Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-4296-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02377-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 50.3; 55.1.3 (S)

2021 m. spalio 25 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę pagal pareiškėjos T. M. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja T. M. skundu prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2021 m. birželio 17 d. sprendimą ir įpareigoti iš? naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą. Taip pat prašo pareiškėjos naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų motyvuoti sprendimą. Sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas tuo pagrindu, jog J. Š. buvo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ darbuotoja, teikdama teismui savo nuomonę dėl su pareiškėjos medicininiais duomenimis susijusių aplinkybių veikė? duomenų valdytojo AB „Lietuvos draudimas“ vardu ir neviršijo savo įgaliojimų (nustatytų pareigybės nuostatuose). Pareiškėja mano, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kadangi jame nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovei buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad J. Š. yra AB „Lietuvos draudimas“ darbuotoja (darbo sutartis ar kt. asmens buvimą įmonės darbuotoju patvirtinantis dokumentas) bei, kad turi nurodymą. Skundžiamame sprendime yra remiamasi AB „Lietuvos draudimas“ paaiškinimais ir gydytojos-ekspertės J. Š. pareiginiais nuostatais.

Pažymi, kad pareiškėjos atstove? 2021 m. birželio 30 d., 2021 m. liepos 8 d. ir 2021 m. liepos 15 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti skundžiamame sprendime nurodytus AB „Lietuvos draudimas“ paaiškinimus su priedais, tačiau iki šiol šių dokumentų iš? atsakovės negavo.

Teisme 2021 m. rugsėjo 23 d. gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad pareiškėjos medicininių dokumentų gavimo ir susipažinimo su jais momentu J. Š. buvo AB „Lietuvos draudimas“ darbuotoja. Atsakovė tokių duomenų negavo ir jų byloje taip pat nėra. AB „Lietuvos draudimas“ pateikti pareiginiai nuostatai, pasirašyti dar 2017 m. ir galėtų patvirtinti tik jos kaip darbuotojos įgaliojimų / pareigų apimtį, bet ne faktą, kad 2021 m. vasario mėn. ji iš tiesų vis dar dirbo AB „Lietuvos draudimas“, buvo jai pavaldi ir turėjo teisę gauti bei susipažinti su pareiškėjos medicininiais duomenimis.

Pažymi, kad nors atsakovė ir teigia, kad išsiuntė pareiškėjos atstovei prašytus duomenis, nepraleisdama VAĮ numatyto termino, atkreipia dėmesį į tai, kad tai buvo padaryta kitą dieną po to, kai baigėsi atsakovės sprendimo apskundimo terminas, nors pareiškėjos atstovė 2021 m. liepos 15 d. papildomai el. laišku kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti duomenis greičiau, atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. liepos 19 d. baigiasi atsakovės sprendimo apskundimo terminas, o prašomų duomenų reikėjo būtent tam, kad būtų įvertintas poreikis skųsti atsakovės sprendimą. Teigia, kad atsakovė galimai tyčia vilkino pagal pareiškėjos prašymą pateikti su skundo nagrinėjimu susijusią medžiagą, formaliai prašydama pateikti oficialų prašymą ir t. t., nors teisę susipažinti su tyrimo medžiaga numato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 punktas.

Atsakovė Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad, vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1T-92(1.12.E), 20 punktu, Inspekcijos valstybės tarnautojai tyrimą ir (ar) patikrinimą atlieka vienu ar keliais būdais, t. y. rašytine procedūra, atliekant tikrinimą vietoje, renkant ir fiksuojant valstybės registruose ir informacinėse sistemose, viešai interneto svetainėje, taikomojoje programoje ar kituose šaltiniuose pateiktą informaciją. Šiuo konkrečiu atveju, tikrinimas buvo atliekamas rašytine procedūra 2021 m. gegužės 12 d. raštu kreipiantis į duomenų valdytoją, t. y. AB „Lietuvos draudimas“, dėl informacijos pateikimo. Įvertinusi gautą informaciją, teigia nustačiusi, kad J. Š. teikdama nuomonę teismui dėl su pareiškėjos medicininiais duomenimis susijusių aplinkybių, veikė duomenų valdytojo (trečiojo suinteresuoto asmens, kuris nagrinėjamojoje civilinėje byloje yra atsakovas) vardu ir savo įgaliojimų (nustatytų pareigybės nuostatose) ribose, todėl ji negali būti laikoma trečiuoju asmeniu.

