Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, nukentėjusiajam M. J., kaltinamajam M. B., nedalyvaujant nukentėjusiajam R. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. B. pagrobė svetimą turtą, t. y. 2015 m. vasario 25 d., apie 20 val. 30 min., bibliotekoje - skaitykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė ant stalo gulėjusį R. J. priklausantį planšetinį kompiuterį LG G Pad.8.0, IMEI 354665063059440, 230 € vertės, padarydamas nukentėjusiajam R. J. 230 € turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Kaltinamasis M. B. kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną buvo skaitykloje, nes planuoja stoti į biomedicinos mokslus. Nuėjo į skaityklą pavartyti žurnalų. Ten ant stalo, prie kurio nieko nebuvo, nei daiktų, nei žmonių, rado planšetinį kompiuterį. Salėje matė tik užsieniečius. Galvojo atiduoti kompiuterį budėtojui, bet ir budėtojo nebuvo. Tada išėjo parūkyti ir galvojo atiduos kompiuterį kitą dieną. Aplink daugiau daiktų nebuvo. Buvo tik knygos, jokių krepšių nebuvo. Planšetinis buvo vienoje pusėje, o knygos kitoje pusėje. Jis knygas surinko, nes jos mėtėsi ant stalo. Biblioteka jau užsidarinėjo. Skaityklos darbuotojo nepastebėjo, jo neieškojo, nes tikėjo sutikti budėtoją ir paduoti kompiuterį. Berūkant draugas paskambino, pasiūlė važiuoti į Klaipėdą ir jis išvažiavo. Jį atvažiavo pasiimti prie HYPER MAXIMA. Jis nuėjo prie HYPER MAXIMA buvusios mašinos, bet dar nuvyko ir į namus. Ten pasidėjo papkę, kompiuterį, pasiėmė rūbų ir išvyko. Bendrabutyje, 406 bute, kompiuterį pasidėjo ir išvyko kelioms dienoms, nepamena. Jis vagystę traktuotų kaip pasisavinamą, o čia juk savo noru grąžintas daiktas. Kompiuterio jis nepavogė. Ėjo rūkyti neatidavęs kompiuterio, nes priešais, kur rūkoma, yra stiklai ir matoma kada budėtojas ateina. Manė, kad kai budėtojas ateis, tada nuneš kompiuterį, bet jam paskambino ir išvyko. Negalvojo, kad padarys nusikaltimą. Kad kompiuterio savininkas grįš jo pasiimti mintis nekilo, nes biblioteka užsidarinėjo. Iki užsidarymo buvo likę 30 minučių. Kitą dieną būtų atnešęs ir budėtojui būtų atidavęs. Neturėjo kur kompiuterio palikti ir išsinešė. Kodėl kompiuterio nenunešė atgal į skaityklą, negali atsakyti. Vagystės fakto jis čia neįžvelgia. Kompiuterį nešė užsikišęs ne už striukės, o pažastyje. Tą dieną gal kokius du kartus išėjo ir atėjo. Patį faktą, kad kompiuterį paėmė ir grąžino, pripažįsta, bet jis tai nevertina kaip vagystės, nes pats grąžino kompiuterį į PK. Kompiuterį į policijos nuovadą nunešė po to, kai pažįstamas pasakė, kad ,,tave parodė per televizorių“. Neturėjo laiko anksčiau kompiuterio grąžinti. Vasario 25 dieną kompiuterį paėmė, o kovo 12 dieną grąžino, nes turėjo emocinių problemų.

