- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- eA-835-968/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02377-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos draudimas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. M. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja T. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, VDAI) 2021 m. birželio 17 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti iš? naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Ji 2021 m. gegužės 3 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją dėl akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir Bendrovė) veiksmų, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikti medicininiai duomenys be pareiškėjos sutikimo buvo perduoti trečiajam asmeniui – J. Š., nesant duomenų, jog šis asmuo būtų civilinės bylos dalyvis ar turėtų kitokį teisinį pagrindą gauti ir susipažinti su pareiškėjos medicininiais duomenimis. Skundžiamu Sprendimu Inspekcija atmetė pareiškėjos skundą, nurodydama, kad trečiasis asmuo J. Š. teisėtai gavo ir susipažino su pareiškėjos medicininiais duomenimis, kadangi ji yra AB „Lietuvos draudimas“ darbuotoja ir veikė duomenų valdytojo (AB „Lietuvos draudimas“) vardu bei neviršijo savo įgaliojimų.
2.2. Skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Sprendimas yra nepagrįstas, nes jame nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog J. Š. yra AB „Lietuvos draudimas“ darbuotoja. Sprendime remiamasi AB „Lietuvos draudimas paaiškinimais ir gydytojos-ekspertės J. Š. pareiginiais nuostatais.
2.3. Pareiškėjos atstove? 2021 m. birželio 30 d., 2021 m. liepos 8 d. ir 2021 m. liepos 15 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti Sprendime nurodytus AB „Lietuvos draudimas“ paaiškinimus su priedais, tačiau iki šiol šių dokumentų negavo. Kadangi iki šiol prašomi duomenys nebuvo pateikti, darytina išvada, kad Sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Vadovaujantis Inspekcijos direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1T-92(1.12.E) patvirtintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu, Inspekcijos valstybės tarnautojai tyrimą ir (ar) patikrinimą atlieka vienu ar keliais būdais, t. y. rašytine procedūra, atliekant tikrinimą vietoje, renkant ir fiksuojant valstybės registruose ir informacinėse sistemose, viešai interneto svetainėje, taikomojoje programoje ar kituose šaltiniuose pateiktą informaciją. Šiuo konkrečiu atveju, tikrinimas buvo atliekamas rašytine procedūra 2021 m. gegužės 12 d. raštu kreipiantis į duomenų valdytoją, t. y. AB „Lietuvos draudimas“, pateikti informaciją. Įvertinus gautą informaciją, buvo nustatyta, kad J. Š., teikdama nuomonę teismui dėl su pareiškėjos medicininiais duomenimis susijusių aplinkybių, veikė duomenų valdytojo (trečiojo suinteresuoto asmens, kuris nagrinėjamojoje civilinėje byloje yra atsakovas) vardu ir savo įgaliojimų (nustatytų pareigybės nuostatose) ribose, todėl ji negali būti laikoma trečiuoju asmeniu.
3.2. Inspekcija, kreipdamasi į duomenų valdytoją, rašte aiškiai nurodė apie kylančią atsakomybę už Inspekcijos nurodymo nevykdymą ar netinkamą jos vykdymą pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR arba Reglamentas) 58 straipsnio 1 dalį. Gavus atsakymą iš trečiojo suinteresuoto asmens, Inspekcijai nekilo abejonių dėl pateiktos informacijos tikrumo, todėl jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų daugiau nebuvo reikalauta ir buvo priimtas skundžiamas Sprendimas pagal 2021 m. gegužės 31 d. pateiktus paaiškinimus. Pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad Inspekcija Sprendime būtų nurodžiusi neteisingus ar klaidingus duomenis, paneigiančius Inspekcijos nustatytus faktus.
3.3. Inspekcija gavo pareiškėjos skunde minimus prašymus, į kuriuos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 785 patvirtintomis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektų taisyklėmis, , ir VAĮ 10 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo tinkamai atsakyta.
