- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- 1-2454-1035/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32722-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- M. R.
- Advokatai
- Algis Kojala
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. R. 2020 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.30 val., Vilniuje, Viršuliškių g., ties 87 numeriu pažymėtu pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba pirmuoju pūtimu jam buvo nustatytas 1,97 promilių girtumas ir antruoju pūtimu nustatytas 1,78 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. R. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad susitiko su draugu. Jie nuvažiavo į kavinę „Katpėdėlė“ prekybos centre „Mada“. Draugas turėjo kažkokių problemų. Jie išgėrė 4-5 alaus. Sugalvojo, kad reikia pristatyti automobilį. Nesijautė girtas. Automobilis „Skoda Octavia“ priklauso jo tėčiui. Automobilis stovėjo prie prekybos centro „Mada“ Viršuliškių g. Atsisėdo į automobilį, nuvažiavo į kiemą ir atvažiavo policija. Jam reikėjo važiuoti apie 400 m.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. Š. parodė, kad ji yra Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja. 2020 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.30 val., Vilniuje, Viršuliškių g. 40, prie kavinės „Katpedėlė“, pastebėjo asmenį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, ėjo svirduliuodamas link automobilio „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vyras atsidarė vairuotojo dureles ir atsisėdo į minėtą automobilį, užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti. Automobilis judėjo link Viršuliškių gatvės, pravažiavo pro draudžiamąjį kelio ženklą 301 „Įvažiuoti draudžiama“ ir išvažiavime pasuko į kairę pusę Viršuliškių g. link kapinių. Ji su kolegomis tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti iš paskos. Minėtas automobilis pasuko į Viršuliškių g. esančius kiemus ir sustojo prie Viršuliškių g. 87 namo. Ji kartu su karo policininku A. M. priėjo prie išlipusio vyro, prisistatė ir paprašė išjungti automobilio variklį ir pateikti dokumentus. Nuo vyro jautė sklindantį alkoholio kvapą, vyro kalba buvo nerišli, jis sunkiai kalbėjo. Tuo metu prie jų privažiavo iškviestas į pagalbą policijos ekipažas V1861. Pareigūnai paėmė vairuotojo, kuris pateikė M. R. asmens tapatybės kortelę, automobilio raktelius ir nustatė jo neblaivumą. 22.50 val. vairuotojui buvo nustatytas alkotesteriu „Drager Alcotest“ 6810 Nr. ARBL-0762, patikros sertifikato Nr. 1179172, 1,97 prom. neblaivumas, antru pūtimu 23.13 val. nustatytas 1,78 prom. neblaivumas. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS patalpas. Sulaikymo metu nesipriešino (b. l. 10).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. parodė, kad jam priklauso automobilis ,,Skoda Octavia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis savo sūnui M. R. leidžia naudotis minėtu automobiliu. Juo pasitiki, sūnus turi automobilio raktelį. Kadangi turi sveikatos problemų, sūnus kartais jį nuveža, kur jam reikia. Jam sūnus pasakė, kad jis vairavo neblaivus 2020 m. rugpjūčio 15 d. Vilniuje, Viršuliškių g. 40, prie kavinės „Katpėdėlė“. Apie tai, kad M. R. vairuos neblaivus, jis nežinojo, tai toks pirmas atvejis. Jei būtų žinojęs, kad M. R. vairuos neblaivus, nebūtų pastarajam leidęs vairuoti (b. l. 14).
Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. 22.39 val. įregistruotas įvykis, kad ekipažas V157 Vilniuje, Viršuliškių g. 87, sustabdė automobilį „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtariama neblaivus (b. l. 7).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad lengvasis automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso M. R. (b. l. 24).
Iš alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ pažymų ir neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. 22.50 val. M. R. nustatytas 1,97 promilės girtumo laipsnis, o 23.13 val. – 1,78 prom. (b. l. 33, 35).
Iš Nepriklausomo turto vertintojo E. L. pateiktos transporto priemonės vertinimo santraukos matyti, kad automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 780 Eur su PVM.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Teismo vertinimu, M. R. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos K. Š. parodymai, Bendrojo pagalbos centro pranešimo duomenys, alkotesterio pažymos, neblaivumo nustatymo aktas.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog M. R. vairavo automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,78 promilių neblaivumas. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl M. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. R. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas M. R. tėvo M. R. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 str. 1 d.). M. R. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 62, BK 40 str. 2 d. 1 p.), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 str. 2 d. 2 p.), šia nusikalstama veika nebuvo padaryta žalos (BK 40 str. 2 d. 3 p.).
