Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu N. S. buvo pripažinta kalta ir nubausta 28 eurų bauda dėl to, kad ji 2016 m. gegužės 27 d. 9.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dehermetizavus dešinei priekinio rato padangai, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į antrą eismo juostą ir sudarė kliūtį iš paskos važiavusiam vilkikui „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo, t. y. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK, galiojusio iki 2016-12-31) 127 straipsnio 2 dalyje.

Nesutikdama su nutarimu, N. S. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismui, prašydama nutarimą panaikinti ir grąžinti institucijai medžiagą, sprendžiant klausimą dėl G. M. administracinės atsakomybės.

Šiaulių apylinkės teismui priėmus N. S. skundą, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi paskirta papildoma autotechninė ekspertizė dėl automobilio „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rato padangos dehermetizacijos priežasties nustatymo. Po ko, 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi N. S. skundas patenkintas iš dalies ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnyba administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams (ATPK 35 straipsnis, 250 straipsnio 7 punktas).

2017 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi patenkino N. S. atstovės advokatės A. G. skundą ir panaikino 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą ir bylą grąžino institucijai papildomam bylos aplinkybių ištyrimui, nurodytų Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi atmetė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

2018 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi panaikintas Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2018 m. birželio 19 d. nutarimas, kuriuo nutarta nutraukti administracinės bylos teiseną ir byla gražinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nesant N. S. ir G. M. veikose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. gruodžio 6 d. gautas N. S. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti minėtą nutarimą ir perduoti bylą nešališkai institucijai dėl visapusiško, detalaus ir teisingo eismo įvykio ištyrimo, kalto asmens nustatymo, kas gali turėti didelės reikšmės žalos dėl kilusių padarinių kompensavimui.

Teismo posėdyje N. S. skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais.

Institucijos atstovas ir G. M. teismo posėdyje prašė N. S. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėja 2018 m. gruodžio 3 d. skunde vėl kelia klausimą dėl to, kad ji nėra kalta dėl eismo įvykio, įvykusio 2016 m. gegužės 27 d. 9.50 val. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad nenori būti reabilituota tik todėl, kad nepakako jos kaltę patvirtinančių įrodymų kategoriškai eksperto išvadai priimti. Tačiau nagrinėtinu atveju svarbiausias aspektas šioje byloje likęs visai kitas – būtent, ar procesas administracinio teisės pažeidimo byloje galėjo tęstis daugiau nei 2,5 metų ir, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, bylą gražinus nagrinėti institucijoje, kokie dar teisiniai sprendimai dėl kilusio eismo įvykio galėjo būti priimami.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį, ne kartą yra konstatavęs (inter alia 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimuose), kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja ir tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai). Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Konstitucijoje įtvirtinti ikiteisminio tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme ir valstybinio kaltinimo palaikymo baudžiamosiose bylose institutai suponuoja tokį bendrąjį baudžiamojo proceso konstitucinį modelį, pagal kurį ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme yra atskiri baudžiamojo proceso etapai. Per ikiteisminį tyrimą yra renkama ir vertinama informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuspręsti, ar turi būti tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir ar jį pabaigus baudžiamoji byla turi būti perduodama teismui, taip pat tam, kad būtų galima perduotą baudžiamąją bylą nagrinėti teisme ir ją teisingai išspręsti. Įstatymu reguliuojant ikiteisminį tyrimą ir jį atliekant turi būti laikomasi Konstitucijos normų ir principų, įtvirtinančių inter alia asmenų lygiateisiškumą, žmogaus laisvės neliečiamumą, draudimą žeminti žmogaus orumą, žmogaus asmens, privataus gyvenimo, būsto neliečiamumą, nuosavybės neliečiamumą, nekaltumo prezumpciją, asmens teisę į teisminę gynybą ir teisę turėti advokatą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte išdėstytoje normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas galiojo taip pat ir Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo, kuriuo buvo patikrintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų, susijusių su baudžiamosios bylos nutraukimu, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, konstitucingumas, priėmimo metu, taip pat ir po šio nutarimo priėmimo iki 2017 m. gruodžio 5 d. Vertindamas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindus ir procedūrą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, Konstitucinis Teismas aptariamu aspektu priekaištų baudžiamojo proceso įstatyme numatytam teisiniam reguliavimui neturėjo. Paminėtame nutarime Konstitucinis Teismas dar kartą pažymėjo, jog pagal Konstitucijos 118 straipsnį (2003 m. kovo 20 d. redakcija) ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Pagal Konstituciją prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas ir kad jo funkcijos yra kitokios nei teisingumo vykdymas (inter alia 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas); pagal Konstituciją prokuroras nevykdo teisingumo; teisingumas taip pat nėra vykdomas ikiteisminio tyrimo etape (2006 m. sausio 16 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). Ikiteisminio tyrimo metu yra renkama ir vertinama informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuspręsti, ar asmeniui turi būti pareikštas valstybinis kaltinimas ir baudžiamoji byla perduodama teismui. Vadinasi, tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, reiškia, kad nustatytais terminais nebuvo surinkta duomenų, būtinų kaltinimui pareikšti, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.