3.4. Skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime nurodė:
4.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo, teikdamas paaiškinimus Inspekcijai, paaiškino, kad teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos ir jos sutuoktinio ieškinį trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje, grindžiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, buvo nurodoma, jog pareiškėja dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą ir dėl to ne tik pablogėjo bendra pareiškėjos savijauta, bet ir paūmėjo kiti jos sveikatos sutrikimai. Pareiškėja, bandydama įrodyti ieškinyje ir vėliau teiktame dublike išdėstytus argumentus, pridėjo medicininius duomenis, kurie, pareiškėjos manymu, neva įrodė jos teiginių dėl prastos sveikatos būklės pagrįstumą. Šie medicininiai duomenys kartu su jau minėtu dubliku teismo buvo pateikti ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaip proceso šaliai, tam, kad būtų įvertinti ir dėl jų būtų pasisakyta teikiant tripliką. Atsižvelgdamas į teismo įpareigojimą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateikė tripliką, išdėstydamas motyvuotus atsikirtimus dėl pareiškėjos dublike pateiktų argumentų. Tam, kad galėtų pateikti kvalifikuotus paaiškinimus į ieškovų teiginius dėl neva nuo trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų pablogėjusios pareiškėjos sveikatos, AB „Lietuvos draudimas“, rengdamas tripliką, rėmėsi savo darbuotojos, kuri yra gydytoja-ekspertė, turinti profesinę kvalifikaciją, taigi ir specialių medicinos mokslo srities žinių, reikalingų atsikirtimams į dubliką pateikti, nuomone.
4.2. Darbuotoja, AB „Lietuvos draudimas“ vardu teismui teikdama nuomonę dėl su pareiškėjos medicininiais duomenimis susijusių aplinkybių, veikė duomenų valdytojo (AB „Lietuvos draudimas“, kuri nagrinėjamoje civilinėje byloje yra atsakovas) vardu ir savo įgaliojimų (nustatytų pareigybės nuostatuose) ribose, t. y. teisėtai, ir negali būti laikoma nei trečiuoju asmeniu, nei duomenų tvarkytoja. Inspekcijai buvo pateikti minėtos darbuotojos pareigybės nuostatai, kurie yra neatsiejamai susiję su darbo sutartimi, kadangi nustato darbo santykiais su darbdaviu susieto darbuotojo pareigas bei atsakomybes, funkcijas ir įgaliojimus. Pateikti darbuotojos pareigybės nuostatai, yra darbuotojos pasirašyti ir šiuo metu galiojantys.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjos T. M. skundą atmetė.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. gegužės 4 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją, dėl to, kad AB „Lietuvos draudimas“ pareiškėjos sveikatos duomenis J. Š. perdavė neteisėtai ir tokiu būdu pažeidė BDAR 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą. Inspekcija 2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2R-2405 (2.13.Mr) „Nurodymas pateikti informaciją įgyvendinant atskaitomybės principą“ kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ ir paprašė pateikti informaciją. AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 6-4-16 (Inspekcijos reg. Nr. 1R-3832(2.13.Mr) informavo, kad tam, jog galėtų civilinėje byloje pateikti kvalifikuotus paaiškinimus į ieškovės teiginius dėl neva dėl AB „Lietuvos draudimas“ veiksmų pablogėjusios pareiškėjos sveikatos, AB „Lietuvos draudimas“ rengdama tripliką, rėmėsi AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojos J. Š., kuri yra gydytoja-ekspertė, turinti profesinę kvalifikaciją, taigi ir specialių medicinos mokslo srities žinių, reikalingų atsikirtimams į dubliką pateikti, nuomone. Inspekcija ginčijamame 2021 m. birželio 17 d. Sprendime padarė išvadą, jog AB „Lietuvos draudimas“ darbuotoja J. Š., AB „Lietuvos draudimas“ vardu teismui teikdama nuomonę dėl su pareiškėjos medicininiais duomenimis susijusių aplinkybių, veikė duomenų valdytojo (AB „Lietuvos draudimas“, kuri nagrinėjamoje civilinėje byloje yra atsakovė) vardu ir neviršijo savo įgaliojimų (nustatytų pareigybės nuostatuose), ji negali būti laikoma nei trečiuoju asmeniu, nei kitu duomenų valdytoju, nei AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotu duomenų tvarkytoju, dėl ko Inspekcija konstatavo, kad AB „Lietuvos draudimas“ nepažeidė BDAR nuostatų ir pareiškėjos skundą atmetė.
