Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-24-495/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-04-27
Bylos Nr.: 1A-24-495/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-50-2-00210-2008-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algimantas Valantinas, Jolanta Čepukėnienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė (pran.)
Nukentėjusysis: I. Č., V. Č., V. K., A. M., J. L.
Civilinis atsakovas: „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Andrius Dobrovolskis, Raimundas Lideika, Lidija Blinkevičienė

Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-495/2018Teisminio proceso Nr.1-50-2-00210-2008-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.4.3.; 1.2.30.3.; 1.1.12.1.; 2.1.3.2.; 2.2.3.1.1.; 2.4.6.3.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018m. balandžio 27d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Daliai Lukoševičienei, Agatai Minkel, Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,išteisintajam bei asmeniui, kuriam baudžiamoji byla dėl dalies veikų nutraukta, R. P.,gynėjui advokatui Raimundui Lideikai,nukentėjusiosios I. Č. atstovei advokatei Lidijai Blinkevičienei,civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Andriui Dobrovolskiui,specialistui D. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės L. Š. ir išteisintojo bei asmens, kuriam baudžiamoji byla dėl dalies nusikalstamų veikų nutraukta, R. P. skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

R. P. baudžiamoji byla pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 308¹ straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Nukentėjusiųjų V. Č., V. K., I. Č.,A. M. ir J. L. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo - dirbdamas VšĮ ,,(duomenys neskelbtini) ligoninė“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju ir VšĮ ,, (duomenys neskelbtini) ligoninė konsultacijų poliklinika“ gydytoju reumatologu, tuo pačiu metu, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2007 m. vasario 20 d. dirbdamas klinikinio tyrimo ,, (duomenys neskelbtini)“ kurio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniu tyrėju pagal sutartį su šio biomedicininio tyrimo užsakovu (duomenys neskelbtini), atstovaujamu (duomenys neskelbtini) Respublikoje esančia įmone (duomenys neskelbtini) dėl minėto klinikinio tyrimo atlikimo klinikinio tyrimo centre Nr. (duomenys neskelbtini), įkurtame VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), privalėdamas žinoti ir žinodamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus klinikinių tyrimų vykdymui, klinikinio tyrimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus reikalavimus,

Šių reikalavimų ir prisiimtų įsipareigojimų tyčia nesilaikė, piktnaudžiavo tarnyba, atliko draudžiamus biomedicininius tyrimus su žmonėmis, klastojo dokumentus, dėl ko didelės žalos patyrė nukentėjusieji asmenys ir valstybė, dėl neatsargumo atėmė gyvybę, o būtent: jis, 2006 m. kovo 30 d., savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, įkalbėjo R. M. dalyvauti šiame klinikiniame tyrime, negavęs aiškaus, sąmoningai duoto rašytinio tiriamojo asmens - R. M., sutikimo dalyvauti klinikiniame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). R. P., nepaaiškinęs R. M. klinikinio tyrimo tikslų ir galimų pasekmių jos sveikatai, pats užpildė sutikimo dalyvauti klinikiniame tyrime formą, kurią davė pasirašyti R. M., neteisėtai įtraukė pastarąją į klinikinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu, iki 2007 m. vasario 20 d. su R. M. atliko draudžiamą biomedicininį tyrimą.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2006 m. kovo 30 d., toje pačioje savo darbo vietoje, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, su jam pavaldžia to paties klinikinio tyrimo tyrėja S. V., kuriai baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. 300 str. 3 d., nutraukta Panevėžio apygardos teismo 2015-02-20 nuosprendžiu LR BK 254 str. 4 d. pagrindais, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, siekdamas turtinės naudos, įkalbėjo E. Ž. dalyvauti klinikiniame tyrime, negavęs aiškaus, sąmoningai duoto rašytinio tiriamojo asmens - E. Ž., sutikimo dalyvauti klinikiniame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). R. P., nepaaiškinęs E. Ž. klinikinio tyrimo tikslų ir galimų pasekmių jos sveikatai, ir, S. V. užpildžius sutikimo formą, davus pasirašyti ją E. Ž., pats pasirašydamas šią sutikimo formą, taip neteisėtai įtraukė E. Ž. į klinikinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu, iki 2007 m. vasario 20 d. su E. Ž. atliko draudžiamą biomedicininį tyrimą.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2006 m. gegužės 25 d., toje pačioje savo darbo vietoje, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, įkalbėjo R. S. dalyvauti klinikiniame tyrime, negavęs aiškaus, sąmoningai duoto rašytinio tiriamojo asmens- R. S. sutikimo dalyvauti klinikiniame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). R. P. nepaaiškinęs R. S. klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikslų ir galimų pasekmių jo sveikatai, pats užpildė sutikimo formą, kurią davė pasirašyti R. S., taip neteisėtai įtraukė pastarąjį į klinikinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu, iki 2007 m. vasario 20 d. su R. S. atliko draudžiamą biomedicininį tyrimą.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2006 m. gegužės 25 d., toje pačioje savo darbo vietoje piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, įkalbėjo A. M. dalyvauti klinikiniame tyrime, negavęs aiškaus, sąmoningai duoto rašytinio tiriamojo asmens- A. M. sutikimo dalyvauti klinikiniame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). R. P. nepaaiškino A. M. klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikslų ir galimų pasekmių jos sveikatai, pats užpildė sutikimo formą, kurią davė pasirašyti A. M., taip neteisėtai įtraukdamas pastarąją į klinikinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu iki 2006 m. gruodžio 12 d. su A. M. atliko draudžiamą biomedicininį tyrimą.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2006 m. rugsėjo 28 d., toje pačioje savo darbo vietoje, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, žinodamas, kad J. L. neatitinka asmenų, įtrauktinų į klinikinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kriterijų, nes nedalyvavo klinikiniame tyrime pagal protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), įkalbėjo J. L. dalyvauti klinikiniame tyrime, negavęs aiškaus, sąmoningai duoto rašytinio tiriamojo asmens- J. L. sutikimo dalyvauti klinikiniame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). R. P. nepaaiškino J. L. klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikslų ir galimų pasekmių jos sveikatai, neteisėtai įtraukė pastarąją į klinikinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu, iki 2007 m. vasario 20 d. su J. L. atliko draudžiamą biomedicininį tyrimą.

Be to, jis tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 4 d. iki 2006 m. spalio 18 d., toje pačioje savo darbo vietoje piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, žinodamas, kad A. B. neatitinka asmenų, įtrauktinų į klinikinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kriterijų, nes nedalyvavo klinikiniame tyrime pagal protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), įkalbėjo A. B. dalyvauti klinikiniame tyrime, negavęs aiškaus, sąmoningai duoto rašytinio tiriamojo asmens - A. B. sutikimo dalyvauti klinikiniame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). R. P. nepaaiškino A. B. klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikslų ir galimų pasekmių jo sveikatai, neteisėtai įtraukė pastarąjį į klinikinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu, iki 2007 m. vasario 20 d. su A. B. atliko draudžiamą biomedicininį tyrimą.

Šiais veiksmais R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo (Nr. VIII-1679) str. 2 d., reikalavimą, nurodantį, kad biomedicininiai tyrimai turi būti atliekami vadovaujantis principu-žmogaus interesai svarbiau už visuomenės ir mokslo interesus, 4 str. 1 d. 3 p., reikalavimą, kad biomedicininiai tyrimai gali būti atliekami, kai gautas savanoriškas tiriamojo asmens sutikimas, 2004 m. liepos 13 d.LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Nr.IX-2361)7 str. 1 d. reikalavimą, kad be paciento rašytinio sutikimo negalima jo įtraukti į biomedicininius tyrimus, o paciento sutikimo gali būti prašoma tik išaiškinus pacientui apie tyrimų tikslą, pobūdį, padarinius ir pavojus, Geros klinikinės praktikos taisyklių, patvirtintų LR Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 12 d. įsakymu Nr.320, punkto 2.9., reikalavimą, kad prieš klinikinį bandymą iš kiekvieno išsamiai informuoto tiriamojo turi būti gautas sutikimas, duotas laisva valia), punkto 4.8.1., reikalavimą, kad tyrinėtojas, gavęs asmenų, dalyvausiančių bandyme sutikimą ir jį dokumentuodamas, turi laikytis norminių reikalavimų, geros klinikinės praktikos nuostatų ir etinių principų, kuriuos skelbia Helsinkio Deklaracija), punkto 4.8.5., reikalavimą, kad tyrinėtojas arba jo paskirtas asmuo turi visapusiškai informuoti tiriamąjį arba, jeigu tiriamasis pats nesugeba pasirašyti informuotą sutikimą, jo teisėtą atstovą apie visus bandymo aspektus kartu su institucijos priežiūros komisijos/nepriklausomo etikos komiteto patvirtinta rašytine informacija, punkto 4.8.7., reikalavimą, kad prieš gaunant informuotą sutikimą, tyrinėtojas arba jo paskirtas asmuo turi suteikti tiriamajam arba jo teisėtam atstovui pakankamai laiko ir galimybių pasiteirauti apie bandymo detales ir apsispręsti- dalyvauti bandyme ar ne, be to, į visus klausimus apie bandymą reikėtų atsakyti taip, kad tiriamasis arba jo teisėtas atstovas būtų patenkinti, VšĮ ,, (duomenys neskelbtini) ligoninės“ (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų ir VšĮ ,,(duomenys neskelbtini) ligoninės Konsultacijų poliklinikos reumatologo gydytojo- ordinatoriaus pareigų instrukcijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą reikalavimą darbe vadovautis galiojančiais įstatymais, teisės aktais, potvarkiais; Klinikinio tyrimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) skyriaus ,,Įtraukimo kriterijai“ 2 punkte nurodytą reikalavimą, kad į šį tyrimą gali būti įtraukti tik tie pacientai, kurie dalyvaudami tyrime (duomenys neskelbtini) bus laikęsi visų protokolo reikalavimų; 6 punkte nurodytą reikalavimą, kad į šį tyrimą gali būti įtraukti tik tie pacientai, kurie geba suprasti jiems pateiktą informaciją ir duoti raštišką informuoto asmens sutikimą dalyvauti tyrime (duomenys neskelbtini).