Pažymi, kad Inspekcija kreipdamasi į duomenų valdytoją rašte aiškiai nurodė apie kylančią atsakomybę už Inspekcijos nurodymo nevykdymą ar netinkamą jos vykdymą pagal BDAR 58 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjos skundo nagrinėjimo atveju, gavus iš trečiojo suinteresuoto asmens atsakymą, Inspekcijai nekilo abejonių dėl pateiktos informacijos tikrumo, todėl jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų daugiau nebuvo reikalauta, o priimtas skundžiamas sprendimas pagal 2021 m. gegužės 31 d. pateiktus paaiškinimus. Teigia, kad pareiškėja teismui nepateikia jokių duomenų ar įrodymų, kad Inspekcija sprendime būtų nurodžiusi neteisingus ar klaidingus duomenis paneigiančius Inspekcijos nustatytus faktus.

Pažymi, kad Inspekcija gavo pareiškėjos skunde minimus prašymus, į kuriuos buvo tinkamai atsakyta, vadovaujantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 785 ir VAĮ 10 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Mano, kad skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, teikdamas paaiškinimus Inspekcijai dėl pareiškėjos skundo, paaiškino, kad teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos ir jos sutuoktinio ieškinį trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje, grindžiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, buvo nurodoma, jog pareiškėja dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą ir dėl to ne tik pablogėjo bendra pareiškėjos savijauta, bet ir paūmėjo kiti jos sveikatos sutrikimai. Pareiškėja, bandydama įrodyti ieškinyje ir vėliau teiktame dublike išdėstytus argumentus, pridėjo medicininius duomenis, kurie, pareiškėjos manymu, neva įrodė jos teiginių dėl prastos sveikatos būklės pagrįstumą. Šie medicininiai duomenys kartu su jau minėtu dubliku teismo buvo pateikti ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaip proceso šaliai, tam, kad būtų įvertinti ir dėl jų būtų pasisakyta teikiant tripliką. Nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdamas į teismo įpareigojimą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, teismui pateikė tripliką, išdėstydama motyvuotus atsikirtimus dėl pareiškėjos dublike pateiktų argumentų. Tam, kad galėtų pateikti kvalifikuotus paaiškinimus į ieškovų teiginius dėl neva nuo trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų pablogėjusios pareiškėjos sveikatos, trečiasis suinteresuotas asmuo, rengdamas tripliką, rėmėsi trečiojo suinteresuoto asmens darbuotojos, kuri yra gydytoja–ekspertė, turinti profesinę kvalifikaciją, taigi ir specialių medicinos mokslo srities žinių, reikalingų atsikirtimams į dubliką pateikti, nuomone.

Mano, kad darbuotoja trečiojo suinteresuoto asmens vardu teismui teikdama nuomonę dėl su pareiškėjos medicininiais duomenimis susijusių aplinkybių, veikė duomenų valdytojo (AB „Lietuvos draudimas“, kuri nagrinėjamoje civilinėje byloje yra atsakovas) vardu ir savo įgaliojimų (nustatytų pareigybės nuostatuose) ribose, t. y. teisėtai, ir negali būti laikoma nei trečiuoju asmeniu, nei duomenų tvarkytoja. Pažymi, jog Inspekcijai buvo pateikti minėtos darbuotojos pareigybės nuostatai, kurie yra neatsiejamai susiję su darbo sutartimi, kadangi nustato darbo santykiais su darbdaviu susieto darbuotojo pareigas bei atsakomybes, funkcijas ir įgaliojimus. Pažymi, jog pateikti darbuotojos pareigybės nuostatai, yra darbuotojos pasirašyti ir šiuo metu galiojantys.