7. Teismas, įvertinęs Inspekcijos pateiktus ir AB „Lietuvos draudimas“ gautus J. Š. pareigybės nuostatus, kurie pasirašyti AB „Lietuvos draudimas“ ir darbuotojos J. Š., atkreipė dėmesį, jog J. Š. AB „Lietuvos draudimas“ pagal pareigas atlieka tokias funkcijas: 1) asmens žalų bylų ruošimas draudimo išmokos mokėjimui – žalų bylų dokumentų komplektavimas ir analizavimas, nuostolio įvertinimas, paskaičiavimas ir pagrindimas); 2) sprendimų dėl draudimo išmokos mokėjimo / nemokėjimo asmens žalų bylose priėmimas ir tvirtinimas; 3) bendradarbiavimas su klientais asmens žalų reguliavimo klausimais; 4) bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros įstaigoms, asistavimo kompanijoms, kitoms institucijoms įtakojančioms asmens žalų reguliavimą; 5) asmens žalų bylų tikrinimas; 6) bendradarbiavimas su kitais departamento ir Bendrovės padaliniais asmens žalų skyriaus kompetencijos klausimais; 7) kitų Asmens žalų skyriaus vadovo užduočių atlikimas Asmens žalų kompetencijos ribose.
8. Teismas pažymėjo, kad sutarties su J. Š. nepateikimas neturi jokios reikšmės sprendžiant šį ginčą, nes J. Š. ir AB „Lietuvos draudimo“ darbo santykius patvirtina pateikti pasirašyti pareiginiai nuostatai, kurie yra pakankami nurodyto asmens ryšiui su asmens duomenų valdytoju pagrįsti ir nelaikyti J. Š. trečiąja šalimi. Pareigybės aprašyme nurodyta pareigybės paskirtis, veiklos sritis bei jai priskirtos funkcijos. Inspekcijos atliekamų pagal asmenų skundus tyrimų paskirtis yra pareiškėjų asmens duomenų panaudojimo teisėtumo klausimai. Pareiškėja nenurodė, kaip trečiojo suinteresuoto asmens darbo sutarties duomenys būtų labiau tinkamesni ryšiui tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir J. Š. pagrįsti nei į bylą pateikti pareiginiai nuostatai. Tai, kad pareiškėja pageidauja papildomų, kitus asmenis liečiančių duomenų surinkimo, neduoda pagrindo išvadai, kad Inspekcija tyrimą atliko netinkamai. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog AB „Lietuvos draudimas“ civilinėje byloje pateiktus ieškovės medicininius duomenis atskleidė tretiesiems asmenims. Šiuo atveju civilinės bylos šalies AB „Lietuvos draudimas“ atstovo advokato teismui pateikta J. Š. specialisto išvada yra AB „Lietuvos draudimas“, nepriklausomai nuo to, kad šios išvados rengėja yra nurodyta J. Š.. Civilinio proceso šalys, laikantis rungtyniškumo principo, turi teisę rinkti ir teikti teismui įrodymus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus dėl kitos proceso šalies (šiuo atveju pareiškėjos) pateiktų argumentų ar įrodymų (CPK 42 str.).