Dėl tokių valstybės tarnautojui prilyginto asmens- gydytojo R. P. veiksmų R. M., E. Ž., A. M., J. L. ir valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, nes tyčiniais ir neteisėtais savo veiksmais jis grubiai pažeidė esmines R. M., E. Ž., A. M., J. L. teises, valstybės tarnautojui prilyginto asmens -gydytojo veiklos principus, ignoruodamas Lietuvos įstatymus bei įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus sumenkino valstybės prestižą ir valstybės institucijos VšĮ ,, (duomenys neskelbtini) ligoninės“ autoritetą visuomenėje, bei diskreditavo asmens, prilyginamo valstybės tarnautojui vardą.

Tuo R. P. buvo kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 308¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.

1.1. Be to, R. P. buvo kaltinamas tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2006 m. birželio 22 d., toje pačioje savo darbo vietoje, žinodamas, kad klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pacientė EZ, pažymėta numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. E. Ž.), nuo 2006 m. birželio 14 d. iki 2006 m. birželio 22 d. buvo gydyta VšĮ ,, (duomenys neskelbtini) ligoninė“ (duomenys neskelbtini) skyriuje pagal ligų gydymo profilį ,,Chirurgija I (I grupės paslauga)“, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas nuslėpti informaciją apie E. Ž. klinikinio tyrimo metu kilusį sunkų nepageidaujamą reiškinį, jai vartojant bandomą vaistinį preparatą, suklastojo klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikrą dokumentą, iškraipydamas objektyvius tyrimo duomenis, o būtent, šio klinikinio tyrimo pacientės EZ, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. E. Ž.) asmens sveikatos istoriją, kurioje pats įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą 2006 m. birželio 22 d. įvykusio 4-tos savaitės vizito metu, ištyrus ir įvertinus pacientės sveikatos būklę konstatuota, jog pašalinių reiškinių nuo praėjusio vizito nebuvo, kad pacientė naudojo tuos pačius medikamentus ir tomis pačiomis dozėmis, kitomis ligomis nesirgo, kad per paskutines 4 savaites pacientei procedūrų netaikyta, kad pacientė ligoninėje, slaugos ligoninėje ar reabilitacijoje negydyta, kad ambulatorinių vizitų nebuvo, kad terapinių ar diagnostinių procedūrų netaikyta ir apie E. Ž. kilusį sunkų nepageidaujamą reiškinį niekam nepranešė.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2006 m. rugpjūčio 31 d., toje pačioje savo darbo vietoje, žinodamas, kad klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pacientė IC, pažymėta numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. I. Č.), nuo 2006 m. rugpjūčio 30 d. iki 2006 m. rugsėjo 8 d. buvo gydyta VšĮ ,,(duomenys neskelbtini) ligoninė“ (duomenys neskelbtini) skyriuje pagal ligų gydymo profilį ,,Chirurgija I(III A pogrupio paslauga)“, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas nuslėpti informaciją apie I. Č. klinikinio tyrimo metu kilusį sunkų nepageidaujamą reiškinį, jai vartojant bandomą vaistinį preparatą, suklastojo klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikrą dokumentą, iškraipydamas objektyvius tyrimo duomenis, o būtent, šio klinikinio tyrimo paciento IC, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. I. Č.) asmens sveikatos istoriją, kurioje pats įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą 2006 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio 14 -tos savaitės vizito metu, ištyrus ir įvertinus pacientės sveikatos būklę konstatuota, jog pašalinių reiškinių nuo praėjusio vizito nebuvo, kad pacientė naudojo tuos pačius medikamentus ir tomis pačiomis dozėmis, kitomis ligomis nesirgo ir apie I. Č. kilusį sunkų nepageidaujamą reiškinį niekam nepranešė.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 14 d. iki 2007 m. vasario 22 d., toje pačioje savo darbo vietoje, žinodamas, kad klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pacientė MC, pažymėta numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. M. Č.), nuo 2006 m. rugsėjo 12 d. iki 2006 m. rugsėjo 18 d. buvo gydyta VšĮ ,, (duomenys neskelbtini) ligoninė“ (duomenys neskelbtini) skyriuje pagal ligų gydymo profilį ,,Pulmunologija II (II A pogrupio paslauga)“, nuo 2006 m. rugsėjo 18 d. iki 2006 m. rugsėjo 25 d. buvo gydyta reanimacijos skyriuje pagal ligų gydymo profilį ,,Reanimacija II (I grupės paslauga,)“, nuo 2006 m. rugsėjo 25 d. iki 2006 m. spalio 4 d. buvo gydyta pagal ligų gydymo profilį ,,Reumatologija II (II A pogrupio paslauga)“, nuo 2006 m. spalio 4 d. iki 2006 m. spalio 5 d. buvo gydyta pagal ligų gydymo profilį ,,Ginekologija I(II B pogrupio paslauga)“, 2006m. spalio 5 d. buvo gydyta pagal ligų gydymo profilį ,,Reanimacija I-1 (IIB pogrupio paslauga)“, nuo 2006m. spalio 6 d. iki 2006 m. spalio 18 d. buvo gydyta pagal ligų gydymo profilį ,,Terapija I (IIB pogrupio paslauga)“ ir 2006 m. spalio 18 d. ligoninėje mirė, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas sau turtinės naudos, siekdamas nuslėpti informaciją apie M. Č. klinikinio tyrimo metu kilusį sunkų nepageidaujamą reiškinį, jos mirtį ir pasitraukimą iš klinikinio tyrimo, suklastojo klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikrą dokumentą, iškraipydamas objektyvius tyrimo duomenis, o būtent, šio klinikinio tyrimo pacientės MC, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. M. Č.) klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos istoriją, kurioje pats įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą 2006 m. rugsėjo 14 d. įvykusio 24-tos savaitės, 2006 m. rugsėjo 28 d. įvykusio 26-os savaitės, 2006m. spalio 12d. įvykusio 28-tos savaitės, 2006 m. spalio 26 d. įvykusio 30-tos savaitės, 2006 m. lapkričio 9 d. įvykusio 32-tos savaitės, 2006 m. lapkričio 23 d. įvykusio 34-tos savaitės, 2006 m. gruodžio 7 d. įvykusio 36 -tos savaitės, 2006 m. gruodžio 21 d. įvykusio 38 -tos savaitės, 2007 m. sausio 4 d. įvykusio 40 -tos savaitės, 2007 m. sausio 18 d. įvykusio 42 -tos savaitės, 2007 m. vasario 1 d. įvykusio 44 -tos savaitės, 2007 m. vasario 15 d. įvykusio 46 -tos savaitės, 2007 m. vasario 22 d. įvykusio baigimo (iškritimo) vizitų metu, ištyrus ir įvertinus pacientės sveikatos būklę konstatuota, jog pašalinių reiškinių nuo praėjusio vizito nebuvo, kad pacientė naudojo tuos pačius medikamentus ir tomis pačiomis dozėmis, kad per paskutines 4 savaites pacientei procedūrų netaikyta, kad pacientė ligoninėje, slaugos ligoninėje ar reabilitacijoje negydyta, kad ambulatorinių vizitų nebuvo, kad terapinių ar diagnostinių procedūrų netaikyta, esą vizitų metu pacientė pati užpildė klausimynus, kad buvo ištirta ir įvertinta pacientės sveikatos būklė, kad buvo paimti jos laboratoriniai tyrimai, kad nurodytų vizitų metu pacientei buvo suleistas tiriamasis preparatas, be to, suklastojo tikrus dokumentus- klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) vaisto skyrimo formas, kuriose pats įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją esą 2006m. spalio 26 d., 9.05 val, 2006m. lapkričio 9 d., 9.29 val., 2006m. lapkričio 24 d., 9.32 val., 2006m. gruodžio 7 d., 8.20 val., 2006 m. gruodžio 21 d., 8.25 val., 2007 m. sausio 4 d., 10.20 val., 2007 m. sausio 18 d., 8.15 val., 2007 m. vasario 1 d., 8.54 val., 2007 m. vasario 15 d., 8.50 val., pacientei MC, pažymėtai numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. M. Č.) buvo skirtas tiriamasis preparatas ir apie I. M. Č. kilusį sunkų nepageidaujamą reiškinį, pasibaigusį jos mirtimi, niekam nepranešė.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2007 m. vasario 22 d., toje pačioje savo darbo vietoje, žinodamas, kad klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pacientė OK, pažymėta numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. O. K.), nuo 2006 m. rugsėjo 25 d. iki 2006 m. spalio 23 d. buvo gydyta VšĮ ,, (duomenys neskelbtini) ligoninė“ (duomenys neskelbtini) skyriuje pagal ligų gydymo profilį ,,Reumatologija II (II A pogrupio paslauga)“, ir 2006 m. spalio 23 d. ligoninėje mirė, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos, siekdamas nuslėpti informaciją apie O. K. klinikinio tyrimo metu kilusį sunkų nepageidaujamą reiškinį, jos mirtį ir pasitraukimą iš klinikinio tyrimo, suklastojo klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikrą dokumentą, iškraipydamas objektyvius tyrimo duomenis, o būtent, šio klinikinio tyrimo pacientės OK, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. O. K.) asmens sveikatos istoriją, kurioje pats įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą 2006m. spalio 2d. įvykusio 12-tos savaitės, 2006 m. spalio 16 d. įvykusio 14-tos savaitės, 2006 m. spalio 30 d. įvykusio 16-tos savaitės, 2006 m. lapkričio 13 d. įvykusio 18-tos savaitės, 2006 m. lapkričio 27 d. įvykusio 20 -tos savaitės, 2006 m. gruodžio 11 d. įvykusio 22 -tos savaitės, 2006 m. gruodžio 27 d. įvykusio 24 -tos savaitės, 2007 m. sausio 8 d. įvykusio 26 -tos savaitės, 2007 m. sausio 22 d. įvykusio 28 -tos savaitės, 2007 m. vasario 5 d. įvykusio 30 -tos savaitės, 2007 m. vasario 19 d. įvykusio 32-tos savaitės, 2007 m. vasario 22 d. įvykusio baigimo (nutraukimo) vizitų metu, ištyrus ir įvertinus pacientės sveikatos būklę konstatuota, jog pašalinių reiškinių nuo praėjusio vizito nebuvo, kad pacientė naudojo tuos pačius medikamentus ir tomis pačiomis dozėmis, kad per paskutines 4 savaites pacientei procedūrų netaikyta, kad pacientė ligoninėje, slaugos ligoninėje ar reabilitacijoje negydyta, kad ambulatorinių vizitų nebuvo, kad terapinių ar diagnostinių procedūrų netaikyta, esą vizitų metu pacientė pati užpildė klausimynus, kad buvo ištirta ir įvertinta pacientės sveikatos būklė, kad buvo paimti jos laboratoriniai tyrimai, kad nurodytų vizitų metu pacientei buvo suleistas tiriamasis preparatas, be to, suklastojo tikrus dokumentus- klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) vaisto skyrimo formas, kuriose pats įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą 2006 m. spalio 30 d., 9.05 val, 2006 m. lapkričio 13 d., 9.26 val., 2006 m. lapkričio 27 d., 8.25 val., 2006 m. gruodžio 11 d., 8.35 val., 2006 m. gruodžio 27 d., 10.00 val., 2007 m. sausio 8 d., 10.20 val., 2007 m. vasario 05 d., 9.27 val., 2007 m. vasario 19 d., 10.10 val., pacientei OK, pažymėtai numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. O. K.) buvo skirtas tiriamasis preparatas ir apie O. K. kilusį sunkų nepageidaujamą reiškinį, pasibaigusį jos mirtimi, niekam nepranešė.