- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- I3-2781-541/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00893-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Karolis Likas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei grąžinimo į pareigas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko 2020 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 10-TE-277 „Dėl P. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš Vilniaus AVPK pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2020 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) grąžinti pareiškėją į Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas (b. l. 1–9).
Pareiškėjas paaiškina, kad jis Įsakymu buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą kaip pažeminęs pareigūno vardą. Ginčijamas Įsakymas priimtas vadovaujantis atsakovo parengta 2020 m. vasario 10 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-IS-15 „Dėl galimo asmens duomenų saugumo pažeidimo paviešinus vaizdo įrašą apie G. B.“ (toliau – ir Išvada), kurioje nustatyta, kad pareiškėjo kaip pareigūno vardo žeminimas pasireiškė tuo, kad 2020 m. sausio 19 d. Vilniaus AVPK vidiniame kieme, Ševčenkos g., 26, pareiškėjo asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu padarius vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota iš tarnybinio automobilio išlaipinama ir į komisariatą vedama nuoga G. B. ir kurį pareiškėjas per Facebook Messenger programėlę patalpino į Vilniaus AVPK 1-osios kuopos grupę, kurios vartotojai galbūt buvo ne tik šios kuopos pareigūnai. Išvadoje konstatuota, kad tokiu būdu pareiškėjas, privalėdamas suvokti savo veiksmų neteisėtumą, nepagrįstai paviešino šiuos duomenis apie G. B. bei sudarė sąlygas šiam įrašui išplisti internete (įrašu vartotojai internete dalinosi tarpusavyje, jis buvo įkeltas į Discord platformą, informacija apie minėtą įvykį išplito spaudoje). Išvadoje teigiama, kad akivaizdu, jog tokiais veiksmais buvo pažeistos G.B. teisės ir privatumas, pažemintas jos orumas, neužtikrinti teisėti interesai. Išvadoje konstatuota, kad tokiu būdu pažemindamas policijos pareigūno vardą pareiškėjas nesilaikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a, b, c ir f punktų, 6 straipsnio 1 dalies e punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 5-V-783 patvirtintų Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35 ir 42 punktų, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 7 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimų.
Pareiškėjas pažymi, kad nors Išvadoje pareigūno vardo žeminimo sudėtine dalimi laikomas G.B. filmavimas asmeniniu mobiliuoju telefonu, tačiau Taisyklės tiesiogiai nedraudžia reikalui esant filmuoti asmeniniu mobiliuoju telefonu, juo labiau, kad pareiškėjas atsakovui pateiktame paaiškinime nurodė, kad jo tarnybinis telefonas buvo išsikrovęs, todėl pareiškėjas filmavo asmeniniu telefonu. Tačiau tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas, Išvadoje vertindamas šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę, be jokių įrodymų paneigė, nurodydamas, jog paėmus išjungtą tarnybinį pareiškėjo mobiliojo ryšio telefoną ir jį įjungus, šis buvo pakrautas, kas paneigia pareigūno paaiškinimą, kad tarnybinio mobiliojo ryšio telefono jis nenaudojo renkant duomenis apie G. B., kadangi šis buvo išsikrovęs. Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas tokią išvadą padarė remdamasis vien tik tuo, kad rytojaus dieną tarnybinis telefonas buvo pakrautas. Nei vienas pareigūnas savo paaiškinimuose nėra nurodęs, kad pareiškėjas tikrai nekrovė tarnybinio telefono, taip pat toks faktas nebuvo nustatytas ir vaizdo įrašų, kurie yra daromi tarnybiniame automobilyje esančiomis kameromis, nes tarnybos metu patruliai paprastai mobiliuosius telefonus įkrauna automobilinio kroviklio ar išorinės baterijos pagalba tarnybiniame automobilyje. Pareiškėjo manymu, galimai tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas Išvadoje siekė sudaryti įspūdį, kad pareiškėjas sąmoningai naudojosi asmeniniu telefonu turėdamas tikslą atlikti kažkokius neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas pažymi, kad jeigu jis būtų turėjęs tokį tikslą ir pareiškėjo tarnybinis telefonas nebūtų išsikrovęs, tai du kartus atsisakymą pasitikrinti girtumą alkotesteriu, pareiškėjas būtų filmavęs tarnybiniu telefonu. Tokie tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno paviršutiniški vertinimai įrodo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai.
Pareiškėjas paaiškina, kad padarytus vaizdo įrašus, susijusius su G. B., pareiškėjas Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje (toliau – ir Vilniaus AVPK OVS) bandė įkelti į Policijos registruojamų įvykių registrą (toliau – ir PRĮR), tačiau to padaryti nepavyko. Vaizdo įrašai buvo perrašyti į Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau – ir Vilniaus AVPK KPV TOP) tarnybinį kompiuterį, prie kurio dirbo minėto poskyrio specialistas V. S. (V. S.), nes, pasak pareiškėjo, šie įrašai buvo būtini nusikalstamai veikai tinkamai ištirti. Šias aplinkybes V. S. patvirtino tarnybinio patikrinimo metu. Vaizdo įrašus iš savo mobilaus telefono pareiškėjas ištrynė 2020 m. sausio 20 d. ryte.
