- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- 2S-1557-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22539-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- G. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui G. S. dėl vaiko išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymą – periodines išmokas po 250 Eur, mokamas kas mėnesį nuo 2019 m. birželio mėnesio iki vaikui sueis pilnametystė; ieškovę paskirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad ieškovė, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui 250 Eur, nurodė vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti reikalingų išlaidų apskaičiavimą, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovės išdėstytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prie vaiko poreikių suvestinės nurodė, kad kiekvieną mėnesį vaiko pamokoms ir kultūriniams renginiams išleidžia 50 Eur, vaistams ir (ar) vitaminams – 20 Eur, laisvalaikiui ir atostogoms – 40 Eur, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir perduoti ieškinį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Teismas neįvertino, kad ieškovės ieškinys dėl mažamečio sūnaus išlaikymo priteisimo, atitinka CPK 135 straipsnį, Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio l punktą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
5.2. Teismas neįvertino, kad ieškovė aiškiai nurodė išlaidas vaiko poreikiams tenkinti (higienos priemonės ir sauskelnės – 90 Eur, maistas – 100 Eur, drabužiai, avalynė – 80 Eur, pamokos ir kultūriniai renginiai – 50 Eur, vaistai ir vitaminai – 20 Eur, laisvalaikis ir atostogos – 40 Eur, kuras automobiliui – 30 Eur, buto komunalinės išlaidos – 50 Eur, žaislai ir knygos – 20 Eur, kitos priežiūros ir auklėjimo priemonės – 20 Eur).
5.3. Ieškovė prekių kvitų ir važtaraščių nerinko ir negalėjo surinkti, be to, kasacinio teismo praktikoje yra nustatytas orientacinis išlaikymo dydžio kriterijus – vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Orientacinio kriterijaus nustatymas reiškia, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams –maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigoms, mokslui ir pan. tenkinti (Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-493-357/2012). Teismas priimdamas skundžiamą nutartį į nurodytą aukštesnių teismų praktiką neatsižvelgė.
Atsiliepimas
5.4. Teismas taip pat neįvertino, kad parengiamojo posėdžio metu galima taikos sutartis arba konkretūs šalių siūlymai dėl vaiko išlaikymo sumos, be to, atsakovas savo atsiliepime galimai sutiks su tam tikra šalims priimtina mažamečio vaiko išlaikymo suma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
9. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur, ieškinyje detalizavo vaiko poreikius ir jų tenkinimui kas mėnesį reikalingas lėšas (higienos priemonės ir sauskelnės – 90 Eur, maistas – 100 Eur, drabužiai ir avalynė – 80 Eur, pamokos ir kultūriniai renginiai – 50 Eur, vaistai ir vitaminai – 20 Eur, laisvalaikis ir atostogos – 40 Eur, kuras automobiliui – 30 Eur, buto komunalinės išlaidos – 50 Eur, žaislai ir knygos – 20 Eur, kitos priežiūros ir auklėjimo priemonės – 20 Eur).
10. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytus vaiko poreikius, nustatė ieškovei terminą šiam ieškinio trūkumui pašalinti (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 2 dalis).
11. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą.
12. Kita vertus, ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
13. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.
14. Jau nurodyta, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ieškinyje detalizavo vaiko poreikius ir jų tenkinimui kas mėnesį reikalingas lėšas. Nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga yra tai, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažiau nei pusės minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą, kuris teismų praktikoje pripažįstamas būtinu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011). Vien tai, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytus vaiko poreikius, nelaikytina ieškinio trūkumu, sudarančiu esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, t. y. priimti ieškinį ir nagrinėti bylą. Pažymėtina ir tai, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą (CPK 187 straipsnis), todėl atsakovui neginčijant ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir prašomo priteisti išlaikymo dydžio, ieškovei apskritai nekiltų poreikis įrodinėti vaiko poreikius ir jų tenkinimui reikalingo išlaikymo dydį, juolab kad prašomas priteisti išlaikymas yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesio algos. Taigi darytina išvada, kad aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, nesant kitų ieškinio trūkumų, turėjo priimti ieškovės ieškinį, o dėl papildomų įrodymų spręsti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
15. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, ir nepagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
patenkinti atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.
Ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.