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl duomenų valdytojo AB „Lietuvos draudimas“ veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. gegužės 4 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją. Skunde pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos ir jos sutuoktinio ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo (Civilinės bylos Nr. e2-3897-819/2021). Kadangi ieškiniu pareiškėja, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad dėl AB „Lietuvos draudimas“ veiksmų suprastėjo jos sveikatos būklė, siekiant pagrįsti sveikatos būklės suprastėjimą į minėtą bylą kartu su ieškiniu buvo pateikti pareiškėjos medicininiai dokumentai apie jos sveikatos būklę. Atsakovo atstovas advokatas pateikė į bylą 2021 m. kovo 3 d. tripliką, kuriame, be kita ko, ginčydamas ieškovų nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos sveikatos būklės suprastėjimo, citavo gydytojos-ekspertės išvadą, kurią pateikė kartu su tripliku. AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. kovo 3 d. triplike, ginčydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes apie pareiškėjos sveikatą, vadovaujasi J. Š. (kuri įvardijama gydytoja-ekspertė, tačiau jokių tokį statusą patvirtinančių dokumentų byloje nėra) išvada, kuri yra parengta pareiškėjos į bylą pateiktų medicininių dokumentų ir juose esančių duomenų apie pareiškėjos sveikatą pagrindu. Pažymėjo, kad pareiškėja, pateikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamą bylą duomenis apie savo sveikatą nedavė sutikimo, kad šie duomenys kokiu nors būdu būtų perduoti ir taptų žinomi kitiems asmenims, išskyrus civilinės bylos dalyvius. Pažymėjo, kad AB „Lietuvos draudimas“ neturėjo nei teisėto tokių duomenų perdavimo pagrindo ir tikslo, nei pareiškėjos sutikimo perduoti pareiškėjos sveikatos duomenis trečiam asmeniui – J. Š.. Byloje nėra skirta ekspertizė ir šiam asmeniui nebuvo pavesta atlikti ekspertizę ar pateikti išvadą šioje byloje. Dėl to, teigė, kad AB „Lietuvos draudimas“ pareiškėjos sveikatos duomenis J. Š. perdavė neteisėtai ir tokiu būdu pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyvos 95/46/EB (toliau – ir BDAR) 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą.

Inspekcija, 2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2R-2405 (2.13.Mr) „Nurodymas pateikti informaciją įgyvendinant atskaitomybės principą“ kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas dėl informacijos pateikimo.

AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 6-4-16 (Inspekcijos reg. Nr. 1R-3832(2.13.Mr) Inspekciją informavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos ir jos sutuoktinio ieškinį AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje, grindžiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, nurodoma, jog pareiškėja dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą ir dėl to ne tik pablogėjo bendra pareiškėjos savijauta, bet ir paūmėjo kiti jos sveikatos sutrikimai. Pareiškėja, bandydama įrodyti ieškinyje ir vėliau teiktame dublike išdėstytus argumentus, pridėjo medicininius duomenis, kurie, pareiškėjos manymu, neva įrodo jos teiginių dėl prastos sveikatos būklės pagrįstumą. Šie medicininiai duomenys kartu su jau minėtu dubliku Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo pateikti ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaip proceso šaliai tam, kad būtų įvertinti ir dėl jų būtų pasisakyta teikiant tripliką. AB „Lietuvos draudimas“, atsižvelgdamas į teismo įpareigojimą bei vadovaudamasi CPK nuostatomis, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė tripliką, išdėstydama motyvuotus atsikirtimus dėl pareiškėjos dublike pateiktų argumentų. Tam, kad galėtų pateikti kvalifikuotus paaiškinimus į ieškovės teiginius dėl neva dėl AB „Lietuvos draudimas“ veiksmų pablogėjusios pareiškėjos sveikatos, AB „Lietuvos draudimas“ rengdama tripliką, rėmėsi AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojos J. Š., kuri, kaip pareiškėja ir nurodo Inspekcijai teikiamame skunde, yra gydytoja-ekspertė, turinti profesinę kvalifikaciją, taigi ir specialių medicinos mokslo srities žinių, reikalingų atsikirtimams į dubliką pateikti, nuomone.

