Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,

trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl sprendimų panaikinimo; trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. pranešimo Nr. 60-22987, 2020 m. rugpjūčio 18 d. pranešimo Nr. 60-22989, Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės komisijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. posėdžio protokolo Nr. 20-2760 dalies, kuriuo nutarta siūlyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkui, atliekančiam direktoriaus funkcijas, R. R. palikti asmenų, linkusių užpulti įskaitoje ir asmenų, linkusių pabėgti, įskaitoje (protokolo 2 ir 3 punktai) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 2S-3545, teisėtumo bei pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas R. R. 2020 m. liepos 21 d. kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymu išbraukti jį iš asmenų, linkusių užpulti ir asmenų, linkusių pabėgti įskaitoje sąrašo. 2020 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių TI Drausmės komisija posėdžio metu 2 ir 3 klausimais svarstė pareiškėjo 2020 m. liepos 21 d. prašymą ir nutarė siūlyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkui, atliekančiam direktoriaus funkcijas A. P. palikti nuteistąjį iki gyvos galvos R. R. asmenų, linkusių užpulti ir asmenų, linkusių pabėgti, įskaitose. Šiaulių TI direktorius rezoliucija pritarė Drausmės komisijos siūlymui. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2020 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 2S-3545 nutarė netenkinti pareiškėjo skundo ir nurodė, kad Šiaulių TI Drausmės komisija, nepažeidė galiojančių teisės aktų, pagal byloje esančią medžiagą visapusiškai įvertino R. R. elgesį ir galimas rizikas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Šiaulių TI direktoriaus priimto sprendimo palikti linkusiųjų pabėgti bei užpulti įskaitose.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). Tuo tarpu laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija).

BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo: 1) laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; 2) vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Instrukcijos 229 punkte nustatyta, kad suimtojo (nuteistojo) buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumą Drausmės komisija svarsto suimtojo (nuteistojo) prašymu kas vienerius metus. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą suimtasis (nuteistasis) tikrai atsisakė sumanymo pabėgti, Saugumo valdymo skyriaus pataisos pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, įstaigoje dirbantis kriminalinės žvalgybos pataisos pareigūnas – pažymą Drausmės komisijai, kuri sprendžia, ar palikti įskaitoje suimtąjį (nuteistąjį), ar išbraukti jį iš įskaitos. Nusprendusi, kad yra pagrindas suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų pabėgti įskaitos, parengusi įsakymo dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos projektą, Drausmės komisija jį pateikia pasirašyti įstaigos direktoriui. Tarnybinis pranešimas, pažyma, posėdžio protokolo išrašas ir direktoriaus įsakymo išrašas (arba įsakymo ir protokolo kopijos arba nuorašai) saugomi suimtojo (nuteistojo) asmens byloje. Su įsakymu dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos pasirašytinai supažindinamas suimtasis (nuteistasis), išbrauktas iš šios įskaitos.

