Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-706-227/2013

2013 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. individualios įmonės „Visaza“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-537-531/2012 pagal ieškovo AB Lesto ieškinį atsakovui A. Z. individualiai įmonei „Visaza“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį tenkinti visiškai, todėl visų jų nekartoja. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad jie nesudaro faktinio bei teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Byloje nustatyta, kad AB Rytų skirstomieji tinklai (RST) ir atsakovas A. Z. individuali įmonė „Visaza“ 2010-11-01 sudarė Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 467007-50450/2011499, pagal kurią AB RST tiekė atsakovui elektros energiją atsakovo objektui adresu: Taikos pr. 24-1, Visagine, o atsakovas privalėjo sumokėti už patiektą elektros energiją ir galios mokestį, bei laikytis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Šios sutarties 36 punkte įtvirtinta, kad teisės aktų nustatyta tvarka reorganizavus RST ar pasikeitus RST teisiniam statusui, RST teisių perėmėjas automatiškai tampa sutarties šalimi vietoje RST nuo teisių perėmimo momento (b. l. 11-17). Iš teismui pateikto 2010-12-31 Perdavimo-priėmimo akto matyti, kad 2010-12-27 buvo įregistruota nauja bendrovė AB Lesto, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus buvo įsteigta reorganizuojant RST ir VST sujungimo būdu ir nuo šio akto pasirašymo dienos RST perdavė LESTO, o LESTO priėmė iš RST turtą, teises bei pareigas (b. l. 9-10). LR CK 2.97 str. 4 d. nustatyta, kad sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos. Pagal LR CK 2.102 str. 1 d. reorganizavimą pripažinti negaliojančiu gali tik teismas ir tik tuo atveju, kai yra šiame straipsnyje nurodytos aplinkybės. Šiuo atveju reorganizavimas nėra pripažintas negaliojančiu LR CK 2.102 str. 1 d. pagrindais. Todėl, vadovaujantis LR 2.97 str. 4 d. ir 2010-12-31 Perdavimo-priėmimo akto 1 ir 2 punktais perėmė visas RST teises ir pareigas, tame tarpe visas RST teises ir pareigas pagal sandorius bei kitais pagrindais atsiradusias prievoles. Vadinasi, ieškovas AB Lesto pagal 2010-11-01 Elektros energijos pirkimo- pardavimo sutarties, sudarytos tarp AB Rytų skirstomieji tinklai (RST) ir atsakovo A. Z. individuali įmonė „Visaza“, 39 punktą, perėmė iš AB Rytų skirstomieji tinklai šios sutarties vykdymą atsakovo atžvilgiu. Atsakovas šioje byloje nereiškė priešieškinio ir neginčijo 2010-11-01 Elektros energijos pirkimo- pardavimo sutarties 39 punkto, nustatančio, kad teisės aktų nustatyta tvarka reorganizavus RST ar pasikeitus RST teisiniam statusui, RST teisių perėmėjas automatiškai tampa sutarties šalimi vietoje RST nuo teisių perėmimo momento. Kadangi šios sutarties minėtas 39 punktas nenuginčytas, ieškovas neprivalėjo inicijuoti naujos sutarties su atsakovu sudarymo, ar vesti derybas su atsakovu dėl sutarties sąlygų, kaip nepagrįstai mano atsakovas. Todėl ieškovas ir atsakovas privalo vykdyti pirmiau nurodytą 2010-11-01 Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį - gauti tokiomis pačiomis sąlygomis tiekiamą elektros energiją ir už ją tomis pačiomis atsiskaitymo sąlygomis, kaip ir prieš tai buvusiomis, atsiskaityti.

Nesant ginčo dėl sutarties 39 sąlygos, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo deklaratyvaus teiginio, jog tai prieštarauja Europos Bendrijų tarybos direktyvai 93/13/EEB, 1993 m. balandžio 5 d., „Dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse“ .

Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 3K-3-163/2013) yra nurodęs, kad elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.). LR CK 6.383 str. 4 d. nustatyta, kad energijos pirkimo-pardavimo sutarčiai mutatis mutandis taikomas šio kodekso 6.188 straipsnis ir kiti šio kodekso straipsniai, nustatantys vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus, kai energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, t. y. abonentas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams (vartotojas).

LR Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. Nr. 1-38 įsakymo dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės) 15.1. punkte nustatyta, jog jeigu vartotojas atitinka Elektros energetikos įstatyme nustatytus kriterijus ir ketina pirkti elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, tai toks vartotojas privalo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su visuomeniniu tiekėju. Elektros energija pagal su visuomeniniu tiekėju sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį vartotojui tiekiama už visuomeninę elektros energijos kainą. Taisyklių 16 punkte nurodyta, kad 15 punkte nurodytos sutartys (išskyrus sutartis, sudaromas su buitiniais vartotojais) yra terminuotos, jei šalys nesusitaria kitaip. Jeigu sutartyje nėra nurodyta kitaip, nė vienai sutarties šaliai iki termino pabaigos nepareiškus apie sutarties nutraukimą, pakeitimą arba apie naujos sutarties sudarymą, ši sutartis kiekvieną kartą laikoma pratęsta tokiam pat terminui ir tomis pat sąlygomis. Pagal taisyklių 22 punktą, vartotojas prieš sudarydamas arba nutraukdamas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su tiekėju, taip pat keisdamas vieną tiekėją kitu tiekėju privalo prieš 30 kalendorinių dienų apie tai raštu pranešti operatoriui, prie kurio elektros tinklų yra prijungti vartotojo elektros įrenginiai. 2010-11-01 sutarties 3.9 punkte nurodyta, kad sutarties galiojimo terminas yra vieneri metai nuo pratęsimo galimybe, jeigu teisės aktai nenustato kitokių sutarties galiojimo terminių ir sąlygų. Pagal 2010-11-01 27 punktą, klientas turi teisę nutraukti šią sutartį apie tai raštu įspėjęs RST prieš (30) kalendorinių dienų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis, vadovaudamasis Taisyklių 22 punktu pranešė AB Lesto apie sutarties nutraukimą. CK 6.38 str. 1 d. nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų. Atsakovui už elektros energiją pateikiamos sąskaitos buvo išrašomos AB Lesto vardu (b. l. 22-37), tačiau jis dėl pasikeitusio elektros energijos tiekėjo jokių pretenzijų nereiškė, bet ir toliau naudojosi tiekiama elektros energija, tačiau nesumokėjo. Esant tokioms aplinkybėms, net ir nesant sutarties, vadovaujantis LR CK 1.136 str., atsakovui atsiranda prievolė mokėti už faktiškai suvartotą elektros energiją. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CK 6.1 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.200 str., 6.205 str., 6.388 str., 6.37 str., 6.210 str. ieškovo ieškinį tenkino.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Atsakovo samprotavimai, kad teismas ir atsakovas painiojosi techninėse sąvokose, t. y., kad atsakovas nemokėjo už elektros energiją ir už galią, niekaip nesusiję su 2010-11-01 sutartimi atsakovo prisiimta prievole mokėti už jam patiektą elektros energiją, todėl teismas dėl jų nepasisako, taip pat nurodo, jog atsakovo minimos sąvokos išaiškintos aukščiau minėtose taisyklėse. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.