- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2-3154-841/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01005-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Atsakovas
- S. S.
- Ieškovas
- O. I.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. I. OU ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas O. I. OU kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. S. 121,98 Eur skolos, iš jų 31,85 eurų panaudoto kredito, 77,60 eurų mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, 12,53 eurų delspinigių, 15 eurų žyminio mokesčio, 100 eurų už atstovo teisinę pagalbą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad taip siekia nedidinti bylinėjimosi išlaidų.
Pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovas ir UAB C. L. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią suteikė atsakovui 750 LTL kreditą. Kredito grąžinimo terminas suėjo 2013-05-17. Paskolos sutartis buvo nutraukta 2019-03-02. I. O. Invest OU įsigijo reikalavimo teisę, kylančią iš vartojimo kredito sutarties Nr. 3082 iš pradinio kreditoriaus UAB C. L. pagal 2018-12-28 Reikalavimų perleidimo sutartį.
Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad laiku skolos negrąžino, vėliau mokėjo dalimis, po to žodžiu buvo informuotas, kad nebėra skolingas. Apie likusią skolą sužinojo tik gavęs ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovo paaiškinimų, teismas nustatė: 2018-12-28 sutartimi dėl paskolų portfelio pardavimo UAB C. L. pardavė O. I. OU paskolų portfelį, kuriame buvo 1359 paskolos, šiuo portfeliu parduota atsakovo negrąžinta skola-31,85, nurodyta metinė palūkanų norma- 113,00 proc. 2013-04-17 atsakovas S. S. iš kredito davėjo C. L., UAB pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 3082 paėmė 750 LTL vartojimo kreditą. Kredito grąžinimo terminas- 2013-05-17, kredito palūkanos – 70 LT. 2019-02-12 pranešimu C. L., UAB informavo atsakovą raštu apie reikalavimo perleidimą. A. S. S. dirba, yra iš dalies darbingas (darbingumas 40 proc.). Atsakovas yra sumokėjęs UAB C. L. 2016-04-18- 30 Eur, 2016-05-11- 30 Eur, 2016-06-09- 30 Eur, 2016-07-11- 30 Eur. Atsakovo skolos likutis yra 31,85 Eur.
Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad skolą yra pilnai atlyginęs. Ieškovui perėjo reikalavimo teisė į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal reikalavimo perleidimo sutartį.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos A. T. 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019-02-12 pranešimu, siųstu registruotu paštu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos A. T. yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos A. T. 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos A. T. 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Taigi ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė įvykdytų pagal Sutartį neįvykdytas prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 7 dalis).
CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino dalies suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovui padengė tik dalį suteikto kredito. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (tiek pradiniam kreditoriui, tiek ieškovui), ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas, nėra ((duomenys neskelbtini) 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo negrąžintą pagrindinės skolos dalį- 31,85 Eur yra pagrįstas ir tenkintinas, ši suma priteistina iš atsakovo
Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą dėl 77,60 Eur mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų. Atsakovas 2019-02-12 raštu informuotas apie reikalavimo perleidimą, bei tai, kad sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta, praėjus 2 savaitėms nuo pranešimo įteikimo dienos. Sutarties nutraukimo diena ieškovas nurodo 2019-03-02.
Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos A. T. 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2 9.
Nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę į mokėjimo funkciją atliekančias sutartinių palūkanų reikalavimą už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo iki sutarties nutraukimo, t.y. 2018-12-28-2019-03-02, viso 64 dienas, skaičiuojant nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos- 31,85 Eur, kas sudaro 6,31 Eur, ši suma ieškovui priteistina iš atsakovo.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 12,53 Eur delspinigių už 787 dienų laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius).
Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Ši norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (Lietuvos A. T. 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 73 punktas).
Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius už daugiau nei 180 dienų, prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Kadangi atsakovas neįvykdė prievolės, t. y. laiku negrąžino visos paskolos, ieškovui iš atsakovo priteisiami 2,87 Eur (31,85 Eur negrąžinto kredito likutis × 0,05 proc. delspinigiai / 100 × 180 dienų = 2,87 Eur) delspinigiai už 180 dienų (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis). Netesybų suma apskaičiuojama tik nuo 31,85 Eur negrąžinto kredito sumos ieškovo pareikštų reikalavimų ribose, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nereikalavo netesybų nuo nesumokėtos mokėjimo palūkanų sumos.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (41,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti: 15,00 Eur žyminį mokestį, 50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, 50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą.
Pažymėtina, jog 50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, patirtos dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, negali būti priteistinos iš atsakovo šioje byloje. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog procesas civilinėje byloje Nr. eL2-9263-841/2019 yra laikomas baigtu, nes Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartimi buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-07-09 teismo nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškimą. Ieškinio pateikimas, pradedant naują bylą ieškinio teisenos tvarka, t. y. ne tęsiant procesą toje pačioje byloje, reiškia naujai pradėtą bylą, į kurią nepersikelia bylinėjimosi išlaidų rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atlyginimo klausimas (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2142-343/2016).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 34 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovo patirtas išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei 50,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Kadangi pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 34 procentai reikalavimų, ieškovui iš atsakovės iš viso priteistinos 22,10 Eur bylinėjimosi išlaidos ((15,00 Eur + 50,00 Eur) x 34 / 100).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui O. I. OÜ, juridinio asmens kodas 10866568, 31,85 Eur (trisdešimt vieną eurą 85 centų) negrąžintą kreditą, 6,31 Eur (šešis eurus 31 centą) mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, 2,87 Eur ( du eurus 87 centus) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (41,03 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme 2021-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,10 eurų bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti..
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.