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, M. R. šią sąlygą atitinka, nes jis nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) seniūno pateiktos charakteristikos matyti, kad M. R. baigė (duomenys neskelbtini) gimnaziją, mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, kur įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, vėliau užsiėmė individualia veikla ((duomenys neskelbtini)). Dalyvavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos organizuojamose renginiuose, padėdavo juos organizuoti. (duomenys neskelbtini) seniūnijos „Žiemos šventėse“ figūrinio vairavimo varžybose du metus iš eilės užėmė prizines vietas. (duomenys neskelbtini) seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų iš gyventojų nėra gavusi. M. R. gyvendamas (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas kaip paslaugus, mandagus, kultūringas jaunuolis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. R. anksčiau neteistas, administracine tvarka už analogiško nusižengimo padarymą nebaustas. Teismo posėdyje M. R. nurodė, kad pasirinko kaip laiduotoją tėvą, nes šalia gyvena per (duomenys neskelbtini) metrų, bendrauja kiekvieną dieną po kelis kartus. Tėvas jį mokys, sakys, kad negalima kažko daryti. Nuo mažų dienų jie yra kartu. Gal brolis pranešė tėvui apie įvykį. Bendravo apie įvykį su tėvu, tėvas jį barė, moralizavo, jam paaiškino. Tėvas iki pensijos buvo (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini). Abu tėvai (duomenys neskelbtini). Tėvukas yra išleidęs knygas. Visada tėvai išliks tėvais, tikrai darys teigiamą įtaką. Pateiktą prašymą dėl laidavimo palaiko. Teismo posėdyje M. R. gailėjosi, savo elgesį vertino kaip neigiamą. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad M. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju M. R. laiduotoju sutinka būti jo tėvas M. R., kuris teismui pateiktame prašyme nurodė, kad darys teigiamą įtaką savo sūnui, kadangi jis ir jo sutuoktinė skirs daugiau dėmesio bendravimui su sūnumi. Sūnus gyvena visai šalia. Artima kaimynystė sudaro sąlygas dažniau lankytis pas sūnų, o sūnui lankytis pas juos. Po įvykio stengiasi dažniau sūnų matyti, atitraukti nuo nepageidautinų draugų, padėti įveikti įtampą ir medikų jam diagnozuotus (duomenys neskelbtini) priepuolius. Jis pasitikėjo sūnumi ir yra atidavęs pastarajam savo automobilio raktelius. Iki tol sūnus niekada neturėjo problemų dėl vairavimo. Sūnus taip pat jiems padeda, jo automobiliu nuveža į sveikatos priežiūros įstaigas, į maisto ir buitinių prekių parduotuves, padeda prižiūrėti ir paremontuoti butą. Mato, kaip sūnus sunkiai išgyvena dėl įvykusio įvykio, bijo dėl sūnaus sveikatos būklės. Mano, kad šis įvykis sūnui bus gyvenimo pamoka, ateityje pajėgs vesti tvarkingą gyvenimo būdą ir sugebės savo elgesį koreguoti tinkama linkme. Teisiamajame posėdyje M. R. papildomai nurodė, kad su sūnumi yra artimi santykiai, yra geri draugai. Prašo sūnui sušvelninti bausmę, prisiima atsakomybę. Sūnus jam padeda, veža į tyrimus, padeda rūpintis jo motina. Prašo perduoti sūnų jo atsakomybėn. Nuo kavinės „Katpėdėlė“ iki namų yra arti, bet tai nereiškia, kad taip galima daryti. Iškart paskambino, pasakė, kad taip atsitiko. Jam priklauso automobilis „Skoda Octavia“, juo leidžia naudotis sūnui. Iš sūnaus sužinojo apie įvykį. Sūnaus elgesį vertina kaip nesuvokiamą. Žinoma, kad sūnus negerai padarė. Jam tikrai keista, kad sūnus taip pasielgė. Prašo iki minimumo sušvelninti bausmę.
Iš kartu su prašymu (duomenys neskelbtini) seniūno pateiktos M. R. charakteristikos matyti, kad jis gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), kai su paskyrimu atvyko į (duomenys neskelbtini) mokyklą dirbti lietuvių kalbos mokytoju iki išėjimo į užtarnautą poilsį. Vedęs, su sutuoktine užaugino tris sūnus. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). M. R. daugiau nei per keturiasdešimt (duomenys neskelbtini) darbo metų daug pasiekė, jam suteikta aukščiausia (duomenys neskelbtini) kvalifikacinė kategorija – (duomenys neskelbtini). Savo darbe populiarino (duomenys neskelbtini) veiklą, kviesdamas į (duomenys neskelbtini) mokyklą, vėliau gimnaziją, (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) rajonų. Buvo ilgametis (duomenys neskelbtini) vertintojas. Su gimnazistais statydavo spektaklius, su jaunaisiais (duomenys neskelbtini) dalyvaudavo zoninėse, respublikinėse olimpiadose. Į gimnazijos organizuojamus renginius kviesdavosi aktorius, rašytojus. Domėjosi kraštotyrine veikla. Įkūrė (duomenys neskelbtini). Išleido (duomenys neskelbtini) knygas. Šalia (duomenys neskelbtini) darbo kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvendamas toli nuo (duomenys neskelbtini) domisi (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyvenimu, jo eilės skamba seniūnijos organizuojamose renginiuose. (duomenys neskelbtini) su pagarba atsiliepia apie ilgametį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) M. R.. Šiuo metu M. R. yra senatvės pensijoje, nuo 2007 m. gauna (duomenys neskelbtini) pensiją, nuo 2014 m. turi (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) lygis. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, M. R. yra neteistas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, baustas administracine tvarka.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas M. R. yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo tėvas, jo asmenybė yra teigiama, jis kritiškas M. R. elgesiui, šiam neblaiviam vairuojant automobilį, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis gali daryti M. R. teigiamą įtaką, nes yra jo tėvas, šalia gyvena, nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio tvirtus ir artimus ryšius (BK 40 str. 1 ir 3 d.).
Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, M. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką M. R. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad M. R. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, nebaustas administracine tvarka už analogišką veiką, jam nustatytinas prokuroro siūlomas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – dveji metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d., t. y. kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo paskyrimo dienos (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismas neturi pagrindo nustatyti minimalaus šios priemonės termino, nes visgi M. R. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,78 promilės).
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam M. R., nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso M. R.. Tai patvirtina byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 24). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo M. R. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo M. R. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Nepriklausomo turto vertintojo E. L. pateiktos transporto priemonės (automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertinimo santraukoje nustatyta 780 Eur su PVM, neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu M. R. skirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 48), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – M. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Ikiteisminio tyrimo metu M. R. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymas (b. l. 46) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti M. R. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d.;
– automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 780 (septynių šimtų aštuoniasdešimties) Eur konfiskavimą.
M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
M. R. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – M. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
M. R. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti M. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.