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 26 d. iki 2006 m. lapkričio 9 d., toje pačioje savo darbo vietoje, žinodamas, kad klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pacientas RS, pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. R. S.), nuo 2006 m. spalio 23 d. iki 2006 m. lapkričio 3 d. buvo gydytas VšĮ ,, (duomenys neskelbtini) ligoninė“ (duomenys neskelbtini) skyriuje pagal ligų gydymo profilį ,,Reumatologija II (II A pogrupio paslauga)“, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas nuslėpti informaciją apie R. S. klinikinio tyrimo metu kilusį sunkų nepageidaujamą reiškinį, vartojant bandomąjį vaistinį preparatą, suklastojo klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikrą dokumentą, iškraipydamas objektyvius tyrimo duomenis, o būtent, klinikinio tyrimo paciento RS, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. R. S.) asmens sveikatos istoriją, kurioje pats įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, esą 2006 m. spalio 26 d. įvykusio 22-tos savaitės, 2006 m. lapkričio 9 d. įvykusio 24-os savaitės vizitų metu, ištyrus ir įvertinus paciento sveikatos būklę konstatuota, jog pašalinių reiškinių nuo praėjusio vizito nebuvo, kad pacientas naudojo tuos pačius medikamentus ir tomis pačiomis dozėmis, kad per paskutines 4 savaites pacientui procedūrų netaikyta, kad pacientas ligoninėje, slaugos ligoninėje ar reabilitacijoje negydytas, kad ambulatorinių vizitų nebuvo, kad terapinių ar diagnostinių procedūrų netaikyta ir apie R. S. kilusį sunkų nepageidaujamą reiškinį niekam nepranešė.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 26 d. iki 2006 m. lapkričio 9 d., toje pačioje savo darbo vietoje, žinodamas, kad klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pacientė AM, pažymėta numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. A. M.), nuo 2006 m. spalio 20 d. iki 2006 m. spalio 31 d. buvo gydyta VšĮ ,, (duomenys neskelbtini) ligoninė“ (duomenys neskelbtini) skyriuje pagal ligų gydymo profilį ,,Terapija I (II A pogrupio paslauga)“, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas nuslėpti informaciją apie A. M. klinikinio tyrimo metu kilusį sunkų nepageidaujamą reiškinį, vartojant bandomąjį vaistinį preparatą, suklastojo klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikrą dokumentą, iškraipydamas objektyvius tyrimo duomenis, o būtent, šio klinikinio tyrimo pacientės AM, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. A. M.) asmens sveikatos istoriją, kurioje pats įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą 2006 m. spalio 26 d. įvykusio 22-tos savaitės, 2006 m. lapkričio 9 d. įvykusio 24-os savaitės vizitų metu, ištyrus ir įvertinus pacientės sveikatos būklę konstatuota, jog pašalinių reiškinių nuo praėjusio vizito nebuvo, kad pacientė naudojo tuos pačius medikamentus ir tomis pačiomis dozėmis, kad per paskutines 4 savaites pacientei procedūrų netaikyta, kad pacientė ligoninėje, slaugos ligoninėje ar reabilitacijoje negydyta, kad ambulatorinių vizitų nebuvo, kad terapinių ar diagnostinių procedūrų netaikyta ir apie A. M. kilusį sunkų nepageidaujamą reiškinį niekam nepranešė.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. vasario 15 d., toje pačioje savo darbo vietoje, žinodamas kad klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pacientė AM, pažymėta numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. A. M. apskritai nebedalyvauja šiame klinikiniame tyrime, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos, siekdamas nuslėpti informaciją apie A. M. pasitraukimą iš klinikinio tyrimo, suklastojo klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikrą dokumentą, iškraipydamas objektyvius tyrimo duomenis, suklastojo klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikrą dokumentą, o būtent, šio klinikinio tyrimo pacientės AM, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. A. M.) asmens sveikatos istoriją, kurioje pats įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą 2006 m. gruodžio 21 d. įvyko 30-os savaitės, 2007 m. sausio 4 d. įvyko 32-os savaitės, 2007 m. sausio 18 d. įvyko 34-os savaitės, 2007 m. vasario 1 d. įvyko 36-os savaitės, 2007 m. vasario 15 d. įvyko 38-os savaitės, vizitai, kurių metu pacientė užpildė klausimynus, kad buvo ištirta ir įvertinta pacientės sveikatos būklė, kad buvo paimti jos laboratoriniai tyrimai į centrinę laboratoriją, kad nurodytų vizitų metu pacientei buvo suleistas tiriamasis preparatas, be to, suklastojo tikrus dokumentus- klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) vaisto skyrimo formas, kuriose pats įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą 2006 m. gruodžio 21 d., 7.40 val., 2007 m. sausio 18 d., 8.50 val., 2007 m. vasario 1 d., 9.15 val., 2007 m. vasario 15 d., 8.37 val. pacientei AM, pažymėtai numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. A. M.) buvo skirtas tiriamasis preparatas.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2006 m. gruodžio 27 d., toje pačioje savo darbo vietoje, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos, stengdamasis nuslėpti informaciją apie O. K. mirtį 2006 m. spalio 23 d., suklastojo klinikinio tyrimo tikrą dokumentą: klinikinio tyrimo pacientės OK, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. O. K.) klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. spalio 26 d. Asmens informavimo ir informuoto asmens sutikimo formoje (Versija V2.0), imituodamas O. K. parašą, įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą 2006 m. gruodžio 27 d. O. K. savanoriškai sutiko toliau dalyvauti klinikiniame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2007 m. sausio 4 d., toje pačioje savo darbo vietoje, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos, stengdamasis nuslėpti informaciją apie M. Č. mirtį 2006 m. spalio 18 d., suklastojo klinikinio tyrimo tikrą dokumentą: klinikinio tyrimo paciento MC, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. M. Č.) klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. spalio 26 d. Asmens informavimo ir informuoto asmens sutikimo formoje (Versija V2.0), imituodamas M. Č. parašą, įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą 2007 m. sausio 4 d. M. Č. savanoriškai sutiko toliau dalyvauti klinikiniame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2007m. sausio 4 d., toje pačioje savo darbo vietoje, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos, stengdamasis nuslėpti informaciją apie tai, A. M. nebedalyvauja klinikiniame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo šio klinikinio tyrimo tikrą dokumentą: klinikinio tyrimo paciento AM, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. A. M.) klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. spalio 26 d. Asmens informavimo ir informuoto asmens sutikimo formoje (Versija V2.0), imituodamas A. M. parašą, įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą 2007 m. sausio 4 d. A. M. savanoriškai sutiko toliau dalyvauti klinikiniame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2007 m. vasario 22 d., VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ patalpose, toje pačioje savo darbo vietoje, po to, kai Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės vyriausiasis gydytojas 2007-02-08 įsakymu ,,Dėl gyd. R. P. netinkamo elgesio“ Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudė jam vykdyti biomedicininius tyrimus, žinodamas, kad klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pacientė MC, pažymėta numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. M. Č.) mirė 2006 m. spalio 18 d., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, norėdamas nuslėpti M. Č. mirties faktą, nusiuntė klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) rentgenologei S. L., kuri Panevėžio apygardos teismo 2015-02-20 nuosprendžiu išteisinta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį rentgenologiniam tyrimui ir nurodė S. L. kad tai yra M. Č.. Po to, kai S. L. atliko R. P. prašomus veiksmus, o būtent, padarė ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens krūtinės ląstos rentgenogramą ir ant jos užrašė, kad tai yra 2007-02-22 padaryta M. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), krūtinės ląstos rentgenograma ir parašė išvadą apie tariamai M. Č. darytos rentgenogramos rezultatus, R. P., panaudodamas šiuos žinomai tikrovės neatitinkančius dokumentus, pats suklastojo klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikrą dokumentą, o būtent pacientės MC, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. M. Č.) asmens sveikatos istoriją, į kurią pats įklijavo tikrovės neatitinkančią S. L. pateiktą išvadą įdėtiniame lape į M. Č. ambulatorinę kortelę, esą 2007 m. vasario 22 d. buvo padaryta M. Č. krūtinės ląstos rentgenograma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nėra matomos patologijos.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2007 m. vasario 22 d., VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ patalpose, toje pačioje savo darbo vietoje, po to, kai (duomenys neskelbtini) ligoninės vyriausiasis gydytojas 2007-02-08 įsakymu ,,Dėl gyd. R. P. netinkamo elgesio“ Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudė jam vykdyti biomedicininius tyrimus, žinodamas, kad klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pacientė OK, pažymėta numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. O. K.) mirė 2006 m. spalio 23 d., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, norėdamas nuslėpti O. K. mirties faktą, nusiuntė klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) rentgenologei S. L., kuri Panevėžio apygardos teismo 2015-02-20 nuosprendžiu išteisinta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį rentgenologiniam tyrimui ir nurodė S. L. kad tai yra O. K.. Po to, kai S. L. atliko R. P. prašomus veiksmus, o būtent, padarė ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens krūtinės ląstos rentgenogramą ir ant jos užrašė, kad tai yra 2007-02-22 padaryta O. K., gimusios (duomenys neskelbtini), krūtinės ląstos rentgenograma ir parašė išvadą apie tariamai O. K. darytos rentgenogramos rezultatus, R. P., panaudodamas šiuos žinomai tikrovės neatitinkančius dokumentus, pats suklastojo klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikrą dokumentą, o būtent pacientės OK, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini) (t.y. O. K.) asmens sveikatos istoriją, į kurią pats įklijavo tikrovės neatitinkančią S. L. pateiktą išvadą įdėtiniame lape į O. K. ambulatorinę kortelę, esą 2007 m. vasario 22 d. buvo padaryta O. K. krūtinės ląstos rentgenograma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nėra matomos patologijos.