Pareiškėjas pažymi, kad jis galėtų sutikti, kad kartu su V. S. padarė tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį Taisyklių 35 ir 42 punktų pažeidimu, kadangi vaizdo įrašai buvo perkelti į tarnybinį kompiuterį, o ne tiesiai į PRĮR, kaip tai nustatyta Taisyklėse, tačiau nesutinka, kad vaizdo įrašo įkėlimas į tarnybinį kompiuterį gali būti laikomas pareigūno vardo žeminimo sudėtine dalimi. Pareiškėjo teigimu, toks veiksmas niekaip negali būti pripažįstamas kaip žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojantis, todėl pareigūno vardo žeminimas nepagrįstai buvo kvalifikuotas kaip Taisyklių 35 ir 42 punkto pažeidimas. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad G. B., nusirengdama tarnybiniame automobilyje ir nuoga eidama iš tarnybinio automobilio į komisariatą, padarė administracinį nusižengimą, kuris numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), todėl pareiškėjas turėjo teisę daryti vaizdo įrašą.
Pareiškėjas paaiškina, kad Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjo neatsakingi veiksmai (pastarajam iš asmeninio mobiliojo ryšio telefono įkėlus įrašą su nuoga G. B. į Messenger programėlės Vilniaus AVPK PR 1-osios kuopos pareigūnų grupę, šis įrašas tapo prieinamas kiekvienam grupės vartotojui disponuojant juo (įrašu) savame įrenginyje su galimybe jį toliau platinti), kurių žalą jis privalėjo numatyti, užkirto kelią ir galimybę pašalinti neteisėtai internetinėje erdvėje plintantį minėtą vaizdo įrašą. Nors buvo nustatyta, kad vaizdo įrašas buvo perkeltas į tarnybinį Vilniaus AVPK KPV TOP kompiuterį, tačiau Išvadoje nepaneigta, kad vaizdo įrašas galėjo būti išviešintas būtent iš minėto kompiuterio.
Pareiškėjas pažymi, kad Facebook Messenger programa skirta privatiems susirašinėjimams, kurių negali matyti pašaliniai asmenys. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kiek pareigūnų vaizdo įrašą pamatė. Facebook Messenger programoje sukurtoje grupėje „1 kuopa“ 1 kuopos pareigūnai tarpusavyje dalinosi tarnybine informacija, neįprastais įvykiais tarnyboje, bet tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas nenagrinėjo, ar susirašinėjimas minėtos programos pagalba gali būti traktuojamas kaip duomenų paviešinimas, kuris akivaizdžiai žemintų vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griautų pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituotų.
Pareiškėjo teigimu, būtent asmuo, kuris įkėlė vaizdo įrašą į Discord platformą, padarė jį viešu, t. y. jį peržiūrėti, siųsti kitiems galėjo neapibrėžtas subjektų ratas, tik įrašui patekus į Discord platformą įrašu pasidalino ir pagrindinės šalies informavimo priemonės. Pareiškėjas sutinka, kad įrašo paviešinimas Discord platformoje galėjo žeminti vidaus tarnybos autoritetą, bet Išvadoje nebuvo konstatuota, jog pareiškėjas įkėlė vaizdo įrašą į Discord platformą, todėl pareiškėjo veiksmuose nėra pareigūno vardo žeminimo sudėties. Iš Išvados visiškai nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis buvo konstatuota, kad dėl pareiškėjo tyčios vaizdo įrašas buvo patalpintas Discord platformoje.
Pareiškėjo teigimu, tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas privalėjo minėtą asmenį nustatyti, tačiau to nedarė.
Pareiškėjas pabrėžia, kad vaizdo įraše nėra užfiksuota jokių pareiškėjo netinkamų veiksmų, su pažeidėja pareiškėjas elgėsi pagarbiai, jokiais veiksmais nežemino jos orumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Išvados argumentai, kuriais grindžiamos pareiškėjo neva neteisėtų veiksmų pasekmės (žeminamas, menkinamas, diskredituojamas pareiškėjo kaip policijos pareigūno bei visos policijos kaip institucijos autoritetas, keliamas žmonių nepasitikėjimas policija), yra bendrojo pobūdžio, deklaratyvūs. Pareiškėjas pažymi, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas privalėjo vidaus tarnybos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo statutine įstaiga griovimo ar jos kompromitavimo akivaizdumą įrodyti, detaliai nurodyti, kuris konkrečiai veiksmais akivaizdžiai sukėlė tokias pasekmes. Išvadoje turėjo būti įrodyta, kad asmens, darančio teisės pažeidimą, filmavimas akivaizdžiai sukelia minėtas pasekmes.
Pareiškėjas su Išvados teiginiu, kad Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas nesietinas su dėl pareiškėjo veiksmų atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-02962-20, kadangi tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina pareiškėjo kaltę (tyčią) ir pakankami konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, nesutinka. Pareiškėjo teigimu, tiek tarnybinio patikrinimo, tiek ikiteisminio tyrimo apimtis absoliučiai sutampa, o tas faktas, kad ikiteisminiame tyrime pareiškėjo veiksmai yra vertinami baudžiamosios teisės kontekste, o pareigūno vardo žeminimo institutas nėra baudžiamosios teisės dalykas, neleidžia teigti, kad abu tyrimai yra savarankiški. Todėl pareiškėjo manymu, tarnybinis patikrinimas buvo nepagrįstai nesustabdytas, todėl atliktas neišsamiai ir nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo manymu, tą konstatuoti būtų buvę galima po ikiteisminio tyrimo pabaigos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti (b. l. 16–20).