Žemesnės instancijos teismas
9. Nors pareiškėja skunde teigė, jog civilinėje byloje nebuvo paskirta ekspertizė, todėl nebuvo reikalinga pateikti ekspertinę išvadą ir kad J. Š. neturi eksperto kvalifikacija, tačiau, teismo vertinimu, šie pareiškėjos argumentai galėtų būti reikšmingi civilinėje byloje teikiant šalies pasisakymus teismui. Inspekcija neturi kompetencijos kvestionuoti teismų priimamų procesinių sprendimų ar juos įtakoti, vertinti civilinėje byloje pateiktus įrodymus ir pan.
10. Kartu teismas pažymėjo, jog Inspekcija nėra įgaliota vertinti AB „Lietuvos draudimo“ duomenų teikimo Vilniaus miesto apylinkės teismui teisėtumo, t. y. neturi teisės vertinti, ar AB „Lietuvos draudimas“, teikdamas duomenis (J. Š. išvadą) civilinę bylą nagrinėjančiam teismui, teisėtai ar neteisėtai pateikė J. Š. atliktą įvertinimą išvadoje dėl ieškovės argumentų susijusių su jos sveikata. Priešingu atveju Inspekcija viršytų jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus, nepagrįstai kišdamasi į bylos nagrinėjimo procesą bei teisingumo vykdymą.
11. Teismo įsitikinimu, pareiškėjos argumentai, kad ji nedavė sutikimo tvarkyti jos į civilinę bylą pateiktų asmens duomenų, yra nereikšmingi, nelogiški, prieštarauja pačiai teisminio proceso esmei, kadangi teismas nagrinėja civilinius ginčus laikydamasis tam tikrų teisminio proceso principų ir reikalavimų, vienas iš jų priimti sprendimą tik dėl įrodymų, kuriuos turėjo galimybę įvertinti visi proceso dalyviai ir dėl jų pasisakyti. Teikdama teisminiame procese įrodymus proceso šalis savo veiksmais duoda sutikimą dėl jų pateikimo kitiems to paties teisminio proceso dalyviams įvertinimui. Dėl to Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teisėtai tvarkė pareiškėjos sveikatos asmens duomenis BDAR 9 straipsnio 2 dalies f punkto pagrindu.
12. Įvertinęs bylos medžiagą ir skundžiamą Sprendimą, teismas sprendė, jog Sprendimas yra pakankamai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, o Inspekcija nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl naikinti Sprendimo nėra pagrindo.
III.
13. Pareiškėja T. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnyje, netinkamai įvertino aplinkybę, kad Inspekcijai nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys, kad J. Š. yra AB „Lietuvos draudimas“ darbuotoja (darbo sutartis ar kt. dokumentas) bei, kad ji turi AB „Lietuvos draudimas“ nurodymą susipažinti su pareiškėjos medicininiais duomenimis. Nors sprendime remiamasi AB „Lietuvos draudimas“ paaiškinimais ir gydytojos-ekspertės J. Š. pareiginiais nuostatais, tačiau teismas nevertino aplinkybės, kad šie nuostatai pasirašyti 2017 m. ir nepatvirtina, kad pareiškėjos medicininių duomenų gavimo metu J. Š. dirbo AB „Lietuvos draudimas“. Pareigybės nuostatai tik apibrėžia gydytojo-eksperto poziciją – reikalavimus kandidatui ir funkcijas, bet teisė susipažinti su medicininiais ne klientų asmens duomenimis juose nenumatyta. Duomenų, patvirtinančių, kad 2021 m. vasario mėn. J. Š. dirbo AB „Lietuvos draudimas“ gydytoja-eksperte byloje nėra. Šio fakto AB „Lietuvos draudimas“ neįrodė ir tokių įrodymų nepateikė atsakovas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas padarė nepagrįstas išvadas apie tai, kad yra įrodyta, jog J. Š. yra susijusi su AB „Lietuvos draudimas“ darbo santykiais.