Iš liudytojos M. B. parodymų matyti, ji kad mokėsi bibliotekoje su M. J.. Tai buvo 2015 m. vasario mėnesį. Jie buvo kuriam laikui išėję iš bibliotekos, ji gryžo viena vėl grįžo prie stalo, pamatė prie jo sėdintį kaltinamąjį. Ji galvojo, kad tai M. J. draugas. Kai M. grįžo, M. kompiuteris jau buvo dingęs. Tai buvo vakare, apie 20.00 valandą. Ji su M. J. buvo bibliotekoje, buvo dar ir kitų studentų, kurie mokėsi prie kitų stalų. Buvo gal apie 20 studentų. M. J. turėjo įvairius konspektus, buvo planšetė padėta, tašė. Užtruko su M., kuomet buvo išėję, gal 15 minučių. M. lanko krepšinį ir pažįsta vyresnius, todėl ji pamanė, kad kaltinamasis tai M. draugas. Ji atsisėdo prie stalo, gale priešais kaltinamąjį įstrižai, veidą matė. Kaltinamasis pasėdėjo neilgai, gal kokias 3 minutes. Kiek laiko kaltinamasis prieš tai sėdėjo prie stalo, ji nežino. Su kaltinamuoju nebendravo. Ji neatkreipė dėmesio ką jis nusinešė, tik pastebėjo, kad vartė M. konspektus. Ji nepastebėjo ar jis kažką nusinešė. Kaltinamasis stalo nesutvarkė. Kaip plančetinį kompiuterį jis nusinešė, ji nematė, nes mokėsi ir nestebėjo. Apie 20 studentų buvo bibliotekoje. Kaip studentai buvo kalbantys, sunku pasakyti, nes studentai prie atskirų stalų sėdėjo. Buvo ten darbuotoja, moteris, į kurią jie kreipėsi. Apsauginis pirmame aukšte buvo. Kiekviename aukšte yra po darbuotoją. Bibliotekos darbuotoja tada buvo moteris. Darbuotojos privalo būti, mano, kad ir buvo. Kai buvo išėję iš bibliotekos, tai buvo lauke. Kai grįžinėjo, buvo dar apsaugos darbuotojas - sargas. J. pasigedo kompiuterio po pusvalandžio ar valandos. Biblioteka dirba iki 22.15 valandos. Kai jie išeidinėjo, biblioteka jau užsidarinėjo. Ten yra medicininė literatūra. Laikraščiai, žurnalai nebent medicininiai ten būna. Skaitykloje buvo laisvų vietų ir prie jų stalo dar 6 vietos laisvos, ir aplinkui buvo. Išeidamas iš salės jis nekalbino nieko, todėl ji neatkreipė dėmesio. M. grįždamas prasilenkė su kaltinamuoju. Buvo ant stalo netvarka, planšetė buvo ant kuprinės ir buvo pastebima. M. J. daiktai buvo kitoj pusėj, toliau nuo jos. Kuprinė buvo padėta ant stalo. Jai nekilo klausimų, manė, kad kaltinamasis yra vyresnis studentas ir stebi ką M. mokosi. Ji mokėsi ir nieko nepastebėjo. Pamena tik kaltinamojo mėlyną striukę. Nepastebėjo daugiau nieko su ryškia striuke. Ji matė vaizdo įrašą, matė kaip kaltinamasis išeina pro duris.