Pažymėjo, jog byloje esančių įrodymų, įskaitant ir su tripliku pateiktos informacijos (šiuo atveju, AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojos gydytojos-ekspertės nuomonės ir jos kvalifikacijos) vertinimas, taip pat vertinimas, ar yra pagrindas skirti teismo ekspertizę kreipiantis į nešališkus ekspertus, yra teismo prerogatyva (CPK 183 ir 185 straipsniai), todėl šie klausimai yra sprendžiami bylą nagrinėjančio teismo CPK nustatyta tvarka.

Nurodė, kad gydytoja-ekspertė J. Š. yra AB „Lietuvos draudimas“ darbuotoja.

Inspekcija ginčijamu 2021 m. birželio 17 d. sprendimu, padarė išvadą, jog AB „Lietuvos draudimas“ darbuotoja J. Š. AB „Lietuvos draudimas“ vardu teismui teikdama nuomonę dėl su pareiškėjos medicininiais duomenimis susijusių aplinkybių, veikė duomenų valdytojo (AB „Lietuvos draudimas“, kuri nagrinėjamoje civilinėje byloje yra atsakovė) vardu ir neviršijo savo įgaliojimų (nustatytų pareigybės nuostatuose) ribose, ji negali būti laikoma nei trečiuoju asmeniu, nei kitu duomenų valdytoju, nei AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotu duomenų tvarkytoju, dėl ko Inspekcija konstatavo, kad AB „Lietuvos draudimas“ nepažeidė BDAR nuostatų ir pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ), kurio paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį (1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, <...> atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką (1 straipsnio 2 dalis).

ADTAĮ 12 straipsnyje įtvirtinta Inspekcijos kompetencija. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju priežiūros institucija yra Inspekcija, todėl sprendžiamas jos priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

BDAR apibrėžia asmens duomenų teisėje naudojamas sąvokas, įskaitant duomenų valdytojo ir tvarkytojo bei trečiosios šalies. Trečioji šalis – tai fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri nėra duomenų subjektas, duomenų valdytojas, duomenų tvarkytojas, arba asmenys, kuriems tiesioginiu duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo įgaliojimu leidžiama tvarkyti asmens duomenis (BDAR 4 str. 10 p.).

BDAR 29 straipsnyje nustatyta, kad duomenų tvarkytojas ir bet kuris duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui pavaldus asmuo, galintis susipažinti su asmens duomenimis, negali tų duomenų tvarkyti, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas duoda nurodymus juos tvarkyti, nebent tai reikalaujama pagal Europos Sąjungos ar valstybės narės teisę.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja kreipėsi į Inspekciją dėl galimai neteisėto jos duomenų atskleidimo J. Š., kadangi ji, pasak pareiškėjos nedirbo AB „Lietuvos draudimas“, todėl negalėjo susipažinti su civilinėje byloje pateiktais ieškovės dokumentais. Kita vertus, pareiškėja teigia, jog civilinėje byloje nebuvo skirta ekspertizė, todėl tokio pobūdžio išvada teismui neturėjo būti pateikta, taip pat abejojama J. Š. turima kvalifikacija. Pažymėtina, kad jokių savo argumentus patvirtinančių įrodymų pareiškėja nepateikė.

Teismui yra Inspekcijos pateikti iš trečiojo suinteresuoto asmens gauti J. Š. pareigybės nuostatai (kurie pasirašyti darbdavio AB „Lietuvos draudimas“ ir darbuotojos J. Š.). Pareigybės nuostatų turinys patvirtina, jog J. Š. AB „Lietuvos draudimas“ pagal pareigas atlieka tokias funkcijas: 1) Asmens žalų bylų ruošimas draudimo išmokos mokėjimui – žalų bylų dokumentų komplektavimas ir analizavimas, nuostolio įvertinimas, paskaičiavimas ir pagrindimas); 2) Sprendimų dėl draudimo išmokos mokėjimo / nemokėjimo asmens žalų bylose priėmimas ir tvirtinimas; 3) Bendradarbiavimas su klientais asmens žalų reguliavimo klausimais; 4) Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros įstaigoms, asistavimo kompanijoms, kitoms institucijoms įtakojančioms asmens žalų reguliavimą; 5) Asmens žalų bylų tikrinimas; 6) Bendradarbiavimas su kitais departamento ir Bendrovės padaliniais Asmens žalų skyriaus kompetencijos klausimais; 7) Kitų Asmens žalų skyriaus vadovo užduočių atlikimas Asmens žalų kompetencijos ribose.

Aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nei Inspekcijai, nei teismui neteikė sutarties, sudarytos su J. Š., neturi jokios reikšmės sprendžiant šį administracinį ginčą, nes J. Š. ir AB „Lietuvos draudimo“ darbo santykius patvirtina pateikti pasirašyti pareiginiai nuostatai, kurie yra pakankami nurodyto asmens ryšiui su asmens duomenų valdytoju pagrįsti ir nelaikyti J. Š. trečiąja šalimi. Pareigybės aprašyme nurodyta pareigybės paskirtis, veiklos sritis bei jai priskirtos funkcijos. Inspekcijos atliekamų pagal asmenų skundus tyrimų paskirtis yra pareiškėjų asmens duomenų panaudojimo teisėtumo klausimai. Pareiškėja nenurodė, kaip trečiojo suinteresuoto asmens darbo sutarties duomenys būtų labiau tinkamesni ryšiui tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir J. Š. pagrįsti nei į bylą pateikti pareiginiai nuostatai. Tai, kad pareiškėja pageidauja papildomų, kitus asmenis liečiančių duomenų surinkimo, neduoda pagrindo išvadai, kad Inspekcija tyrimą pagal pareiškėjos skundo dėl jos asmens duomenų tvarkymo atliko netinkamai.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija, atmeta pareiškėjos argumentus, kad AB „Lietuvos draudimas“ civilinėje byloje pateiktus ieškovės medicininius duomenis atskleidė tretiesiems asmenims. Šiuo atveju civilinės bylos šalies AB „Lietuvos draudimas“ atstovo advokato pateikta teismui J. Š. specialisto išvada yra patiekta paties AB „Lietuvos draudimas“, nepriklausomai nuo to, kad šios išvados rengėja yra nurodyta J. Š.. Civilinio proceso šalys, laikantis rungtyniškumo principo, turi teisę rinkti ir teikti teismui įrodymus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus dėl kitos proceso šalies (šiuo atveju pareiškėjos) pateiktų argumentų ar įrodymų (CPK 42 str.).

Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog civilinėje byloje nebuvo paskirta ekspertizė, todėl nebuvo reikalinga pateikti ekspertinę išvadą ir kad J. Š. neturi eksperto kvalifikacijos. Pažymėtina, kad šie pareiškėjos argumentai galėtų būti reikšmingi civilinėje byloje teikiant šalies pasisakymus teismui. Inspekcija neturi kompetencijos kvestionuoti teismų priimamų procesinių sprendimų ar juos įtakoti, vertinti civilinėje byloje pateiktus įrodymus ir pan. Siekiant apsaugoti teisminių institucijų nepriklausomumą vykdant jų teismines užduotis, įskaitant jų sprendimų priėmimo nepriklausomumą, priežiūros institucijų kompetencijai neturėtų priklausyti asmens duomenų tvarkymas teismams vykdant jų teismines funkcijas (BDAR preambulės 20 p.). BDAR 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucijos nėra kompetentingos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas. Pažymėtina, kad beveik analogiška Reglamento (ES) 2016/679 55 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai minėtai nuostatai buvo įtvirtinta ADTAĮ 36 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 15 d.), kurioje buvo nurodyta, kad Inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iki šiol laikomasi pozicijos, kad ADTAĮ 36 straipsnio 4 dalis (ankstesnėje redakcijoje 29 straipsnio 3 dalis) nesuteikia Inspekcijai teisės kontroliuoti bet kurių su asmens duomenimis teismuose atliekamų veiksmų, t. y. asmens duomenų tvarkymo veiksmų, kuriuos atlieka teismai. Taigi ši imperatyvi nuostata, apribojanti Inspekcijos teises kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, yra taikytina tik teismų atžvilgiu (žr., pvz., 2008 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-905/2008, 2018 m. vasario 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-17-822/2018, 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-511-822/2019).

