) įtraukimo į apskaitą.

Nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes: V. ir V.

Nustatyti nepilnamečių vaikų R. V., gim. (duomenys neskelbiami), a. k. (duomenys neskelbtini) N. V., gim. (duomenys neskelbiami), a. k. (duomenys neskelbtini) K. V., gim. (duomenys neskelbiami), a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. V., gim. (duomenys neskelbiami), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų R. V., gim. (duomenys neskelbiami) a.k. (duomenys neskelbtini) N. V., gim. (duomenys neskelbiami) a.k. (duomenys neskelbtini) K. V., gim. (duomenys neskelbiami) a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. V., gim. (duomenys neskelbiami) a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą - periodines išmokas po 100,00 (vieną šimtą eurų, 00 ct) kas mėnesį kiekvienam vaikui, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamas nuo ieškinio pareiškimo dienos (2018-05-27) iki vaikų pilnametystės. Priteistą išlaikymą pavesti uzufrukto teise tvarkyti ieškovui V. V..

Nustatyti, kad R. V. su nepilnamečiais vaikais R. V., N. V., K. V. ir T. V., bendrauja šalių sutarimu.

Pripažinti asmenine V. V. nuosavybe šiuos nekilnojamuosius daiktus: (duomenys neskelbiami) esantį 0.2000 ha žemės sklypą kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) su ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) ir kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), viešame registre įregistruotus Nr. (duomenys neskelbiami) V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu, (duomenys neskelbiami) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbiami) pagrindu. Priteisti V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise automobilį AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruotą V. V. vardu. Atsakovei R. V. piniginės kompensacijos už automobilį AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepriteisti. R. V. finansinius įsipareigojimus SIA B2KAPITAL pripažinti jos asmenine prievole.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.