Nukentėjusysis M. J. parodė, kad asmeniškai kaltinamojo nepažįsta. Jie su M. prieš egzaminą mokėsi bibliotekoje. Kai jau ruošėsi išeiti pastebėjo, kad nėra planšetės. M. papasakojo, kad kai jis buvo išėjęs, vaikinas buvo jo vietoje, ir ji manė, kad tai jo pažįstamas. M. papasakojo, kad jo striukė buvo žydra. Jie paprašė, kad atsuktų kameras ir jo paieškotų. Kitą dieną apsaugos darbuotojas parodė nuotraukas, kurias padarė kameros prie išėjimo. Grįždamas į biblioteką gal jį ir pastebėjo, bet dar ėjo į tualetą, todėl nieko įtartino nepastebėjo. Tuo metu, kad kaltinamasis kažką neštųsi rankose, nepastebėjo. Kaltinamasis leidosi iš trečio į antrą aukštą. Skaityklos yra 2, 3, 4 aukštuose. Jie buvo antrame aukšte. Jie su kaltinamuoju galbūt prasilenkė. Kompiuteris buvo jo tėčio, iš tėčio jį buvo pasiskolinęs. Kai ėjo mokytis kompiuterį pasiėmė. Jam buvo gaila, kad buvo ištrintos tėvų nuotraukos. Nesmagu buvo kai nerado kompiuterio, pirmą kartą tokia situacija, jam padaryta moralinė žala, nes jautėsi nemaloniai, stresas buvo. Jie su M. į lauką išėjo, o kai grįžo dar ėjo į tualetą. Tai nebuvo didelis laiko tarpas. Stalas buvo atskiras, bet žmonių buvo daug. Studentų buvo ir lietuvių, ir kitataučių. Tvarkos savo darbo vietoje nelaikė, daiktai gal ir buvo išmėtyti. Dar buvo piniginė, dokumentai, bet jų nepaėmė. Laisvų vietų bibliotekoje dar buvo. Buvo galimybė ir kitur į laisvą vietą atsisėsti. Juk ir jie tik dviese sėdėjo, o dar buvo laisvų vietų. Visa kompiuterio atmintis buvo ištrinta. Buvo tėvų, jo asmeninės nuotraukos ir šita informacija buvo pašalinta iš kompiuterio. Gal net 15 žmonių prie vieno stalo gali sėdėti. Vienoj stalo pusėje buvop M. daiktai, o kitoje jo. Kuprinę laikė arba ant stalo, arba ant kėdės. Kai grįžo, planšetinio kompiuterio, kuris buvo paliktas ant stalo, nebebuvo. Piniginę tikriausiai laikė kuprinėje. Kompiuterio iš karto neieškojo, skaitė knygas, o kai susiruošė išeiti tai gal buvo po 22 valandos.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad bibliotekos apsaugos darbuotojas pateikė CD su nuotraukomis, kuriose užfiksuotas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (t. 1, b. l. 22, 23 - 28, 31).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta pateikta vaizdo medžiaga (t. 1, b. l. 29 - 30).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad 2015-03-12 M. B. pateikė planšetinį kompiuterį LG, IMEI 354665063059440, kuris įdėtas į juodos spalvos dėklą (t. 1, b. l. 45).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas M. B. pateiktas kompiuteris. Nustatyta, kad kompiuterio IMEI 354665063059440, atitinka IMEI numerį, nurodytą nukentėjusiojo R. J. apklausoje, jo pateiktoje daikto įsigijimo sutartyje (t. 1, b. l. 46 - 47).

Kompiuteris pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajam R. J. (t. 1, b. l. 48).

2015-03-18 susitaikymo protokolas, pasirašytas nukentėjusiojo R. J. ir M. B., patvirtina, kad Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja surašė protokolą apie tai, kad R. J., gim. 1965 m. su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu – įtariamuoju M. B., gim. 1989 m. susitaikė, įtariamajam atleido. B. B. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. R. J. dėl šioįvykio jam pretenzijų nei dabar, nei ateityje neturės. Civilinio ieškinio dėl turtinės, ar neturtinės žalos ikiteisminio tyrimo mertu medžiagoje nereiškia (t. 1, b. l. 69).

Motyvuojamoji dalis

Taigi visuma byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė pagrobus nukentėjusiajam R. J. priklausantį turtą, įrodyta nukentėjusiojo M. J. ir liudytojos M. B. parodymais, daiktų pateikimo protokolais ir kitais byloje surinktais įrodymais, iš dalies ir paties kaltinamojo prisipažinimu, kuris patvirtino patį faktą, kad kompiuterį paėmė ir jį grąžino po dviejų savaičių, tačiu nurodė nevertinantis, kad tai vagystė.