Šiais veiksmais R. P. pažeidė Geros klinikinės praktikos taisyklių, patvirtintų LR Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 12 d. įsakymu Nr.320, punkto 2.10. reikalavimą, kad visa klinikinė informacija turi būti užrašoma, tvarkoma ir laikoma taip, kad būtų galima ją tiksliai skelbti, aiškinti ir patikrinti jos tikslumą, punkto 4.1.3., reikalavimą, kad tyrinėtojas turi būti susipažinęs su geros klinikinės praktikos taisyklėmis, norminiais reikalavimais ir pagal juos dirbti, punkto 4.5.1. reikalavimą, kad tyrinėtojas turi atlikti bandymą pagal protokolą, suderintą su užsakovu, punkto 4.5.2., reikalavimą, kad tyrinėtojas negali savavališkai nukrypti nuo protokolo arba jį keisti be užsakovo sutikimo ir kol tokios pataisos neperžiūrės ir nepatvirtins institucijos priežiūros komisija/nepriklausomas etikos komitetas, punkto 4.5.3., reikalavimą, kad tyrinėtojas arba jo paskirtas asmuo turi dokumentuoti ir paaiškinti bet kurį nukrypimą nuo patvirtinto protokolo, punkto 4.9.1., reikalavimą, kad tyrinėtojas turi užtikrinti, kad perduodami užsakovui tiriamojo duomenų anketos forma (DAF) ir visų reikalaujamų ataskaitų duomenys būtų tikslūs, pilnos sudėties, įskaitomi ir pateikti laiku, punktų 4.11.1 4.11.2, reikalavimus, kad tyrinėtojas apie visus pavojingus nepageidaujamus reiškinius turi tuoj pat pranešti užsakovui. Skubiai pranešus, reikia nedelsiant pateikti išsamią rašytinę ataskaitą. Be to, tyrinėtojas turi laikytis taikomų norminių reikalavimų dėl pranešimų apie netikėtas pavojingas nepageidaujamas reakcijas valstybinei tarnybai ir nacionaliniam etikos komitetui. Apie nepageidaujamus reiškinius, arba nenormalius laboratorijos rodiklius, kurie protokole nusakyti kaip itin pavojingi saugumo pažiūriu turi būti pranešta užsakovui, remiantis reikalavimais dėl pranešimo ir per protokole užsakovo nurodytą laiką, VšĮ ,, (duomenys neskelbtini) ligoninės“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigų ir VšĮ ,,(duomenys neskelbtini) ligoninės Konsultacijų poliklinikos reumatologo gydytojo- ordinatoriaus pareigų instrukcijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą reikalavimą darbe vadovautis galiojančiais įstatymais, teisės aktais, potvarkiais, daryti kokybiškus ir pagrįstus įrašus asmens ambulatorinėse, stacionaro ir kitose sveikatos ministerijos patvirtintose formose, Klinikinio tyrimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) skyriaus ,,saugumas“ 1 punkto reikalavimą, kad nepageidaujami reiškiniai (NR) registruojami kiekvieno vizito metu, klinikinio tyrimo eigos ir veiksmų išaiškinimo dalyje esančio punkto (W) reikalavimą, kad nepageidaujami reiškiniai turi būti užrašomi kiekvieno vizito metu, įskaitant baigimo dalyvauti tyrime/pasitraukimo iš tyrimo ir tolesnio stebėjimo vizitus.

Dėl tokių valstybės tarnautojui prilyginto asmens- gydytojo R. P. veiksmų valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, nes tyčiniais ir aiškiai neteisėtais savo veiksmais jis daug kartų grubiai pažeidė Lietuvos įstatymus bei įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, klinikinio tyrimo protokolą, taip sumenkino valstybės prestižą ir valstybės institucijos VšĮ ,,(duomenys neskelbtini) ligoninės“ autoritetą visuomenėje, diskreditavo asmens, prilyginamo valstybės tarnautojui vardą, suklastodamas didelį kiekį tikrų dokumentų padarė didelės neturtinės žalos valstybės viešiesiems interesams, jos tarptautiniam autoritetui.

Tuo R. P. kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje padarymu.