14.2. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjai ir tokiu būdu pažeidė bendrąjį teisės principą ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat (įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia), nurodydamas, kad pareiškėja, abejodama J. Š. kvalifikacija, nepateikė tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Nors AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad J. Š. yra gydytoja-ekspertė, dirbanti AB „Lietuvos draudimas“ ir turinti atitinkamą kvalifikaciją bei galinti vertinti asmenų medicininius duomenis, bet nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Tokių įrodymų neišreikalavo ir atsakovas. Šiuo atveju pareiškėja neturi nei galimybės, nei pagrindo rinkti asmens duomenis apie J. Š., siekiant nustatyti, ar ji turi nurodomą kvalifikaciją, ar ji yra AB „Lietuvos draudimas“ darbuotoja ir pan.
14.3. Teismas klaidingai vertino, kad skunde yra kvestionuojamas ekspertizės skyrimo galimumas civilinėje byloje – skunde buvo nurodyta, kad J. Š. su pareiškėjos medicininiais dokumentais susipažino tam nesant teisėto pagrindo, kadangi civilinėje byloje nebuvo skirta ekspertizė. Skunde nebuvo keliama klausimų dėl to, ar turėjo teismas civilinėje byloje skirti ekspertizę, ar ne.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo:
15.1. Europos duomenų apsaugos valdybos 2020 m. rugsėjo 2 d. Gairėse 07/2020 dėl valdytojo ir tvarkytojo (pateikta viešam svarstymui) nurodyta, jog jei duomenų valdytojas duomenis tvarko naudodamas savo vidinius išteklius, pavyzdžiui, darbuotojus, šie darbuotojai nėra laikytini duomenų tvarkytojais BDAR prasme, kadangi darbuotojai yra įpareigoti laikytis duomenų valdytojo nurodymų ir yra duomenų valdytojo neatskiriama dalis. Inspekcija nustatė, kad J. Š., teikdama nuomonę teismui dėl su T. M. medicininiais duomenimis susijusių aplinkybių, veikė duomenų valdytojo vardu ir todėl ji negali būti laikoma trečiuoju asmeniu. Nors pareiškėja nurodo, jog pareigybės nuostatai pasirašyti 2017 m. ir tai neįrodo, kad J. Š. dirba AB „Lietuvos draudimas“, arba ar, kad AB ‚Lietuvos draudimas“ nepateikė nurodymo, kuriuo leido J. Š. susipažinti su apeliantės medicininiais dokumentais, pažymėtina, kad Inspekcija, kreipdamasi į duomenų valdytoją (AB „Lietuvos draudimą“), rašte aiškiai nurodė apie kylančią atsakomybę už Inspekcijos nurodymo nevykdymą ar netinkama jos vykdymą pagal BDAR 58 straipsnio 1 dalį, o gavus iš AB „Lietuvos draudimas“ atsakymą Inspekcijai nekilo abejonių dėl pateiktos informacijos tikrumo, todėl jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų daugiau nebuvo reikalauta, o pagal pateiktus paaiškinimus priimtas Inspekcijos sprendimas. Šiuo atveju aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nei Inspekcijai, nei teismui neteikė sutarties, sudarytos su J. Š., neturi jokios reikšmės sprendžiant šį administracinį ginčą, nes J. Š. ir AB „Lietuvos draudimo“ darbo santykius patvirtina pateikti pasirašyti pareiginiai nuostatai, kurie yra pakankami nurodyto asmens ryšiui su asmens duomenų valdytoju pagrįsti ir nelaikyti J. Š. trečiąja šalimi.