Taigi, iš teisinio reguliavimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nepakitusio po Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo priėmimo, pirmiau išdėstytų Konstitucinio Teismo išaiškinimų, neabejotina, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl tiriamų galimai padarytų nusikalstamų veikų, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, asmeniui dėl šių veikų tęsti ikiteisminį tyrimą nėra galimybės. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas turi būti nedelsiant nutraukiamas. Be kita ko, šioje baudžiamojo proceso stadijoje, priešingai nei bylos parengimo nagrinėti teisme metu, bylos nagrinėjimo teisme metu, negalioja taisyklė dėl įtariamojo asmens pozicijos tęsti ar ne baudžiamąjį procesą, nes, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, iš viso nėra jokio pagrindo manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, t. y. spręsti klausimą dėl atitinkamos baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimo įtariamojo veiksmuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 233, 235, 254, 303, 305, 307, 309, 327, 331, 387, 444 ir 451 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat buvo pažymėta, kad vertindamas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindus ir procedūrą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, Konstitucinis Teismas aptariamu aspektu priekaištų baudžiamojo proceso įstatyme numatytam teisiniam reguliavimui neturėjo, pažymėdamas, kad „<...> ikiteisminio tyrimo metu nėra vykdomas teisingumas, jo metu yra renkama ir vertinama informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuspręsti, ar asmeniui turi būti pareikštas valstybinis kaltinimas ir baudžiamoji byla perduodama teismui. Vadinasi, tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, reiškia, jog nustatytais terminais nebuvo surinkta duomenų, būtinų kaltinimui pareikšti, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką“.

Teismo vertinimu, visi šie išaiškinimai, įvertinus baudžiamosios ir administracinės atsakomybės panašumus, paskirtį ir kt., yra aktualūs ir nagrinėjant N. S. 2018 m. gruodžio 3 d. skundą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Kaip minėta, eismo įvykis, kuriame dalyvavo N. S. ir G. M., įvyko 2016 m. gegužės 27 d. ATPK 35 str. 4 d. numatytas naikinamasis dviejų metų senaties terminas suėjo 2018 m. gegužės 27 d. Tuo metu, kai suėjo šis minimas terminas, byla buvo grąžinta policijai tirti iš naujo. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, ar buvo asmens tolimesnis prašymas tęsti procesą ar ne, administracinio teisės pažeidimo byla privalėjo būti užbaigta policijos institucijai priėmus nutarimą nutraukti bylą suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui (ATPK 250 str. 7 p.), kas šiuo atveju pagrįstai ir buvo padaryta 2018 m. birželio 19 d. nutarimu. Tai reiškia, kad iš esmės nebuvo pagrindo dar kartą grąžinti bylą nagrinėti institucijoje ir, neatsižvelgus į ATPK 35 str. numatytus senaties terminus, bylą institucijoje nutraukti nesant N. S. ir G. M. veikose administracinio teisės pažeidimo sudėties, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p. Būtent tyrimo metu suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui, iš viso nėra jokio pagrindo manyti, kad asmenys padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, o policijos įstaiga, kas buvo akcentuota ir Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarime, nėra teisingumą vykdantis subjektas, kad, kaip teismas, galėtų asmenis visiškai reabilituoti (išteisinti) dėl nagrinėtino įvykio suėjus senaties terminui. Tuo pagrindu skundžiamas policijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui (ATPK 250 str. 7 d.). Pažymėtina, kad analogiška pozicija, kai senaties terminai sueina būtent ikiteisminio tyrimo metu ir koks vienintelis sprendimas tokiu atveju yra galimas atitinkamoje institucijoje (ne teisme), formuojama ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-24-495/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-1073/2018), ši aplinkybė taip pat aiškiai aptarta jau cituotame Konsitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarime.

Taip pat visiškai sutiktina su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atsiliepime nurodyta nuomone, kad N. S. savo teises į jai padarytos turtinės žalos kompensavimą gali ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

N. S. skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nesant N. S. ir G. M. veikose administracinio teisės pažeidimo sudėties, panaikinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui (ATPK 250 str. 7 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.