Instrukcijos 235 punktas nustato, kad suimtojo (nuteistojo) buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą Drausmės komisija svarsto suimtojo (nuteistojo) prašymu kas vienerius metus. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į įskaitą suimtasis (nuteistasis) atsisakė sumanymo užpulti, Saugumo valdymo skyriaus pataisos pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, įstaigoje dirbantis kriminalinės žvalgybos pataisos pareigūnas pateikia pažymą, psichologas – charakteristiką Drausmės komisijai dėl tolesnio asmens palikimo įskaitoje tikslingumo. Nusprendusi, kad yra pagrindas suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos, parengusi įsakymo dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos projektą, Drausmės komisija jį pateikia pasirašyti įstaigos direktoriui. Tarnybinis pranešimas, pažyma, charakteristika, posėdžio protokolo išrašas ir direktoriaus įsakymo išrašas (arba įsakymo ir protokolo kopijos arba nuorašai) saugomos suimtojo (nuteistojo) asmens byloje. Su įsakymu dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos pasirašytinai supažindinamas suimtasis (nuteistasis), išbrauktas iš šios įskaitos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų suskirstymas yra svarbus ne tik siekiant užkirsti kelią neigiamai įtakai, kurią tam tikri kalinami asmenys gali turėti kitiems nuteistiesiems, bet ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą nuteistųjų atskyrimo tikslą – padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Šis tikslas, be kita ko, įgyvendinamas laisvės atėmimo vietos administracijai sudarant nuteistųjų Linkusiųjų pabėgti arba Linkusiųjų užpulti įskaitas. Spręsdamas nuteistųjų įrašymo į šias įskaitas pagrįstumo klausimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, jog, vertindama pateiktą informaciją, laisvės atėmimo įstaigos administracija yra saistoma protingumo ir proporcingumo kriterijų, visais atvejais yra vertinama bet kokia (tarp jų ir asmenines savybes charakterizuojanti) informacija apie buvusį suimtojo ar nuteistojo elgesį. Be kita ko, tai reiškia, kad nustatant tokį polinkį nėra būtina remtis konkrečiais užpuolimo faktais. Tam, kad nurodytoje įskaitoje įrašytas asmuo būtų iš jos išbrauktas, pakanka nustatyti, jog šio asmens elgesys pasikeitė taip, kad būtų galima spręsti apie jo atsisakymą sumanymo užpulti. Ir priešingai, kai duomenų apie tokį nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio pakeitimą nėra, tai gali būti pakankamu pagrindu šį asmenį palikti nurodytoje įskaitoje. Teismas yra nurodęs, jog aptariamoje teisės normoje nėra nurodyti nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio vertinimo kriterijai, todėl visais atvejais, vertinant aptarto pobūdžio informaciją, turi būti laikomasi protingumo bei proporcingumo kriterijų (2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-916/2011, 2011 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1611/2010, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1600/2010).

Taigi Instrukcija nenumato, kokie faktiniai duomenys turi būti pateikti Drausmės komisijai bei kokie turi būti nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio vertinimo kriterijai, sprendžiant jo išbraukimą iš linkusių užpulti ir iš linkusių pabėgti įskaitų, tačiau, akivaizdu, jog Drausmės komisija turėjo vertinti duomenis, kad įrašytas į įskaitas pareiškėjas atsisakė sumanymo užpulti, pabėgti ar neatsisakė, turėjo būti pateiktas Saugumo valdymo skyriaus pataisos pareigūno tarnybinis pranešimas, kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno pažyma, psichologo charakteristika ir jos turėjo būti vertinamos Drausmės komisijos posėdyje dėl tolesnio pareiškėjo palikimo įskaitose tikslingumo.

Iš Šiaulių TI Drausmės komisijos posėdžio protokolo matyti, kad Drausmės komisija 2020 m. rugpjūčio 17 d. 2 klausimu svarstydama pareiškėjo 2020 m. liepos 21 d. prašymą dėl pareiškėjo išbraukimo iš linkusių užpulti įskaitos, vertino pareiškėjo elgesį per paskutinius metus ir pažymėjo, kad 2020 m. gegužes 22 d. buvo gautas Resocializacijos skyriaus specialistės J. M. tarnybinis pranešimas Nr. 60-14154, kuriame pranešama, kad pokalbio metu R. R. reikšdamas nepasitenkinimą, dėl užimtumo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius. 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo gauta Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma. Šioje pažymoje, be kita, ko nurodyta, kad nuteistasis toliau nesilaikė nustatytos pareigos laikytis nustatytos tvarkos bei vykdyti įstaigos administracijos reikalavimus, o tai rodo, kad nuteistasis iki gyvos galvos yra linkęs nusikalsti, todėl siekiant užtikrinti saugumą, Kriminalinės žvalgybos skyrius siūlo pareiškėją palikti linkusių užpulti įskaitoje. 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo gauta Resocializacijos skyriaus vyriausiosios psichologės nuteistojo iki gyvos galvos R. R. charakteristika kurioje pažymima, kad nuteistasis bausmės eigoje ne kartą konfliktavo tiek su administracija, tiek su kitais nuteistaisiais. Nuteistasis pripažįsta, kad yra lengvai išvedamas iš pusiausvyros. Drausmės komisijos protokole nurodyta, kad Saugumo valdymo skyriuje nebuvo gauta duomenų, kad nuteistasis iki gyvos galvos R. R. tikrai atsisakė ketinimų užpulti pataisos įstaigos darbuotojus ar kitus asmenis. R. R. į Šiaulių TI atvyko 2019 m. gegužės 6 d. per šį laikotarpį drausmine tvarka baustas 18 kartų ir visos nuobaudos galiojančios. Paskatinimų neturi.