Nors kaltinamasis neprisipažino pavogęs šį daiktą, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosuios atsakomybės. Pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu M. B. kaltę pripažino pilnai, 2015 m. kovo 18 d. surašytas susitaikymo protokolas, kuriame nurodoma, kad įtariamasis M. B. prisipažįsta pavogęs R. J. priklausantį turtą, gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Nukentėjusysis R. J. jam pretenzijų neturintis (t. 1, b. l. 69), tačiau vėliau M. B. savo poziciją pakeitė savaip interpretuodamas įvykio aplinkybes, tačiau kompiuterį, kaip ir pats nurodė, į policijos įstaigą atnešė tik po dviejų savaičių ir tik tuomet, kuomet gavo duomenų apie savo nuotraukos publikaciją per visuomenės informavinmo priemones t. y. ją parodžius televizijos informacinėje laidoje ir paskelbus apie įvykdytą vagystę. Atsižvelgiant į tai, kad kompiuteris pas kaltinamąjį buvo pakankamai ilgą laiko tarpą (nuo 2015-02-25 iki 2015-03-12), o kaltinamojo nurodyta priežastis (emocinių problemų gydymas) dėl negalėjimo anksčiau grąžinti kompiuterio nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis, todėl nelaikytina, kad kaltinamasis kompiuterio į policijos įstaigą anksčiau nepristatė dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad kompiuterį kaltinamasis nuo stalo paėmė esant skaitykloje kitiems asmenims - studentams, bibliotekos darbo laikas nebuvo pasibaigęs, kaltinamasis nėra atsakingas už bibliotekoje ant joje esančių knygų sutvarkymą, priežasčių, dėl kurių kaltinamasis būtų pagrįstai paėmęs svetimą daiktą, paliktą ant stalo, kaip rastą atsitiktinai, nebuvo, todėl konstatuotina, kad jis pagrobė svetimą turtą.

Atsižvelgus į aptartus įrodymus, darytina išvada, kad jie patvirtina kaltinimą dėl įvykdytos svetimo turto vagystės. Kaltinamasis tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo vedžiojamas po kabinetus, jį fotografavo, paėmė asmens tapatybės dokumentus, uždėjo antrankius, o jo parašytas prisipažinimas negali būti vertinamas kaip kaltės įrodymas, nes kompiuterį grąžino ir tai jis netraktuoja, kad įvykdė svetimo turto vagystę. Tačiau tokie kaltinamojo argumentai taip pat vertintini kritiškai. Kaip nurodė ir pats kaltinamasis, jis buvo surašęs susitaikymo protokolą su nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 69), prieš tai davęs parodymus, jo prisipažinimas yra pasirašytas jo paties. Pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, jis kaltę pripažino visiškai, nurodydamas, kad planšetinį kompiuterį pavogė, dėl to labai gailisi (t. 1, b. l. 57). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, sutiktina, kad pareikštas įtarimas, kardomosios priemonės skyrimas gali sukelti nemalonių emocijų, tačiau tikėti tuo, kad dėl, skiriant kardomąją priemonę, paimtų dokumentų jis galėjo patirti tokį emocinį šoką, jog galėjo save apkalbėti, nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių, šis prisipažinimas, surašant susitaikymo protokolą su nukentėjusiuoju pripažintinas ir vertintinas kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių M. B. kaltę ir leidžia kitus kaltinamojo parodymus vertinti kritiškai, kaip nenuoseklius ir gynybiško pobūdžio, siekiant sušvelninti gręsiančią atsakomybę.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo padaryta veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip svetimo turto pagrobimas, kadangi jis tyčia, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, siekdama turtinės naudos, pagrobė svetimą turtą. Pagal pagrobto turto vertę kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 1 d., pagrobto turto vertei viršijus 5 MGL dydžio sumą (BK 190 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam M. B., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, į tai, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala atlyginta, kompiuteris grąžintas nukentėjusiajam, į tai, kad nusikalstama veika yra baigta; į kaltės formą ir rūšį - veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į kaltinamojo asmenybę – M. B. neteistas (t. 1, b. l. 115), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 116 - 118), nedirbantis, SODROS duomenų bazėje neregistruotas (b. l. 113), nuo 2014-12-02 registruotas LDB (t. 1, b. l. 114), VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro apskaitoje nėr registruotas (t. 1, b. l. 120), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 1, b. l. 122), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 1, b. l. 124).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nedirbantis ir neturintis pajamų, tačiau yra darbingas, todėl jam skirtina viešųjų darbų bausmė.

Nukentėjusieji civilinio ieškinio nepareiškė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-305 str., 307 str. teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir paskirti 3 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktinius įrodymus: CD su fotonuotraukomis palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.