1.2. Be to, R. P. buvo kaltinamas tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ patalpose, toje pačioje savo darbo vietoje, žinodamas, kad M. Č. negali būti įtraukta į klinikinį tyrimą dėl sveikatos būklės, pažeisdamas klinikinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) protokolo skyriaus ,,Neįtraukimo kriterijai“ 8 punkto reikalavimą, kad į tyrimą negali būti įtraukti tuberkulioze sirgę pacientai arba pacientai, kurių įžanginio vizito metu pateikta krūtinės ląstos rentgenograma patvirtina tuberkuliozę, pats užpildė sutikimo formą, kurią davė pasirašyti M. Č., taip neteisėtai įtraukė pastarąją į klinikinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai padaręs R. P., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2006 m. kovo 30 d. iki 2006 m. rugsėjo 14 d., VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ patalpose, toje pačioje savo darbo vietoje, pažeisdamas 2005 m. rugsėjo 29 d. klinikinio tyrimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų klinikinio tyrimo vykdymo tvarkos nuostatų dėl pacientų saugumo 4 punkto reikalavimą, kad kiekvieno vizito metu yra būtina atlikti fizinį paciento ir jo pagrindinių organizmo rodiklių ištyrimą, 6 punkto reikalavimą -vertinti krūtinės ląstos rentgenogramą, nerūpestingai atliko gydytojo pareigą, nes, turėdamas medicinos žinias, turėdamas objektyvias galimybes išsamiai ištirti ir įvertinti M. Č. sveikatos būklę, to nepadarė, tinkamai ir laiku neįvertino tiriamo vaistinio preparato- (duomenys neskelbtini), žalingo poveikio M. Č. sveikatai, 2006 m. balandžio 13 d., 2006 m. balandžio 27 d., 2006 m. gegužės 11 d., 2006 m. gegužės 25 d., 2006 m. birželio 8 d., 2006 m. birželio 22 d., 2006 m. liepos 05 d., 2006 m. liepos 20 d., 2006 m. rugpjūčio 17 d., 2006 m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. rugsėjo 14 d. davė nurodymus tyrimo slaugytojai D. S. suleisti M. Č. tiriamą vaistinį preparatą- (duomenys neskelbtini), dėl kurio poveikio M. Č. mirė 2006 m. spalio 18 d., taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę M. Č., t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 132 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Šalies argumentai

2. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė L. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį, kuria R. P. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį išteisintas, ir R. P. baudžiamąją bylą pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nutraukti, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui; nukentėjusiųjų V. Č., V. K., I. Č., A. M., J. L. civilinius ieškinius patenkinti.

2.1. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. P. išteisinimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį yra nepagrįstos bei neteisingos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas paminėtą sprendimą priėmė tik išteisintojo R. P. teisme duotų parodymų pagrindu, neįvertino byloje esančių įrodymų visumos. R. P. parodymai šioje dalyje, apeliantės įsitikinimu, turėjo būti įvertinti kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

2.2. Teismo išvados, kad R. P. M. Č. atžvilgiu kaip gydytojas ir pagrindinis klinikinio tyrimo tyrėjas veikė tinkamai, t.y. neturėjo ir negalėjo nustatyti plaučių ligos M. Č., įtraukdamas ją į tyrimą ar vėliau tyrimo eigoje, kelia pagrįstų abejonių. R. P. buvo įsipareigojęs klinikinį tyrimą (duomenys neskelbtini) atlikti tik pagal klinikinio tyrimo protokolą ir į klinikinį tyrimą įtraukti tik tuos asmenis, kurie atitinka įtraukimo ir neprieštarauja neįtraukimo kriterijams, nurodytiems protokole.

2.3. Klinikinio tyrimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatos rodo, kad gydytojas R. P., veikdamas kaip klinikinio tyrimo tyrėjas turėjo pareigą išsamiai ištirti paciento sveikatą prieš įtraukdamas jį į klinikinį bandymą, nes tik taip buvo galima nustatyti, ar žmogus atitinka įtraukimo ir neprieštarauja neįtraukimo kriterijams. R. P. šios nuostatos buvo žinomos, jis buvo pasirašęs klinikinio tyrimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojęs pagal jį dirbti. Taigi, be kitų diagnozių, R. P. privalėjo išsiaiškinti, ar M. Č. neserga tuberkulioze ar kita plaučių liga. Gydytojas tokiems tyrimams turėjo visas sąlygas bei galimybes ir privalėjo juos atlikti. Be to, M. Č. sveikatos būklė privalėjo būti išsamiai ištirta ne tik prieš įtraukiant ją į medicininį bandymą Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir prieš įtraukiant ją į ankstesnį, jo paties vykdytą klinikinį tyrimą pagal protokolą (duomenys neskelbtini). Tokie klinikinio tyrimo vykdymo reikalavimai yra visiškai pagrįsti ir būtini, nes paciento būklė nėra statiška, ji kinta, o R. P. prieš darbą buvo informuotas apie bandomąjį preparatą (duomenys neskelbtini). Šis preparatas yra (duomenys neskelbtini) - vaistas, slopinantis imuninės sistemos (natūralios organizmo apsaugos) veiklą, todėl jo negalima naudoti pacientams, sergantiems aktyvia tuberkulioze, kitomis sunkiomis infekcijomis (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 10-11 psl.).

2.4. Teismas visiškai nevertino ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, kad R. P. nevykdė savo, kaip gydytojo ir klinikinio tyrimo tyrėjo, pareigų su M. Č. dirbdamas jau pirmajame klinikiniame tyrime (pagal klinikinio tyrimo protokolą (duomenys neskelbtini)). Šiame ekspertizės akte nurodyta, kad klinikinio tyrimo dokumentuose turi būti nurodomos visos ankstesnės ligos, pranešami visi pacientui stebėti nepageidaujami reiškiniai, įvykę jai dalyvaujant tyrime. Ligonei M. Č. buvo atlikta dešinio kelio sąnario endoprotezavimo operacija (2006-09-13 apie tai padarytas įrašas gydymo stacionare istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini); „protezuotas dešinysis kelio sąnarys“). Klinikinio tyrimo kortelės išraše 2005-11-28 nurodyta, kad ligonei operacijų neatlikta. M. Č. tyrimų kortelėje nėra įrašyta, kad jai yra nustatyta inkstų amiloidozė ir osteoporozė. Šios diagnozės nurodytos VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše, pasirašytame gyd. R. P.. M. Č. buvo gydyta nuo 2005-05-11 iki 2005-05-24 ((duomenys neskelbtini) TLK rašto 12-2465 įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi pacientę gydė R. P. ir pats pasirašė minėtą išrašą, jis žinojo apie inkstų amiloidozės bei osteoporozės diagnozes, tačiau klinikinio tyrimo kortelėje jų neįrašė. Tokie duomenys rodo, kad jau 2005 m., įtraukdamas M. Č. į pirmąjį klinikinį tyrimą, R. P. sąmoningai nuslėpė duomenis apie tikrąją pacientės sveiktos būklę ir jo paties M. Č. nustatytas ligas- amiloidozę bei osteoporozę.

2.5. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta M. Č.: (duomenys neskelbtini) amžiaus moteris daug metų sirgo reumatoidiniu artritu, dėl ko deformavosi sąnariai, išsivystė inkstų amiloidozė, poliserozitas. Nusilpus organizmui, generalizavosi tuberkuliozė (autopsijos metu dešinio plaučio viršūnėje rastas sukalkėjęs tuberkuliozės židinys), jos židiniai išsisėjo plaučiuose, blužnyje, kepenyse, miokarde, išsivystė fibrinis perikarditas, perifokalinė pneumonija, dėl ko ligonė mirė, išgulėjusi 36 dienas (duomenys neskelbtini) skyriuje (psl. 8).

2.6. Be kita ko, nuosprendyje neišanalizuoti parodymai ir duomenys, esantys kitų šio klinikinio tyrimo pacientų klinikinio tyrimo kortelėse. Iš įrašų klinikinio tyrimo kortelėse matyti, kad tas pats gydytojas, tuo pačiu metu - 2006 m. kovo 30 d., laikotarpiu nuo 7 val. iki 9 val., t. y. maždaug per 2 valandas laiko, be M. Č., atliko dar 4 asmenų (V. P., I. Č., R. M., E. Ž.) nutraukimo tyrime (duomenys neskelbtini) ir įtraukimo į tyrimą (duomenys neskelbtini) vizitus ir R. S. savaičių vizitą klinikiniame tyrime (duomenys neskelbtini). Iš šių asmenų kortelėse padarytų įrašų matyti, kad šių žmonių vizitai pagal įrašus turėjo vykti vienu metu: sutampa M. Č. ir V. P., I. Č. ir R. M., M. Č. ir R. S. vizitų, su jais atliktų veiksmų laikas. Gydytojas per dvi valandas priėmė ir aptarnavo 6 žmones, kas patvirtina, kad jiems skyrė ne daugiau kaip po 20 minučių. Akivaizdu, kad toks laikas yra nepakankamas tokiam vizitui, koks yra aprašytas kortelėje, nes čia aprašomos ir sutikimų, paėmimų procedūros, ir visa eilė tyrimų, apžiūrų. Tokie įrašai tik patvirtina byloje apklaustų pacientų parodymus, kad gydytojas jiems daug dėmesio neskyrė, jį matydavo net ne visų vizitų metu.