Tad teisėjų kolegija pažymi, jog Inspekcija nėra įgaliota vertinti AB „Lietuvos draudimo“ duomenų teikimo Vilniaus miesto apylinkės teismui teisėtumo, t. y. neturi teisės vertinti, ar AB „Lietuvos draudimas“, teikdamas duomenis (J. Š. išvadą) civilinę bylą nagrinėjančiam teismui, teisėtai ar neteisėtai pateikė J. Š. atliktą įvertinimą išvadoje dėl ieškovės argumentų susijusių su jos sveikata. Priešingu atveju, Inspekcija viršytų jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus, nepagrįstai kišdamasi į bylos nagrinėjimo procesą bei teisingumo vykdymą.

Pareiškėjos argumentai, kad ji nedavusi sutikimo dėl jos pateiktų į civilinę bylą asmens duomenų tvarkymo yra nereikšmingi, nelogiški, prieštarauja pačiai teisminio proceso esmei, kadangi teismas nagrinėja civilinius ginčus laikantis tam tikrų teisminio proceso principų ir reikalavimų, vienas iš jų priimti sprendimą tik dėl įrodymų, kuriuos turėjo galimybę įvertinti visi proceso dalyviai ir dėl jų pasisakyti. Teikdama teisminiame procese įrodymus proceso šalis savo veiksmais duoda sutikimą dėl jų pateikimo kitiems to paties teisminio proceso dalyviams įvertinimui. Dėl to pagrįstai Inspekcija padarė išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teisėtai tvarkė pareiškėjos sveikatos asmens duomenis BDAR 9 str. 2 dalies f punkto pagrindu. Pareiškėja to iš esmės ir neginčija.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, jog AB „Lietuvos draudimas“ veiksmai nepažeidė BDAR nuostatų, nes pareiškėjos civilinėje byloje pateikti medicininiai duomenys nebuvo atskleisti jokiems tretiesiems asmenims. Pačios pareiškėjos, kaip proceso šalies, pateikti teismui procesiniame dokumente duomenys, laikantis civilinio proceso rungtyniškumo reikalavimo ir vykdant įrodinėjimo pareigą teismo procese, buvo įvertinti atsakovo procese (AB „Lietuvos draudimas“) ir pateikta specialių žinių turinčio darbuotojo išvada dėl jų.

Pažymėtina, kad vertinant pareiškėjos reikalavimo panaikinti sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir priimto sprendimo atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamą sprendimą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad sprendimas yra pakankamai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Taip pat konstatuoja, kad Inspekcija, priimdama sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, tad sprendimo naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad Inspekcija galimai tyčia vilkino atsakyti į pareiškėjos paklausimus. Teisėjų kolegija dėl šių pareiškėjos argumentų pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai visais jos kreipimosi į Inspekciją atvejais buvo pateikti atsakymai ir galiausiai jos prašomi dokumentai. Tai, kad Inspekcija buvo nustačiusi, kad pareiškėjos prašymas neatitiko prašymui keliamų reikalavimų ir buvo išaiškinta prašymų pateikimo Inspekcijai tvarka (kad prašymas turi būti pateiktas tinkamai pasirašytas), neduoda pagrindo išvadai apie admnistracinės procedūros vilkinimą. Tai, kad Inspekcija galimai vieną dieną pavėlavo pateikti atsakymą, pareiškėjai nesukliudė kreiptis į teismą dėl Inspekcijos sprendimo panaikinimo. Šie pareiškėjos argumentai iš esmės neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Netenkinus pagrindinio pareiškėjos skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą.

Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos T. M. skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita Einikienė Iveta Pelienė Violeta Petkevičienė