Atsakovas paaiškina, kad atliekant tyrimą nustatyta, jog 2020 m. sausio 19 d. Vilniaus AVPK vidiniame kieme Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, bei komisariato patalpose asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu filmuojant nuogą G. B., sprendimą dėl filmavimo pareiškėjas priėmė dar tik įvažiuodamas į komisariato kiemą, kadangi vaizdo įraše užfiksuota, kaip 15.13 val. jis pasakė - „reikės pafilmuoti į grupe įkelt“. Pareiškėjas prieš tai ne kartą buvo atsisukęs į sulaikytiems asmenims transportuoti skirtą vietą ir galėjo matyti, jog G. B. yra nuoga. Nors patruliuojantys pareigūnai turėjo tarnybines vaizdo fiksavimo priemones (tarnybinius mobiliojo ryšio telefonus su filmavimo funkcija, „bodycam“ kamerą, vaizdo fiksavimo įranga tarnybiniame automobilyje) ir pareiškėjas, kaip ekipažo patrulio vyresnysis, privalėjo užtikrinti tinkamą šių priemonių naudojimą, jis priėmė niekuo nepagrįstą sprendimą G. B. filmuoti asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu. Vilniaus AVPK vidiniame kieme ir vidaus patalpose taip pat įrengtos vaizdo filmavimo kameros ir patrulio pareigūnai tai žinojo.
Atsakovo teigimu, tyrimo metu gauti duomenys paneigia pareiškėjo paaiškinimą, kad tarnybinio mobiliojo ryšio telefono jis nenaudojo renkant duomenis apie G. B., kadangi šis buvo išsikrovęs. Pareiškėjo veiksmų nepagrįstumą šiuo atveju patvirtina ir tai, kad perdavęs G. B. Vilniaus AVPK OVS pareigūnams ir nedirbdamas su ja, būdamas koridoriuje, pareiškėjas filmavo G. B. asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu patalpoje, kur vaizdas fiksuojamas įrengtomis vaizdo filmavimo kameromis, nors šie duomenys jam buvo neaktualūs. Tai, kad Vilniaus AVPK Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, pareiškėjas asmeniniu telefonu filmuodamas G. B. nepagrįstai rinko perteklinę informaciją, patvirtina ir tai, jog patrulio pajėgos VI714 pareigūnai surašytuose 2020 m. sausio 19 d. tarnybiniuose pranešimuose nefiksavo informacijos, jog G. B. aptariamu atveju darė teisės pažeidimus, o pareiškėjo padaryta filmuota medžiaga yra teisės pažeidimą patvirtinantys duomenys.
Atsakovas pažymi, kad tyrimo metu gauti nenuginčijami duomenys, jog 2020 m. sausio 19 d. Vilniaus AVPK vidiniame kieme Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu pareiškėjas padarytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota iš tarnybinio automobilio išlaipinama ir į komisariatą vedama nuoga G. B., per Messenger programėlę patalpino į Vilniaus AVPK 1-osios kuopos grupę. Atsakovas pažymėjo, kad šios grupės vartotojai galbūt buvo ne tik šios kuopos pareigūnai , be to, ši grupė nėra teisės aktus atitinkanti tarnybinės informacijos, o tuo labiau jautrios ar riboto naudojimo, skleidimui skirta priemonė, kuri turi tinkamas apsaugos priemones nuo neteisėto informacijos paskleidimo. Tokiu būdu pareiškėjas, privalėdamas suvokti savo veiksmų neteisėtumą, nepagrįstai paviešino šiuos duomenis apie G. B. bei sudarė sąlygas šiam įrašui išplisti internete (įrašu vartotojai internete dalinosi tarpusavyje, jis buvo įkeltas į Discord platformą, informacija apie minėtą įvyki išplito spaudoje). Akivaizdu, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos G. B. teisės ir privatumas, pažemintas jos orumas, neužtikrinti teisėti interesai. Pareiškėjas privalėjo suvokti, jog toks jo netinkamas elgesys sudarys sąlygas internete plisti neleistinai informacijai (jo darytam vaizdo įrašui su nuoga G. B.), tai sukels nepageidaujamas ir negrįžtamas pasekmes, šio įrašo pašalinimas iš viešumos taps nebeįmanomas.