2.7. Teismas nevertino taip pat ir Lietuvos Respublikos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos „Vaistinio preparato klinikinio tyrimo (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. rugsėjo 29 d., versija galutinė) geros klinikinės praktikos tyrimo centro inspekcijos protokole Nr. (duomenys neskelbtini)“ nustatytų aplinkybių, atliekant inspekciją R. P. vykdytuose klinikiniuose tyrimuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ši inspekcija buvo atlikta gavus informaciją apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) minėtų tyrimų jungtinį auditą, kurio metu buvo nustatyta visa eilė geros klinikinės praktikos pažeidimų. Inspekcijos metu, tiriant klinikinių tyrimų dokumentaciją, susijusią su paciente M. Č., jos klinikinio tyrimo kortelėje buvo rasti įrašai, kad pacientei (duomenys neskelbtini) (M. Č.) rentgenogramos buvo daromos 2005-11-28 Nr. (duomenys neskelbtini) (pastaba, ši rentgenograma buvo atlikta pacientę įtraukiant į (duomenys neskelbtini) tyrimą); 2006-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-05- 25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-02-22 Nr. (duomenys neskelbtini). Rentgenogramas dariusi gydytoja rentgenologė S. L. nepateikė inspektoriams 2006-03-30 ir 2006-05-25 darytų rentgenogramų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), apie kurias yra padaryti įrašai asmens sveiktos kortelėje. Pateiktos tik 2005-11-28 ir 2007-02-22 darytos rentgenogramos. Pateiktų rentgenogramų datos ir numeriai nesutampa su tyrimo kortelėje įrašytomis datomis ir numeriais. Ant nuotraukos 2005-11-28 nurodyta gimimo data (duomenys neskelbtini), nors M. Č. gimimo metai-(duomenys neskelbtini), nuotraukos numeris taisytas (taisymas nepasirašytas, taisymo data nenurodyta). Nuotraukos 2007-02-22 numeris nesutampa su pacientės asmens kortelėje nurodytu numeriu: ant nuotraukos užrašytas numeris Nr. (duomenys neskelbtini), o pacientės sveikatos istorijoje- (duomenys neskelbtini). Ši nuotrauka negalėjo būti padaryta M. Č., nes 2007-02-22 ji buvo mirusi. Tyrimo pacientės asmens sveikatos istorijoje pažymėta, kad 2006-05-25 taip pat buvo padaryta pacientės plaštakų ir pėdų rentgenograma (nors tai nebuvo reikalaujama pagal protokolą).Gydytojos rentgenologės S. L. teigimu, pagrindinis tyrėjas R. P. šią nuotrauką jai pavedė saugoti ir nurodė, kad jis jai pasakys, kada jas reikia išsiųsti užsakovui. Taigi senos rentgenogramos, padarytos iš anksto 2007-02-22 buvo išsiųstos užsakovui, nurodant klaidingą jų atlikimo datą, t.y. po to, kai pacientė jau tris mėnesius buvo mirusi. Gyd. rentgenologė S. L. inspektoriams paminėjo, kad įrašas tyrimo pacientės asmens istorijoje apie tai, kad jai buvo padarytos rentgenogramos 2006-05-25,turėjo būti iš sveikatos istorijos išimtas, bet R. P. tai pamiršo padaryti.

2.8. Inspekcijos išvados atitinka teisme apklaustos buvusios klinikinio tyrimo rentgenologės S. L. parodymus. Pastaroji patvirtino, kad ji R. P. pakviesta dirbo radiologe klinikiniame tyrime. Atliko konkretų darbą - darė žmonėms rentgeno nuotraukas. Tai buvo planuojamas darbas, R. P. buvo jos vadovas. Apie tai, kad pas ją ateis pacientas, pranešdavo gydytojas R. P. arba ateidavo pacientas su numerėliu. Ji užrašydavo tuos duomenis, kuriuos atnešdavo pacientas. Ji tam žmogui padarydavo nuotrauką, įdėdavo ją į voką ir nunešdavo į kabinetą, kur jie dirbo (P., V.). Nuotraukos buvo padėtos pas P.. Plaučių nuotraukų jie niekur nesiųsdavo, jos buvo laikomos atskirai nuo kitų ligoninės pacientų nuotraukų. Ji nežino, kur yra Č. ir K. pirminės nuotraukos. Galėjo būti, kad vietoje mirusio žmogaus su tyrėjų žinia ateina kitas žmogus su tuo numeriu. Teoriškai galimas variantas, kad ateidavo žmogus ir atsinešdavo kito žmogaus siuntimą. Šiuose tyrimuose ji turėjo daryti bendrą įvertinimą pagal standartą, nebuvo nurodoma, kad kažko būtent ieškoti. Č. ir K. atvejo ji nepamena. Negali atskirti, kada koks žmogus buvo atėjęs.

2.9. S. L. parodymai patvirtina, kad klinikinio tyrimo rentgenogramos buvo saugomos tyrimų centre, pas pagrindinį tyrėją R. P.. Kita vertus, M. Č. neva padarytos krūtinės ląstos 2006-03-30 ir 2006-05-25 rentgenogramos nerastos, nors buvo rastos visos visiems kitiems asmenims šio tyrimo metu padarytos rentgenogramos. Patikrinimų metu auditoriai, inspektoriai ne kartą bendravo su R. P., ėmė jo paaiškinimus, tačiau jis niekam nepranešė apie galimą tų nuotraukų dingimą, pats jų neieškojo ir neprašė, kad būtų atlikti dingusių nuotraukų paieškos darbai. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme R. P. nedavė parodymų apie šių nuotraukų padarymo, dingimo aplinkybes. Neabejotina, kad jeigu tos rentgenogramos M. Č. būtų buvę iš tiesų padarytos, tai gydytojas būtų jas pateikęs tikrintojams. Taigi, darytina išvada, kad 2006-03-30 ir 2006-05-25 rentgenologiniai krūtinės ląstos tyrimai M. Č. iš viso nebuvo padaryti. R. P. atsisakius paaiškinti apie M. Č. ištyrimo (taip pat ir jos plaučių) aplinkybes, prieš įtraukiant ją į klinikinį tyrimą (duomenys neskelbtini), lieka neaišku, kokiais duomenimis teismas rėmėsi padarydamas išvadą, kad M. Č. pirmo (įžanginio) vizito metu rentgenologinis tyrimas iš tiesų buvo atliktas ir kad sveikatos patologija jai nebuvo nustatyta.

2.10. Paminėtos aplinkybės rodo, kad gydytojas, būdamas įsipareigojęs dirbti pagal protokolą ir eksperimentą atlikti taip, kad M. Č. klinikiniame tyrime būtų saugi, turėjo visas sąlygas ir galimybes išsamiai ištirti M. Č. sveikatą, prireikus padaryti jai papildomus tyrimus, kad nekiltų jokių abejonių dėl M. Č. galimybės dalyvauti klinikiniame tyrime (duomenys neskelbtini). Tačiau jis to nepadarė, neatliko M. Č. krūtinės ląstos rentgenologinio tyrimo ar kitų tyrimų tuberkuliozei nustatyti, vizitų metu neatidžiai vertino jos sveikatos būklę, nors šios pacientės sveikata silpo, laiku neįvertino žalingo bandomojo preparato poveikio, pats skyrė bandomąjį preparatą M. Č., dėl kurio neigiamo poveikio moteris ir mirė.

2.11. Taigi, išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, įvertinus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, tarpusavyje susijusių įrodymų visumą, yra pagrindas išvadai, kad R. P. buvo pagrįstai kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio3 dalyje, todėl šioje dalyje baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Šalies argumentai

2.12. Be to, Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtus V. Č., V. K., I. Č., A. M. ir J. L. civilinius ieškinius. Teismas konstatavęs, kad R. P. pagal BK 228 straipsnio2 dalį, BK 300 straipsnio3 dalį, 308¹straipsnio1 dalį buvo kaltinamas pagrįstai, privalėjo iš esmės išspręsti ir civilinių ieškinių klausimus.

3. Išteisintasis bei asmuo, kuriam dėl dalies nusikalstamų veikų baudžiamoji byla nutraukta, R. P. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti prokurorei arba nuosprendžio dalį, kuria pagal BK 308¹straipsnio1 dalį baudžiamoji byla jam nutraukta, panaikinti ir nauju nuosprendžiu jį pagal BK 308¹straipsnio1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

3.1. Apeliantas nurodo, kad nors teismas, 2016-11-14 posėdyje išklausęs baigiamąsias kalbas, nustatė esminius kaltinamojo akto trūkumus, kurie trukdė teismui nagrinėti bylą ir negalėjo būti ištaisyti teisme, tačiau pažeisdamas BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatas, neperdavė bylos prokurorei, o tik pasiūlė prokurorei ištaisyti kaltinamojo akto trūkumus. Prokurorė ginaujo kaltinamojo akto nesurašė, o tiesiog pakeitė kaltinimą. Jeigu teismas nebūtų pažeidęs paminėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų ir bylą būtų grąžinęs prokurorei, ikiteisminis tyrimas jam būtų nutrauktas dėl senaties ir joks nuosprendis jam nebūtų priimtas. Šį, apelianto manymu, esminį BPK pažeidimą galima ištaisyti BPK 326 straipsnio1 dalies5 punkto pagrindu.