15.2. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Procesas iš esmės turėtų būti grindžiamas rungimosi principu, kuris be kita ko, reiškia, kad pareiškėjas, formuluodamas teisinius argumentus, kuriais grindžia savo skundą (prašymą), turi aiškiai išreikšti ir pagrįsti savo poziciją. Šiuo atveju pareiškėja, teigdama, kad J. Š. nėra AB „Lietuvos draudimas“ darbuotoja, turėjo ir argumentuotai pagrįsti ar įrodyti šį savo teiginį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. birželio 17 d. sprendimo, kuriuo Inspekcija, nustačiusi, kad Bendrovė nepažeidė BDAR nuostatų, nes AB „Lietuvos draudimas“ darbuotoja J. Š., Bendrovės vardu teismui teikdama nuomonę dėl su T. M. medicininiais duomenimis susijusių aplinkybių, veikė duomenų valdytojo (Bendrovės, kuri nagrinėjamoje civilinėje byloje yra atsakovė) vardu ir neviršijo savo įgaliojimų (nustatytų pareigybės nuostatuose) ribose, ji negali būti laikoma nei trečiuoju asmeniu, nei kitu duomenų valdytoju, nei Bendrovės įgaliotu duomenų tvarkytoju, pareiškėjos skundą atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nustatęs, kad sutarties su J. Š. nepateikimas neturi jokios reikšmės sprendžiant šį ginčą, nes Bendrovė neatskleidė civilinė byloje pateiktų ieškovės T. M. medicininių duomenų tretiesiems asmenimis, nes J. Š. yra AB „Lietuvos draudimas“ darbuotoja, o darbo santykius patvirtina pateikti pasirašyti pareiginiai nuostatai.
18. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjai; J. Š. pareiginiai nuostatai nepatvirtina, kad pareiškėjos medicininių duomenų gavimo metu J. Š. dirbo AB „Lietuvos draudimas“; Bendrovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad J. Š. yra gydytoja-ekspertė, dirba AB „Lietuvos draudimas“ ir turi atitinkamą kvalifikaciją bei gali vertinti asmenų medicininius duomenis; pareiškėja skunde nekėlė klausimų dėl to, ar turėjo teismas civilinėje byloje skirti ekspertizę, ar ne.
19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
20. Nagrinėjant pareiškėjos argumentus dėl pirmosios instancijos teismo pažeistų įrodymų vertinimo taisyklių, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį (dabar ABTĮ 56 str. 7 d.) jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021).
21. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjos teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Iš skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjos skundas atmetamas.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais laikyti nepagrįstais pareiškėjos skundo argumentai, susiję su AB „Lietuvos draudimas“ pateiktais duomenimis. Iš bylos duomenų matyti, kad Bendrovė, vykdydama Inspekcijos įpareigojimą pateikti informaciją, 2021 m. gegužės 31 d. rašte Nr. 6-4-16 nurodė, kad J. Š. yra Bendrovės darbuotoja ir kartu su raštu pateikė jos, kaip gydytojos ekspertės, pareigybės nuostatus. Minėti nuostatai, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, patvirtina ryšį tarp J. Š. ir AB „Lietuvos draudimas“, t. y. su duomenų valdytoju.
23. BDAR 29 straipsnyje nustatyta, kad duomenų tvarkytojas ir bet kuris duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui pavaldus asmuo, galintis susipažinti su asmens duomenimis, negali tų duomenų tvarkyti, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas duoda nurodymus juos tvarkyti, nebent tai reikalaujama pagal Europos Sąjungos ar valstybės narės teisę.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019; 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3960-815/2022). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų išvadą, jog J. Š. dirbo AB „Lietuvos draudimas“, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja. Taigi, įvertinus Inspekcijai AB „Lietuvos draudimo pateiktus duomenis ir nagrinėjamu atveju nustačius, kad J. Š., būdama Bendrovės darbuotoja ir teikdama nuomonę teismui dėl su T. M. medicininiais duomenimis susijusių aplinkybių, veikė duomenų valdytojo (šiuo atveju AB „Lietuvos draudimas“) vardu, darytina išvada, kad veikė duomenų valdytojo (AB „Lietuvos draudimas) vardu, todėl ji nelaikytina trečiuoju asmeniu. Atsižvelgus į tai, atmestini pareiškėjos argumentai, kad AB „Lietuvos draudimas“ pareiškėjos sveikatos duomenis J. Š. perdavė neteisėtai ir tokiu būdu pažeidė BDAR 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, bei padarė pagrįstas išvadas, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.). Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.