Atsakovo teigimu, anksčiau nurodyti pareiškėjo veiksmai laikytini akivaizdžiai nesuderinamais su jo užimamomis pareigomis, policijos pareigūno statusu bei policijos kaip institucijos veiklos principais. Tokie pareiškėjo veiksmai vertinami kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs sąmoningais bei tyčiniais priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojantys.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašę jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad iš tarnybinio automobilio salono vidinės kameros užfiksuoto vaido įrašo (15 val. 13 min. 14 sek.) matyti, kaip pareiškėjas pasisuka į savo kolegę ir pasako „Reikės pafilmuoti, į grupę įkelti.“. Taigi, akivaizdu, jog vaizdo įrašas į grupę buvo įkeltas ne išsaugojimo tikslu. Vaizdo įrašas ir taip buvo mobilaus telefono vidinėje atmintyje, todėl papildomas jo saugojimas nebuvo būtinas. Pareiškėjas tokį savo veiksmą motyvuoja tuo, kad vaizdo įrašą reikėjo dar kažkur išsaugoti, dėl ko vaizdo įrašas buvo įkeltas į minėtą grupę. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas vaizdo įrašą į grupę įkėlė saugojimo tikslu, tai nuvykęs į komisariatą ir vaizdo įrašą įkėlęs į tarnybinį komisariato kompiuterį, vaizdo įrašą turėjo nedelsiant ištrinti iš tos grupės, tačiau to nepadarė, kad paneigia pareiškėjo nurodomą vaizdo išsaugojimo motyvą. Informacijos saugojimo vietos yra griežtai reglamentuotos teisės aktais. Šiuo atveju saugojimo vieta, apie kurią kalba pareiškėjas, teisės aktuose nėra nustatyta. Pareiškėjas buvo ekipažo vyresnysis, kurio dispozicijoje buvo automobilis, kuriame yra keturios filmuojančios kameros, kolegės tarnybinė body (kūno) kamera, kuria jis nesinaudojo ir kuri tiesiogiai duomenis kelia į serverį ir nereikalauja jokių papildomų perkėlimų. Pareiškėjas taip pat nesinaudojo nei savo, nei kolegės tarnybiniais telefonais, nors telefonai buvo automobilyje. Visa tai liudija, kad pasirinktas vaizdo fiksavimo objektas – netarnybinis telefonas – buvo pasirinktas sąmoningai ir turint siekį vaizdo įrašą naudoti ne tarnybos tikslais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK viršininko 2020 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 10-TE-277 „Dėl P. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo bei pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus viršininkas M. D. surašė 2020 m. sausio 20 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-2363, kuriuo Vilniaus AVPK viršininką informavo, jog socialinių tinklų vartotojai tarpusavyje dalijasi vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota kaip policijos ekipažas VI714 į Vilniaus AVPK kiemą pristato sulaikytą moterį (G. B.), kuri iš policijos automobilio išlipo visiškai nuoga, pareigūnas palydėjo ją į Vilniaus AVPK patalpas; moteris, elgėsi akivaizdžiai neadekvačiai, šūkavo, mėtė daiktus, spardė duris, visą laiką buvo filmuojama galbūt mobiliojo ryšio telefonu šalia jos einančio pareigūno; šiuo įrašu tikėtina buvo pasidalinta su kitais socialinių tinklų vartotojais; turimais duomenimis sulaikyta moteris ekipažo V1714 į Vilniaus AVPK buvo pristatyta šių metų sausio 18 arba 19 dienomis (b. l. 91–92). Tarnybiniame pranešime pasiūlyta pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą ir įvertinti policijos pareigūno veiksmus, ar nėra juose tarnybinio nusižengimo sudėties.
Vilniaus AVPK viršininkas 2020 m. sausio 20 d. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriaus viršininko M. D. 2020 m. sausio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-2363 pateiktos informacijos (b. l. 193–194).
Pareiškėjui 2020 m. sausio 21 d. buvo įteiktas Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. sausio 20 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-PR1-6, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad Vilniaus AVPK viršininko pavedimu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, kadangi yra duomenų, kad pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą: 2020 m. sausio 19 d. apie 15.15 val. į Vilniaus AVPK tarnybiniu automobiliu VI714 pristatęs G. B., kuri buvo apsinuoginusi, filmavo ją mobiliojo ryšio telefonu bei po to įrašą, kuriame matosi nuogas G. B. kūnas, paviešino; šis įrašas buvo išplatintas viešojoje erdvėje; tokiais savo veiksmais pareiškėjas padarė asmens duomenų apsaugos pažeidimą bei pažemino policijos pareigūno vardą (b. l. 147). Pranešime, be kita ko, nurodyta, kad tikrinamas pareigūnas turi teisę teikti paaiškinimus.
Pareiškėjas 2020 m. sausio 21 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. sausio 19 d. atvykus į Vilniaus AVPK ir atidarius galines automobilio duris pastebėjo, kad mergina yra visiškai nuoga, o kad nebūtų apkaltinti netinkamu elgesiu su ja, pareiškėjas nusprendė asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu viską fiksuoti. Tarnybinis telefonas tuo metu buvo išsikrovęs. Pareiškėjas vaizdo įrašo Vilniaus AVPK OVS į PRĮR negalėjo. Pareiškėjas nuvažiavo į Vilniaus AVPK KPV ir vaizdo įrašus dėl atsisakymo tikrintis blaivumą ir jos elgesio prie Vilniaus AVPK OVS įkėlė į tarnybinį kompiuterį. Vėliau įrašą dėl apsinuoginusios merginos Vilniaus AVPK vidiniame kieme iš asmeninio telefono per Messenger programėlę pareiškėjas įkėlė į uždarą 1 kuopos grupę, kurioje dalinamasi informacija. Kas išplatino minėtą vaizdo įrašą, pareiškėjas nežino. Šį įrašą iš telefono pareiškėjas ištrynė 2020 m. sausio 20 d. ryte (b. l. 148).
Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Ž. G. 2020 m. vasario 10 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-15 „Dėl galimo asmens duomenų saugumo pažeidimo paviešinus vaizdo įrašą apie G. B.“, kurioje, nustačius, jog tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina pareiškėjo kaltę (tyčią) dėl duomenų apie G. B. paviešinimo, pastarajam neteisėtai ir neapgrįstai rinkus duomenis su nuogos G. B. atvaizdu, juos paviešinant ir sudarant sąlygas vaizdo įrašui plisti internetinėje erdvėje, pateiktas siūlymas pripažinti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir atleisti jį iš vidaus tarnybos (b. l. 58–81). Išvadą Vilniaus AVPK viršininkas patvirtino 2010 m. vasario 10 d. Pareiškėjas su Išvada pasirašytinai supažindintas 2020 m. vasario 11 d.
Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir Išvada, 2020 m. vasario 11 d. priėmė įsakymą Nr. 10-TE-277 „Dėl P. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo 2020 m. vasario 11 d. pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos.
Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos statutinėse įstaigose ypatumus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų priėmimo į pareigas statutinėse įstaigose ypatumus nustato Vidaus tarnybos statutas (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu).
Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti (Statuto 2 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi, pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai nustatoma minėtų aplinkybių visuma, todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tai reiškia, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal minėtą Statuto nuostatą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu, todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2017 ir kt.).
Teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė.
Pareiškėjas, pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, davė priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.
Pareiškėjo veiksmai, kuriuos atsakovas vertino kaip pareigūno vardo pažeminimą, aprašyti Išvadoje, o būtent: 2020 m. sausio 19 d. Vilniaus AVPK vidiniame kieme Vilniuje, Ševčenkos g. 26, asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu pareiškėjo padarytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota iš tarnybinio automobilio išlaipinama ir į komisariatą vedama nuoga G. B., pareiškėjas per Messenger programėlę patalpino į Vilniaus AVPK 1-osios kuopos grupę, neteisėtai ir nepagrįstai paviešino šiuos duomenis bei sudarė sąlygas šiam įrašui išplisti internete.
Sprendžiant, ar pareiškėjo veiksmai šiam minėtą vaizdo įrašą per Messenger programėlę patalpino į Vilniaus AVPK 1-osios kuopos grupę, gali būti vertinami kaip pažeminę vidaus tarnybos pareigūno vardą ir sudarantys Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, atsižvelgiama į tokias aplinkybes kaip teisės aktuose nustatytos bendrosios ir specialiosios pareigos policijos pareigūnams bei jiems keliami etikos reikalavimai. Elgesio reikalavimus pareigūnams, jų bendrąsias ir specialiąsias pareigas Policijos įstatymas, taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtintas Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas).
Vienas iš policijos uždavinių yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga (Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad policija negali teikti ar viešai skelbti informacijos, kuri yra valstybės, tarnybos, komercinė, pramoninė ar banko paslaptis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Neskelbiama tarnybinės veiklos metu gauta informacija, kuri pažeistų asmens nekaltumo prezumpciją, pakenktų žmogaus garbei, orumui ar saugumui, fizinių ir juridinių asmenų teisėtiems interesams, sutrukdytų užtikrinti nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, išaiškinimą arba lemtų jų padarymą. Pagal Policijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, policijos uždaviniams įgyvendinti būtini duomenys tvarkomi Policijos informacinėje sistemoje (POLIS) ir kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose. Tvarkydama duomenis, policija turi teisę juos rinkti naudodama technines priemones.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys turi būti: tvarkomi teisėtai ir sąžiningai (1 punktas), renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir netvarkomi su šiais tikslais nesuderinamu būdu (2 punktas), adekvatūs, tinkami ir ne per didelės apimties, atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi (3 punktas), tvarkomi tokiu būdu, kad būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo tvarkymo be leidimo arba neteisėto tvarkymo ir nuo neatsargaus praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo, taikant tinkamas technines ar organizacines priemones (6 punktas).
Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose tikslus ir sąlygas, vaizdo stebėjimo priemonių naudojimo ir jomis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo, saugojimo, naudojimo ir perdavimo, duomenų subjektų teisių įgyvendinimo ir duomenų saugos užtikrinimo tvarką nustato Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklės. Pagal Taisyklių 8 punktą, vaizdo stebėjimo priemonės gali būti: tarnybinėse transporto priemonėse įrengtos vaizdo stebėjimo priemonės (8.1 papunktis), mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos (angį. body camera) (toliau - mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės) (8.2 papunktis), stacionarios vaizdo stebėjimo priemonės, įrengtos pastatuose (patalpose), jų teritorijose, viešosiose vietose (8.3 papunktis), kitos vaizdo stebėjimo priemonės (judriojo ryšio telefonai, bepilotės skraidyklės ir kita) (8.4 papunktis).