3.2. Be kita ko, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai, plečiamai aiškino ir taikė BK 308¹ straipsnio 1 dalį. Padarė nepagrįstą išvadą, kad neteisėtas, pažeidžiant klinikinį tyrimą reglamentuojančius teisės aktus, įtraukimas į biomedicininį tyrimą, kuo jis buvo kaltinamas, yra prilyginamas draudžiamam biomedicininiam tyrimui. Teismas nuosprendyje neišaiškino BK 308¹straipsnio1 dalies požymio „draudžiamas biomedicininis tyrimas su žmogumi“ bei šio požymio nevertino su byloje nustatyta aplinkybe, kad klinikinis tyrimas ,, (duomenys neskelbtini)“, kurio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo draudžiamas- priešingai dėl jo atlikimo Lietuvos Respublikoje buvo gauti visų kompetentingų institucijų leidimai.

3.3. Nuosprendyje padarydamas išvadą, kad neteisėtas įtraukimas į biomedicininį tyrimą yra tapatus draudžiamam biomedicininiam tyrimui, teismas nevertino ir ilgalaikių bei nuoseklių įstatymo leidėjo veiksmų, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad įstatymo leidėjo valia buvo aiškiai atriboti draudžiamo biomedicininio tyrimo sąvoką nuo klinikinio tyrimo atlikimą reglamentuojančių norminių arba kitokių aktų pažeidimo ar nevykdymo (galiojusio ATPK 43¹⁰straipsnis,šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnis).Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad 308¹straipsniu BK buvo papildytas, atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos, jos papildomo protokolo dėl žmonių klonavimo uždraudimo bei LR Biomedicininių tyrimų etikos įstatymų nuostatas, kurios, be kita ko, ir nustato, kokie biomedicininiai tyrimai su žmogumi yra draudžiami.

4. Atsikirtimu į Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės L. Š. ir išteisintojo bei asmens, kuriam dėl dalies nusikalstamų veikų baudžiamoji byla nutraukta, R. P. apeliacinius skundus civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė N. M. prašo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dalyje dėl nukentėjusiųjų V. Č., V. K., I. Č., A. M., J. L. civilinių ieškinių patenkinimo atmesti. Dėl išteisintojo bei asmens, kuriam dėl dalies nusikalstamų veikų baudžiamoji byla nutraukta, R. P. apeliacinio skundo palieka spręsti teismui.

4.1. Civilinio atsakovo atstovė pažymi, kad BPK 115 straipsnis numato, jog teismas gali patenkinti civilinį ieškinį ar jį atmesti tik tuo atveju, jeigu priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Kadangi šioje byloje yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, R. P. atžvilgiu negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Dėl šios priežasties Panevėžio apygardos teismas byloje pateiktus civilinius ieškinius visiškai pagrįstai paliko nenagrinėtus. Prokurorės skunde minimame Konstitucinio teismo nutarime nebuvo nagrinėjamas BPK 115 straipsnio atitikties konstitucijai klausimas.

4.2. Be to, šioje byloje dar iki 2016-06-27 Konstitucinio teismo nutarimo priėmimo, kitos kaltinamosios- S. V., atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, jai pareikšti V. Č., V. K., I. Č., A. M., J. L. civiliniai ieškiniai buvo palikti nenagrinėti. Kadangi civiliniuose ieškiniuose nebuvo nurodyta iš ko reikalaujama priteisti ieškiniuose nurodytas sumas, tenkinus civilinius ieškinius tik vieno kaltinamojo (R. P.) ar jo draudiko (civilinio atsakovo) atžvilgiu, būtų pažeistos R. P. bei civilinio atsakovo teisės ir baudžiamojo proceso principai (pvz.: rungimosi principas).

Šalies argumentai

4.3. Nurodo ir tai, jog 2005-10-27 civilinis atsakovas (draudikas) sudarė Pagrindinių tyrėjų ir biomedicininių tyrimų užsakovų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurią patvirtina draudimo liudijimas, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 73-75) bei jo priedai (2 t., b.l. 76-79 (toliau -draudimo sutartis). Draudimo sutartimi buvo apdrausta biomedicininių tyrimų užsakovų ir pagrindinių tyrėjų, tame tarpe R. P., civilinė atsakomybė, atliekant biomedicininį tyrimą VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninėje“, (duomenys neskelbtini), kurio protokolo numeris (duomenys neskelbtini) ir kuris yra biomedicininio tyrimo (duomenys neskelbtini) tąsa. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką yra sutartinė, t.y. kyla iš sudarytos draudimo sutarties bei pagal joje esančias sąlygas. Vertinant šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei draudimo sutarties (tame tarpe ir draudimo taisyklių) sąlygas, akivaizdu, kad draudikui šiuo atveju nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Šioje byloje pareikšti civilinių ieškovų reikalavimai neatitinka draudimo taisyklėse nurodytų sąlygų viseto, kurios leistų šiuos reikalavimus pripažinti draudiminiais įvykiais. Civilinių ieškovų pareikšti reikalavimai atlyginti žala yra nedraudiminiai įvykiai. R. P. pripažinus kaltu padarius vieną ar kelias nusikalstamas veikas (tyčia ar dėl neatsargumo), civiliniai ieškiniai draudiko (civilinio atsakovo) atžvilgiu automatiškai negalėtų būti tenkinami, nes, vadovaujantis draudimo taisyklių 19.6. punktu, žala, padaryta įvykdžius veikas (tyčia arba dėl neatsargumo), užtraukiančias baudžiamąją atsakomybę, patenka į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą ir, nepaisant visų kitų draudimo sutarties sąlygų, sudaro savarankišką pagrindą draudikui nemokėti draudimo išmokos.

4.4. Draudimo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad teisėtu biomedicininių tyrimu laikomas toks biomedicininis tyrimas, kuris atliekamas Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Savo ruožtu neteisėtas biomedicininis tyrimas yra toks biomedicininis tyrimas, kuris atliekamas pažeidžiant Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas (draudimo taisyklių 10 p.). Nustačius, jog biomedicininis tyrimas buvo neteisėtas, t.y. buvo atliekamas pažeidžiant Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas (pvz.: negavus tiriamojo asmens sutikimo ar asmeniui neatitinkant įtraukimo kriterijaus), tokiu atveju, vadovaujantis draudimo taisyklių 19.1. punktu, civilinių ieškovų reikalavimai laikytini nedraudiminiais įvykiais, o civiliniai ieškiniai draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu laikytini nepagrįstais.

4.5. Nepaisant to, jog civiliniai ieškiniai dėl aukščiau išdėstytų argumentų draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu negali būti tenkinami, civiliniuose ieškiniuose reikalaujamos sumos yra neproporcingai didelės bei neatitinka teisminės praktikos.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės L. Š. apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintojo bei asmens, kuriam baudžiamoji byla dėl dalies nusikalstamų veikų nutraukta, R. P. apeliacinį skundą atmesti, išteisintasis bei asmuo, kuriam baudžiamoji byla dėl dalies nusikalstamų veikų nutraukta, R. P. ir jo gynėjas prašė išteisintojo bei asmens, kuriam baudžiamoji byla dėl dalies nusikalstamų veikų nutraukta, R. P. apeliacinį skundą tenkinti, o Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės L. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

6. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės L. Š., išteisintojo bei asmens, kuriam baudžiamoji byla dėl dalies nusikalstamų veikų nutraukta, R. P. apeliaciniai skundai paliekami nenagrinėti, o baudžiamoji byla R. P. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, 308¹ straipsnio 1 dalį nutraukiama, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6.1.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad užtikrinti kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės saugumą nuo nusikaltimų – valstybės priedermė ir vienas iš jos prioritetinių uždavinių, nes nusikaltimais ne tik yra pažeidžiamos asmens teisės ir laisvės, kitos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) saugomos ir ginamos vertybės, bet ir daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus. Jeigu valstybė nesiimtų deramų veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, būtų griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais, didėtų nepagarba teisinei tvarkai, įvairiems socialiniams institutams. Todėl pagal Konstituciją valstybė – visos visuomenės organizacija, privalanti garantuoti viešąjį interesą, turi ne tik teisę, bet ir priedermę imtis įvairių teisėtų priemonių, užkertančių kelią nusikaltimams, ribojančių bei mažinančių nusikalstamumą. Valstybės nustatytos ir taikomos priemonės turi būti veiksmingos. Kita vertus, Konstitucinis Teismas yra nurodęs ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtinta siekiančios saugoti ir ginti bei sugebančios apsaugoti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų demokratinės teisinės valstybės samprata negali būti pagrindas pažeisti žmogaus teises ir laisves, suvaržyti jas labiau negu reikia visuomenei svarbiems teisėtiems tikslams pasiekti arba tokiais suvaržymais paneigti žmogaus teisių ir laisvių esmę (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Ne mažiau svarbu yra užtikrinti ir asmens, įtariamo, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisių apsaugą, išvengti nepagrįsto asmens baudžiamojo persekiojimo, neteisingos bausmės – nekaltas asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).