Bylos duomenys patvirtina, kad Šiaulių TI, gavęs pareiškėjo 2020 m. liepos 21 d. prašymą išbraukti jį iš asmenų, linkusių užpulti ir asmenų, linkusių pabėgti įskaitų, 2020 m. rugpjūčio 17 d. suorganizavęs Šiaulių TI Drausmės komisijos posėdį, vadovavosi minėtu teisiniu reguliavimu ir vertino duomenis, kad įrašytas į minėtas įskaitas nuteistasis atsisakė sumanymo užpulti, pabėgti ar neatsisakė, atsižvelgė į Saugumo valdymo skyriaus pataisos pareigūno tarnybinius pranešimus, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno pažymas, psichologo charakteristiką.

Konstatuotina, kad pareiškėjo elgesys, apsvarstytas 2020 m. rugpjūčio 17 d. Drausmės komisijos posėdyje bei patvirtintas kitais į bylą pateiktais dokumentais, sudarė pagrindą neišbrauki jo iš asmenų, linkusių užpulti ir linkusių pabėgti įskaitų. Iš Šiaulių TI 2020 m. liepos 29 d. pažymos Nr. 61-1775 „Dėl R. R. turimų nuobaudų ir paskatinimų“ matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių TI atvyko 2019 m. gegužės 6 d. ir per šį laikotarpį drausmine tvarka baustas 18 kartų, taigi darytina išvada, kad pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti drausmę ir nustatytą dienotvarkę, o šie faktai neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir sudaro pagrindą manyti, kad jo elgesys gali būti agresyvus tiek savo paties, tiek aplinkinių atžvilgiu. Taigi, darytina išvada, Šiaulių TI pareigūnai šiuo atveju veikė įstatymo nustatyta tvarka, jų veiksmai, atsižvelgiant į konkrečias situacijos aplinkybes, buvo teisiškai pagrįsti.

Taisyklių 226 punkte nurodyta, kad suimtąjį (nuteistąjį) perkėlus į kitą įstaigą, vadovaujantis įstaigos direktoriaus įsakymu, kuriuo suimtasis (nuteistasis) įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, laikotarpiu nuo suimtojo (nuteistojo) atvykimo į įstaigą dienos iki įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo svarstymo Drausmės komisijoje taikomi papildomi režimo reikalavimai, skirti įrašytiems į linkusiųjų pabėgti įskaitą suimtiesiems (nuteistiesiems). Per mėnesį laiko nuo atvykimo dienos Drausmės komisijoje turi būti apsvarstytas visų naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų), įrašytų į linkusiųjų pabėgti suimtųjų (nuteistųjų) įskaitą, nebuvusių įrašytų į šią įskaitą šioje įstaigoje, buvimo įskaitoje pagrįstumas ir tikslingumas. Pažymėtina, jog tokia pat tvarka numatyta ir Taisyklių 236 punkte naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) įrašytų į linkusių užpulti įskaitą apsvarstymas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėją iš įskaitų linkusių užpulti ir linkusių pabėgti išbraukė, kai buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus.

Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog teismui panaikinus Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės komisijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. posėdžio protokolo Nr. 20-2760 dalį, kuriuo nutarta siūlyti Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus viršininkui, atliekančiam direktoriaus funkcijas, R. R. palikti asmenų, linkusių užpulti įskaitoje ir asmenų, linkusių pabėgti, įskaitoje, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukels, nes pareiškėjas iš minėtų įskaitų yra išbrauktas.