Pagal Taisyklių 21 punktą, vaizdo stebėjimo priemone užfiksavus įvykį, dėl kurio gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas (atliekamas patikslinimas) pareigūnas padaro šio konkretaus įvykio vaizdo įrašąjį iškirpdamas kompiuteryje įdiegta vaizdo apdorojimo programa (2 priedas) ir perkelia jį į duomenų saugyklą (apie padarytą konkretaus įvykio vaizdo įrašą pareigūnas pažymi tarnybiniame pranešime, nurodo įvykio datą, laiką, trukmę ir konkrečią saugojimo vietą duomenų saugykloje). Taisyklių 22 punkte įtvirtinta, kad vaizdo stebėjimo priemone užfiksavus įvykį, dėl kurio gali būti pradėta administracinė teisena ir galima nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, pareigūnas Taisyklių 21 punkte nustatytu būdu padaro šio konkretaus įvykio vaizdo įrašą ir įdeda jį į Administracinių nusižengimų registrą. Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad baigęs pamainą, pareigūnas imasi veiksmų, kad visi kita vaizdo stebėjimo priemone (judriojo ryšio telefonu, bepilote skraidykle ir kita) užfiksuoti vaizdo duomenys, susiję su tarnybos funkcijų atlikimu, būtų išsaugomi ir perkeliami į duomenų saugyklą; šiuo atveju pareigūnas ne vėliau kaip kitą darbo dieną vaizdo stebėjimo priemonę pateikia vaizdo duomenų prižiūrėtojui, kuris su tarnybos funkcijų atlikimu susijusius užfiksuotus vaizdo duomenis perkelia į duomenų saugyklą, po to ištrina juos iš vaizdo stebėjimo priemonės ir vaizdo stebėjimo priemonę grąžina pareigūnui. Pagal Taisyklių 34 punktą, kitose vaizdo stebėjimo priemonėse draudžiama tvarkyti ir saugoti su tarnybos funkcijų atlikimu susijusius užfiksuotus vaizdo duomenis ilgiau, nei jie perkeliami į duomenų saugyklą. Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuoti vaizdo duomenys gali būti saugomi tik duomenų saugykloje arba policijos įstaigos darbuotojo asmeninėje kompiuterių tinklo duomenų saugykloje. Draudžiama vaizdo duomenis saugoti bet kokio pobūdžio laikmenose (kompiuterio kietajame diske, kompaktiniuose diskuose, USB atmintinėse ir kita), išskyrus Taisyklių 48 punkte nustatytą atvejį, kai vaizdo duomenys teikiami tretiesiems asmenims. Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad pareigūnai, naudojantys vaizdo stebėjimo priemones, neturi teisės daryti vaizdo duomenų kopijų, trinti ar saugoti juos nesilaikydami Taisyklių 38 punkte nustatytų terminų, ar kitaip tvarkyti vaizdo duomenų, išskyrus Taisyklių 21 ir 22 punktuose nustatytus atvejus.
Policijos įstatymo 25 straipsnyje nustatytos policijos pareigūno pareigos. Nagrinėjamos situacijos vertinimo aspektu esminėmis laikytinos šio straipsnio 1 dalyje įvardintos policijos pareigūno pareigos – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves (1 punktas) bei užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) ar bejėgiškos būklės asmeniui (3 punktas).
Policijos darbuotojų veiklos etikos principai įtvirtinti Etikos kodekse. Policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių) veiklos ir tarnybinės etikos principai taip pat yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme (Etikos kodekso 5 punktas). Policijos darbuotojas, vadovaudamasis minėtais veiklos ir elgesio principais, be kita ko, privalo ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio (Etikos kodekso 6.1 papunktis). Etikos kodekso 7 punkte įtvirtinta, kad policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1 papunktis); visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7.2. papunktis). Laikytis šio Kodekso nuostatų yra kiekvieno policijos darbuotojo pareiga ir garbės reikalas (Etikos kodekso 8 punktas).
Byloje ginčo, kad pareiškėjas asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu 2019 m. sausio 19 d. darytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota nuoga G. B., per Messenger programėlę patalpino į Vilniaus AVPK 1-osios kuopos grupę, nėra.
Atsakovas pažymėjo, kad aukščiau minėta grupė nėra teisės aktus atitinkanti tarnybinės informacijos, o tuo labiau jautrios ar riboto naudojimo, skleidimui skirta priemonė, kuri turi tinkamas apsaugos priemones nuo neteisėto informacijos paskleidimo.
Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių, kaip nurodyta Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga, o Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai įpareigoja gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves, teisėtus interesus, aptariamu atveju, kuomet priešingai Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimams išplatino tarnybos metu asmeniniu telefonu padarytą vaizdo įrašą su sulaikyta nuoga G. B., elgėsi kardinaliai priešingai šiems reikalavimams bei pagrindiniams policijos veiklos principams. Pareiškėjas privalėjo suvokti, kad toks jo netinkamas ir neatsakingas elgesys sudarys sąlygas internete plisti neleistinai, G. B. jautriai bei jos garbę ir orumą žeminančiai informacijai (jo darytam vaizdo įrašui su nuoga G. B.), tai sukels nepageidaujamas ir negrįžtamas pasekmes, šio įrašo pašalinimas iš viešumos taps nebeįmanomas. Šiais pareiškėjo veiksmais buvo pažeistos G. B. teisės ir privatumas, pažemintas jos orumas, neužtikrinti teisėti interesai.