6.2.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog R. P. baudžiamoji byla kartu su 2012-03-20 kaltinamuoju aktu 2012-03-28 teismui buvo perduota, kaltinant jį nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 308¹ straipsnio 1 dalyje, 132 straipsnio 3 dalyje, padarymu (12 t., b.l. 11-80, 81, 85). Sprendžiant iš nusikalstamų veikų aprašymo, R. P. galimai atliktų neteisėtų veiksmų pabaiga yra 2007 m. vasario 22 d. Pagal R. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją už BK 308¹ straipsnio 1 dalyje (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272) numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo numatytas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba bauda, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų (nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis)); o už 132 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą –laisvės atėmimas iki aštuonerių metų (neatsargus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnis)). Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį (2003-04-10 įstatymo redakcija Nr. IX-1495, įsigaliojusi nuo 2003-05-01) asmeniui, padariusiam neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo veikų padarymo yra praėję penkeri metai.

6.3. Tokiu būdu išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pagal BK 308¹ straipsnio 1 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272), 132 straipsnio 3 dalį R. P. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai suėjo 2012 m. vasario 22 d., t.y. dar byloje atliekant ikiteisminį tyrimą.

6.4. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2002-03-14 įstatymo redakcija Nr. IX-785, įsigaliojusi nuo 2003-05-01, galiojusi šioje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą) imperatyviai nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Sprendžiant iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimą organizavusi ir jam vadovavusi prokurorė pirmiau paminėtų įstatymų nuostatų nesilaikė ir R. P. ikiteisminio tyrimo pagal BK 308¹ straipsnio 1 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272), 132 straipsnio 3 dalį, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, nedelsiant nenutraukė. Šio ikiteisminio tyrimo metu padaryto esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo bylos parengimo nagrinėti teisme metu, o taip pat ir vėliau bylos nagrinėjimo teisme metu neištaisė ir pirmosios instancijos teismas. Apygardos teismas, net ir esant nevienkartiniam kaltinamojo R. P. bei jo gynėjo prašymui dėl paminėtų nusikalstamų veikų bylą nutraukti (13 t., b.l. 18-19, 98-99, 112), tęsė bylos nagrinėjimą iš esmės ir tik skundžiamu nuosprendžiu R. P. BK 132 straipsnio 3 dalį išteisinto, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o pagal BK 308¹ straipsnio 1 dalį, pasisakydamas dėl šios veikos sudėties požymių kaltinamojo veiksmuose buvimo, jam bylą nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

6.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės ir dėl R. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų, dėl kurių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai buvo suėję dar ikiteisminio tyrimo metu, bei tik skundžiamu nuosprendžiu jam nutraukdamas bylą pagal BK 308¹ straipsnio 1 dalį, o pagal BK 132 straipsnio 3 dalį jį išteisindamas, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, pažeidė ne tik pirmiau paminėtas baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas, bylos nagrinėjimo metu galiojusias BPK 232, 254 straipsnių nuostatas, bet ir kaltinamojo teisę į teisingą teisinį procesą, teisę į gynybą, lygiateisiškumo principą.

6.6. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį, ne kartą yra konstatavęs (inter alia 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimuose), kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja ir tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai).

6.7. Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Konstitucijoje įtvirtinti ikiteisminio tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme ir valstybinio kaltinimo palaikymo baudžiamosiose bylose institutai suponuoja tokį bendrąjį baudžiamojo proceso konstitucinį modelį, pagal kurį ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme yra atskiri baudžiamojo proceso etapai. Per ikiteisminį tyrimą yra renkama ir vertinama informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuspręsti, ar turi būti tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir ar jį pabaigus baudžiamoji byla turi būti perduodama teismui, taip pat tam, kad būtų galima perduotą baudžiamąją bylą nagrinėti teisme ir ją teisingai išspręsti. Įstatymu reguliuojant ikiteisminį tyrimą ir jį atliekant turi būti laikomasi Konstitucijos normų ir principų, įtvirtinančių inter alia asmenų lygiateisiškumą, žmogaus laisvės neliečiamumą, draudimą žeminti žmogaus orumą, žmogaus asmens, privataus gyvenimo, būsto neliečiamumą, nuosavybės neliečiamumą, nekaltumo prezumpciją, asmens teisę į teisminę gynybą ir teisę turėti advokatą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

6.8. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte išdėstytoje normoje, galiojusioje atliekant nagrinėjamoje byloje ikiteisminį tyrimą, įtvirtintas teisinis reguliavimas galiojo taip pat ir Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo, kuriuo buvo patikrintas Baudžiamojo proceso kodekso normų, susijusių su baudžiamosios bylos nutraukimu, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, konstitucingumas, priėmimo metu, taip pat ir po šio nutarimo priėmimo iki 2017 m. gruodžio 5 d. Vertindamas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindus ir procedūrą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, Konstitucinis Teismas aptariamu aspektu priekaištų baudžiamojo proceso įstatyme numatytam teisiniam reguliavimui neturėjo. Paminėtame nutarime Konstitucinis Teismas dar kartą pažymėjo, jog pagal Konstitucijos 118 straipsnį (2003 m. kovo 20 d. redakcija) ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Pagal Konstituciją prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas ir kad jo funkcijos yra kitokios nei teisingumo vykdymas (inter alia2004 m. gegužės 13 d. nutarimas); pagal Konstituciją prokuroras nevykdo teisingumo; teisingumas taip pat nėra vykdomas ikiteisminio tyrimo etape (2006 m. sausio 16 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai).Ikiteisminio tyrimo metu yra renkama ir vertinama informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuspręsti, ar asmeniui turi būti pareikštas valstybinis kaltinimas ir baudžiamoji byla perduodama teismui. Vadinasi, tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, reiškia, kad nustatytais terminais nebuvo surinkta duomenų, būtinų kaltinimui pareikšti, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.

6.9. Taigi, iš teisinio reguliavimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, galiojusio tiek byloje atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nepakitusio po Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo priėmimo, pirmiau išdėstytų Konstitucinio Teismo išaiškinimų, neabejotina, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl tiriamų galimai padarytų nusikalstamų veikų, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, asmeniui dėl šių veikų tęsti ikiteisminį tyrimą nėra galimybės. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas turi būti nedelsiant nutraukiamas. Be kita ko, šioje baudžiamojo proceso stadijoje, priešingai nei bylos parengimo nagrinėti teisme metu, bylos nagrinėjimo teisme metu, negalioja taisyklė dėl įtariamojo asmens pozicijos tęsti ar ne baudžiamąjį procesą, nes, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, iš viso nėra jokio pagrindo manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, t.y. spręsti klausimą dėl atitinkamos baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimo įtariamojo veiksmuose.

6.10. Apie tai, kad bylos nutraukimas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ikiteisminio tyrimo stadijoje ir bylos nagrinėjimo teisme metu sukelia skirtingas teisines pasekmes, be pirmiau nurodytų aplinkybių, galima spręsti ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-444/2011 pateiktų išaiškinimų. Kasacinės instancijos teismas paminėtoje nutartyje pažymėjo, jog kaltinimo pareiškimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką; asmeniui pareiškus kaltinimus, yra išreiškiama prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymą; tokios pozicijos išreiškimas suponuoja ir tai, kad yra rimtas pagrindas abejoti dėl nepriekaištingos asmens, kuriam pareikštas kaltinimas, reputacijos; dėl kaltinimo pareiškimo suabejojama asmens garbe, paliečiamas jo orumas, asmens ir jo šeimos geras vardas bei reputacija.

6.11. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalis, kuria R. P. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o pagal BK 308¹ straipsnio 1 dalį jam byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas procesinis sprendimas – R. P. tiek pagal BK 308¹ straipsnio 1 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272), tiek pagal BK 132 straipsnio 3 dalį baudžiamoji byla nutraukiama, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamiausia priemone, ištaisant pirmiau aptartus padarytus esminius įstatymų pažeidimus, yra R. P., kiek tai įmanoma, grąžinimas į poziciją, kurioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų padaryti šie pažeidimai (status quo atkūrimas), bei tai, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nėra jokio pagrindo manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, nėra galimybės pasisakyti dėl apeliantų skunduose išdėstytų argumentų dėl BK 308¹ straipsnio 1 dalyje, 132 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių buvimo ar nebuvimo R. P. veiksmuose, todėl apeliaciniai skundai paliekami nenagrinėti.

6.12. Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji V. Č., A. M., J. L. pareiškę civilinius ieškinius. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką baudžiamosios bylos nutraukimo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, atveju civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti, tokiu būdu neužkertant kelio juos reikšti civilinio proceso tvarka. Būtent tai skundžiamu nuosprendžiu ir yra padaryta, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį, kuria R. P. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o pagal BK 308¹ straipsnio 1 dalį jam byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir R. P. baudžiamąją bylą pagal BK 308¹ straipsnio 1 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija Nr. X-272), BK 132 straipsnio 3 dalį nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės L. Š. ir išteisintojo bei asmens, kuriam baudžiamoji byla dėl dalies nusikalstamų veikų nutraukta, R. P. apeliacinius skundus palikti nenagrinėtus.

Teisėjai Daiva Pranytė – ZalieckienėJolanta ČepukėnienėAlgimantas Valantinas