Dėl pareiškėjo dalyvavimo Drausmės komisijos posėdyje pažymėtina, kad Instrukcijos 222 punkte nurodyta, kad visa dokumentinė medžiaga apie suimtąjį (nuteistąjį), kuris įrašytas į likusiųjų pabėgti įskaitą, saugoma Saugumo valdymo skyriuje. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai medžiagą dėl suimtojo (nuteistojo) įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą su savo pasiūlymais teikia svarstyti įstaigos Drausmės komisijai. Prieš posėdį suimtajam (nuteistajam) suteikiama galimybė pasiaiškinti raštu. Į Drausmės komisijos posėdį pristatomas svarstomas suimtasis (nuteistasis), kuriam Drausmės komisijos pirmininkas praneša apie priimtą sprendimą. Jei šį sprendimą įsakymu patvirtina įstaigos direktorius, suimtasis (nuteistasis) pasirašytinai supažindinamas su jam taikomais papildomais režimo reikalavimais (tai nepriskiriama drausminei nuobaudai). Drausmės komisijos posėdžių protokolų ir įstaigos direktoriaus įsakymų išrašai (arba įsakymų ir protokolų kopijos), su kuriais supažindinami suimtieji (nuteistieji), įrašyti į įskaitą, jiems pasirašius, saugomi asmens bylose.

Instrukcijos 226 punkte nurodyta, kad Drausmės komisijai nutarus, kad suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų pabėgti įskaitos nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame įstaigos direktorius rezoliucija pažymi, ar sutinka su komisijos sprendimu. Posėdžio protokolo išrašas arba kopija įdedami į suimtojo (nuteistojo) asmens bylą. Instrukcijos 236 punkte nurodyta, kad Drausmės komisijai nutarus, kad suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame įstaigos direktorius rezoliucija pažymi, ar sutinka su komisijos sprendimu. Posėdžio protokolo išrašas arba kopija įdedami į suimtojo (nuteistojo) asmens bylą.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad sprendžiant suimtojo (nuteistojo) buvimo linkusių pabėgti ir linkusių užpulti įskaitose tikslingumą kas vienerius metus, nėra privaloma į Drausmės komisijos posėdį pristatyti suimtąjį (nuteistąjį), o tokia tvarka privaloma, kai suimtasis (nuteistasis) yra įrašomas į linkusių pabėgti ir linkusių užpulti įskaitas. Privalomai kas vienerius metus svarstant šiuos klausimus pagal suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, tokios procedūros, jų įforminimas ir klausimų sprendimo tvarka nėra privaloma, ji yra reglamentuojama Instrukcijos 226, 236 punktuose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės ir argumentai dėl jo prašymų svarstymo procedūrų nesilaikymo atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo reikalavimo, kuriuo prašoma – panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. pranešimą Nr. 60-22987, 2020 m. rugpjūčio 18 d. pranešimą Nr. 60-22989, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Pažymėtina, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. pranešimais Nr. 50-22989 ir Nr. 60-22987 buvo tik informuojamas apie Šiaulių TI Drausmės komisijos priimtus sprendimus dėl jo prašymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad konkrečias teisines pasekmes sukeliantis administracinis aktas yra Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės komisijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. posėdžio protokolo Nr. 20-2760 dalis, kuriuo nutarta siūlyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkui, atliekančiam direktoriaus funkcijas, R. R. palikti asmenų, linkusių užpulti įskaitoje ir asmenų, linkusių pabėgti, įskaitoje.

Taigi, įvertinus pranešimų Nr. 50-22989 ir Nr. 60-22987 turinį, matyti, kad pranešimai iš esmės yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjo turimų teisių ir pareigų apimtis nepasikeičia, jame nėra jokių Šiaulių TI, kaip viešojo administravimo subjekto, patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu. Todėl administracinės bylos dalis pagal pareiškėjo skundą ir patikslintą skundė dėl atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. pranešimo Nr. 60-22987; Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. pranešimo Nr. 60-22989 panaikinimo, nutraukiama ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės komisijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. posėdžio protokolo Nr. 20-2760 dalis, kuria nutarta siūlyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkui, atliekančiam direktoriaus funkcijas, R. R. palikti asmenų, linkusių užpulti įskaitoje ir asmenų, linkusių pabėgti, įskaitoje yra teisėta ir pagrįsta. Pripažinus, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės komisijos protokolo dalis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo naikinti ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 2S-3545.

Dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą

Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą siekiant nustatyti ar Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (redakcijoje galiojusioje nuo 2020-04-04 iki 2021-01-29) 226 punkto ir 236 punkto nuostatos dėl sprendimo (t.y. individualaus akto, administracinio sprendimo) priėmimo ir įforminimo, kad Drausmės komisijai nutarus, kad suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų pabėgti įskaitos ir iš linkusiųjų užpulti įskaitos nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame įstaigos direktorius rezoliucija pažymi, ar sutinka su komisijos sprendimu, neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcijoje galiojusioje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 8 straipsnio nuostatoms.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (LVAT 2013-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018). ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais.

Taigi norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014).

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad šioje byloje pateiktose Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. gruodžio 28 d. pažymos Nr. 4D-2020/1-1230 Dėl R. R. skundo prieš Šiaulių tardymo izoliatorių ir Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos išvadose nurodoma, kad Instrukcijos tiek 226 punkte, tiek 236 punkte nėra reglamentuota, kaip nuteistasis turi būti supažindintas su protokoliniu sprendimu. Sprendimas palikti nuteistąjį ar suimtąjį tam tikrose įskaitose yra individualus administracinis aktas (administracinis sprendimas) sukeliantis tam tikras pasekmes nuteistajam ar suimtajam, todėl jo forma ir turinys turi atitikti tokiems sprendimams keliamus reikalavimus, o sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Instrukcijos 226 punkte ir 236 punkte nurodytos individualaus akto (sprendimo) priėmimo tvarkos ir jo įforminimas prieštarauja VAĮ 8 straipsnio nuostatoms.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas su jo prašymų išbraukti iš linkusiųjų pabėgti ir iš linkusiųjų užpulti įskaitų svarstymo rezultatais buvo supažindintas jam pasirašytinai įteikiant Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. pranešimą Nr. 50-22989 „Apie nuteistojo iki gyvos galvos palikimą linkusiųjų pabėgti nuteistųjų įskaitoje“ ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. pranešimą Nr. 60-22987 „Apie nuteistojo iki gyvos galvos palikimą linkusiųjų užpulti nuteistųjų įskaitoje“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl VAĮ 8 straipsnio nuostatų (šiuo metu VAĮ 10 straipsnis), yra ne kartą konstatavęs, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

Pažymėtina, kad į pačią Instrukciją neturi būti perkeltos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, nes tai jau yra nurodyta pačiame įstatyme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti ištirtas minėtų norminių administracinių teisės aktų teisėtumas, šio nagrinėjamo ginčo aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Instrukcijos teisėtumu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2020 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (8.1)TP-20-T-2573-14074, kuriuo nusprendė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą šioje administracinėje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. rugsėjo 15 d. teismui pateikė pažymą Nr. (12.35Mr) PT-6157 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuria prašoma priteisti valstybės patirtas išlaidas, teikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, iš viso 387,00 Eur.

ABTĮ 42 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad tik proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo reikalavimai yra nepagrįsti. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–42 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Administracinės bylos Nr. eI1-1400-621/2021 dalį pagal pareiškėjo R. R. skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. pranešimo Nr. 60-22987; Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. pranešimo Nr. 60-22989 panaikinimo, nutraukti.

Pareiškėjo R. R. skundą dėl reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės komisijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. posėdžio protokolo Nr. 20-2760 dalį, kuriuo nutarta siūlyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkui, atliekančiam direktoriaus funkcijas, R. R. palikti asmenų, linkusių užpulti įskaitoje ir asmenų, linkusių pabėgti, įskaitoje (protokolo 2 ir 3 punktai) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 2S-3545atmesti, kaip nepagrįstą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.