Pažymėtina, kad pareiškėjas būdamas pareigūnas ir turėdamas pareigą gerbti bei ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves, to ne tik nepadarė, bet ir pats atliko neteisėtus veiksmus, o tai neabejotinai griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja, prieštarauja visuomenėje galiojančios moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kad pareigūnai gina visuomenės interesus.
Pareiškėjas teigė, kad jis vaizdo įrašą su nuoga G. B. į minėtą grupę įkėlė siekdamas šį vaizdo įrašą išsaugoti. Šį pareiškėjo motyvą paneigia toliau nurodomos aplinkybės.
Atsakovas į bylą pateikė kompiuterines laikmenas (DVD-R) su vaizdo įrašais, 2020 m. sausio 19 d. padarytais tarnybiniame automobilyje, Vilniaus AVPK vidiniame kieme Vilniuje, Ševčenkos g. 26, bei Vilniaus AVPK viduje esačių kamerų. Iš DVD-R Nr. 4 esančio vaizdo įrašo Nr. V1714-200119-151201-152127-20010100 (laikas: 15:13:10 val. – 15:13:14 val.), matyti ir girdėti, kaip pareiškėjas, atsisukdamas į pareigūnę sako „reikės pafilmuoti ir į grupę“. Šie pareiškėjo žodžiai patvirtina pareiškėjo siekį vaizdo įrašą minėtoje grupėje išsaugoti ne tarnybos tikslais, o šiuo vaizdo įrašu per Messenger programėlę pasidalinti su Vilniaus AVPK 1-osios kuopos grupės nariais. Taip pat nors pareiškėjas vėliau vaizdo įrašą įkėlė ir į tarnybinį kompiuterį, tačiau šio įrašo iš grupės vis tiek nepašalino, taip pat, kaip nurodė pareiškėjas, vaizdo įrašą iš savo asmeninio mobiliojo telefono ištrynė tik 2020 m. sausio 20 d. ryte.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo veiksmus šiam minėtą vaizdo įrašą per Messenger programėlę patalpinant į Vilniaus AVPK 1-osios kuopos grupę, vertino kaip pareigūno vardą žeminančius.
Pareiškėjo teigimu, vaizdo fiksavimas asmeniniu mobiliuoju telefonu bei vaizdo įrašo įkėlimas į tarnybinį kompiuterį negali būti laikomas pareigūno vardo žeminimo sudėtine dalimi.
Byloje nustatyta, kad Išvadoje pareigūno vardo pažeminimu laikyta ne tai, kad pareiškėjas asmeniniu telefonu darė vaizdo įrašą ir kad šį įrašą įkėlė į darbinį kompiuterį, atsakovas kaip pareigūno vardo pažeminimą laikė pareiškėjo veiksmus šiam asmeniniu mobiliuoju telefonu padarytą vaizdo įrašą su nuoga G.B. per Messenger programėlę patalpinus į Vilniaus AVPK 1-osios kuopos grupę.
Pareiškėjo teigimu, naudoti asmeninį mobilųjį telefoną fiksuojant daromą pažeidimą Taisyklės tiesiogiai nedraudžia, juo labiau, kad pareiškėjo tarnybinio mobiliojo telefono baterija buvo išsikrovusi.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad patrulyje V1714 nuo 2020 m. sausio 19 d. 13.30 val. iki 2020 m. sausio 20 d. 1.30 val. dirbo pareiškėjas ir I. K. (Vilniaus AVPK Patrulių PR pirmos kuopos pajėgų išdėstymo planas 2020-01-19 12:00 – 00:00, b. l. 109–110), patrulio vyresniuoju buvo paskirtas pareiškėjas (I). Tarnybos metu pareiškėjas ir I. K. turėjo tarnybinius mobilaus ryšio telefonus „CAT S40“ su filmavimo funkcija, I. K. 2020 m. sausio 19 d. išduota Body kamera Nr. 1, kuri nufilmuotus duomenis kelia į serverį. Taigi, jei pareiškėjo tarnybinis mobiliojo ryšio telefono baterija buvo išsikrovusi, kaip teigia pareiškėjas, daromo pažeidimo fiksavimui galėjo panaudoti tiek I. K. tarnybinis telefonas, tiek pastarajai išduota Body kamera. Tačiau pareiškėjas šiomis vaizdo fiksavimo priemonėmis nepasinaudojo. Be to, tarnybiniame automobilyje V1714 buvo įrengtos vaizdo kameros, kurių padaryti vaizdo įrašai pateikti į bylą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjui, siekiant užfiksuoti daroma pažeidimą, nebuvo būtinybės naudoti asmeninį mobiliojo ryšio telefoną, kadangi vaizdas galėjo būti fiksuojamas I. K. išduotais tarnybiniu mobiliuoju telefonu bei Body kamera, juo labiau, kad vaizdas buvo fiksuojamas tarnybiniame automobilyje įrengtomis kameromis.
Pareiškėjas Įsakymo neteisėtumą taip pat grindžia tuo, jog atsakovas nepagrįstai nesustabdė tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02962-20.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 10 punkte įtvirtinta, kad gavus Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo ir užbaigti tarnybinį patikrinimą. Tokiu atveju tarnybinis patikrinimas šioje dalyje tęsiamas bei baigiamas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų). Tarnybinis patikrinimas atnaujinamas ir tęsiamas pasibaigus baudžiamajam procesui ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenai laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų, išskyrus Tvarkos aprašo 12 punkte nustatytą atvejį.
Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui baudžiamoji byla iškelta dėl įtarimo pastarajam padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 1 dalies (Neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas) bei 228 straipsnio 1 dalies (Piktnaudžiavimas) numatytas nusikalstamas veikas.
Kaip byloje nustatyta, pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas už pareigūno vardo pažeminimą šiam neteisėtai ir nepagrįstai asmeniniu mobiliuoju telefonu filmavus nuogą G. B. bei padarytą vaizdo įrašą su nuoga G. B. įkėlus į Messenger programėlę, taip sudarant sąlygas įrašui plisti internetinėje erdvėje.
Iš Išvados turinio matyti, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, tai, ar pareiškėjas aukščiau nurodytus veiksmus atliko piktnaudžiaudamas tarnyba ar viršydamas įgaliojimus, vertinama nebuvo. O tiek iš skundo turinio, tiek iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėjas neginčija to, kad jis asmeniniu mobiliuoju telefonu filmavo nuogą G. B. ir šį vaizdą įkėlė į Messenger programėlę, kas būtent Išvadoje ir buvo pripažinta pareigūno vardo pažeminimu.
Taigi, atsakovas neturėjo pagrindo stabdyti tarnybinį patikrinimą Tvarkos aprašo 10 punkte įtvirtintu pagrindu, kadangi pareiškėjo veiksmų įvertinimas, kaip pareigūno vardo pažeminimas, šiuo konkrečiu atveju nepriklauso nuo to, ar jam iškelta baudžiamoji byla. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kaip pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas nusižengimas, už kurį taikoma savarankiška atsakomybė, todėl tai galima atriboti nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos, kurios galima teisinė pasekmė yra baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju netinkamas pareiškėjo kaip pareigūno elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra išsamiai aprašyti ir apibendrinti Išvadoje. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjo veiksmai vertinami tik baudžiamosios atsakomybės kontekste, o pareigūno veiksmai vertinami pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų kontekste, ir šie pareiškėjo veiksmai atsakovo buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą.
Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, kadangi jį atlikęs pareigūnas nesiaiškino, kas ir iš kur pareiškėjo padarytą vaizdo įrašą paviešino, įkėlė į Discord platformą.
Teismas pažymi, kad tai, kas minėtą įrašą įkėlė į Discord platformą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi nagrinėjamu atveju buvo vertinti pareiškėjo veiksmai šiam asmeniniu mobiliuoju padarius vaizdo įrašą nuogą G. B. bei šį vaizdo įrašą įkeliant į programėlę Messenger taip sudarius galimybę minėtam vaizdo įrašui plisti internete.
Teismas dėl atlikto tarnybinio tyrimo išsamumo pažymi, kad atlikus tarnybinį patikrinimą, surašoma išvada, kuri pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, yra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).
Palyginęs Išvadoje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo atliktais veiksmais, ir Išvadoje pareiškėjo veiksmams inkriminuotas teisės aktų normas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis. Kaip matyti iš Išvados turinio, joje yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys (asmeniniu mobiliuoju telefonu padaryto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota nuoga G.B., įkėlimas į anksčiau nurodytą grupę), atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai (kaip jis turi elgtis būdamas statutiniu valstybės tarnautoju pagal jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų normas). Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (tyčinė kaltės forma, sąmoningai filmavo nuogą G. B., turint siekį padarytą vaizdo įrašą per Messenger programėlę įkelti į grupę bei juo pasidalinti su grupės nariais). Pareiškėjas, būdamas susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kaip privalo elgtis, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių elgtis tinkamai, pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats pasirinko konkretų elgesio variantą, o tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų atliktas išsamiai ir visapusiškai.
Vertinant byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, pažymėtina, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjas atleistas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra nustatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia (lot. be kita ko) yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3536/2011).
Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovas surinko pakankamai faktinių duomenų dėl pareiškėjo padarytų veiksmų ir juos teisingai įvertino vidaus tarnybos pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu bei pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjas savo kaltais veiksmais pažemino pareigūno vardą. Ginčijamas atsakovo Įsakymas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos – imperatyvi neteisėtų pareiškėjo veiksmų teisinė pasekmė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti ginčijamo atsakovo Įsakymo. Konstatavus, kad atsakovo priimtas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo tenkinti išvestinių skundo reikalavimų dėl priteisimo iš atsakovo pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2020 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo bei pareiškėjo grąžinimo į Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas.
Pažymėtina, kad likę pareiškėjo skundo argumentai jokios reikšmės nagrinėjamai bylai (Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui) neturi. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.